“Kiekvienas nupjautas sveikas medis – tai pasikėsinimas į visų mūsų sveikatą; ryšio tarp kartų nutraukimas. Medį juk viena žmonių karta sodina kitai; autentiškos, tai vietai būdingos aplinkos naikinimas, visko niveliavimas, nepagarbos gyvybei rodymas.”
(Alfredas Daulius, Šiauliai, akcijos iniciatorius)
Renginys Facebook: Išsaugokime Šiaulių Kaštonų alėją!
Iniciatyvinė Šiaulių medžių gynėjų grupė Facebook – “Saugokime Šiaulių medžius!”
“Miestas yra žmonėms gyventi, o NE MEDŽIAMS AUGINTI (…) Atsiras laisvalaikio ir pramogų erdvės, vieta renginiams, DAUGIAU VIETŲ AUTOMOBILIAMS statyti.” (Projekto architektas Vytenis Rudokas)
„Savo akcija norime parodyti, jog tai – visos Lietuvos problema – ir medžių skerdynės turi būti baigtos“, – A. Daulius.
SENIESIEMS KAŠTONAMS REIKIA MŪSŲ PALAIKYMO!
Kviečiame visus Šiauliečius burtis ir palaikyti senuosius kaštonus, kuriems gresia grėsmė būti išnaikintiems – planuojama palikti tik keturis įėjimą į Zubovų parką žyminčius medžius.
Šiaulių Kaštonų alėja
Kaštonų alėja – tai istorinis ir kultūrinis mūsų miesto simbolis, kuris turi būti saugomas ir deramai prižiūrimas! Kaštonai gali išgyventi 200-300 metų. Mūsų Kaštonų alėjai 70 metų (x2 mieste =140), tad tai dar ne riba. Kol sulauks 200 metų dar kelios kartos galės užaugti.
Renkames VELYKŲ ANTRĄ DIENĄ (balandžio 2d.) 12 VAL. Kaštonų alėjoje — Atsineškite plakatus su šūkiais, puošime medžius, kas turit inkilų neiškeltų – kelsime kaštonų alėjoje, ridensime Velykų margučius!
Švęskime atgimstančią gamtą, ją globokime ir tausokime! Pasisakykime, jog mums ne dzin, kokiame mieste, mes gyvename, o MEDIS – tai VERTYBĖ, MŪSŲ visų PLAUČIAI.
Iniciatyvinė grupė
Renginys Facebook: Išsaugokime Šiaulių Kaštonų alėją!
Iniciatyvinė Šiaulių medžių gynėjų grupė Facebook – “Saugokime Šiaulių medžius”
Kaštonų alėjos tvarkymo (dar nepatvirtintas) projektas 2_7910_00_TP_SP.01
Nuo ko viskas prasidėjo:
https://www.facebook.com/100014638591768/videos/350501125447838/
https://www.facebook.com/monika.peldaviciute/posts/10214615231109950
“….jau ketino pradėti darbus, bet jų buvo paprašyta palaukti, kol bus atšvęsta Žemės diena. “
KIRTIMAI ŠIAULIUOSE IR VARĖNOJE. Centre plynai kertami medžiai, kad daryti renginiams aikštes žmonėms, kurie emigruoja, ..realiai, kad įsisavint milijonus eurų. Viskas “visuomenės ir moderno vardan”
2018 03 21, Lrytas
“Šiauliuose ir Varėnoje medžių mylėtojams plyšta širdis. Varėniškiai vandalizmui prilygino praretintą miesto pušyną, o Šiaulių centre netrukus neliks daugumos medžių.
Beveik 6 ha dydžio natūraliame pušyne – Varėnos parke nupjautos 23 brandžios tvirtos pušys ir 2 liepos.
Taip prasidėjo šio parko modernizavimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams. (…)
Šiaulių miesto centre nebeliks daugumos medžių. Prisikėlimo aikštę ir jos prieigas rekonstruoti pradėsiantis rangovas paliks MAŽIAU KAIP TREČDALĮ MEDŽIŲ.
Bendrovė “Šiaulių plentas” jau ketino pradėti darbus, bet jų buvo paprašyta palaukti, kol bus atšvęsta Žemės diena. Po jos į centrą ims plūsti galinga technika, pradės gausti motoriniai pjūklai.
Planą parengęs architektas pripažino, kad darbai sulauks didelio pasipriešinimo: “Dauguma medžių yra ligoti ir menkaverčiai, tai patvirtino ne vienas ekspertas, bet reikia suprasti gyventojus kuriems medis yra vertybė”
Pačią aikštę, kurioje vyks renginiai, KETINAMA IŠKIRSTI PLYNAI – BUS IŠPJAUTI 43 medžiai, o pasodinti neplanuojama ne vieno.
(…)
PAGAL PROJEKTĄ BUS NUKIRSTI 236 MEDŽIAI, o pasodinta 33 daugiau. IŠSAUGOTI BUS TIK 123 MEDŽIAI.
(…)
Aikštė bus rekonstruota per artimiausius 2 metus. DARBŲ KAINA – 6.6. mln. eurų.
Spaudoje:
Šiaulių centre vasarą pavėsio nebus – medžiai bus iškirsti, technika kels dulkes
Ryškėja nauji Prisikėlimo aikštės kontūrai
Šiaulių centras šiandien:
Šiaulių istorija, kuri įamžinta medžiuose, skveruose, parkuose (XIXa.-XXI a. pradžia)
Apie 1931 m. senasis parkas prie Zubovų rūmų ir alėja oficialiai buvo padovanoti Šiaulių miesto savivaldybei. Ši teritorija buvo apsodinta kaštonais, kurie pavasarį gražiai žaliuodami traukdavo miestiečius.
Šiaulietis Aivaras Dulskis pasakojo, kad jo prosenelis Jonas Matulionis tarpukariu sodino Kaštonų alėją. Jis dirbo savivaldybėje, vėliau „Rūtos“ fabrike. Buvo Šiaulių tarybos narys. Jis ilgai gyveno, mirė sulaukęs 100 metų.
1939 metais šaltą žiemą Kaštonų alėjos senieji medžiai iššalo ir nudžiūvo. 1940 metais jie visi buvo iškirsti. Šį įvykį aprašė šiaulietė poetė ir publicistė Ona Lukauskaitė-Poškienė:
„O toji kaštonų alėja! Ji buvo tikrai didinga ir graži pavasarį, kai seni medžiai pasipuošdavo ištaigingomis, sunkiomis žiedų žvakėmis. Iškilminga ir šventiška būdavo tada alėjoje. O rudenį visą žemę apiberdavo rudi, laku blizgantys kaštonai, ir nežinau, ar yra buvęs Šiauliuose bent vienas vaikas, kuris niekad nėra jų rankiojęs. Tad ne vien man buvo liūdna ir skaudu, kai 1939 metų žiemą senieji kaštonai, tiek metų išstovėję, tiek šaltų žiemų išgyvenę, staiga iššalo. Liūdėjo šiauliečiai, kai kitais metais buvo kertami iššalę medžiai milžinai, liūdėjo netekdami kažko be galo mielo ir įprasto, susieto su kiekvieno jų jaunystės prisiminimais. Vienas senelis, galvą linguodamas, kalbėjo: „Duoda Dievas žmogui ženklus, duoda, tik žmonės tų ženklų suprasti nemoka“.
Ir išties senieji medžiai savo mirtimi lyg nužymėjo Šiaulių istorijos vienos epochos pabaigą, tos epochos, kuri prasidėjo Zubovo feodaliniais turtais, perėjo į Frenkelių pramoninį kapitalizmą, pergyveno inteligentijos iškilimą ir nepriklausomybės periodą, o karo audrai praūžus naujai atsodinti kaštonai žymėjo jau naujo Šiaulių gyvenimo laikotarpio pradžią…“ (Lukauskaitė-Poškienė, 2006, 234-235).
Visas straipsnis apie Šiaulių medžių istorijas ČIA
Kaštonų alėja – tai istorinis Šiaulių miesto želdynų paveldas
Kaštonų alėja. Į grafų Zubovų rezidenciją svečiai įvažiuodavo pro dabartinę Kaštonų alėją. Alėjos gale stovėjo vartai, atskyrę grafų valdas (nuotr. apie 1910 m.).
Nuo skerdynių ginama Kaštonų alėja
Rūta JANKUVIENĖ, ruta@skrastas.lt, www.skrastas.lt
2018 m. kovo 29 d.
Šiauliuose išpjovus medžius Prisikėlimo aikštėje, miestiečiai kyla ginti Kaštonų alėjos. Čia augantiems kaštonams gresia toks pat likimas. Šiaulietis Alfredas Daulius vienareikšmiai teigia: „Tai – medžių skerdynės“.
Jis inicijuoja akciją už kaštonų išsaugojimą. Vakar kreipėsi į Savivaldybę leidimo surengti akciją Kaštonų alėjoje antrąją šv. Velykų dieną – balandžio 2-ąją 12 valandą.
Iniciatyva „sprogdina“ tylą
Alfredas Daulius – juvelyras, jo studija veikia Kaštonų alėjoje. Apie Šiaulių kaštonams gresiantį likimą parašė socialiniame tinkle „Facebook“. Žinia sulaukė audringos reakcijos.
A. Dauliaus įdėtas vaizdo įrašas su Kaštonų alėja per parą sulaukė daugiau kaip 13 tūkstančių peržiūrų. Dešimtys komentarų pasipylė į jo kreipimąsi.
Šiaulietis kreipėsi, pasidalydamas Savivaldybėje iš Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėjos išgirstais argumentais, kodėl kaštonus reikia pjauti: „1. Atliekant Kaštonų alėjos rekonstrukciją bus paklotos grindinio plytelės, kurios laikys 50 metų (sunku nesusijuokti), o kaštonai esą dar gyvens tik 30 metų, tad reikės ardyti plyteles juos raunant. Taip pat juokingas argumentas.
Alkas.lt 2016 m. rašė, kad yra rūpinamasi XIX a. pirmoje pusėje sodintu kaštonu Žagarėje esančiame Zubovų dvaro parke. Mūsų kaštonai sodinti po karo, taigi jiems tik apie 70 metų.
Taigi, keistas argumentas.
2. Kitas teiginys, kad tai sergantys medžiai.
Nesu gamtininkas, bet esu žmogus, jau su nemaža gyvenimo patirtimi. 14–15 metų beveik kasdien čia lankausi. Taip, apie 2012 metus jie stipriai kentėjo nuo Balkaninės erkutės: į rudens pusę paruduodavo lapai, anksti pradėdavo kristi. Bet, pradėjus tvarkingai išvežti rudenį lapus, padėtis kasmet pradėjo gerėti: lapai mažiau pradėjo ruduoti, kristi normaliu laiku. Ir tai ne mano vieno nuomonė, tai pastebi ir kaimyninių namų gyventojai.
3. Teigia, kad atsodins raudonžiedžius kaštonus. Tokius kaip Basanavičaus gatvėje Palangoje. Žemaūgius, dar neišbandytus mūsų platumoje. Jei neklystu, ispaniškus. Kiek iš jų prigis? Ir ar tai nebus eilinis pinigų kranelis juos pastoviai atsodinant?
Kreipiuosi į jus, draugai, gal galite paaiškinti, iš kur toks noras mūsų šalelėje švaistytis benzininiais pjūklais, prasidėjęs ant Gedimino kalno?!
Noras naikinti augalus, kurių paskirtis mieste valyti orą, gaminti deguonį, kuris mums gyvybiškai svarbus?! Juolab kad kaštonų lapai labai dideli ir gerai atlieka šią funkciją.
Kiekvienas nupjautas sveikas medis – tai pasikėsinimas į visų mūsų sveikatą, ryšio tarp kartų nutraukimas. Medį juk viena žmonių karta sodina kitai. Tai ir autentiškos, tai vietai būdingos aplinkos naikinimas, visko niveliavimas, nepagarbos gyvybei rodymas.
Užtat teigiu: Kaštonų alėjos medžių iškirtimas yra nusikaltimas.“
Kilusioje diskusijoje daugybė žmonių palaikė A. Daulių. Diskusijoje išsirutuliojo mintis surengti piketą ar mitingą.
„Manau, reikia susirinkti ir garsiai protestuoti. Užtenka tylėti, nieko nedaryti ir taikstytis su biurokratų savivale ir bukumu“, – ragino į diskusiją įsiliejusi rašytoja Lina Žutautė.
„Palaikau. Ir džiaugiuosi, kad pagaliau sukilsim prieš amoralių konformistų savivalę miesto savivaldybėje. MEDŽIUS IŠSAUGOTI BŪTINA. TAI PAVELDAS“, – pabrėžė ir dailėtyrininkė Salomėja Jastromskytė.
„Nieks niekada nepakeis senųjų medžių sukauptos dvasios, energijos. Kirtėjai to nei žino, nei girdi, nei supranta“, – dalijosi pedagogė Rasa Jasmontienė ir dešimtys kitų komentatorių.
„Gerbiamas mere, mieste planuojamas nusikaltimas, kurio padarytą moralinę žalą žmonėms ir landšaftinę – miesto veidui, vėliau (jei paduotume į teismą) mėginsianti atlyginti savivaldybė tiesiog subankrutuotų. Nieko nesiimsite?“ – klausė dailininkė Edita Sudžiūtė.
Už medžių išsaugojimą
„Tokios didžiulės reakcijos nesitikėjau, – sakė „Šiaulių kraštui“ A. Daulius. – Tai refleksija į Prisikėlimo aikštėje išpjautus medžius. Dėl to žmonės ištikti šoko. Paliesta įsiskaudėjusi žaizda.“
Susitikome su juo, kai jau buvo užregistravęs Savivaldybėje prašymą leisti surengti renginį už kaštonų išsaugojimą Kaštonų alėjoje.
„Tikiuosi leidimą gausime ir antrąją Velykų dieną 12 valandą rinksimės alėjoje, – sakė iniciatorius. – Akciją siejame ir su gamtos atgimimo švente, ateisime su vaikais, bus ridenami kiaušiniai, kelsime ir inkilus į kaštonus.“
„Savo akcija norime parodyti, jog tai – visos Lietuvos problema – ir medžių skerdynės turi būti baigtos“, – pabrėžė A. Daulius.
Jis netvirtina, jog „šimtu procentų medžiai turi būti išsaugomi“, bet įsitikinęs, kad medžiai nuolat turi būti prižiūrimi, gydomi. Kita vertus, abejoja aiškinimais apie masiškai sergančius miesto medžius.
„Alėjoje dirbu dvylika metų, per tą laiką tik viena šaka nukrito audros nuplėšta, tai kur tie keliantys pavojų medžiai? 2015 metais tą medį nupjovė ir dar keturis pažymėjo nurėžti. Prie mano akių iš tų keturių nurėžė du visiškai sveikus medžius, jų kelmai dabar apžėlę ūgliais“, – piktinosi prisiminęs.
Šiaulietis sulaukė ir miesto valdžios reakcijos. Meras A. Visockas pagarsino problemą pavedęs spręsti savo pavaduotojui Domui Griškevičiui.
„Kaip piliečius vicemeras mus pakvietė padiskutuoti dar prieš mitingą, jeigu valdžia kviečia – eisime“, – patikino šiaulietis.
Akciją palaikantis menininkas Vilmantas Dambrauskas popietę socialiniame tinkle jau dalijosi, jog susitikimas merijoje įvyks penktadienį.
Vakar „Facebook“ buvo sukurtas ir renginio puslapis „Išsaugokime Šiaulių kaštonų alėją“.
Dar ne vėlu
Darius Ramančionis, Šiaulių gamtos kultūros paveldo klubo „Aukuras“ narys, buvęs ilgametis klubo vadovas, „Šiaulių kraštui“ patikino, jog dar ne vėlu bandyti daryti įtaką sprendimams.
„Alėjos rekonstrukcijos projektas dar nepatvirtintas, yra rengimo stadijos, – sakė jis. – Todėl akcija turi prasmę. Tie projektai per mažai viešinami ir visiškai neatsižvelgiama į nuomonę, jog senuosius medžius reikia išsaugoti.“
Jo teigimu, kaštonus kankinanti keršakandė turi biologinį priešininką, reikia tik laiko, kol padės kaštonams atsigauti.
„Gamtoje nuodui yra priešnuodis, o kaštonai atsparūs medžiai – jie gi ir dabar nedžiūva, tik lapus greičiau numeta“, – pabrėžė D. Ramančionis.
Medžių pjovimo vajaus Lietuvoje priežastimi jis įvardija „norą įsisavinti europinius pinigus“. O kai už mažesnius pinigus norima kuo daugiau padaryti, tai investuojama ne į medžius ir ne į jų išsaugojimą.
„Tai požiūrio reikalas – juk galima sakyti, jog nėra vietos mieste senukams ir neįgaliesiems, jog gali gyventi tik jauni ir sveiki, – palygina D. Ramančionis. – Toks dabar požiūris į medžius – turi būti gražu, standartiška ir barokiška. Bet juk ir seni medžiai ilgai augtų, jeigu būtų prižiūrimi.“
Atkreipė dėmesį, jog, pavyzdžiui, Vilniaus gatvės bulvare geltonoji kerpė jau auga ant naujai sodintų liepaičių.
„Jeigu taip į medžius žiūrime ir prižiūrime, tai mieste nėra sveikų medžių – pjauk visus“, – ironizavo gamtos paveldo puoselėtojas.
Žmonės komentuoja:
|
|
Sodinukai važiuoja iš tolimų veislynų ir gali kainuoti iki 1000 eurų
Beje, šie sodinukai vėlgi brangsta tuo labiau, kuo dažniau yra specialiai išveisti specializuotuose veislynuose, kurių Lietuvoje beveik nėra, o jeigu ir yra, tai keli, nesugebantys taip greitai ir tokiais dideliais kiekiais užauginti produkcijos, skirtos pardavimui. Kaina kyla dar ir dėl to, kad sodinukai vežami iš toli. Kuo iš toliau jie gabenami (iš Olandijos, Vokietijos ar Prancūzijos), tuo geriau įsisavinamos projektinės lėšos. O tie specialiai miestams išveisti ir iš toliau atvežti sodinukai, kainuojantys nuo 300 iki 1000 eurų už vienetą, dažnai būna atsparūs tų kraštų klimatui, skiepyti nuo tose valstybėse plintančių pavojingų ligų.
Susidūrę su atšiauriu Lietuvos klimatu ir žiemą gavę tokią kelininkų naudojamos kalio druskos normą, kokios jų šalyse nei su žiburiu nerasi, jie ima vysti, džiūti, sirgti, kol galutinai nusibaigia arba vėl jau kito projekto lėšomis būna šalinami, nes nudžiūvę kenkia aplinkai, darko miesto vaizdą ir net kelia pavojų gyventojams bei jų turtui.
Tai štai taip ir sukasi ES finansuojamų projektų karuselė su prieš tai iškirstais sveikais medžiais ir prižiūrint bei auginant tuos, kurie niekada ir neužaugs šiomis sąlygomis, kad ir kiek tūkstančių jie kainavo“.
MEDŽIŲ GYNĖJAI FB:
STOP medžių kirtimui Lietuvoje
VILNIUS:
Gelbėkime Vilniaus medžius
(www.saugokmedi.lt)
Išsaugokime ŽALIĄ Kalnų parką Vilniuje
KAUNAS:
STOP kaštonų giljotinai
KLAIPĖDA:
Už gyvą gamtą! Vakarų Lietuva
ŠIAULIAI:
Saugokime Šiaulių medžius!
ŠILUTĖ:
