Kodėl taip skiriasi jos išvados nuo projekto dendrologės?
„Mūsų bėda, kad neturime daug apie augalus išmanančių specialistų: kas prieina prie projektų, tas ir daro. Gal kaip nors išeis, o kai trūksta kompetencijos, taip ir išeina. Paprasčiausiu keliu einama – šalina medžius dėl rekonstrukcijų, iškirs visus prie kelio – ir paprasčiau darbus daryti, ir lapų šluoti nereikia, – sakė L. Straigytė. – O mieste jauni medžiai labai sunkiai prigyja, todėl tokius masinius kirtimus labai neprotinga daryti ir žmones tai blogai veikia. Pjauti ir atsodinti medžius reikėtų fragmentais.“ (Linas Straigytė, dendrologė)
NAUJI MEDELIAI JAU VARGSTA: “Spaudos konferencijoje teigta, jog Savivaldybė yra atlikusi ir daugiau dendrologinių tyrimų. Norima išsiaiškinti, kaip medžius reikia prižiūrėti ir kiek tai kainuos. Planuojama tokią paslaugą pirkti, nes rekonstruojamose gatvėse „reikės atsodintus medžius prižiūrėti“. Pasidalyta ir pavyzdžiu: Vilniaus gatvės anksčiau atnaujintos bulvaro dalies liepos vargsta, nes „į per mažas duobes sodintos“ ir „vien laistymo joms neužtenka“.
Šiauliečiai apgynė kaštonus, dabar gins prokurorai
2018 m. gegužės 9 d.
Rūta JANKUVIENĖ, ruta@skrastas.lt
Šiaulių miesto savivaldybė vakar pagarsino, jog „į stalčių padės“ Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projektą, pagal kurį planuota išpjauti visus kaštonus. Visi jie buvo pripažinti blogos būklės, bet tai paneigė papildomas medžių tyrimas. Jo pareikalavo iniciatyvi bendruomenė. Savivaldybė pateko į prokurorų akiratį – po „Šiaulių krašto“ publikacijų jie savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl viešo intereso gynimo.
Geri – 54, blogi – 14 medžių
Vakar spaudos konferencijoje vicemeras Domas Griškevičius ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Marijus Velička pristatė papildomo dendrologinio tyrimo rezultatus. Jie tokie, kad, M. Veličkos žodžiais, „tenka grįžti į pradžią”: koreguoti ar net iš naujo rengti rekonstrukcijos projektą.
Kai paaiškėjo, jog projektuotojų samdyta dendrologė alėjos medžius vertino „tik iš akies“, Savivaldybė, spaudžiama miestiečių, užsakė papildomą tyrimą. Jį atliko Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto docentė dr. Lina Straigytė. Daugumą kaštonų ji pripažino vidutinės ir patenkinamos būklės.
„Dendrologė įvertino alėjoje augančius 68 kaštonus, iš jų 54 siūlo palikti, o 14 yra blogos būklės, dėl jų siūlo įvairius sprendinius, – pagarsino D. Griškevičius, bet neįvardijo kokius. – Avarinės būklės nėra nė vieno medžio, bet tai nereiškia, jog visai nėra jokio pavojaus.“
Kaštonams, keliantiems didžiausių abejonių dėl galimo vidinio puvinio, kurio nesimato išoriškai, buvo atliktas tomografinis tyrimas ultragarso skeneriu „Arbotom“. Prietaisas patvirtino, kad kai kurie medžiai yra pavojingi dėl puvinių kamienuose ir kiekvienais metais jų situacija vis blogės dėl atvirose žaizdose prasidėjusių puvimo procesų.
Mokslininkė pasiūlė palikti 4 metrų pločio ištisinę žalią veją, kurioje auga kaštonai, kad jų šaknys ir toliau būtų apsaugotos.
20 klevų, kurie auga palei istorinę Didždvario gimnazijos sieną, siūlo šalinti, nes jie užgožia kaštonams šviesą. Tas siūlymas sutampa su projektuotojų siūlymu.
Atsodinti siūlo raudonžiedžius arba geltonžiedžius kaštonus, kurie atsparesni nei paprastieji. Jaunus medelius siūlo sodinti į erdvesnes properšas, nes pasodinti tarp brandžių medžių neaugs.
D. Griškevičius informavo, jog tyrimo išvados bus įdėtos į Savivaldybės interneto tinklalapį. Atskiro susitikimo su Kaštonų alėjos išsaugojimo iniciatyvine grupe neketinama rengti. Esą, kaip visi, pasiskaitys Savivaldybės pranešimą internete.
SKAITYTI PLAČIAU: Kas slepiasi už Kauno medžių kirtimų istorijos?
Sumokės ir padės į stalčių
Alėjos rekonstrukcijos projektą rengė UAB „Urbanistika“ ir „Kelprojektas“. Savivaldybė pati projektavimo užduotyje įrašė, jog medžius reikia keisti. Projektavimo užduotis buvo parengta dar 2017 metų sausio mėnesį.
M. Velička pabrėžė, jog tokią užduotį palaimino jo pirmtakė architektė Giedrė Mendoza Herrera (buvusi Administracijos direktoriaus pavaduotoja).
Jis tvirtino turintis peržiūrėti net devynis projektus, kurių projektavimo užduotys buvo taip parengtos, kad projektų sąmatos dvigubai viršija jų įgyvendinimui skiriamas lėšas.
„Negaliu atsakyti, kodėl buvo numatyta alėjos medžius keisti, – teigė M. Velička. – Gal čia buvo kokia architektės idėja?“
Kadangi darbas atliktas, tai Savivaldybė projektuotojams sumokės, kaip sutartyje suderėta, 19,5 tūkstančio eurų.
„Ir padėsime į stalčių, – sakė M. Velička. – Koreguosime projektavimo užduotį. Iš esmės kalbame apie viso projekto pertvarkymą. Tarsimės su tais pačiais projektuotojais, jeigu nesutiks koreguoti, rengsime projektą iš naujo.“
Prognozavo, jog projektavimo darbams atlikti gali praeiti keturi mėnesiai. Šiemet rangos darbai buvo planuoti, bet prasidėtų tik kitąmet.
Spaudos konferencijoje teigta, jog Savivaldybė yra atlikusi ir daugiau dendrologinių tyrimų. Norima išsiaiškinti, kaip medžius reikia prižiūrėti ir kiek tai kainuos. Planuojama tokią paslaugą pirkti, nes rekonstruojamose gatvėse „reikės atsodintus medžius prižiūrėti“.
Pasidalyta ir pavyzdžiu: Vilniaus gatvės anksčiau atnaujintos bulvaro dalies liepos vargsta, nes „į per mažas duobes sodintos“ ir „vien laistymo joms neužtenka“.
Dendrologė: „Kai trūksta kompetencijos, taip ir išeina“
Papildomą tyrimą atlikusi dr. L. Straigytė „Šiaulių kraštui“ komentavo, jog Kaštonų alėjoje blogais pripažino kaštonus, kurie pažeisti vidinio puvinio, ir apdegusius per gaisrą.
„Labai norint galima būtų juos saugoti, lajas sutvirtinti, bet per artimiausią 10 metų negalima garantuoti už jų stabilumą, rizika būtų juos laikyti, – sakė mokslininkė. – Bet vieną iš apdegusių kaštoną siūlyčiau išsaugoti šviečiamaisiais tikslais – stebėti, kiek toks medis gali būti gyvybingas, nes Lietuvoje tokių apdegusių kaštonų nėra daug.“
Mokslininkės teigimu, kaštonai auga šimtą metų.
„Jų amžius ilgesnis nei žmogaus, kaštonų alėjos užteks ir vaikų kartai, – sakė ji.– O atsodinti juos galima palaipsniui grupėmis.“
Kodėl taip skiriasi jos išvados nuo projekto dendrologės?
„Mūsų bėda, kad neturime daug apie augalus išmanančių specialistų: kas prieina prie projektų, tas ir daro. Gal kaip nors išeis, o kai trūksta kompetencijos, taip ir išeina. Paprasčiausiu keliu einama – šalina medžius dėl rekonstrukcijų, iškirs visus prie kelio – ir paprasčiau darbus daryti, ir lapų šluoti nereikia, – sakė L. Straigytė. – O mieste jauni medžiai labai sunkiai prigyja, todėl tokius masinius kirtimus labai neprotinga daryti ir žmones tai blogai veikia. Pjauti ir atsodinti medžius reikėtų fragmentais.“
„Negražu oponentų nepakviesti“
Kaštonų alėjos išsaugojimo iniciatyvinė grupė tik iš „Šiaulių krašto“ sužinojo, jog jau yra papildomo tyrimo išvados.
„Mes esame nepatenkinti, kad iš Savivaldybės negavome tiesioginės informacijos – negražu oponentų neinformuoti ir nepasikviesti, – sakė Alfredas Daulius, iniciatyvinės grupės narys, pirmasis paskatinęs burtis už kaštonų išsaugojimą. – Ar ekspertizė buvo objektyviai atlikta? Mūsų atstovai taip ir nebuvo įtraukti į komisiją, nors to prašėme, dėl to peticiją pasirašė 1 400 žmonių. Žinau, kad Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl viešo intereso gynimo.“
Iniciatyvinės grupės narės Vilijos Ulinskytės-Balzienės teigimu, vis dėlto paaiškėjo, kad didžiosios dalies medžių būklė leidžia išsaugoti brandžią kaštonų alėją. Ji pabrėžė, jog ypač svarbu, kad tai – istorinė teritorija. Iniciatyvinė grupė yra kreipusis į Kultūros paveldo departamentą, kad Kaštonų alėja būtų prijungta prie Didždvario dvarvietės ir kad rekonstrukcijos projekte į tai būtina atsižvelgti.
Šiaulių apygardos prokuratūros atstovė spaudai Gabrielė Gendvilaitė informavo, jog tyrimas dėl viešo intereso gynimo yra pradėtas – sureaguota į „Šiaulių krašto“ publikacijas apie bendruomenės protestą sukėlusį Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projektą.
Kauno advokatas, medžių ir viešo intereso gynėjas Saulius DAMBRAUSKAS apie medžių klausimą iš esmės, 2018 05 16:
Sek naujienas FB grupėje: Saugokime Šiaulių medžius!
Akimirkos iš pilietinio protesto “Išsaugokime Kaštonų alėją!”, balandžio 2
Kurmelio korporacijos karas su medžiais ir miškai
ŠIAULIAI ACIGAUNA – miesto plaučius į kelmus ir eurus? Ką mano piliečiai? (VIDEO) 2018 05 02