Medžių plantacijos nėra miškai arba kodėl JT skelbiama „miškų plėtra“ yra mitas

„Tikrieji miško ekspertai turi dalintis savo nuomone!

Iki žmonės pradėjo sodinti medžių monokultūrines plantacijas, nebuvo net klausimo ar miškas yra miškas. Žmonės ir tvariniai, gyvenantys miškuose ir pievose, tiksliai žinojo, kas tai yra – NAMAI. Šios žinios su laiku giliai įsišaknijo ir tapo žinomos kaip „senolių tradicija“ ar „instinktas“.

Pastaroji tendencija naikinti miškus ir juos pakeisti įvežtinėmis, svetimomis medžių rūšimis, medienos pramonės rėmėjų užmaskuotai vadinama „miškų atsodinimu“ ar kitais mandrais ir klaidinančiais pavadinimais, sukėlė žodžių karą, kuriuose pasimetė tiesa.

Taip vadinamieji „mokslininkai“, kuriuos įdarbina medienos, popieriaus ar celiuliozės pramonė ir jų draugai, iškraipo realybę tam, kad pasipelnyti natūralios gamtos ir jos gyventojų sąskaita. Norėdami demaskuoti melą, būtina įsiklausyti į ekspertines senųjų, šakninių tautų nuomones ir visų, kurie stoja į tiesos gynybą:

Plantacijos nėra miškai!“

JT miško apibrėžimas

JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO) į „miško“ apibrėžimą įtraukia komercines, greitai augančių medžių plantacijas ir prilygina juos natūraliems miškams.

JT privalo nutraukti šio netinkamo apibrėžimo taikymą, kai kalbama, kad „miškai plečiasi”,  kai iš tiesų viskas yra atvirkščiai.

Medžių plantacijos (kairėje) ir natūralūs miškai (dešinėje)

Pradėkime nuo to kas yra plantacijos?

Plantacijos – tai didelio masto ūkis, kuris specializuojasi augindamas grynuosius pasėlius, pvz. medvilnę, kavą, arbatą, kakavą, cukranendres, aliejaus palmes, kaučiuką ar vaisius.

Plantacijų vietą nustato šalies aplinkosauginė politika ir natūralūs gamtos veiksniai.

Ankstyviausiais plantacijų pavyzdžiais galima laikyti Romos imperijos latifundiją, kuri eksportui gamino didelius vyno ir alyvuogių aliejaus kiekius. Plantacinis žemės ūkis sparčiai augo, didėjant tarptautinei prekybai, plečiantis ir vystantis pasaulio ekonomikai, kurią paspartino Europos kolonijinės imperijos plitimas. Kaip ir kiekviena ekonominė veikla, laikui bėgant ji keitėsi ir tuo pačiu liko panaši.

Ankstesnės žemės ūkio paskirties plantacijų rūšys buvo susijusios su dideliais turto ir pajamų skirtumais, užsienio nuosavybe ir politine įtaka, taip pat su išnaudojančiomis socialinėmis sistemomis, tokiomis kaip pvz. baudžiavinis darbas ar vergovė.

Medžių plantacijos

Industrinės plantacijos yra komerciškai labai pelningos, nes per gana trumpą laiką galima „pagaminti“ didelį medienos kiekį.

Plantacijas paprastai augina valstybinės miškų institucijos,  medienos/popieriaus pramonės ir privatūs žemės savininkai. Kalėdinės eglutės dažnai auginamos plantacijose. Pietų ir pietryčių Azijoje tikmedžio plantacijos neseniai pakeitė natūralų mišką.

Kalėdinių eglučių ferma, Ajova

Pramoninių miškų plantacijos yra skirtos ir aktyviai tvarkomos komercinių miškų produktų gavybai. Pramoninės plantacijos paprastai yra didelio masto, paprastai susidedančios iš 1 ar 2 medžių rūšių, kurios gali būti tiek įvežtinės, tiek vietinės.

Plantacijose paprastai auginami augalai, kurių genetinės savybės buvo keičiamos tam, kad išgauti tokias savybes kaip spartesnis augimas, atsparumas kenkėjams, ligoms bei specifiniai bruožai, pvz. medienos rūšis, tūris, galūnių tiesumas. Miško genetiniai ištekliai yra genetinių pokyčių pagrindas.

Įprastai, plantacijose išgaunami didesni medienos tūriai nei natūraliuose miškuose. Jeigu įprastinio miško derlingumas siekia 1-3 kubinius metrus vienam hektarui/metus, sparčiai augančių rūšių plantacijose jis gali siekti nuo 20 – 30 kubinių metrų hektare/ per metus ir daugiau. Tačiau tokios plantacijos su laiku labai nualina dirvožemį, jose nėra kitų gyvybės rūšių, sutrikdomi vandens ciklai.

Kaip sodinamos miško plantacijos

– Pirmaisiais metais, žemė (kombinuojant įvairias priemones) yra išpurškiama chemikalais, deginama, ir/ar permalama sunkiąja technika, ir rankiniu arba mechaniniu būdu užsėjama sodinukais. Sodinukai paprastai perkami iš pramoninių daigynų, kurie gali specializuotis selektyviose veislėse, siekiant greitai augančių ligų ir kenkėjams atsparių padermių.

– Pirmaisiais metais medeliai, iki įsitvirtins, yra prižiūrimi, gali būti dulkinami arba purškiami pesticidais, trąšomis.

– Augant ir tankėjant – medeliai kartas nuo karto retinami, tokie dar nėra pribrendę medienai, bet gali būti panaudojami popieriui, drožlėms ir t.t.

– 10-60 metų plantacijos jau yra pakankami brandžios (ekonominiais terminais) kirtimui, kitaip tariant, jie pasiekia medienos maksimumą. Plantacija iškertama ir ciklas vėl kartojamas.

SKAITYTI PLAČIAU: Miškas kuria dirvožemį kaip knygą

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą

Pagrindinis plantacijų tikslas yra mediena

Priešingai nei natūraliai atželiantys miškai, plantacijos paprastai būna monokultūrinės ir paprastai yra skirtos medienai.

Monokultūrinės – tai reiškia, kad visą teritoriją užima viena arba kelios vienaamžių medžių rūšys, kai tuo tarpu natūralus miškas pasižymi medžių įvairove.

Plantacijose gali būti medžiai, kurie tose teritorijose paprastai neauga. Tai gali netradiciniai hibridai, ateityje gali būti būti auginami ir GM (genetiškai modifikuoti) medžiai, kaip jau tai vyksta Kinijoje.

Kadangi pagrindinis plantacijų tikslas yra medienos ir popieriaus gamyba, paprastai sodinami tokie medžiai, kurie labiausiai tinka pramoniniam naudojimui.

Populiariausios yra pušų, eglių ir eukaliptų plantacijos, dėl jų augimo greičio, žemės tolerancijos ir gebėjimo „gaminti“ didelius žaliavos kiekius reikalingus pramonei.

SKAITYTI PLAČIAU: Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?

SKAITYTI PLAČIAU: Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?

Plantacijos, ekologine prasme, visada yra jauni miškai. Paprastai plantacijos kertamos, kai jų amžius pasiekia 10 – 60 metų ir labai retais atvejais pasiekia daugiau nei 120 metų. O tai reiškia, kad plantacijos niekada nesulauks tokio amžiaus, neturės biologinės įvairovės, dirvožemio ir laukinės gamtos, kuri yra būdinga senųjų miškų ekosistemoms.

Kai kurie ekspertai teigia, kad plantacijų kūrimas gali sumažinti poreikį natūralių miškų išnaudojimui, juolab produktyvioms plantacijoms reikėtų mažiau žemės, tačiau realybėje plantacijos keičia natūralius miškus ir alina žemę. Tai kaip tai atsitiko Indonezijoje. Pasak MŽŪO, apie 7% natūralių, uždarų tropikų miškų yra prarasta, o žemė paversta plantacijomis, likę 93% yra paversti į žemės ūkio ar kitos paskirties žemes.

Kyoto protokole yra siūlymai skatinantys naudoti plantacijas anglies dvideginio kiekiui sumažinti, tačiau šią idėja griežtai kritikuoja aplinkosaugininkai, teigiantys, kad iškertant miškus plantacijoms ar nuimant derlių CO2 yra išleidžiamas.

„Miškų plėtra“ yra mitas

2017 kovo 21 dieną, Tarptautinę Miško Dieną, 200 organizacijų eilinį kartą kreipėsi į MŽŪO primindamos, kad miškų apibrėžimas, kuris buvo nustatytas 1948 metais turi būti pakeistas.

Šis apibrėžimas leido plantacijų pramonei slėpti pragaištingą ekologinę ir socialinę didelių mastelių monokultūrinių plantacijų įtaką, manipuliuojant pozityviu miško įvaizdžiu. 

Pagal MŽŪO apibrėžimą, didelio mastelio monokultūrinės plantacijos netgi laikomos „miško atkūrimu“ ir sakoma, kad jis kompensuoja miško nykimą.

Didelio mastelio plantacijų sulyginimas miškams, pateisina ir toliau skatina tokių monokultūrinių plantacijų plėtrą.

Būtent šio apibrėžimo dėka, pramonė galėjo plėstis labai plačiai, ypatingai Pietuose, kur plantacijos dabar užima dešimtis milijonų hektarų žemės. Prarastos žemės, gyvenimo būdas, sugriauti gyvenimai, išdžiūvę šaltiniai ir upeliai, agrotoksinais apnuodytas maistas – štai ką neša tokie „miškai“.

Beveik 70 metų, naudodajantis iškreiptu miško apibrėžimu, gyvos oazės buvo verčiamos „žaliosiomis dykumomis“, užpildytomis tiesiomis eilėmis išrikiuotais mono-klonuotais medžiais.

SKAITYTI PLAČIAU: Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035 – miško pramonė naikina laukinę gamtą

SKAITYTI PLAČIAU: Kokią įtaką miškui daro intensyvūs kirtimai arba kodėl Lietuvoje nyks grybai?

Praktikoje, pramoninės medžių plantacijos ir kitos pramoninės monokultūros kaip palmių aliejus ir soja, labai prisidėjo prie to, kad būtų sunaikinti natūralūs miškai ir kitų biomų, tokių kaip natūralios pievos, savanos, sunaikinimo visame pasaulyje.

Kelios transnacionalinės korporacijos iš to gavo milžinišką pelną, tačiau jie paliko nuskurdintas vietines bendruomenes ar netgi išvarė juos iš jiems priklausančių teritorijų.

Tuo tarpu MŽŪO savo atsakaitose apie miškus toliau skleidžia mitą, kad miškų nykimas yra mažesnė problema nei tai buvo anksčiau.

Tariamai geros naujienos yra MŽŪO plantacijų ir miškų sukišimas „po vienu skėčiu“, kas leidžia  dešimtis milijonų pramoninių sparčiai augančių monokultūrinių eukaliptų, akacijų ir kaučiuko monokultūrinių plantacijų skaičiuoti kaip „pasodinti miškai“ šalių miškų statistikoje, nes MŽŪO apibrėžimas mišką apibrėžia tik pagal medžių skaičių, aukštį ir dangą. MŽŪO miško apibrėžimas buvo naudojamas kaip daugiau nei 200 nacionalinių ir tarptautinių miškų apibrėžimų, pradedant 1948 m.

Net GMO medžių plantacijos prilyginamos miškui

Pagal MŽŪO miško apibrėžimą, netgi 100 000 hektarų genetiškai modifikuotų ir greitai augančios eukaliptų plantacijos yra vadinamos „mišku“, nepaisant viso to neigiamo poveikio, kurį jos turi kaip didelio mastelio monokultūrinis pasėlis, nebekalbant apie grėsmę užteršti aplinkinių medžių ir miškų genetinę sudėtį.

Normalių ir modifikuotų eukaliptų plantacijos

Daugiau apie GMO („sintetinius“) medžius:

Plantacijos, skirtos išskirtinai skirtos medienos gavybai, nesuteikia žmonėms to, ką savo įvairove suteikia natūralus miškas.

Realybėje, medienos plantacijos turi negatyvų poveikį bioįvairovei, bendruomenėms ir vietinei ekonomikai. Didžiulės plantacijos nesprendžia klimato kaitos problemų ar gyvybės rūšių nykimo, priešingai, prie to netgi prisideda.

SKAITYTI PLAČIAU: Naujas medienos pramonės verslas: GMO medžių plantacijos

SKAITYTI PLAČIAU: Korporacijos JAV nori legalizuoti genetiškai modifikuotus miško medžius

Daugelis žmonių net nesuvokia šių problemų. Tiesą sakant, daugelis žmonių, netgi „aplinkosaugininkų“, tiki, kad didelio mastelio, chemikalais purškiamos plantacijos yra pageidautinos ar netgi tvarios.

MŽŪO spėja, kad iki 2030 metų, monokultūrinės plantacijomis bus užsodinta nuo 40 iki 90 millionų  hektarų žemės. Šie skaičiai neįtraukia sparčiai augančių palmių aliejaus plantacijų Indonezijoje ir visame pasaulyje.

Medžių plantacijos nėra miškai!

„Išgelbėkime natūralius miškus, STOP netikriems miškams. Plantacijos NĖRA miškai!“

Plantacijos NĖRA miškai!

Kas yra miškas? Dabartinis JT apibrėžimas yra labai problematiškas. Jis į miško sąvoką įtraukia ir plantacijas – vadindamas jas „užsodintais miškais“, tuo pačiu teigdamas idėją, kad plantacijos yra miškai, tuo skatindamas dar didesnę jų plėtrą.

Vadinti plantaciją mišku yra lygiai tas pats, kaip baseiną vadinti „ežeru“.

Miškas yra kompleksinė, turtinga bioįvairove (miško gyventojais), save regeneruojanti sistema, kuri susideda iš dirvožemio, vandens, mikroklimato ir aibės augalų ir gyvūnų, veikiančių kaip viena kooperuojanti ekosistema (organizmas). Miškuose gyvena 70% sausumos gyvybės formų, jų egzistencija yra būtina žmonių ir planetos išgyvenimo sąlyga. Miškų vertė ir teikiama nauda – neįkainojama.

Valstybinės ir daugiašalės institucijos kaip, pavyzdžiui, Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO) ir Pasaulio bankas mato mišką kaip žemę, iš kurios privačios ir dažnai užsienio kompanijos gali gauti komercinę naudą, o šalys galimybę „patekti į vystymosi kelią“ ir „išvesti žmones iš skurdo.“

SKAITYTI PLAČIAU: Miško internetas: kaip medžiai komunikuoja tarpusavyje

SKAITYTI PLAČIAU: Medžiai – socialinės būtybės, kurios veikia kaip inteligentiška sistema

Ši, į medieną orientuota  perspektyva, yra dabartinės MŽŪO miškų apibrėžties pagrindas: „žemės su medžių vainiko danga yra daugiau kaip 10 proc., o plotas didesnis nei 0,5 hektaro (ha).. Medžiai brendimo vietoje turi būti pajėgūs pasiekti minimalų 5 metrų (m) aukštį… „

Toks MŽŪO miško apibrėžimas ir traktavimas nuvertina mišką iki bet kokios teritorijos, kurioje yra medžiai, nepaisant jų struktūrų, funkcijų ir biologinės įvairovės, kurią sudaro ne tik medžiai, skirtumų. Taip pat visiškai ignoruoja kultūrinės svarbos faktorių, t.y. ryšį, kurį turi miškas ir bendruomenės.

Toks MŽŪO apibrėžimas išskirtinai naudingas tik medienos pramonės lobistams ir pramoninių medžių plantacijų kompanijoms.

“These are not forests. These are fake forests!” (Wally Menne)

„Tai netikras miškas, tai – falsifikatas!“
(…)
„Kitas dalykas, į kurį reikėtų ryžtingiau atkreipti dėmesį, ypač atsiradus naujiems „plantacijų varikliams“ – biomasės kurui ir anglies dvideginio kompensavimui – šie, skirtingai nei popierius ir pakuotės, labai sustiprina žemės ir vandens užgrobimo problematiką, kuri kartu su klimato kaitos padariniais, tiesiogiai paveikia arba išstumia dar daugiau žmonių iš vietos bendruomenių.
(…)
„Mes turime nustoti apsimetinėti ar tikėti, kad Jungtinės Tautos stengiasi padaryti tai, kas naudinga ekosistemoms ar pasaulio žmonėms. Iš tiesų tai tik priemonė, kurią naudoja tie, kurie jau valdo arba manipuliuoja pasauline ekonomika savo pačių naudai, ir tai nesikeis! “

Wally Menne – Globalios Miško koalicijos atstovas Afikoje
Timberwatch projekto (korporacijų žalos planetai ir žmonėms monitoringas) koordinatorius

 

Apibrėžimas ignoruoja mažiausiai 300 milionų žmonių pasaulyje, kurių išgyvenimas tiesiogiai priklauso nuo miško. Jų tarpe senosios čiabuvių gentys, tradicinės tautos, kurios yra visiškai priklausomos nuo miško kaip pragyvenimo šaltinio, kuris jiems tiekia maistą, statybines medžiagas ir vaistus bei yra jų dvasinė ir kultūrinė tapatybė.

Visa tai daro didžiulę įtaką gamtai ir nuo jos priklausomoms bendruomenėms, ypač nukenčia moterys, turinčios ypatingą ryšį su mišku (augalai, maistas, šventovė). Deja, yra daug pavyzdžių, susijusių su kultūrų, istorinių bei bendruomenių teisių sunaikinimu.

Miškas yra daugiau nei mediena

Miškas yra toks svarbus milijonams žmonių gyvenimų, moterims ir vyrams, kurie įvairiais būdais priklauso nuo miško, ir kurie, galbūt, sunkiai randa žodžius apibrėžti koks svarbus jiems yra miškas. Kartais, miško žmonės mišką vadina tiesiog „namais“ – ne tik žemės teritorija, kurioje auga medžiai, bet vieta, kur jie jaučiasi saugūs.

Bendruomenės, nukentėjusios nuo didelio masto monokultūros medžių plantacijų, niekada jų nevadina mišku.

2010 metais Tropinės Biologijos ir Išsaugojimo Asociacijos rezoliucija paragino JT pertvarkyti miškų apibrėžimą, išskiriant natūralių miškų biomą, o ne „medžių dangą“ kaip yra dabar, taip uždarant spragą, kuri leidžia netgi netinkamoms nevietinėms mono plantacijoms gauti miškų apsaugos sistemos lėšas, tokias kaip REDD.

Medžių plantacijos tapo nauja žemės ir išteklių grobimo forma

Priešingai nei miškai, monokultūrinės plantacijos pasižymi labai skurdžiomis biogyvybės (bioįvairovės) formomis ir nuolat reikalauja žmogaus įsikišimo – tame tarpe atželdinimo – ir naudoja didžiulius herbicidų ir pesticidų kiekius.

Šios plantacijos neturi nieko pasiūlyti vietos gentims ir vietinėms bendruomenėms, kurios praranda žemes ir išteklius.

Šalia viso šito medžių plantacijos tapo nauja žemės grobimo forma.

Daugybė transnacionalinių korporacijų savo operacijas pradeda užsienyje, dažnai besivystančiose šalyse, palaipsniui išplėsdamos savo teritorijas ir perimdamos didžiulius žemės plotus.

SKAITYTI PLAČIAU: Korporacijos supirkinėja pasaulį?

SKAITYTI PLAČIAU: Kaip Ikea ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus?

Kartu su medžių plantacijomis, korporacijos gauna priėjimą ir kontrolę prie miško žemės ir jos išteklių, dažnai atimdamos pragyvenimo šaltinius iš vietos bendruomenių. Paprastai, jos neigiamai paveikia kultūrinę ir biologinę vietos įvairovę.

Medžių plantacijos= VAGIA gyvybę, žemę ir vandenį

Bendruomenės, nesusijusios su plantacijų projektais, dažnai kenčia nuo bauginimų, taip kaip tai vyko daugybėje šalių nuo Kolumbijos, Mozambiko iki Indonezijos.

Didelio mastelio medžių plantacijos dažnai pakeičia miškus ir yra tiesioginė miškų nykimo priežastis. Tebuvo vos keli atvejai, kai didelės apimties medienos plantacijos buvo kuriamos degraduojančiose žemėse.

Aplinkosauginės kompanijos yra surinkę daug įrodymų ir liudijimų, kai plantacijos sukėlė labai rimtas vietos bendruomenėms ir gamtai. Jų pažadai kurti darbo vietas, tvarią plėtrą, saugoti gyvybės rūšis tebuvo melas ir tušti pažadai.

„Didysis Šešetas“

BASF, Bayer, Dow, Dupont, Monsanto ir Syngenta, pasaulio ‘Didysis 6’ – pesticidus gaminančios korporacijos, be jokios abejonės, yra labai patenkintos, jeigu mes tikime, kad medžių plantacijos yra „tvarios“, kas leidžia jų pelnams augti.

Šokiruojanti žinia yra ta, kad net 98% jų purškiamų insekticidų ir 95% herbicidų pasiekia nenumatytas paskirties vietas, įskaitant netikslines rūšis, orą, vandenį, dugno nuosėdas ir maistą.

„Didysis 6“ tikrai nenori, kad įgyvendintume tokius miško sprendimus, kurie skubiai reikalingi siekiant išspręsti klimato krizę ir išsaugoti biologinę įvairovę, nes šie sprendimai neapima didelio masto plantacijų ar jų pavojingų cheminių medžiagų.

SKAITYTI PLAČIAU: Socialiniuose skelbimuose – šokiruojantys miškų kirtimo padariniai gyvūnijai

SKAITYTI PLAČIAU: Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją

Vietoj pramoninių medžio plantacijų ir su jomis susijusių chemikalų, mūsų visuomenė turi tinkamai valdyti likusius miškus ir taikyti agroekologiją. Tai reiškia ekologinių principų taikymą maisto produktams, kurui, pluoštui, farmacijos produktų gamybai ir agrosistemų valdymui.

Plantacijos plinta kaip virusas – visiškai ignoruojamos vietos bendruomenės

1970 m. Brazilija pradėjo auginti aukšto derlingumo, intensyviai valdomas, trumpos rotacijos plantacijas. Šio tipo plantacijos kartais vadinamos greito medžio („fast-wood“) plantacijomis arba pluoštinėmis fermomis ir tvarkomos trumpos rotacijos pagrindu – nuo 5 iki 15 metų. Tokios medžių „fermos“ plačiai paplito Pietų Amerikoje, Azijoje ir kitose teritorijose. Šio tipo plantacijų poveikis aplinkai ir socialinei įtaka yra gana kontroversiška.

Medžių plantacijos nėra miškai

Indonezijoje tarptautinės celiuliozės korporacijos didžiulius natūralių miškų plotus pavertė plantacijomis, visiškai neatsižvelgdamos į regeneraciją.

Nuo 1980 iki 2000 metų, apie 50% iš 1.4 milijonų hektarų medienos plantacijų Indonezijoje buvo įkurtos ten, kur anksčiau buvo natūralus miškas.

Natūralių miškų pavertimas plantacijomis sukėlė didžiules socialines problemas. Daugelyje šalių, o ir toje pačioje Indonezijoje, natūralaus miško konversijos į plantacijas vyko ignoruojant lokalių bendruomenių ir žmonių interesus.

“Žaliosios dykumos”

Plantacijas Brazilijoje vadina „žaliosiomis dykumomis“, dėl to, kad jos sunaikina vietinių žmonių pragyvenimą ir aplinką. Jos išsiurbia vandenį, išskaido dirvožemį, užteršia aplinką agrotoksinais, išnaikina biologinės įvairovę ir vietines ekosistemas. Jos išsunkia vandenį iš netoliese esančių upelių ir tvenkinių, palikdamos labai mažai ar iš vis nepalikdamos vandens vietiniams gyventojams.

Tvarių miškų sertifikavimo tarnyba FSC plantacijoms dega žalią šviesą

Kas dar blogai, kad tokioms plantacijoms žalią šviesą uždega ir tvarios medienos sertifikavimo kompanija, miškų priežiūros tarnyba – FSC, kuri nustato pasaulinį standartą, kuri mediena išgauta tvariai, kuri ne.

FSC save pozicionuoja kaip miškų saugotoją ir žmonių gynėją, bet būtent FSC sertifikavimas leidžia plėstis didžiosioms medienos plantacijoms.

Pramoninių plantacijų įtaka žemei, vandeniui ir žmonėms

Pramoninės medžių plantacijos įvairiais būdais paveikia vietos vandenis: vietiniai upeliai ir upės yra nuodijamos plantaciniais chemikalais, taip nuodijant žuvis, geriamą vandenį. Dažnai bendruomenės tampa priklausomos nuo išorinių vandens tiekėjų.

Nualinta žemė yra vienas labiausiai paplitusių skundų. Greitai augantys, dažnai rotuojami medžiai iš dirvožemio išsiurbia maistingąsias medžiagas, tuo pačiu dirva nuolat purškiama cheminėmis trąšomis, kas vėl teršia vandenį ir dirvožemį.

Augalija, o ypač sumedėjusi, turi di­džiulės įtakos dirvodaros procesui. Jei žemės ūkyje pasėliai keičiami kas vieneri – dveji metai tai miškas su dirvo­žemiu santykiauja dešimtis ir šimtus metų. Todėl miškininkų padarytos klai­dos negreit ištaisomos, o kartais jas pastebėti gali tik sekančios kartos.

Miškas — gyvas ir labai sudėtingas organizmas. Jo vystymąsi sąlygoja kli­matas ir dirvožemis, mikroorganizmai ir fauna, kosminiai faktoriai ir žmogus. O dirvožemį būtų galima prilyginti „kny­gai”, kurią parašė pati gamta ir jos kūrinys — miškas.

Miškas kuria dirvožemį („Mokslas“)

Dar viena paplitusi problema – erozija, ypač kalvotose vietose. Kai kurių pievų atveju, poveikis dirvožemiui gali būti negrįžtamas ir kelti grėsmę žemės ūkio ar kitos produkcijos gamybai ateityje.

Vietiniai žmonių gyvenimui ir pagyvenimo šaltiniams gali kilti grėsmė dėl miškų gaisrų, kurie per sausuosius sezonus gali lengvai plisti visose monokultūrinėse plantacijose ar net gretimose vietinės miško vietovėse.

Kai kurios medžių plantacijos, ypač pušys ir eukaliptai yra ypatingai jautrūs ugniai.

Praėjusį mėnesį Portugalijoje, siautė katastrofiški gaisrai, kuriuose žuvo dešimtys, dėl ko tiesiogiai buvo kaltinamos eukaliptų plantacijos, sudarančios 1/4 Portugalijos miškų teritorijos. Portugalijoje eukaliptų plantacijos pačios didžiausios Europoje, o pasaulyje užima 5 vietą ( +800 000 hektarų,  ir 9  proc. žemyninės teritorijos).

2017 m. sausį Čilė patyrė didžiausius savo istorijoje gaisrus, kai degė eukaliptų ir pušų plantacijos, kas sukėlė didžiulius protestus prieš medienos plantacijų pramonę.

2017 birželis. Centrinę Portugaliją nusiaubė didžiausias šalies istorijoje gaisras, kuris  nusinešė 64 žmonių gyvybes, paliko aibę sužeistų ir sunaikino didžiules šalies teritorijas (50 000 ha).Viso 2017 m. vasarą degė beveik 280 000 ha žemės, t.y. 6 kartus daugiau  nei įprastai lyginant su praėjusiu dešimtmečiu, tam pasitarnavo sausa ir karšta vasara ir žinoma, medienos plantacijos.

Centrinė, labiausiai birželį nuo ugnies nukentėjusi Portugalijos dalis – 70 proc. buvo padengta pušų ir eukaliptų plantacijomis.

Eukaliptai ypač gerai auga Portugalijoje dėl karštų vasarų ir šlapių žiemų, kuo netruko pasinaudoti medienos pramoninkai.

Dėl baisios miškininkystės politikos derinio, pasipriešinimo vietiniu lygmeniu stokos ir apleistų kaimo vietovių, eukalipto plantacijos dabar apima didžiules centrinės ir šiaurinės Portugalijos teritorijas.

Tiesą sakant, Portugalija turi daugiau eukaliptų nei bet kuri kita pasaulio šalyje proporcingai ir daugiau nei bet kurioje Europos šalyje absoliučiai, nepaisant to, kad ji yra gana maža teritorija. Kai kuriose vietovėse per eukalipto plantacijas jūs galite vairuoti valandas.

Upės ir  upeliai

Šios plantacijos buvo absoliuti pragaištis natūraliems Portugalijos miškams, jos laukinei gamtai ir bendruomenėms, kurios naudojosi šaltinių vandenimis. Čia niekas nevalgo eukaliptų – netgi ožkos.

Medžiai yra tokie sėkmingi ir invaziniai, nes alyvos, kurias jie išskiria, neleidžia kitiems augalams augti arti bei neleidžia gyvuliams ir dirvožemio organizmams gyventi jų lapų kraike.

Eukalipto plantacijos yra „žaliosios dykumos“, kuriose nėra biologinės įvairovės, nualinančios dirvožemį, kuriuose jie auginami. Po to, kai teritorijoje buvo pasodinti eukaliptai, juos kirto tris kartus, tada atsodino, vėl kirto kelis kartus (kaip čia įprasta), ir net eukaliptas nebegali augti tame dirvožemyje, kuris lieka po tokių “operacijų”.

Eukaliptai reikalauja labai daug vandens, per dieną sunaikindami šimtus litrų, sumažindami vandens kiekį ir tekėjimą upėse ir upeliuose, išdžiovindami šaltinius, kurie sausomis vasaromis palaiko daugybę bendruomenių

Ir tada yra gaisrai. Eukalipto medžiai ne tik užsidega, bet ir paskleidžia ją. Jie tarsi specialiai išsivystyti ugniai, kai ilgos žievės kojelės greitai perkelia ugnį lapų dangą, o jų gamina lakioji alyva ugnį dar suintensyvina. Eukalipto lapai gali projektuoti gaisrus šimtus metrų į priekį, todėl gaisrų grioviai plantacijose beveik nereikalingi.

Portugalija yra liūdnas pavyzdys, kaip netinkama parama pramoninėms medžių plantacijoms gali labai blogai baigtis. Tariamai „žalioji pramonė“, kaip, kad celiuliozės ir popieriaus kompanijos bei vyriausybių ministrai vertė jus manyti (iki gaisrų) padėjo sukurti ekologinę katastrofą, maitinančią klimato padarinių grandinę.

Plačiau: Portugal’s perfect fire-storm: Industrial tree plantations and climate change

Besivystančiose šalyse vietinės bendruomenės, gyvendamos šalia plantacijų, jaučiasi tarsi įkalintos. Kai jie išvyksta aplankyti draugus ir artimuosius, paprastai privatūs ir (arba) viešosios policijos pajėgos juos prižiūri arba net įspėja, kad medžių plantacija turi būti „apsaugota“ nuo galimų „vagysčių“. Medžioklė ir žvejyba likusiose natūralios augmenijos vietose – kurias komercinių plantacijų bendrovė dažnai privatizuoja „gamtos apsaugos“ propagandos pagrindu, dažnai yra represuojama. Vietos gyventojai yra pripratę prie galimybės rinkti malkas, vaisius ir vaistinius augalus, taip pat žvejoti ir medžioti, šioms veikos dabar draudžiamos, už jas – areštai ir persekiojimai.

Plantacijos nėra miškai, nes jos neturi turtingos biologinės ir socialinės įvairovės, kuri charakterizuoja mišką. Priešingai, kaip ir minėta, jos sukelia rimtas neigiamas pasekmes: bendruomenių iškėlimus, jų teisių pažeidimus, vietos kultūros pažeidimus, išplitusį smurtą, pesticidų taršą, biologinės įvairovės praradimą ir hidrologinių (vandens) ciklų sutrikimus ir t.t..

Aplinkosauginė  žala Matoma: Bioįvairovės praradimas (laukinė gamta, agroįvairovė, Dykumos/Sausra, gaisrai, kraštovaizdžio subjaurojimas/estetinė degradacija, dirvožemio erozija, miškų nykimas ir augmenijos dangos praradimas, ekologinio / hidrologinio ryšio išbalansavimas, paviršinių vandenų tarša / suprastėjusi vandens (fizikinių, cheminių, biologinių savybių) kokybė
Potencialus: visuotinis atšilimas, požeminio vandens tarša ar išeikvojimas, maisto deficitas (pasėlių nuostoliai), dideli hidrogeologinių ir geologinių sistemų sutrikimai
Įtaka sveikatai Potenciali: su aplinkos užteršimu susijusios ligos
Socialiniai -ekonominiai padariniai Matomos: Smurto ir nusikalstamumo augimas, gyvenimo būdo praradimas,tradicinių žinių / praktikos / kultūrų praradimas, kraštovaizdžio / vietos praradimas
Potencialus: Žemių perleidimas

Korporacijos „reformomis“ įsiskverbia į šalių ekonomikas ir perima gamtos kontrolę

Mums reikia daugiau vietinių bendruomenių, kurios prižiūri vietinius miškus ir mažiau plantacijų, kurias valdo ir finansuoja didžiosios korporacijos.

Deja, didelių korporacijų interesai skatina nacionalinės ir tarptautinės politikos reformas, kurios pradeda kontroliuoti biologinę įvairovę ir miškus.

SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

SKAITYTI PLAČIAU: Miškų reformos priešistorė: valstybiniai miškai intensyviai atakuojami dar nuo 1995

Priešingai, nei reikalauja pilietinės organizacijos ir sveikas protas, finansų rinkos vis labiau įsiskverbia į šalių ekonomiką ir visuomenę „gamtinių išteklių ekonomikos“ pavidalu.

Finansų rinkos, institucijos ir korporatyvinis elitas toliau didina ne tik savo pelnus, bet ir ima daryti didžiulę įtaką valstybių ekonomikai. Valstybė vis labiau tarnauja finansų rinkų ir elito interesams.

Tuo pačiu, šis procesas reiškia vis didesnį socialinį, darbo vietų ir aplinkosauginį išnaudojimą. Panašiai, jie perėmė Amerikos čiabuvių tautų teises.

Gamtos „finansizacija“ itin kenkia biologinei įvairovei ir gamtai. Gyvoji gamta sulyginam nuosavybei ir „kontroliuojamiems finansiniams ištekliams.“

SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: Lietuvos miškus perima švedai? Signatarė Birutė Valionytė

SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: tai ko jums nepasakoja žiniasklaida. Informacinis koncentratas

Bet mes vis dar galime sustabdyti gamtos finansizaciją. Šis svarbus žingsnis apgintų miškus, bendruomenes, čiabuvius ir sustabdytų įsismarkavusių korporacijų kontrolę.

Galimi sprendimai, kuriuos turėtume pradėti taikyti kuo skubiau:

– Įgyvendinti, skatinti  ir įtraukti vietos bendruomenes į tvarius miško priežiūros ir valdymo projektus, įtvirtinti reglamentus ir praktiką, kurią naudoja daugelis bendruomenių miškų išsaugojimui ir tvariam naudojimui;

– Įgyvendinti ir skatinti maisto suverenumo politiką, o tai reiškia, kad žmonės turi teisę gauti pakankamą, maistingą, sveiką, ekologiškai pagamintą ir kultūriškai tinkamą maistą, taip pat įgyvendinti atitinkamą viešąją politiką;

– Sumažinti mūsų dabartinius, netvarius vartojimo modelius, ypatingai miško produktų, pvz., celiuliozės ir popieriaus paklausą, o tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių auga monokultūros medžių plantacijos. Mūsų suvartojimo ir vartojimo mažinimas taip pat sumažintų pavojingų cheminių medžiagų paklausą;

– Naudoti tvarias medienos alternatyvas.

Tol, kol neįgyvendinsime realių sprendimų, turėtume ir toliau šiais klausimais šviesti visuomenę, kelti bendrą žinių bei suvokimo lygį.

 

Rugsėjo 21 – paskelbta Tarptautinė Diena „Prieš monokultūrines medžių plantacijas“

Medžiagą paruošė Justina Vidzėnė

 

Šaltiniai:

Overbeek W, Kröger M, Gerber J-F. 2012. An overview of industrial tree plantation conflicts in the global South. Conflicts, trends, and resistance struggles. EJOLT Report No. 3

Wikipedia Plantation

Friends of Earth International -„The financial sector’s hostile take over of nature“

How does the FAO Forest definition harm people and forests? An open letter to the FAO

Certification of monoculture tree plantations – open letter to FSC members

WHAT’S WRONG WITH PLANTATIONS?

Plantation Definition Discussion

FAO – a plantation is not a forest!

Rainforest scientists urge UN to correct “serious loophole” by changing its definition of ‘forest’

Is this a forest?

Portugal’s perfect fire-storm: Industrial tree plantations and climate change

Reeling from its deadliest forest fire, Portugal finds a villain: eucalyptus trees

What’s wrong with tree plantations?

Press Release: FAO definition must recognize that plantations are not forests!

FSC certification of tree plantations needs to be stopped

In memoriam of Wally Menne – “Plantations are not Forests”

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2018-08-15T15:39:27+00:00 2017 11 19|Kategorijos: Apie reformą, Globaliai, Miškas, Pradžia, Uncategorized|Žymės: , , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/medziu-plantacijos-nera-miskai-arba-kodel-jt-skelbiama-misku-pletra-yra-mitas">
Twitter