Gyvų miškų vizija 2018 metų kovo 26 dieną Seime įvyko Sąjūdžio "Už Lietuvos miškus", Seimo narių ir nevyriausybinių organizacijų inicijuota konferencija apie miškų valdymą ir ateitį - "Išsaugokime miškus ateities kartoms". Jūsų dėmesiui GYVO MIŠKO pranešimas - kokia GYVO MIŠKO VIZIJA? Monika Peldavičiūtė, GYVAS MIŠKAS Viršelio nuotraukos autorė Emilija Briedytė Tiems, kurie nori pasigilinti į [...]
Lietuvos miško degradacija Kaip degradavo Lietuvos miškas per 30 metų - pasakoja 35 metų stažą turintis (jau buvęs) Telšių girininkas Petras BUDVYTIS Konferencija- diskusija Seime „Ar išsaugosime girias ateities kartoms“ 2018 03 26 Daugiau Žemaitijos girininko Petro Budvyčio minčių: SKAITYTI PLAČIAU: Petras Budvytis apie miškų reformą: ką gavo visuomenė ir miškai? SKAITYTI PLAČIAU: Iš pirmų lūpų: girininkas [...]
"Su intensyvia urbanizacija kovojantys pasaulio miestai dabar ieško sprendimų, kaip sugrąžinti gamtą į viešąsias miestų erdves. Ypač tankiai apgyvendinto Singapūro valdžia, suvokdama gamtos įtaką visuomenės gerovei, nusprendė betono džiungles paversti gamtos kampeliu, kitaip tariant, užsibrėžė tikslą – Singapūras turi tapti miestu - sodu. Toks sprendimas buvo išnaudotas ne tik visuomeniniais, bet ir rinkodaros tikslais, iškeliant [...]
"Gamta, kaip ir motina – vienintelė." "Turistams didžiausią ach ir och leisime patirti susidūrime su nesterilizuota gamta, nes tai tikrai neeilinis resursas, ypač čia, iki panagių civilizuotoje Europoje. Atvykus iš šalių su turtingesniu architektūriniu paveldu, jie ieško ne to, ką patys turi, o to, ką prarado. Galima sakyti, pirmapradžio matmens, po kurio kitas lygmuo – [...]
„Fotoalbume „Neregėta Lietuva“ šiandien matytume žaizdotą Lietuvą.“ Lietuvi, pabusk ir gink mišką! PLYNI KIRTIMAI - Lietuva iš paukščio skrydžio: ką mano Aplinkos ministerija? Saugomos teritorijos SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona Papildomai: Kokius [...]
"Bet visų pirma, svarbiausia, racionaliai panaudoti dabar kertamą medieną, o jeigu mes norime dar didesnio ekonominio ir klimato kaitos švelninimo efekto – galima būtų padidinti Lietuvoje kirtimus 20 procentų." (Miškų Valdybos pirmininkas Gediminas Jasinevičius) Lietuvos miškai - IKEA baldams? 2018 02 08, DELFI Pasirašomas susitarimas dėl medienos klasterio Medienos pramonės klasteriui susikurti trūko tik miškų reformos pataisų [...]
Miškų reforma: ką gavo visuomenė ir miškai? 2018 03 05 Petras Budvytis Miškų reforma. Visuomenė jos taip norėjo. Ir ką gavo? Kirtimų apimtis norima dar didinti. Apie plynų kirtimų sumažinimą nebėra nė kalbos - santykis 70 procentų plynų ir 30 procentų neplynų vadinamas "optimaliu", nesiruošiama nieko keisti. Saugomose teritorijose nesibodima kirtimų ne tik rankomis, bet [...]
"Realybėje didžiuliai senieji, natūralūs Švedijos miškai buvo paversti į vienarūšes medžių plantacijas, kuriose natūralios medžių kompozicijos buvo pakeistos kitomis rūšimis. Švediškas modelis rekomenduoja plynus kirtimus – kaip pagrindinį kirtimo metodą. Jis taipogi leidžia sistemiškai naudoti chemikalus, draskyti dirvožemį, plantacinę miškininkystę ir nevietines rūšis. Buvusi didelė lapuočių teritorija vidurinėje ir pietinėje Švedijos dalyje per pastarąjį šimtmetį beveik išnyko. Ir [...]
„Miškai auginami su tikslu, kaip ir kiaulės auginamos tam, kad žemės ūkiui iš jų būtų naudos“ 2016 gruodžio 16 Aukos politinėms partijoms ir pažintys Aplinkos ministerijoje Pastarieji dešimt metų Estijos medienos pramonei buvo pergalingi – aukos politinėms partijoms ir pažintys Aplinkos ministerijoje padėjo sušvelninti miškininkystės įstatymą ir paversti jį draugiškesniu kirviui. Be to, planuojamas dar [...]
"Pagal atliktus tyrimus, Lietuvoje būtų galima didinti miškų naudojimą, nes iškertama tik apie pusė kasmet priaugančios medienos. Tegul neįsižeidžia gamtosaugininkai, kad prilyginsiu mišką žemės ūkio kultūroms. Kuris ūkininkas pasodinęs kultūras, nuima tik pusę derliaus?" (Valstybinių miškų urėdijos valdybos pirmininkas G.Jasinevičius) „Miškai, urėdijos – nėra fabrikai, gamyklos. Pagrindinė urėdijos funkcija – nėra prekyba mediena. Miškininkystė nėra [...]
"Ne girininkas, ne urėdas nustato kirtimų normą, o Lietuvos Vyriausybė. Ir visuomenė kaltina mus, miškininkus, kad jie, atsiprašau, "urodai, bebrai, vagys, kurie kerta miškus be atodairos". Ar čia miškininkai kalti?" (Petras Budvytis) IŠ PIRMŲ LŪPŲ: KAIP MIŠKAI TVARKOMI SUOMIJOJE Telšių Urėdijos (jau buvęs) girininkas Petras Budvytis (miškuose išdirbęs 35 metus, protestuodamas prieš tokią reformą išėjo [...]
"Dabar sistema yra tokia centralizuota, kad jie patys vykdo tyrimus, planus, jie daro kirtimus ir patikrinimus. Taigi, įsivaizduokit tokią sistemą, kai vienas skyrius pažeidžia įstatymą, kitas skyrius tame pačiame pastate išrašo baudą. Bėgant metams jie sumažino apribojimus kirtimų teritorijoms nuo 3 hektarų iki 7 hektarų plyniems kirtimams, bet kas yra leidžiama, tai nusipirkus didelį miško [...]
Lietuva diegia skandinavišką miškų valdymo modelį. Tokį patį jau įdiegė Latvija ir Estija. Žemiau, rasite Švedijos ir Suomijos aplinkosaugos organizacijų įspėjamąjį laišką skirtą Estijai, kuriame jie išreiškė susirūpinimą tendencijomis Estijoje ir ragino atsisakyti liberalaus miško valdymo modelio, kuris naudojamas Fenoskandijoje (Skandinavija, Suomija) dėl didelės žalos miškams ir jų ekosistemoms, vietos gyventojams ir kraštovaizdžiui. Estijoje centralizuotas [...]
"Fotoalbume „Neregėta Lietuva“ šiandien matytume žaizdotą Lietuvą." (...) "... jei žiūrėtume laikotarpį nuo Miškų ūkio ministerijos panaikinimo iki šių dienų, tai daugybė Miškų įstatymo pataisų, priiminėtų visuose seimuose, menkino miškų vaidmenį, jų įtaką, svorį ir panašiai. Manau, dėl pramonės įtakos, nes miškai – didžiulis turtas." (trečiosios, ketvirtosios ir penktosios vyriausybių miškų pramonės ministras Jonas Rimantas [...]
