Kaip politikai “pagerino” miškingumo rodiklius – kiek realiai Lietuvoje liko miško? Girininkas Petras Budvytis

Petras Budvytis

Labas visiems miško draugams. Vykstant diskusijoms kiek realiai Lietuvoje yra miškų, kilo mintis pasidomėti tuo giliau. Pradėjau nuo Miškų įstatymo. Ten parašyta: Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas. 

Atidžiau paskaičius matome, kad įstatymas pats sau prieštarauja – apaugęs medžiais – kiek žemiau – žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Tai logiškai mąstant – jei nėra medžių, mišku ir neturėtų būti vadinama. Manyčiau, gal miško žeme neapaugusia mišku, kaip ir buvoiki 2003 metų, kol neatsirado miško atkūrimo nuostatai.

Kiek atsimenu, iki to želdinius vadinome miško kultūromis – tol, kol pervesdavome į mišku apaugusį plotą, buvo vedamas plyno kirtimo biržių registracijos žurnalas, kuriame buvo pažymima kad biržė atsodinta arba atžėlė nurodant naujo medyno sudėtį. Paprastai tam buvo skirta iki 8 metų (dabar sumažinta iki 6 metų ir vadinama želdinių – žėlinių vertinimu).

Kodėl taip buvo padaryta?

Spėju todėl, kad norėta pagerinti Lietuvos miškingumo rodiklį. Jei dabar išmestume 6 metų Lietuvos miškų kirtavietes, jei tiksliau – visų 9, nes įstatymas liepia jas atkurti per 3 metus. Lietuvoje plynai kasmet nukertama valstybiniuose 8974 ha ir privačiuose 8526 ha , viso 17500 ha padauginkim iš 11 metų gauname – 192500 ha. Kiek tai sumažina Lietuvos miškingumą? Ogi 9,35 procento. Kodėl skaičiavau 11 metų, o ne devynis? Įstatyme nenurodytas vienas svarbus apibrėžimas – kas yra medis? Vilkpedijoj parašyta – Medis – tai dažniausiai didelis daugiametis, lapus metantis ar visžalis sumedėjęs augalas. Medžių masyvai vadinami miškais. Medžiai paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Nors nėra nustatyto minimalaus aukščio, paprastai medžiams priskiriami aukštesni nei 6 m augalai, turintys iš kamieno atsišakojusias antrines šakas.

Jeigu taikysime vikipedijos medžio apibrėžimą, tai mišku galime laikyti apie 10 – 15 metų amžių pasiekusius medynus, nes skirtingos medžių rūšys į aukštį auga nevienodai. Sakysit –  kam mano tokie išvedžiojimai? Bandau suprasti kiek realiai turime tikrų miškų, o ne miško žemės. Manyčiau, kad su tokia statistika (skaičiavau pagal 2017 metus) labai jau stipriai giriamės 33,4 miškingumo procentais, kada, jei mano logika laikysime pagrįsta, būtų 24.05.

Tai galime didinti kirtimus ar ne?


Petras Budvytis – vienas iš specialistų, kuris protestuodamas prieš tokią Aplinkos ministro K. Navicko reformą, paliko darbą.

Petras Budvytis – kilęs iš Lietuvos miškininko, pedagogo, mokslininko, profesoriaus Juozo Raukčio giminės, buvęs 1988-09-01 – 2017-12-22 ( 29 metus) Telšių miškų urėdijos Mostaičių girininkijos girininkas. Lietuvos miškininkų sąjungos, girininkų bendrijos Tarybos narys nuo atkūrimo, girininkų bendrijos Tarybos Prezidiumo ilgametis narys, 10 metų buvęs Telšių miškų urėdijos profsąjungos pirmininku, 1991 metų sausio 13 -14 naktį budėjęs prie Seimo, paskatintas LR Aplinkos ministerijos II laipsnio nusipelniusio aplinkosaugininko ženklu, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“, Generalinio urėdo padėkos raštu. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos padėkos raštu už pagalbą gesinant gaisrą Smiltynėje 2006 metais gegužės 4 d. Plungės rajono savivaldybės, policijos komisariato, aplinkos apsaugos agentūros padėkos raštais, Lietuvos miškininkų sąjungos padėka. Miškų žinyboje išdirbo 35 metus.

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau