Medžiai – socialinės būtybės, kurios veikia kaip inteligentiška sistema

“Medžiai yra kur kas daugiau nei mediena, laukianti, kada virs baldu, pastatu ar malkomis. Jie yra daugiau nei organizmai valantys orą ar išskiriantys deguonį. Jie yra individualios būtybės, kurios turi jausmus, gali draugauti ir rūpintis vienas kitu.”

Inteligentiški medžiai

Miškininkas ir mokslininkė jau kelis dešimtmečius studijuoja medžių komunikaciją. Jų neįtikėtinos įžvalgos atskleidžiamos dokumentiniame filme “Inteligentiški medžiai”

Dokumentiniame filme “Inteligentiški Medžiai” atskleidžiama medžių pusė, kurios anksčiau daugelis mūsų nėra matę. Filmą sukūrė Vokietijos miškininkas Peter Wohlleben ir miško ekologė, Britų Kolumbijos universiteto profesorė Suzanne Simard.

Medžiai jaučiančios būtybės

Medžiai yra jaučiančios būtybės. Jie gali skausti skausmą, tokias emocijas kaip baimę 

Medžiai mėgsta draugiją 

Medžiai užmezga ir palaiko draugystes

Tai tik kelios įžvalgos, kuriomis filme pasidalino vokiečių miškininkas ir knygos betselerio “Nematomas Medžių Gyvenimas” autorius Peter Wohlleben ir profesorė Suzanne Simard.

Požeminiai socialiniai medžių tinklai

Filmas tiria požeminį medžių šaknų ir grybelinių gijų tinklą. Šis tinklas, sako jie, leidžia medžiams bendradarbiauti ir susieti su šeimos nariais ir draugais.

Nors įprasta galvoti, kad medžiai pasyviai sąveikauja tarpusavyje, Wohlleben ir Simard teigia, kad po žemės paviršiumi vyksta kur kas daugiau.

Medžiai aktyviai palaiko vienas kitą. Jie formuoja draugystės ryšius, o tėviniai medžiai puoselėja savo vaikus.

Pavyzdžiui, vieni medžiai auga taip, kad neblokuotų šviesos kitiems medžiams arba siunčia cheminius įspėjimus kitiems medžiams, kad užpuolė vabzdžiai.

Tokiu būdu, teigia Wohlleben, medžiams gali būti būdingos emocijos, tokios kaip baimė, skausmas ir jie turi “kalbą”, kuri jiems leidžia tarpusavyje komunikuoti.

Kai kurie gali sakyti, kad šis aprašymas “sužmogina” augalų gyvenimą. Nors tai gali būti tiesa, kad jie bendrauja tarpusavyje, tačiau akivaizdu, kad tai labai skiriasi nuo to kaip sąveikauja žmonės (ar net gyvūnai).

Wohllebenas švelnina kritiką ir interviu paaiškina:

“Aš naudoju žmogišką kalbą. Mokslinė kalba pašalina visas emocijas ir žmonės tada nebesupranta. Kai aš sakau “medžiai žindo savo vaikus”, visi supranta ką aš turiu omenyje.”

Medžiai draugauja kaip senos poros

Filme jiedu su Suzanne tiria įvairius medžių komunikavimo būdus, pažymėdami kad:

Medžiai yra kur kas daugiau nei mediena, laukianti, kada virs baldu, pastatu ar malkomis. Jie yra daugiau nei organizmai valantys orą ar išskiriantys deguonį. Jie yra individualios būtybės, kurios turi jausmus, gali draugauti ir rūpintis vienas kitu.

Tarp medžių egzistuoja draugystė. Tarp jų gali susiformuoti ryšiai, kokie būna tarp senų porų, jie rūpinasi vienas kitu. Kartais, poros taip susijungia šaknimis, kad kai vienas miršta, kitas miršta irgi,” – pasakoja Peteris.

Wohlleben darbai keičia požiūrį kaip mes moderniame pasaulyje matome medžius – “organinius robotus”, skirtus tam, kad aprūpintų žmones deguonimi ir malkomis. Jie yra kur kas daugiau nei tai.

Miškas – vienas didelis organizmas, kuris veikia kaip orkestras

Pasak Simard, miško organizmai yra daugiau kooperuojantys elementai, nei kovojantys už išlikimą. Tai piešia gerokai išsamesnį ir holistinį augalų tarpusavio santykių vaizdą.

Užuot bandydami suprasti organizmus kaip atskirus elementus, turime galvoti apie visą mišką kaip vieną organizmą, kuris veikia kaip vienas orkestras. Tik tada įgysime aiškumą ir įžvalgų apie tai, kas jame vyksta iš tiesų.

SKAITYTI PLAČIAU: Miškas – vartai į pasakų ir protėvių pasaulį

Tai kontrastuoja su Darvino evoliuciniais teiginiais ir palaiko taip dažnai minimą “Gajos” hipotezę, kurioje Žemė laikoma viena gyva būtimi, ypač kai susiduri su moksliniais tyrimais, kurie gamtos komunikacinę sistemą sulygina su žmogaus smegenų neuronų tinklais.

Motiniai medžiai

Šie požeminiai tinklai “organizuojami” aplink vadinamus “motininius medžius” –  dominuojančius senus, gerai įsitvirtinusius ir išvystytus vietos medžius.

Motininiai tinklai yra didžiuliai, jie sujungia didžiulius medžių ir augalų plotus į vieną struktūrą. Šis procesas palaiko sveiką ekosistemą ir skatina biologinę įvairovę bei jos ilgaamžiškumą. Kai medžiai, priklausantys tinklui miršta, jie toliau perduoda anglį ir azotą kitiems, perduodami “savo palikimo dalį naujajai kartai.”

“Motinos medžiai atpažįsta savo vaikus. Mes darėme eksperimentą kai auginome motininius sodinukus ir svetimkūnius. Motininiai medžiai kolonizuoja savo “giminaičius” didesniais mikorizaciniais tinklais. Jie jiems siunčia daugiau anglies po žeme. Jie netgi “susimažina” savo šaknis paruošdama vietos savo vaikams. Kai motinos medžiai yra sužeisti ar miršta, jie siunčia žinutes savo naujos kartos sodinukams… taigi, medžiai kalba.” (Suzanne Simard)

Medžių tinklo išardymas iškertant, ateityje gali turėti katastrofiškų pasekmių miškui kaip visumai, sako Simard. Motinos-medžiai dalinasi visa informacija ir resursais iki pat savo mirties. Tačiau jeigu jie nukertami – visa informacija prarandama.

SKAITYTI PLAČIAU: Miško internetas: kaip medžiai komunikuoja tarpusavyje

SKAITYTI PLAČIAU: Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją

SKAITYTI PLAČIAU: Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai

Simard dirba su Motinos Medžio projektu, ieškodama tokių kirtimo technikų, kurios ne tik, kad nesilpnintų klimato pasikeitimą išgyvenančių miškų, o net ir išliktų našios.

Šiuolaikinė miškininkystė atgyvenusi – skurdina ir silpnina miškus

Filmo kūrėjas Wohlleben studijavo miškininkystę ir dirba miškuose nuo 1987. Daugelį metų jis dirbo valstybinių miškų administracijoje ir prižiūrėjo 3 000 akrų miško netoli Kolognės, kol galų gale jis pradėjo suprasti, kad šiuolaikinė miškininkystė netinkamai tarnauja medžiams ir tiems, kurie nuo jų priklauso.

“Pjaudamas senus medžius ir purkšdamas juos pesticidais aš galvojau – ką aš darau? Nuo to viskam tik kaput!”

SKAITYTI PLAČIAU: Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?

SKAITYTI PLAČIAU: Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?

Savarankiškai studijuodamas medžių elgesį (ko labai mažai mokė miškininkystės mokslai), jis sužinojo, kad gamtoje medžiai yra labiau linkę veikti bendruomeniškai nei individualiai. Dirbami tinkle ir dalindamiesi resursais, jie padidina savo atsparumą.

Peter Wohlleben

“Dirbtinis medžių retinimas plantaciniuose miškuose, kurie sudaro didžiąją dalį Vokietijos miškų, užtikrina, kad medžiai gautų daugiau saulės ir augtų greičiau,” pasakoja Peter The Times. “Bet, sako gamtininkai, sukuriant daug erdvės tarp medžių, mes juos atjungiame nuo jų tinklo, taip pašalindami, silpnindami jų įgimtus atsparumo mechanizmus.”

SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: tai ko jums nepasakoja žiniasklaida. Informacinis koncentratas

Ištyręs alternatyvius miškininkystės metodus, jis pradėjo įgyvendinti keletą revoliucinių koncepcijų: pakeitė sunkiasvores mašinas arkliais, nustojo naudoti insekticidus ir leido miškams sulaukėti.

Per dvejus metus miškas pakilo iš nuostolio ir ėmė duoti pelną.

Kalbu už medžius, nes jie negali kalbėti

Tačiau, net su sėkme, jo neapleido atsakomybė už medžius, jis net ėmė lankyti terapeutą, kad gydytų perdegimą ir depresiją: “Aš vis mąsčiau, Ak! Aš turiu tik 20 metų ir aš vis dar turiu padaryti ir tai, ir tai.” Jis suvokė, kad visko padaryti neįmanoma…tad jis parašė knygą, kuri sulaukė didžiulio populiarumo ir liaupsių medžių mylėtojų tarpe visame pasaulyje, dėkojančių genialiam vokiečių miškininkui, pasidalinusiam giliomis žiniomis apie nuolankius ir didingus  kaimynus, su kuriais mes dalinamės šia stebuklinga planeta.

Knyga “Nematomas Medžių Gyvenimas” buvo išversta į 19 kalbų ir ilgą laiką buvo Spiegel betselerių sąraše Nr. 1

Ir kaip sako Dr. Seuss knygų herojus Loraksas, “Aš kalbu už medžius. Kalbu už medžius, nes medžiai neturi liežuvio”. Taip, dabar medžiai turi dar vieną spaudos atstovą, kuris dirba Vokietijos miškuose.

 

Šaltiniai:

WEB OF THE WOODS – A Canadian scientist studies networks of fungus connecting entire forests.

New York Times – German Forest Ranger Finds That Trees Have Social Networks, Too

Trees can form bonds like an old couple and look after each other

Trees form special bonds with “friends and family”

 

 

 

 

 

 

2017 10 28|Kategorijos: Gyvas Miškas ABC, Miškas, Pradžia, Uncategorized|Žymos: |
Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau