Medžių genocido byla pasiekė Seimo Aplinkosaugos komitetą. Posėdžio įrašas (VIDEO + teisininko komentaras)

MEDŽIŲ GENOCIDO BYLA PASIEKĖ SEIMO APLINKOSAUGOS KOMITETĄ

#StabdomMedžiųBiznį #ŽaliasSukilimas #SOSLietuvosMedžiai

2018 05 16

Medžių klausimas pasiekė Seimą. Naglis PUTEIKIS inicijavo masinio medžių kirtimo miestuose klausimo įtraukimą į Seimo Aplinkosaugos Komiteto darbotvarkę. Posėdyje dalyvavo Aplinkos ministerijos pareigūnai – viceministras Martynas NORBUTAS, Miškų departamento vadovas Donatas DUDUTIS, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyrius Vidmantas BEZARAS.

Į posėdį pakviestas ir advokatas Saulius DAMBRAUSKAS. Posėdį stebėjo arboristų vadovas Algis DAVENIS.

Belaukdami posėdžio ir po jo šnektelėjome su iš Kauno atvykusiu advokatu, garsiu medžių ir viešo intereso gynėju Sauliumi DAMBRAUSKU:

Kas kaltas dėl kertamų medžių miestuose? Kokius įstatymus keisti? Ką manote apie Želdynų įstatymą?

Apie pilietines teises, Kauno medžių bylų eigą, Kauko laiptus, apie teisėjos sprendimą, kurį “skaitai ir norisi atsistot”, amoralų verslą, apie projektus kurie “turi būti ir nesvarbu kas” ir siunčia žinutę visuomenei.

“Baisiausia ne tai, kad jie kažkas pasisavins pinigus, baisiausia tai, kad norint uždėti bet kokį naują projektą – visa kas seno trukdo. Vadinasi visa tai ką esame sukūrę, tėvų, senelių – tai trukdo. (…) “O žmonės ateina ir sako “BET JIE JUK DARO!”

“Gyvenk taip, tarsi nuo vieno tavęs priklausytų visos Lietuvos likimas.”


2018 05 11 Sauliaus DAMBRAUSKO kreipimasis į Prezidentūrą, Aplinkos ministrą ir Aplinkosaugos komiteto narius:


Ištraukos iš pokalbio:

GM: Ar teisinis reguliavimas yra pakankamas? Ko trūksta? Ką reikia pakeisti?

S.D: Mano supratimu teisinis reguliavimas yra pakankamas norint normaliai tvarkytis – jeigu turi noro tai daryti, jei nenori… kas iš to, kad sureguliuosi ir nesilaikysi. Savivaldybės nesilaiko, ignoruoja teisės reikalavimus, o Aplinkos ministerija nevykdo savo funkcijos – kontrolės. Jie kiekvienu atveju turi teisę atvykti, sustatyti aktą ir nubausti kaltus asmenis. (…) Tarkim, Želdynų ploto mažinimas (kas vyksta po rekonstrukcijos želdinį įspraudžiant į betoninę skylę)..  jeigu atsiversime tą patį Želdynų įstatymą, tai ploto mažinimas = želdynų naikinimas. Reiškia savivaldybė naikina želdynus ir vietoj to, kad atvyktų kompetentinga institucija įvertintų, sustatytų aktą ir nubaustų, ar įpareigotų padaryti kaip reikia, jie sako, kad tai „savivaldybių kompetencija“. Į savivaldos kompetenciją įeina želdinių veisimas ir priežiūra, bet ne jų naikinimas. Želdynų naikinimas nepriklauso savivaldybės kompetencijai.

GM: Ką manote apie Želdynų įstatymą?

S.D: Želdynų įstatymas yra visiškas jovalas, bet yra pakankamas jovalas, kad juo tvarkytis. Jie geresnio jovalo nepadarys. Atsiverskite pagrindinį straipsnį, 3 str. – želdinių tvarkymo principai. Ir pažiūrėkite ar jų iš vis laikomasi. Nes principas yra fundamentali norma, kurie pas mus laikomi tarsi jie nebūtų normos, bet principai yra fundamentalios normos, taip pat kaip Konstitucija mums yra fundamentalūs principai.

Želdynų įstatymą, jei norisi pasiekti rezultatą, reikia daryti iš esmės naują, samdant labai rimtus ekspertus. Jeigu tai bus tik bandymai koreguoti jovalą, kuris yra dabar, jie geresnio rezultato neturės – tada turės tik kitą jovalą, kurio nesilaikys. Bet jis yra pakankamas, viso to reguliavimo pakanka. Dėl to yra demagogija bandant pridengti įstatymo nevykdymą. Kai yra institucija, kuri nėra pajėgi tvarkytis – ji ima ir pasako, kad įstatymai nėra tobuli ir viską verčia ant Seimo.

GM: Ką reiktų daryti idealiu atveju?

S.D: Labai paprasta. Pirmiausia suvokim – želdynas jis kuriasi per dešimtmečius, kiti net per šimtmečius. Vadinasi, mums nereikia galvoti, kad želdyną sutvarkyti reikia per vienerius metus, įsisavinant kažkokias lėšas. Tai yra ilgalaikis projektavimas, normaliai parengtas, t.y. želdyno projektas, kuris turi būti pristatytas visuomenei, turi būti sulaukiamos specialistų išvados, išdiskutuojamos, apsvarstomos alternatyvos… ko reikia, ko nereikia, koks įgyvendinimo etapiškumas ir tada jis įgyvendinamas.

Tad jeigu reikia pakeisti kokios tai gatvės pasenusius želdinius, tai galima padaryti etapiškai, tam tikromis grupėm, tariantis ir su želdynų, ir su kraštovaizdžio specialistais, kurie privalo nustatyti ar reikia to vietoje medžio, gal jis fasadą uždengia, gal jis vėliau klius? (…) Pas mus bėda yra ta, kad į specialistus (arboristus, dendrologus ir t.t.)  žiūrima kaip į projekto kenkėjus. Ne taip, kad jie turi išsiaiškinti tikrą padėtį ir pasiūlyti mums kažką…  Jie trukdo įsisavinti pinigus. (…)

„Medžių byla“: baigiamoji kalba advokato S.Dambrausko kalba 2017.X.30

GM: Ar mums (visuomenei) reikia reikalauti kažkokių naujų normų, įstatymų?

S.D: Aš manau paprastai – kada mums užmetama tokia „jūs reikalaukit naujų normų ir viskas susitvarkys“, t.y. nuo savęs nuo numetama kaltė.

GM: … tai reiškia tik papildomą laiko ir energijos švaistymą?

S.D: Būtent. Ir sakoma „mes nekalti“, o Seimas svarstys 2 metus naują įstatymo pakeitimą, vat ir paprastas dalykas. O iš esmės, tai yra biznis.

GM: Tai tiesiog reikia, kad veiktų tai, kas jau yra..?

S.D: Tas įstatymas jau yra pasenęs ir netobulas, tai akivaizdu. Štai gavau Berlyno želdynų standartus miesto sodinime ir jų priežiūra. Elementaru. Būtų Aplinkos ministerija… priimtų tokius standartus Lietuvoj, o ką medžiai Lietuvoje kitokie nei Berlyne, kitokie standartai?

Pavyzdžiui, žiūrėkit (rodo Berlyno skaičius) 12 kub. metrų turi būt palikta šaknynui. Pas mus sodinamas medis tik PUSĖ KUBO turbūt. Jūs gi pažiūrėkite – atveža gumulą tokį, prieš tai sutrombuoja žvyrą, įkiša skylę. Jeigu pagal želdyno g e r o v ė s reikalavimus 16 k. metrų turi būti paliktas medžio sodinimui, tam tikrą šaknyną suformuot…(…)

Esmė yra kokia – dabar pas mus yra sodinami vazoniniai medžiai, aš juos taip vadinu. Tik skirtumas yra toks – jūs įsivaizduokit medį, kuris buvo pasodintas prieš 50 metų, buvo jaunas, ekologinė miestų būklė buvo visai kita, užterštumas buvo visai kitas, jis įsišaknijo, jis pasiekė giliausius sluoksnius, šiandieną tą medį sunaikinti reikia pastangų, jiems reikia jį tiesiog nupjauti. Jis apsirūpina maisto medžiagomis, išdresuoja paviršines šaknis imti iš giluminių sluoksnių, prisitaiko. Antro tokio medžio neužauginsite vien todėl, kad jaunas medis prie dabartinės ekologinės būklės, tinklų pasikeitimo ir t.t. nebebus pajėgus toks užaugti. Kas šiandien daroma? Toks medis naikinimas – vietoj jo sodinamas vazoninis medis, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, tręšimas, nuolatinis laistymas. Nebepaliekama nė gofroninė šlanga – tai kokiu būdu tu palaistysi medį jeigu jis auga tokioje terpėje? Aš beveik garantuoju, kad per 3 metus dauguma tokių medžių nunyks.


MEDŽIŲ GYNĖJAI FB:

Apginkime Lietuvos Miškus!

STOP medžių kirtimui Lietuvoje

VILNIUS:

Gelbėkime Vilniaus medžius
(www.saugokmedi.lt)

Išsaugokime ŽALIĄ Kalnų parką Vilniuje

KAUNAS:

STOP kaštonų giljotinai

Kauno medžių kirtimui – STOP

KLAIPĖDA:

Už gyvą gamtą! Vakarų Lietuva

ŠIAULIAI:

Saugokime Šiaulių medžius!

ŠILUTĖ:

S.O.S. Šilutės medžiai

P.S. jeigu kokia grupė ar puslapis nėra paminėti, praneškite mums info@gyvasmiskas.lt

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau