Mitas #2 “Brandus miškas pūna” – manipuliacijos miškais (siekiant prisikirsti kuo daugiau medienos), Stanislovas ČEPINSKAS, 2021 02 13

“Ar 16 metų viršijęs žmogus yra perbrendęs ? Medis pasirodo, deja, taip. Pavyzdžiui, pušies gamtinis realus amžius yra 600 metų, tačiau kertamoji branda yra 101 metai (!). Realybėje gamtinę brandą pušys pasiekia tik virš 171 metų (prilygsta 25 metų amžiaus žmogui) ir toliau ramiai auga visą laiką tokiau stambėdamos – kaupdamos CO2, valydamos orą, sulaikydamos kietasias daleles ir dar daug kitų naudų suteikdamos – taigi tikrai nepūva ir nedžiūva, o palaipsniui virsta gamtos paminklais. Šiandien “kertamoji branda” nustatoma pagal medienos pramonės poreikius.”

“Biudžeto pajamos iš kirtimų paskutiniais metais siekė vos 0.8-1.5 € žmogui kas mėnesį, o 2020 metais jau oficialiai buvo paskelbtas numatomas 7 mln € nuostolis, kurį padengsite Jūs, visi 🙂 mokesčių mokėtojai. Taigi, neblogas pasirinkimas – atiduodam miškus darkyti pramonei, nieko už tai negaunam ir net susimokam??”

“Kodėl eglės neretai džiūsta ir būna išpuvusiu viduriu? Ogi kalti plyni kirtimai ir monokultūriniai miškai. Būtent – eglė, pomiškio medis, kol lėtai išsistiebia iš pomiškio, praeina ilgas laikas, formuojasi siaurarievė tvirta mediena – tokia ir 200 metų viršijus sveika, ir tvirta. Tačiau plynėje susodintos auga staigiai, formuojasi plačios rievės, silpna minkšta mediena, kuri ir 100 metų nesulaukus, neretai pradeda gesti šerdyje. Vienarūšis eglynas itin pažeidžiamas parazitų (kinivarpa tipografas) – kurių pavojingumas priklauso nuo jų gausos – atsiradus ribiniam kiekiui ir laiku nelikvidavus židinių, žūva praktiškai visos, net ir sveikos eglės.”

“Labiau įkvepia Vakarų Europos pavyzdžiai, kad ir Heringsdorfo sveikatinimo miškas Vokietijoje – kur iš sveikatinimo veiklos gaunamos pajamos bent 200× viršija įprastas iš medienos gaunamas pajamas, o ir miškas lieka sveikas.”

Manipuliacijos miškais

Straipsnių serija skirta visuomenės švietimui ir medienos pramonės propagandos demaskavimui

Mitas #1 “Miškų daugėja” – manipuliacijos miškais (siekiant prisikirsti kuo daugiau medienos), Stanislovas ČEPINSKAS, 2021 02 11

Mitas #3 “Miškus atsodinsim!” – manipuliacijos miškais (siekiant prisikirsti kuo daugiau medienos) (medžių plantacijos)


Brandus/perbrendęs medynas

Modernios miškininkystės terminologijoje dažnai naudojamas terminas „brandus medynas“, kas išvertus į žmonių kalbą, reiškia, kad medis/miškas pasiekė tokį amžių, kai jo mediena pardavimui yra pati geriausia. „Perbrendęs medynas“ tai komercinis terminas, įvardijantis, kad mediena jau pradeda prarasti sias savybes. Gyvo Miško žodynėlis

Stanislovas Čepinskas, kraštovaizdžio ir paveldo specialistas

2021 02 13

Mitas 2 # “Brandų mišką būtina kuo greičiau iškirsti nes jis taps perbrendęs ir supus, prarasim pinigus į biudžetą”

Ar 16 metų viršijęs žmogus yra perbrendęs ? Medis pasirodo, deja taip. Ar dar primokėtumėt už tai, kad valstybinius miškus labiau pjautų ? Deja, mokate, visi primokam keletą milijonų.

Taigi, ši iš pažiūros realistiškai skambanti “medienos norėtojų” manipuliacija yra visiškai klaidinga ir net keliose vietose, tačiau labai užmaskuota ir dar veikianti per baimes (supus, nugrius, prarasim pinigus, o dar ir jūūūūsų pinigus …, tad nedaug pamąstę, žmonės dažnai tą baimę ir praryja).

Taigi, kad visa tai demaskuoti, atskleisim kelis faktus:

“Kertamoji branda” – taip taip, ją viršijęs medis laikomas perbrendusiu.

Pavyzdžiui, pušies gamtinis realus amžius yra 600 metų, tačiau kertamoji branda yra 101 metai (!). “Kertamoji branda” yra tai, kokio amžiaus medieną pramonei labiausiai apsimoka pjaut, kad iš miško išspaust maksimalų vartojimą – tai pramonės iniciatyva).

O realybėje gamtinę brandą pušys pasiekia tik virš 171 metų (prilygsta 25 metų amžiaus žmogui) ir toliau ramiai auga visą laiką tokiau stambėdamos – kaupdamos CO2, valydamos orą, sulaikydamos kietasias daleles ir dar daug kitų naudų suteikdamos – taigi tikrai nepūva ir nedžiūva, o palaipsniui virsta gamtos paminklais.

Deja, pagal kirtimų taisykles, pušys, kurių amžius virš 101 metų, nors jai dar toli iki gamtinės brandos, jau laikomos “perbrendusiomis” ir pagal galiojančias kirtimo taisykles jas “privaloma” likviduoti. Tai ir yra daroma, nes tai naudinga tik medienos bizniui. Tačiau padaroma milžiniška žala gamtai ir prarandama žmogui itin vertinga gamtinė aplinka, nyksta senieji miškai.

Tačiau paklausite – kodėl eglės neretai džiūsta ir būna išpuvusiu viduriu? Ogi kalti plyni kirtimai ir monokultūriniai miškai. Būtent – eglė, pomiškio medis, kol lėtai išsistiebia iš pomiškio, praeina ilgas laikas, formuojasi siaurarievė tvirta mediena – tokia ir 200 metų viršijus sveika, ir tvirta.

Tačiau plynėje susodintos auga staigiai, formuojasi plačios rievės, silpna minkšta mediena, kuri ir 100 metų nesulaukus, neretai pradeda gesti šerdyje. Vienarūšis eglynas itin pažeidžiamas parazitų (kinivarpa tipografas) – kurių pavojingumas priklauso nuo jų gausos – atsiradus ribiniam kiekiui ir laiku nelikvidavus židinių, žūva praktiškai visos, net ir sveikos eglės.

Monokultūriniame eglyne tai itin dažna problema, nes visada bus užgožtų silpstančių eglių apninkamų parazitais. Ši problema reta įvairiaamžiame mišriame miške. (Beje, miške ilgai “besiilsinčios” rąstų rietuvės ir kirtimo atliekos yra tipografų veisyklos Nr. 1 (!))

“Žinot, žmogus mišką Lietuvoje pradėjo sodinti tiktai tarpukariu, vadinasi, dar nepraėjo nė šimtas metų, vadinasi, verčiami tik savaiminiai, pačios gamtos užauginti miškai. Žmogaus pasodinti miškai džiūsta, juos puola kenkėjai, varto vėjai, – aš jau netikiu, kad nors vienas miškininkų pasodintas miškas taps išlakus Lietuvoje, nes tik natūralus miškas, savaiminis, esti atsparus ir kenkėjams, ir kitoms negandoms. Žmogaus pasodinta monokultūra yra labai pažeidžiama, ypač mūsų laikais, kai dėl klimato kaitos pirmieji ima nykti miškai. Juk dėl ko eglynai džiūsta? Jie žūva ne dėl kinivarpų, o dėl sausrų, kurios nuleidžia gruntinio vandens lygį ir eglių šaknys jo pasiekti nebegali. Vadinasi, negali pasigamint pakankamai sakų, kuriais ir apsigina nuo tų vabaliukų: kuo daugiau sakų, tuo sunkiau tam vabalui graužtis po žieve.” (Andrius Gaidamavičius)

Punios šilas, 2018 m.

Eglynų plantacijos – ekologinės ir bologinės dykvietės

Vertingiausias sprendimas Lietuvai

Vertingiausias sprendimas Lietuvai būtų  – natūraliai susiformavę daugiarūšiai, įvairiaamžių medžių turintys miškai – be jokių plynų kirtimų.

Gyvybingus gamtinę brandą pasiekusius medžius idealu palikti tolesnei egzistencijai, kas itin naudinga tiek ir biologinei įvairovei, tiek ir miško rekreaciniam potencialui. Ir dabar miškuose tenka aptikti 400-500 metų pasiekusių pušų, šalia kurių normalios 100 metų pušys atrodo lyg vaikai.

Toks sprendimas būtų naudingas visiems išskyrus medienos pramonę, nes drakoniška kirtimų norma mažėtų iki sovietmečiu buvusios. Tačiau biudžeto pajamos iš kirtimų paskutiniais metais siekė vos 0.8-1.5 € žmogui kas mėnesį, o 2020 metais jau oficialiai buvo paskelbtas numatomas 7mln € nuostolis, kurį padengsite Jūs, visi 🙂 mokesčių mokėtojai.

Taigi, neblogas pasirinkimas – atiduodam miškus darkyti pramonei, nieko už tai negaunam ar net susimokam??

Labiau įkvepia Vakarų Europos pavyzdžiai , kad ir Heringsdorfo sveikatinimo miškas Vokietijoje – kur iš sveikatinimo veiklos gaunamos pajamos bent 200× viršija įprastas iš medienos gaunamas pajamas, o ir miškas lieka sveikas.

Ko ir palinkėčiau Lietuvai – kardinaliai keisti išlikusių natūralių miškų panaudojimą, o ir plantacijas palaipsniui, su laiku performuoti į natūralius miškus.

Laukite tęsinio.


Mitas #1 “Miškų daugėja” – manipuliacijos miškais (siekiant prisikirsti kuo daugiau medienos), Stanislovas ČEPINSKAS, 2021 02 11

Miškų kirtimai valstybei tapo nuostolingi (Oficiali statistika) – Stanislovas Čepinskas

Miško sektoriaus indėlis į valstybės biudžetą sudaro 0,3 % arba kiek kainuoja nebekirsti Labanoro girios? Stanislovas ČEPINSKAS


Kiek gyvena medžiai?

Kaip skaičiuojama vidutinė įvairių šalių piliečių gyvenimo trukmė, taip nusakomas ir galimas įvairių medžių rūšių amžius. Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius biomedicinos mokslų daktaras Julius Bačkaitis teigė, kad šermukšniai ir minkštieji lapuočiai gyvena iki 80, beržai –120, obelys ir uosiai – 300, paprastosios pušys – 500, klevai ir paprastosios eglės – 600, liepos – 800, tik ąžuolai –1200 metų (žinoma, atskiri individai pasaulyje – ir ilgiau).

Tačiau miškuose medžiai nesulaukia natūralios senatvės, nes dažniausiai nukertami medienai vos pasiekę brandą. Nepalankus seniems storiems medžiams buvo valdų savininkų noras kuo daugiau uždirbti pardavus medieną, o ir tarybiniais laikais trumpam „atėjusi politika“, reikalavusi visus storus senus medžius iškirsti, nes jie trukdo augti kitiems, jauniems ir vertingesniems. Ne itin palankūs ir tokie dėsniai: miške medžius „kaimynai“ verčia stiebtis kuo aukščiau, o išlikusiems aukštiems medžiams labai pavojingos didelės vėtros ir audros, be gailesčio paguldančios juos ant žemės.

Miestuose sensta greičiau

Miestuose medžių likimas dar sudėtingesnis: jie gyvena sunkesnėmis sąlygomis, labiau kenčia nuo taršos, įvairių trukdžių ir ligų, greičiau sensta.

Pastebima, kad medžių senėjimą lemia genetiniai faktoriai, aplinka ir žmogaus veikla. Miške jie labiau veikiami gamtos, o mieste – žmogaus veiklos. Tarptautinės arboristų organizacijos duomenimis, 90 proc. medžių sveikatą miestuose blogina būtent žmogaus veikla..

SKAITYTI PLAČIAU: Kiek gyvena miško ir miesto medžiai ir kodėl jie nesulaukia natūralios senatvės?

Švedijos kalnuose žinoma jau 9560 metų gyva paprastoji eglė. Matoma 4 metrų aukščio medžio eglės dalis nėra sena, tačiau šaknų sistemai – devyni su puse tūkstančio metų, kai kamienas miršta, iš šaknų raizginio išauga nauja eglutė.

 

2017 m.


MIŠKO PRAMONĖ:

Skandalas Olandijoje: biomasės jėgainės naikina saugomus Baltijos miškus ir gauna žalias subsidijas, 2020 12 07

SKAITYKITE: Aplinkos ministras Gentvilas: miškai yra stipriai saugomi ir jų daugėja – reikia žaliavos milžiniškai augančiai medienos pramonei (VIDEO), 2021 02 02 

SKAITYKITE: Kur veda “žalias kursas” ir kokių miškų nori pramonė? Interviu su Raimundu BEINORTU (VIDEO), 2020 11 09

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau