“Nors posėdžio dalyviai suabejojo, ar ši žąsis migruodama apskritai užsuka į Lietuvą, todėl ar tikslinga skirti 79 760 Eur žąsų daromos žalos pievoms bei pasėliams tyrimui, komitetas pritarė projektui. Lietuva saugos žąsis, kurių nėra arba kurių niekas nėra regėjęs mūsų padangėje ir pievose, ir tirs jų daromą žalą. Šit kur tikra paukščių demokratija”.
“Ministro gimtoji viešoji įstaiga dar 2008 metais dalyvavo Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijoje, kuri, tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency international“ vertinimu, buvo priskirtina prie ypač neskaidrių organizacijų. Maža to, minėta viešoji įstaiga Konkurencijos tarybos yra bausta už Konkurencijos įstatymo pažeidimus.”
Papildyta „Baltijos aplinkos forumo” (BAF) komentaru (straipsnio apačioje)
2017 12 18
Valdas Vasiliauskas. Darni korupcija: kalėdinės žąsys iš ministro Gegutmiesčio (Lrytas.lt)
Auksinės žąsys deda auksinius kiaušinius
Vyriausybė, praėjusią savaitę kukliai paminėjusi savo veiklos pirmąsias metines, kalnų nenuvertė (nebent jai priskirtume Gedimino kalną). Bet ir išvengė anksčiau įprastų korupcijos skandalų. Išskyrus vieną tylią (meistriškai nutylimą ir užglaistomą) išimtį.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga prieš rinkimus visais pagonių dievais prisiekinėjo, kad jų valdžia bus skaidri, be menkiausio korupcijos šešėlio. Ypač įnirtingai kovos su korupcija vėzdu mojavo du vyrai iš Kauno, žaliųjų judėjimo aktyvistai T. Tomilinas ir K. Navickas, paskelbę bendrą straipsnį su užsakymo numeriu viską pasakančiu programiniu pavadinimu „Aplinkosauga: nuo korupcijos prie darnos“.
Nežinia, ar tas kelias nuo korupcijos prie darnos labai tolimas, tačiau K. Navickas, deleguotas žaliųjų ir aplinkosaugininkų į aplinkos ministrus, žaibiškai rado trumpiausią maršrutą nuo darnos prie korupcijos: 20016 m. gruodžio 13 d. ministras prisiekė Seime, o jau kitą dieną mįslingai praturtėjo – tapo „Baltijos aplinkos forumo” (BAF) , kuriame iki tol dirbo, dalininkas.
Gruodžio 22 d. jam tiesiogiai pavaldžios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) vadovas pasirašė bemaž 5 tūkst. eurų sutartį su tuo pačiu BAF. Kai kiti ministrai dar tik apšilinėjo kojas, K. Navickas be gaišavimų griebė jautį už ragų- jam nereikėjo apšilimo, jis atėjo pasirengęs ministro darbui , žinodamas, kur guli pinigai. Todėl jau prieš šventes įteikė riebią kalėdinę „žąsį“ savo įpėdiniui ir bendrasavininkiui, BAF vadovui Ž.Morkvėnui, o faktiškai- sau pačiam – tuo metu jis nebuvo perdavęs fondo dalininko teisių.
Sunku pasakyti, kas čia buvo – kalėdinė premija, bonusas ar dalininko įnašas? Nors dėl šio įžūlios korupcijos fakto, kai biudžeto pinigai skiriami sau pačiam, nė lapė ( taip pat ir opozicija, užsiėmusi įkurtuvėmis Seime ir artėjančiomis šventėmis ) nesulojo , po Naujųjų K. Navickas apdairiai ėmėsi prevencijos: sausio 11-ąją informuoja premjerą, kad nusišalina nuo sprendimų, susijusių su buvusia darboviete BAF, sausio 12-ąją kreipiasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas rekomendacijų dėl galimo interesų konflikto.
Viskas, neprikibsi, jeigu ne dokumentų datos. Datos ir byloja, kaip K. Navickas vedžiojo už nosies ir premjerą, ir VTEK. Tą pačią 2017 m. sausio 11 d. išsiųsdamas raštą premjerui (ir po dienos – paklausimą VTEK), ministras suraitė rezoliuciją ministerijos kancleriui ant APVA reorganizacijos koncepcijos titulinio lapo“: p. R. Klovui siūlau vertinti prijungimo prie APVA variantą“.
Tad VTEK sausio 26 d. rekomendacija nusišalinti ministrui nuo visų sprendimų, susijusių su pavaldžia agentūra, buvo šaukštai po pietų – lemiamas sprendimas, prie APVA prijungiant Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą, jau buvo padarytas.
Kodėl ši visuomenės menkai pastebima agentūra taip rūpėjo K. Navickui, kad jis jos ėmėsi jau pirmąjį ministravimo mėnesį, net anksčiau nei didžiulį šurmulį sukėlusios urėdų reformos, kurios šešėlyje patyliukais, niekam neužkliūdama ir buvo atkakliai stumiama APVA reorganizacija, prie agentūros prijungiant aplinkos apsaugos investicijų fondą?
Atsakymą žino… paukščiai
K. Navickas, 1988 m. baigęs Kauno 40 –ąją profesinę tecnikos mokyklą( iki tol nė viena tokia mokykla nėra išugdžiusi ministro be vidurinio išsilavinimo!), per du dešimtmečius kantriai įveikdamas bakalauro (1999) ir magistro ( 2009) studijas, neturėdamas aukštojo ir net vidurinio išsilavimo, tapo tarptautinės organizacijos regioninės aplinkos centro Vidurio ir Rytų Europai Lietuvos skyriaus direktoriumi (1998 – 2006), nuo 2006 iki ministerijos- BAF darnaus vystymosi ekspertu ir direktoriaus pavaduotoju.
Šiuo laikotarpiu ir susiformavo aplinkosaugos tarptautinių projektų, dosniai finansuojamų Europos Sąjungos(ES) per APVA, darni komanda, kuriai priklausė ir būsimasis ministras. BAF buvo šių projektų nepakeičiamas konsultantas ir europinės paramos gavėjas. Vienas tokių lobingų projektų – „LIFE Viva grass“.
Š. m. birželio 6 d. aplinkos ministras su senąja „LIFE Viva grass“ komanda ir BAF darbuotojais (užmiršęs visas VEK rekomendacijas dėl buvusios darbovietės interesų) išsiruošė į pamarį, kur gausiai susirinkusiems tenykščiams verslininkams ir Šilutės rajono savivaldybės atstovams svečiai porino, kokius dangiškus migdolus atneš paukščiai ir ornitologinis turizmas. Tačiau čiabuviai nelabai patikėjo pasakininkais: kilo nemenkas irzulys, kad ministras ir jo palyda nesutiko iš padebesių nusileisti ant žemės ir pakalbėti apie šio krašto žmonių rūpesčius. Diskusija vyko tik dėl paukščių ir jais besidominčių turistų.
Tai primena Aristofano antikinę komediją „Paukščiai“: du pabėgę iš Atėnų piliečiai sugundo paukščius įkurti tarp žemės ir dangaus miestą, pavadinę jį Debesų Gegutmiesčiu, kuriame suklesti paukščių demokratija. Kaip netrukus paaiškėjo, lietuviškam šiuolaikiniam Gegutmiesčiui ir paukščių demokratijai buvo numatytos įspūdingos ES ir valstybės biudžeto lėšos.
4 0038 00 Eur (tame tarpe 730 000 Eur iš biudžeto) investicija sukėlė skandalą ne vien todėl, kad ją skyrė aplinkos ministro K. Navicko sudaryta komisija jo buvusiai darbovietei BAF (nors formaliai įsakymą pasirašė jį pavadavęs žemės ūkio ministras J. Markauskas).
Šia milžiniška suma, viršijant bet kokį saiką ir besityčiojant iš sveiko proto, buvo finansuojamas projektas „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“.
To net pats Aristofanas nebūtų sugalvojęs. Meldinės nendrinukės, pilko žvirblinių padermės sparnuočio, įstabią laimę plačiai aprašė Lietuvos žiniasklaida (ir kitur), o iš dosnios ministro rankos pasipylęs milijonų lietus buvusiai jo darbovietei papiktino Seimo konservatores I. Šimonytę ir R. Morkūnaitę- Mikulėnienę, kurios apskundė K. Navicką VTEK. Ministras atsakė jam įprastu manevru- kitą dieną pats kreipėsi į VTEK, prašydamas išaiškinti, ar jis nepažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo. Sakytum, K. Navickui vienas malonumas koketuoti su etikos sargais. Mat pradėtas VTEK tyrimas bent iš dalies apsaugo nuo prokurorų ir STT, prižiūrinčios ES paramos lėšas, dėmesio, o Seime T. Tomilinas ir kiti įtakingi parlamentarai pasirūpina bendražygio komforto zona. Kad parlamentinės kontrolės mechanizmai išjungti, rodo ir Seimo Antikorupcijos komisijos laikysena.
Anksčiau komisija nedelsdama pati pradėdavo tyrimą arba kreipdavosi į prokuratūrą dėl kur kas mažesnės reikšmės faktų, nūnai,. turėdama rankose kur kas svaresnius įrodymus, tyli.
Vieną jų iš buvusių Antikorupcijos komisijoje kolegų nesunkiai gavau. Tai 2017 m. liepos 31 d. Aplinkos ministerijoje įvykusio LIFE programos bendrojo finansavimo vertinimo komiteto posėdžio protokolas. Schema ta pati: vėl ES ir valstybės biudžeto lėšas tam pačiam BAF bei su juo per bendrus projektus susijusioms trims organizacijoms( šie keturi pareiškėjai gavo daugiau nei pusę numatytų lėšų- net 18 758 914 Eur) skirstė ministro tiesioginiai pavaldiniai, vėl įsakymą pasirašė K. Navicką pavadavęs žemės ūkio ministras J. Markauskas.
Kadangi tai jau sistema, kyla įtarimų, ar premjero S. Skvernelio pašonėje neveikia organizuota grupė?
Dar viena įspūdinga investicija į Debesų Gegutmiestį ir paukščių demokratiją. „Aktyvi kurtinio populiacijos apsauga Pietryčių Lietuvoje“, projekto biudžetas- 2 516 105 Eur, kofinansavimas iš valstybės biudžeto – 629 026 Eur; „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę“, projekto biudžetas – 2 297 478 Eur, kofinsavimas iš valstybės biudžeto – 574 370 Eur. Šio beprotybės protokolo puošmena- projekto „Globaliai nykstančios mažosios žąsies (Anser erythropus) apsaugos priemonių įgyvendinimas jos migracijos kelyje“ aptarimas. Projekto biudžetas – 621 113 Eur, kofinsavimas iš valstybės biudžeto – 152 173 Eur.
Nors posėdžio dalyviai suabejojo, ar ši žąsis migruodama apskritai užsuka į Lietuvą, todėl ar tikslinga skirti 79 760 Eur žąsų daromos žalos pievoms bei pasėliams tyrimui, komitetas pritarė projektui. Lietuva saugos žąsis, kurių nėra arba kurių niekas nėra regėjęs mūsų padangėje ir pievose, ir tirs jų daromą žalą. Šit kur tikra paukščių demokratija.
O prasidejo viskas taip – nuo BAF rekomendacijų…
2016 rugsėjo 6d. – “Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga skelbia dar vieno būsimos profesionalų Vyriausybės nario pavardę. Anot LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio: „Mes nutarėme priimti įvairių aplinkosauginių organizacijų pasiūlymą (Baltijos aplinkos forumas (BAF) , ŽALI.LT) rekomenduoti į Aplinkos ministro poziciją darnios plėtros ekspertą, Aplinkosaugos organizacijų koalicijos pirmininką Kęstutį Navicką. (…) Jo patirtis Lietuvos žaliųjų judėjime ir aplinkosaugos politikoje yra įspūdinga. Jo vertybes suformavo dalyvavimas Atgimimo laikų ekologiniame sąjūdyje, kuriame K. Navickas aktyviai prisidėjo organizuojant pirmąsias masines žmonių protesto akcijas prieš sovietų režimą.” ((15min) Valstiečiai ir žalieji paskelbė dar vieną ministro – profesionalo pavardę)
<<Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų kampanijos sąskaitos.>>
Ir kalėdinė žąsis – darnios korupcijos simbolis, paaiškinantis, kodėl aplinkos ministras bemaž nuo pirmos dienos užsispyrė reorganizuoti APVA, siekdamas prie šios abejotino skaidrumos agentūros, administruojančios ES paramą, žūtbūt prijungti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą, tvarkantį nacionalinio biudžeto lėšas. Sustiprindamas APVA, neišsenkantį BAF malonių šaltinį, ministras kuria savo ateitį.
Kadangi Lietuvoje politiko karjera trumpa, K. Navickas BAF dalininko teises savo įpėdiniui Ž. Morkvėnui apdairiai perleido laikinai- tik ketveriems metams. Dėl viso pikto primenu, kad pagal „Transparency International“ apibrėžimą „Korupcija yra piktnaudžiavimas valdžia asmeninei naudai gauti“ . Etika čia nieko dėta.
Valdas Vasiliauskas. Darni korupcija: kalėdinės žąsys iš ministro Gegutmiesčio (Lrytas.lt)
“Aplinkos ministras K.Navickas Šilutėje kalbėjo mįslėmis: sakė, kad Pamario kraštas yra „ne tik nedegradavęs“ (?), bet yra ketvirtoje vietoje (?) Lietuvoje, kurioje turistai nori pabuvoti…”
Aplinkos ministras su svita suerzino turizmo verslininkus
2017 birželio 7
Penktadienį Šilutės rajono kaimo turizmo verslininkai, Savivaldybės specialistai nemažai tikėjosi iš susitikimo su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku. Tačiau ministro palydovai nenorėjo gvildenti mūsų krašto aplinkosaugos problemų: tik priekaištavo Pamario turizmo verslininkams, kad prastai priima paukščių stebėtojus, net nesudaro galimybių jiems normaliai pernakvoti.
Tokie kaltinimai klausytojus ne tik vertė stebėtis, teisintis, bet ir trinktelti durimis iš antros pusės…Ministrui rūpėjo ne problemos, o paukšteliai
Penktadienį Šilutę aplankęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas kartu su Baltijos aplinkos forumo direktoriumi Žymantu Morkvėnu pakvietė Šilutės savivaldybės vadovus, Pamario krašto seniūnus bei turizmo verslo atstovus padiskutuoti apie gamtinio turizmo traukos vietovės vystymą Nemuno deltoje.
Įsibėgėjus diskusijai paaiškėjo, kad svečiai pasiruošę diskutuoti tik apie siaurą turizmo sritį – ornitologinį turizmą.
Akivaizdu, kad savivaldybės vadovas Vytautas Laurinaitis buvo pasiruošęs daug platesnei diskusijai. Jis sakė, Aplinkos ministerija jam sapnuojasi kas antrą naktį – tiek daug spręstinų šios srities problemų yra mūsų savivaldybėje. Tačiau svečiai neketino klausytis problemų ir pokalbius lenkė tik apie paukštukų gerovę ir ornitologinio turizmo entuziastų poreikius.
(…)
Įžanginiame žodyje aplinkos ministras K.Navickas pagyrė, kad Pamario kraštas ir Nemuno delta „nėra degradavusi teritorija“, nepaaiškindamas kas yra degradavusios teritorijos ir kur jos yra Lietuvoje. Taip pat ministras pranešė, jog esame ketvirtoji (?) vietovė Lietuvoje, kur žmonės plūsta pasidžiaugti natūralia gamta. (…) Vos tik pradėjęs kalbėti apie mūsų krašto problemas ir joms spręsti reikalingas investicijas, meras buvo pertrauktas. Ministro svitos dalyvė prof. Aida Mačerinskienė (Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas), moderatoriaus pavadinta turizmo profesionale, įspėjo, jog čia susirinkta diskutuoti… ne apie savivaldybės problemas, bet tik apie ornitologinio turizmo išskirtinumą ir naudą.
D.Drobnienė ir savivaldybės Tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis norėjo paprašyti aplinkos ministro spręsti buitinių atliekų, surenkamų regioniniame parke finansavimo problemą. Pasak D.Drobnienės, už leidimus žvejybai regioniniame parke ir žvejų mėgėjų bilietus Aplinkos ministerija surenka pustrečio milijono eurų, tačiau neskiria lėšų tvarkyti atliekas, kurias mūsų krašte palieka iš visos Lietuvos suvažiavę žvejai.
Pasak T.Budrikio, ministerija privalo spręsti atliekų tvarkymo finansinę problemą, nes rajono žmonės yra skriaudžiami. Tai jie moka rinkliavą, už kurią renkamos ir žvejų mėgėjų paliktos šiukšlės.
Tačiau ir ši problema nepatiko atvykusiems svečiams. Jie kalbą vėl nukreipė… į ornitologinį turizmą.
Vėliau „Šilutės naujienos“ sužinojo, kad diskusija Šilutėje buvo tik dalis Baltijos aplinkos forumo vykdomo projekto „Integruoto planavimo įrankio sukūrimas, siekiant užtikrinti pievų biologinės įvairovės gyvybingumą“ (LIFE Viva Grass). Tad nebekyla abejonių, jog kažkas už įvykdytą susitikimą Šilutėje užsidėjo „paukščiuką“, o aplinkos ministras į diskusiją atsivežtas ne sužinoti krašto aplinkosaugos problemų, o tik dėl renginio įvaizdžio.
Meras V.Laurinaitis „Šilutės naujienoms“ sakė, kad po diskusijos jam pavyko susitarti su ministru K.Navicku dėl dar vieno vizito į Šilutę – ministras atvyktų po dviejų – trijų savaičių. Pasak mero, ministrui bus parengtas raštas su visais Šilutės savivaldybės projektais, kuriems reikia Aplinkos ministerijos dėmesio ir pagalbos.
Visas straipsnis:
Paukštelis, kuris vertas milijonų
“Gelbėti mažai kam žinomą meldinę nendrinukę kainuos milijonus eurų, o kurtinys – rečiausias Lietuvos paukštis – tokio dėmesio nesulaukia.”
Valstiečių laikraštis, Tomas Čyvas, 2017 12 17
Seimo narys Kazys Starkevičius dėl šio keisto noro girdėti būtent šio paukštelio melodiją kreipėsi net į premjerą.
„Beveik visus meldinės nendrinukės apsaugos darbus vykdo viešoji įstaiga „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF), įsteigta 2003 metais. Jos dalininku buvo ir dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Spaudoje publikuojamais duomenimis, ši įstaiga, turėdama kelis dalininkus, lengvai laimi konkursus. Numatoma, kad už įvykdytus ar vykdomus projektus ji gaus 17,3 mln. eurų, iš kurių apie 2 mln. eurų – iš Lietuvos biudžeto. Vien meldinei nendrinukei išsaugoti ši viešoji įstaiga jau yra gavusi ir panaudojusi 2,2 mln. eurų ir antrame etape jai bus atseikėta dar 4,1 mln. eurų. Tai nestebina, nes ministras Kęstutis Navickas BAF dalininko teises perleido kitam asmeniui 4 metams, kitaip tariant, iki Vyriausybės kadencijos pabaigos (BAF darbuotoja Goda Gudienė yra buvusio viceministro Mindaugo Gudo, skubiai pasitraukusio iš pareigų, kai VTEK pradėjo tyrimą dėl K.Navicko veiklos, žmona; BAF darbuotoja Gintarė Jonušauskaitė-Krušnienė nuo 2017 m. lapkričio tapo ministro patarėja – red. past.).
<…> Pagrindiniai meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimo darbai yra eiliniai žemės ūkio darbai: krūmų iškirtimas, šienavimas ir žolės sutvarkymas, nukirstų krūmų ir žolės išvežimas. Juos ir taip žemės savininkai įpareigojami atlikti, nesvarbu, ar ten laikosi meldinės nendrinukės, ar ne. Belieka išsamiau paaiškinti tokių žemių turėtojams apie šių paukštelių išsaugojimo svarbą ir nustatyti šienavimo terminus. Juo labiau kad šie paukšteliai peri tik Žuvinte, Nemuno deltoje ir Kuršių marių pakraščiuose. Manau, kad tokių lėšų skyrimas yra neracionalus.
<…> Tuo metu mūsų kaimo vietoves sunku įsivaizduoti be kurapkų, kukučių, stulgių, didžiųjų kuolingų, be griežlių giesmės. Net kurtinys, rečiausias Lietuvos paukštis, nesulaukia tokio dėmesio kaip minėtas paukštelis. Šie paukščiai katastrofiškai nyksta, o kaip numatoma išsaugoti šias nykstančias paukščių rūšis, visuomenė mažai informuojama“, – stebisi K.Starkevičius.
Įsigis technikos
Stebuklingojo paukštelio gelbėjimo projekte numatyta įsigyti žemės ūkio technikos ir nendrių/medienos granulių (granuliatoriaus) gamybos liniją. Šią techniką numatoma pirkti, nors ji, anot kritikų, ir taip po ranka.
Toks granuliatorius, kaip nurodo T.Kovėra, jau yra Žuvinto rezervate, kuris yra nendrinukės gelbėjimo projekto „mažas partneriukas“, kaip kukliai sako rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Jis tikina, kad pirkti tokią techniką nendrinukės projektui tikrai reikia dėl kelių priežasčių. Žolės granuliavimas esą ne tiek pelningas kaip medienos, be to, turimų pajėgumų dabar pakanka tik paties Žuvinto poreikiams. Transportuoti meldinių nendrinukių gerovei būtiną biomasę iki kitos jų gyvenamosios vietos – pajūrio – būtų per brangu. „Kai pirkome iš Lenkijos granuliatorių – mažesnį, savo reikmėms, skaičiavimai buvo atlikti 2008 metais. Tada biokuras, kuriam naudojama granuliuota masė, buvo konkurencingas. <…> Kalbėdamas apie nendrinukės projektą, turiu pasakyti, kad čia Europa suteikė mums tam tikrą galimybę. Nes, tarkime, kurtiniai gyvena daug kur, o meldinės nendrinukės – tik keliose Europos valstybėse“, – sakė projekte dalyvaujančio rezervato direktorius, pakartodamas viešai išsakytus teiginius apie šio paukščio svarbą ekosistemai. Pasak A.Pranaičio, nelabai galima išsiversti ir be kitos papildomos technikos – platesniais ratais traktoriaus ir kt. Jo teigimu, miškininkai neturi technikos, galinčios važinėti po tas ypatingas vietas. Galima būtų samdyti kelininkus, bet jų sąmatos esą priverčia išsproginti akis.
Svarbi įstaiga
O mus išsproginti akis verčia su ministru ir jo aplinka susijusios viešosios įstaigos apetitas. Naudojamės proga ir suvartojame ES bei nacionalinius milijonus stebuklingam paukščiui prisivilioti? Čia galima ginčytis, nes yra abejonių ir dėl to, kas tai daro.
Ministro gimtoji viešoji įstaiga dar 2008 metais dalyvavo Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijoje, kuri, tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency international“ vertinimu, buvo priskirtina prie ypač neskaidrių organizacijų. Maža to, minėta viešoji įstaiga Konkurencijos tarybos yra bausta už Konkurencijos įstatymo pažeidimus.
Lietuva visada „naudojosi progomis“ įsisavinti (o gal ir pasisavinti) Europos Sąjungos milijonus aplinkosaugai, kol europinių organizacijų kantrybė trūko. Tapome valstybe, kuri laikoma viena didžiausių žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo sabotuotojų visoje ES. Giriamasi puikiu išmaniųjų technologijų lygiu, o ligi šiol nesugebama atsekti, kas į gamtą pavojingas atliekas dešimtimis tonų mėto – apie tai byloja Panevėžio rajone tebegulinčių kineskopų duženų, Vanaginės kaime išpiltų nuodingų atliekų, įžūliai užkastų kitomis atliekomis, ir panašios istorijos.
Žaliasis K.Navickas pasakoja, kad kiekvienas atliekų vežiotojo judesys, įdėjus dar daug milijonų, bus fiksuojamas, ir dabar jau tikrai viskas bus skaidru. Ką gi – Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo personažas „Dvylikoje kėdžių“ irgi žadėjo „Naujuosius Vasiukus“ padaryti sostine vietoje Maskvos ir surengti tarpgalaktinių šachmatų turnyrų.
Tikėtina, kad į Lietuvą, klausytis ant užkastų šiukšlių krūvų giedančių nendrinukių, irgi suks piligrimų vilkstinės. Juk nepartinis LVŽS premjeras S.Skvernelis, gavęs parlamentarų paklausimą dėl paukštelio gelbėjimo projekto, kaip ir dera ilgamečiam kabinetiniam policininkui, „įjungė procedūrinį kvailį“ ir raštą persiuntė žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui. Mat būtent jis, K.Navickui apdairiai ar atsitiktinai atostogaujant, pasirašė įsakymą dėl eilinės finansinės injekcijos projektui. Taigi raštai vaikšto, milijonai – irgi. „Naujieji Vasiukai“ jau čia pat. O tuo metu Lietuvai, kaip jau oficialiai paskelbta, gali tekti grąžinti iki 60 mln. eurų panaudotų ES lėšų ir kasdien mokėti baudas už netinkamą atliekų tvarkymą. Nieko baisaus – užtat nendrinukė giedos.
Visas straipsnį skaitykite čia:
2017-12-17, Valstiečių laikraštis
APLINKOS MINISTRAS STATO „NAUJUOSIUS VASIUKUS“
„Baltijos aplinkos forumo” (BAF) komentaras:
2020 12 29
Norėčiau paprašyti pašalinti iš Gyvo miško portalo melagingą ir mūsų meldinės nendrinukės apsaugos projektą menkinantį straipsnį. Jame gausu melagingų faktų ir į jį vis dar žmonės referuoja, nors istorija įrodė, kad daugelis dalykų – netiesa.
Visų pirma, reikėtų paminėti, kad Aplinkos ministerijos tyrimas jau daugiau nei prieš metus laiko pripažino projektą skaidriu ir gerai vykstančiu:
Europos Komisija, kuri nuolat prižiūri projekto eigą tiesiogiai, nuolat giria už pasiektus rezultatus.
Projekto rezultatai kalba patys už save: https://meldine.lt/meldiniu-nendrinukiu-populiacija-lietuvoje-rekordine/
Jie pripažinti tarptautinės bendruomenės: https://meldine.lt/bus-renkamos-geriausios-europos-gamtosaugos-iniciatyvos-tarp-ju-viena-lietuviska/
Galime atsiųsti daugybę melagingų faktų šiame straipsnyje ir faktines tai pagrindžiančias aplinkybes, bet, tikiu, kad pateiktos informacijos pakanka susidaryti įspūdį, kad viskas su tuo projektu čia gerai.
Gal tik vieną esminį išskirčiau, ką visada ignoravo originalūs autoriai V. Kvedaras ir T. Čyvas:
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad LIFE programos projektus vertina Europos Komisija, tiksliau – jos deleguoti ekspertai Briuselyje. Jie projektams skiria balus ir daugiausiai balų surinkę projektai gauna finansavimą. Kitaip tariant, vyksta tarptautinis projektų konkursas, kuriame Europos Komisija nusprendžia laimėtojus. Jokie Lietuvos politikai įtakos šiam sprendimui nedaro. Pradiniame paraiškos rengimo procese projekto koncepcija teikiama Lietuvos Aplinkos ministerijai dėl dalinio projekto finansavimo (25-35 proc.) sėkmės tarptautiniame konkurse atveju. Dalis šių koncepcijų taip ir lieka neišplėtotos iki galutinės paraiškos Europos Komisijai, dalis – pralaimi tarptautiniame konkurse ir tik keletas projektų sulaukia sėkmės. Gavus finansavimą dar kažkur pusę metų vyksta sutarčių pasirašymo procesas (kartais Europos Komisija paprašo papildomų pagrindimų, biudžeto korekcijų). Svarbu pastebėti, kad projekte numatomas biudžetas planuojamas labai tiksliai – aiškiai nurodoma, kokia suma, kam yra skiriama. Vėliau išlaidos audituojamos išorinio audito ir dar kartą tikrinamos Europos Komisijos.
Iki K. Navickui tampant ministru mes jau buvome įgyvendinę/ vykdėme 7 LIFE programos projektus. Tarp įgyvendinamų buvo ir aptariamas meldinės nendrinukės projektas (projektas prasidėjo 2016/07, o Navickas ministru paskirtas 2016/11). Jis jau buvo laimėtas, dalinis Aplinkos ministerijos finansavimas skirtas (kaip minėta, dar prieš rengiant pilną paraišką Europos Komisijos konkursui), veiklos prasidėjusios. K. Navickui esant ministrui buvo tvarkomi formalumai – galutinis sutarčių pasirašymas.
Rita Grinienė
Aplinkosaugos komunikacijos specialistė
Baltijos aplinkos forumas
Tel. Nr. 8 5 215 9287
El.p. rita.griniene@bef.lt
Susipažinkite su mūsų 2019 m. veiklos ataskaita
