Kaip Ikea ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus?

The Huffington Post, JAV – pranešimo apie organizuotus nusikaltimus ir korupciją projekto dalis – „Nuo 2004 m. Harvardo universitetas, veikdamas per savo investicinį padalinį, tapo vienu pagrindiniu Rumunijos miškų pirkėju – jis nusipirko apie 33,600 hektarus (83,000 akrų) miško. Tada, 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje Harvardo universitetas netikėtai pardavė beveik visą žemę IKEAI. Sandoris sudarytas daugeliu etapų, prasidėjusių 2014 m., kai Harvardas pirmą kartą pardavė žemė Rumunijos įmonei, priklausančiai ofšorinėms įmonėms, kurias valdo Harvardas, o tada IKEA perėmė Rumunijos įmonę.“ (…)

Kaip Ikea ir Harvardas įsipainiojo į korumpuotą žemės sandorį Rumunijoje

2016 03 03
Šis straipsnis buvo išleistas kaip Pranešimų apie organizuotus nusikaltimus ir korupciją projekto dalis. DANIEL BOJIN, PAUL RADU, HANS STRANDBERG.

Mažmeninės prekybos milžinė IKEA yra viena didžiausių baldų gamintojų pasaulyje. Kasmet ji sunaudoja vieną procentą visos tiekiamos pasaulinės medienos, kad pagamintų apie 100 milijonų nebrangių, išmaniai suprojektuotų baldų, parduodamų per tarptautinį parduotuvių tinklą.

Harvardo universitetas – Amerikos intelektinės ir politinės galios simbolis, išauginęs aštuonis JAV prezidentus ir daug Amerikos pramonės lyderių.

Tačiau pastaraisiais metais Harvardas vaikšto po Rumunijos teismus, stengdamasis išlaikyti nusipirktus valstybinius miškus. Pasak valstybės, Harvardas nupirko žemę iš asmenų, įtariamų valstybės apgaudinėjimu, grupės. Vėliau IKEA tuos pačius miškus nupirko iš ofšorinių įmonių, valdomų per Harvardo investicinį fondą.

Būtų netikslu sakyti, kad šie du pasauliniai ženklai buvo apkvailinti. Priešingai nei IKEA baldai, atrodo, kad šie sandoriai nebuvo nei išmaniai suprojektuoti, nei pigiai atsiėjo bet kuriai organizacijai.

2004 m. Harvardas nupirko daugiau nei 33,000 hektarų (83,000 akrų) miško šimtais mažų plotelių per vietinius tarpininkus, kuriuos Rumunijos prokurorai apkaltino korupcija, organizuoto nusikalstamumo veikla arba kurių atžvilgiu vyksta tyrimas.

Sandoris tarp Harvard ir IKEA irgi buvo neįprastai sudėtingas ir vyko per Švedijoje ir Liuksemburge įsikūrusių įmonių grupę, kuri yra susijusi arba valdoma Amerikos universiteto.

Rumunijos institucijos užginčijo kai kuriuos sandorius, nes valstybiniai miškai buvo neteisėtai perklasifikuoti kaip asmeninė nuosavybė, naudojant restitucijos programą, pagal kurią nacionalizuota žemė buvo grąžinama ankstesniems savininkams.

SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: viskas ką jums reikia žinoti. Informacinis koncentratas

Rumunijos teisėjas jau pripažino vieną Harvardo nuosavybės įsigijimo sandorį negaliojančiu, padaręs išvadą, kad miškas nebuvo įsigytas sąžiningai. Kadangi ta pati įtariamų sukčių grupė nupirko daug Harvardo žemės, gali būti, kad valstybei reiks grąžinti ir daugiau plotelių.

O tai jau kelia problemų IKEAI, nusipirkusiai žemę iš Harvardo. Ji gali prarasti kai kurias ar daug naujai įsigytų Rumunijos miškų.

Probleminiai miškai

Rumunijos miškų grąžinimo programą skandalai ir korupcija lydėjo beveik nuo pat pradžių. Aukšto lygio politikai, prieštaringai vertinami verslininkai ir net Rumunijos karališkosios šeimos narys buvo suimti ir apkaltinti korupcija bei pinigų plovimu per tokius sandorius.

Miškų grąžinimą sąlygojo audringa Rumunijos paskutinio šimtmečio istorija, kai komunistų režimas nacionalizavo asmeninę nuosavybę, todėl daug žmonių prarado savo dešimtmečiais turėtas žemes.

Po 1989 m. nauji pokomunistinės Rumunijos įstatymai suteikė galimybę ankstesniems savininkams ir jų giminaičiams kreiptis dėl prarastos nuosavybės sugrąžinimo. Deja, tais pačiais įstatymais buvo sukurtos galimybės ir sukčiavimui.

Nedori verslininkai ir susitepę politikai pasinaudojo galimybe, pradėjo klastoti dokumentus ir reikalavo sugrąžinti miškus, kurie niekada nepriklausė nei jiems, nei jų protėviams. Daugeliu atveju daugybe suklastotų dokumentų apsiginklavusių netikrų giminaičių reikalavo grąžinti paskutines Europoje išlikusias sengires, kurias greitai pardavė užsienio įmonėms, sumokėjusioms dešimt milijonų dolerių, tikėdamosi didžiulio pelno.

Nuo 2004 m. Harvardo universitetas, veikdamas per savo investicinį padalinį, tapo vienu pagrindiniu Rumunijos miškų pirkėju.

Galiausiai, nepaisydamas netilstančių gandų apie restitucijos programos korumpuotumą, jis nusipirko apie 33,600 hektarus (83,000 akrų) miško. Tada, 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje Harvardo universitetas netikėtai pardavė beveik visą žemę IKEAI.

SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: kaip latviai pardavė verslui savo miškus

Sandoris sudarytas daugeliu etapų, prasidėjusių 2014 m., kai Harvardas pirmą kartą pardavė žemė Rumunijos įmonei, priklausančiai ofšorinėms įmonėms, kurias valdo Harvardas, o tada IKEA perėmė Rumunijos įmonę. IKEA sumokėjo daugiau nei € 56 milijonų (US$62.6 milijonų arba $73 už akrą) už maždaug 98 procentus Harvardo miškų.

Tai buvo didžiausia Švedijos milžinės investicija į miškų žaliavą.

Šiuo metu IKEAI priklausantys miškai yra išsibarstę po visą šalį. Didžioji dalis yra šiaurės rytuose. Harvardas, už nuosavybę sumokėjęs daugiau nei $100 milijonų, pardavė ją už du trečdalius savo grynais sumokėtos sumos. Kartu buvo susitarta, kad IKEA perims nežinomą Harvardui susidariusio įsiskolinimo dalį.

Kas valandą Rumunijoje iškertama 3 hektarai miško. (…) Greepeace tyrimai atskleidžia, kad beveik pusė iškirstų teritorijų 2000-2011 metais (48,95%) yra išsidėstę dabartinių saugomų teritorijų ribose. Blogiausia tai, kad buvo paliestos sengirės („virgin forests“), kurios yra pačios vertingiausios. Lyginant su kitomis šalimis Europoje, kurioje sengirės sudaro labai mažą dalį, Rumunijoje jos užima net 218.500 ha plotą. Greenpeace tyrimai rodo, kad 2000 and 2011 iškirsti miškų plotai sudarė 280,108 hektarų, t.y.  apie 28,000 ha per metus. Labiausiai nukentėję teritorijos – Suceava, Harghita, Arges, Maramures and Cluj http://www.greenpeace.org/romania/ro/campanii/paduri/Activitati/Romania-cuts-down-3-hectares-of-forest-per-hour/

Kai Harvardas ir IKEA sukirto rankomis dėl miškų sandorio 2015 m., Rumunijos vyriausybė jau buvo užginčijusi keletą Harvardo pirkinių teisme. Šis probleminis turtas apėmė tik kelis šimtus hektarų bendrų pirkinių ir nebuvo įtrauktas į sandorį su IKEA.

Tačiau Harvardas žinojo kitą svarbų dalyką. Prieš tris mėnesius iki sandorio sudarymo Rumunijos pilietis, pirkęs miškus Harvardo vardu, buvo nuteistas ir jam skirta įkalinimo bausmė už korupciją, siejamą su šių miškų įsigijimu. Ginčijami šimtai hektarų gali tebūti ledkalnio viršūne. Nepaisant IKEA teisininkų atlikto audito, kuris patvirtino, kad žemė neturėtų sukelti problemų, turėjo ir daugiau ginčijamų miškų.

Ilgas procesas

Nors dideli žemės plotai galėjo būti pavogti, vyriausybė turi imtis daug varginančių teisinių žingsnių, kad atgautų miškus. Pirmasis žingsnis – kreiptis į teismą dėl nuosavybės sandorių panaikinimo. Tada valstybė turi pateikti ieškinį esamiems miškų savininkams.

Tačiau perpildytuose Rumunijos teismuose teisinis procesas niekada neprasideda greitai ir tampa labai sudėtingu, kai nauja nuosavybės teisė paslepiama po keliais statytinių įmonių sluoksniais, kaip kad atsitiko Harvardo-IKEA sandorių atvejais. Neaišku, kodėl Harvardas naudojosi tokia sudėtinga kelių sluoksnių įmonių sistema, pradėta, universitetui pardavus miškus pačiam sau.

Harvardas neatsakinėja į Pranešimų apie organizuotus nusikaltimus ir korupciją projekto (OCCRP) klausimus dėl pradėto teisminio proceso. Pagal OCCRP gautus dokumentus, 2015 m. gegužės mėn., likus trims mėnesiams iki sandorio sudarymo, IKEA nurodė savo teisininkams iš teisės firmos „Wolf Theiss Rechtsanwalte GmbH“ ištirti Harvardo miškus.

Vadovaudamiesi Rumunijos įstatymu dėl informacijos laisvės (FOIA), teisininkai pateikė prašymą Rumunijos miškų tarnybai Romsilva. Jie paprašė vietinio Romsilvos skyriaus Vrancea apygardoje informacijos apie nagrinėjamas bylas dėl Harvardui priklausančių miškų. Vrancea miškų tarnybos darbuotojai atsakė, kad tokios informacijos teikimas nepriklauso jų kompetencijai pagal FOIA; be to, jie vis tiek negalėtų atsakyti į tokį klausimą, nes prašyme nuosavybės vieta ir dydis buvo aprašyti pagal kitokią sistemą nei naudojasi pati tarnyba.

Daugiau nei 13,500 hektarų (34,000 akrų) IKEAI priklausančių Rumunijos miškų yra Vrancea apygardoje. Be to, tai vieta, kur IKEA susidūrė su daugiausiai bėdų. Baldų ir projektavimo įmonė savo OCCRP nusiųstame atsakyme tvirtina, kad ji atidžiai patikrino turtą: „Mes visiškai ir teisėtai patikrinome įsigyjamą turtą. Patikrinimas buvo išsamesnis nei (a) registrų patikrinimas ar kreipimasis į vietos savivaldybę dėl galimų klausimų. Patikrinimas apėmė detalią nuosavybės istorijos peržiūrą.“

IŠSAMIAU: MIŠKO REFORMA: ką nutyli žiniasklaida? Pilietinis tyrimas Seime (VIDEO)

IŠSAMIAU: MIŠKO REFORMA: diena kai pardavė miškus. Reportažas iš Seimo. Liepos 11d. (VIDEO)

Pagal OCCRP gautą sutartį tarp valstybinės miškininkystės įmonės Directia Silvica Vrancea ir IKEA dėl žemės apsaugos, nurodyta, kad ginčas vyksta dėl daugiau nei 491 hektarų (1,200 akrų). Atsakydama į OCCRP klausimus, IKEA patvirtino: „Directia Silvica Vrancea prie septynių teritorijų pastabose pridėjo žodžius „teisminis ginčas“. Tačiau pagal mūsų atlikto kruopštaus tyrimo, užbaigto 2015 m. birželio mėn., rezultatus, šios teritorijos nebuvo nurodytos kaip ginčijamos.“
Švedų įmonė pridūrė: „Mes nesame patenkinti šia padėtimi, todėl nusprendėme nebetęsti veiklos nurodytose teritorijoje, kol šis klausimas nebus galutinai ir oficialiai išspręstas.“

Po savaitės IKEA jau teigė, kad pasak institucijų, buvo ginčijami 400 hektarų (990 akrų), todėl įmonė planuoja bendradarbiauti su tyrėjais.

Mįslinga įmonė

Problemos esmė slypi tame, kaip miškai buvo nupirkti. Iš pradžių Harvardas daug miškų įsigijo iš prieštaringai vertinamų Rumunijos verslininkų ir politikų grupės, kurią policija pavadino „Mįslės grupe“ – pravardė suteikta pagal restorano, kur grupės nariai susitikdavo, pavadinimą.

Grupės nariai tiriami ir dėl kitų su miškais ir sukčiavimų susijusių bylų. OCCRP reporteriai matė Romsilva dokumentą, kuriame valstybinė tarnyba teigia, kad 400 šiuo metu IKEAI priklausančių žemių, iš pradžių buvo neteisėtai įsigyti Mįslės grupės.

Atsakydami į OCCRP FOIA reikalavimą, Rumunijos prokurorai nurodė, kad šiuo metu vykdomas baudžiamasis tyrimas dėl su restitucijos procesu susijusios korupcijos, kai Mįslės grupė pardavė minėtus 500 hektarų (1,400 akrų) Vrancea apygardoje Harvardo valdomoms įmonėms. Į 500 hektarų įeina 400 hektarų IKEAI priklausančių miškų. Mįslės grupei kaltinimus pateikė ir kaimyninės Buzau apygardos institucijos – siekiama panaikinti 226 hektarų Gura Teghii (Buzau savivaldybė) miško perleidimo sandorį.

Nenaudingas Harvardo vykdomas verslas

Harvardas pradėjo vykdyti rizikingus Rumunijos miškų sandorius 2004 10 21 Sohodol – kaimo, esančio netoli vaizdingos 14 amžiaus Bran pilies Transilvanijos kalnuose vidurio Rumunijoje, dažnai vadinamos Drakulos pilimi – name.
Namas priklausė Rumunijos piliečiui Dragos Lipan, kuris veikė kaip pagrindinis Rumunijos miškų pirkėjas Harvardo vardu ir kuris vėliau buvo nuteistas dėl tokių sandorių korupcijos.

Dragos Lipan

 

Harvardas, veikdamas per savo investicinę įmonę „Phemus Corporation“, įkūrė ribotos atsakomybės bendrovę, kurią pavadino „Scolopax SRL“. Buvusi Lipano žmona kalbėjosi su OCCRP reporteriais Sohodol name ir patvirtino, kad ten vyko susirinkimai ir buvo įsteigta įmonė.

Tą pačią dieną Sohodol name Švedijos pilietis Jonas Jacobsson kartu su kitais trimis švedais įkūrė kitą komercinę įmonę „Oriolus Limited“. Jacobsson buvo ir vienas iš Scolopax paskirtų vadovų ir pagrindinis asmuo, tvarkantis Rumunijos miškų klausimus tarp Harvardo ir IKEA po daugiau nei dešimtmečio. Oriolus vėliau tvarkė ir kai kuriuos Harvardo miškus Vrancea apygardoje.

Pirmasis Scolopax valdybos sprendimas buvo suteikti Lipanui įgaliojimą atstovauti bendrovę santykiuose su bankais, teismais, vietinėmis institucijomis ir fiziniais asmenimis. Lipan tapo Harvardo investicinės įmonės Rumunijoje įgaliotu atstovu. Po devynių dienų, lapkričio 25 d., Jacobsson, veikdamas Scolopax vardu, įgaliojo Lipaną nupirkti iki 500 hektarų ploto miškus už sumą iki € 500,000 (US$ 558,600) arba maždaug už US $1,200 už hektarą (US$ 450 už arą). Po metų, 2016 m. sausio mėn., Lipan gavo 15 procentų Oriolus – kitos įmonės, kurioje Jacobsson priklausė ženklus 40 procentų akcijų kiekis.

Iki 2010 m. Harvardas tapo didžiausiu privačiu miškų savininku Rumunijoje. Jis valdė daugiau nei US$ 100 milijonų vertės Rumunijos investicijų, daugiausiai miškų, per „Phemus Corporation“ – Bostone įkurtą įmonę, atleistą nuo JAV mokesčių pagal 501(c3).

Lipan tapo asmeniu, į kurį kreipėsi visi miškų savininkai.

Harvardas į šalies miškus įnešė neprecedentinį pinigų kiekį. Jau po kelerių metų Lipan pasinaudojo savo privilegijuota padėtimi, kad gautų sau naudos. 2007 m. Lipan sudarė sutartį su kitu rumunu Robert Eler dėl 2,500 hektarų miško pirkimo už išpūstą kainą, su sąlyga, kad Eler grąžins Lipanui 30 procentų pelno. Tačiau problema buvo ta, kad Eler neturėjo miškų, tad jis pradėjo ieškoti parduodamų miškų, kad galėtų prekiauti su Scolopax ir Lipanu. Scolopax pradėjo pirkti iš Eler.

Greitai Lipan savo banko sąskaitoje turėjo € 1 milijoną (US$ 1.1 milijoną).Tačiau tokie sandoriai galėjo pažeisti Rumunijos įstatymus. Pagal Rumunijos įstatymus, valstybė turi pirmenybę pirkti parduodamus privačių asmenų miškus už siūlomą kainą. Pardavėjai privalo informuoti valstybę ir palaukti 30 dienų, kad galėtų parduoti kitoms suinteresuotoms šalims. Šio reikalavimo pažeidimas gali paversti sandorį negaliojančiu.

Tačiau dauguma pirkimų buvo atlikta greitai, kai tik Eler du partneriais įgydavo naujai nusipirktos žemės nuosavybės dokumentus. Sistema veikė, kol nepablogėjo Eler santykiai su Lipanu, todėl Eler su partneriais jį įskundė Rumunijos prokuratūrai. Lipan teigia baigęs dirbti su Scolopax 2013 m., tačiau iki tok jis nupirko dešimtis tūkstančių hektarų miškų, daugiausiai iš Eler arba Mįslės grupės, kurios nariai šiuo metu tiriami dėl korupcijos miškų srityje.

Harvardas prieš Harvardą


2015 m. pavasarį Lipan buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme (atidėta) už kyšininkavimą ir pinigų plovimą, tvarkant miškų sandorius Scolopax vardu 2007-2008 m. Pasak prokurorų, Lipan pasinaudojo savo padėtimi Scolopax, kad pažadėtų naudingus sandorius už kyšius, įskaitant brangų automobilį ir kelionę į Kanarų salas.

Interviu su OCCRP metu Lipan pasakė, kad buvo atliktas kruopštus patikrinimas, bet kad nebuvo išteklių pažiūrėti pernelyg giliai: „Nebuvo ieškoma asmens, turėjusio nuosavybės teisės dokumentus, giminaičių; per spaudą nebuvo ieškoma kitų pretendentų į miškus. Jeigu tokie asmenys (t.y. privačių miškų savininkai) pateikdavo galiojantį nuosavybės teisės dokumentą, kuris būdavo patvirtintas ir užregistruotas nuosavybės registre, ir būdavo sumokėti mokesčiai, ko pagal Rumunijos įstatymus užtenka sandoriui sudaryti, mes ir sudarydavome sandorį.“

Lipan teigė, kad Harvardo teisininkai patikrindavo dokumentus, bet neatlikdavo tyrimo. Tada dokumentai keliaudavo iki Jacobsson, kuis atvirtindavo pirkimus. „Mane kaltinti patogu. Visą nuosavybę (t.y. nupirktą nuosavybę) dokumentuodavo ir patvirtindavo ponas Jacobsson, vadovaudamasis vidaus normomis. Kartais, kai operacijos neviršydavo atitinkamų sumų, jas patvirtindavo kiti Scolopax administratoriai,” sako Lipan.

Lipan bandė panaikinti trijų metų atidėtą įkalinimo bausmę, bet Aukščiausiasis Teismas atmetė jo apeliaciją 2015 m. gruodžio mėn. Praėjus dviems dienoms po Lipano arešto orderio išdavimo, Scolopax išklijavo skelbimais įvairių Rumunijos miestų ir kaimų rotušių sienas, skelbdami apie miškų pardavimą.

Pagal Rumunijos teisę, valstybei reikia pranešti apie potencialius miško sandorius, nes ji turi pirmenybės teisę pirkti. Tačiau valstybė nepasinaudojo šia teise, kad nupirktų Scolopax miškus, nes žinojo, kad teisme jau buvo ginčijami kai kurie iš miškų grąžinimo sandorių.

OCCRP gautuose dokumentuose nurodoma, kad Harvardo verslo vadovas šalyje Jacobsson žinojo apie problemas, susijusias su Rumunijos miškų įsigijimu, daug laiko prieš Lipano suėmimą ir nuteisimą. 2010 m. gruodžio mėn. konfidencialioje Jacobsson užsakytoje ataskaitoje nurodomi kiti su pirkimais susiję klausimai.

Ataskaitą parengė Salans Moore iš Bukarešto teisės firmos. Jis nustatė, kad kai kurie iš Harvardo pirkimo sandorių gali būti anuliuoti, nes nebuvo atsižvelgta į Rumunijos valstybės turimą pirmenybės teisę. Salans teisininkai nurodė, kad įstatymas ne visada yra aiškus ir rekomendavo: „Atsižvelgiant į tai, kas išvardinta aukščiau ir susijusias rizikas, būtų naudinga pasitikrinti nuosavybės teisės apdraudimo galimybę gerbiamoje draudimo bendrovėje, kad būtų galima padengti ir riziką, susijusią su galimu pirmenybės teisės pažeidimu.“ OCCRP susisiekė su Jacobsson, bet jis atsisakė pateikti pastabas dėl Salans ataskaitos ar kitų klausimų, susijusių su verslu Rumunijoje.

IŠSAMIAU: MIŠKŲ REFORMA: niekas pasaulyje nežino tikrosios medienos kainos! Signatarė Birutė Valionytė (VIDEO)

2013 m. lapkričio mėn. pasirodo paslaptingas pirkėjas – Greengold įmonių grupė. Iš tiesų grupę valdė Harvardas, naudodamasis sudėtinga veiklos sistema, veikiančia per Liuksemburgą, Švediją, Amerikos Delavero valstiją ir Rumuniją. Vadovaujantis OCCRP gautais dokumentais, Greengold sistema buvo sukurta 2012 ir 2013 m., kai tik prasidėjo Harvardo problemos su Rumunijos institucijomis.

Tuo metu Harvardas Rumunijoje įkūrė Greengold įmonių grupę, įskaitant „Greengold Value Forests SRL“ (įmonę, nupirkusią daugiausiai miškų iš Scolopax) ir „Greengold Future Trees SRL“, kur Harvardas sukėlė probleminį turtą. Abi įmones Harvardas valdė per Liuksemburge įsikūrusią įmonę.


2006-2012 m. Švedijoje grupė Rumunijos ir Švedijos piliečių, įskaitant Jacobsson, 2004 m. Lipano namuose Rumunijoje Harvardo verslą pradėjusį verslininką, įsteigė kitą Greengold įmonių grupės įmonę. Greengold grupės nuosavybės dokumentuose nėra nurodyta jokių teisinių ryšių tarp Švedijos Greengold grupės ir Rumunijos-Liuksemburgo-Delavero Greengold grupės, bet 2012 m. Amerikos mokesčių inspekcijai pateiktose mokesčių formose (990s) nurodoma, kad 2012 m. Harvardo universitetas sumokėjo Greengold Švedijos įmonei per „Phemus Corporation“ US$ 2.38 milijonų už „investicijų valdymą“. Kitais metais universitetas į Stokholme įsikūrusios įmonės sąskaitas pervedė tik US$ 2 milijonus. Į Švedijos Greengold grupę įėjo keletas Rumunijos piliečių, įskaitant Rumunijos universiteto miškininkystės profesorių ir daktarą Valeriu Norocel Nicolescu. Jis papasakojo OCCRP palikęs įmonę prieš užbaigiant sandorį su Harvardu, nes jautė, kad kažkas su ta įmone buvo negerai. Detaliau paaiškinti jis atsisakė.

Costel Chiorescu – kitas Rumunijos-Švedijos pilietis ir Greengold Švedijos prezidentas. Anksčiau jis buvo susijęs su kita Harvardo valdoma įmone Rumunijoje „Romply Merops SRL“. Romply Merops užsiėmė tuopų faneros verslu ir buvo įsikūrusi Kalarasyje Rumunijoje. OCCRP gavo sutartį, sudarytą tarp Scolopax ir „Greengold Value Forests SRL“ Rumunijoje.

Iš esmės tai sutartis, sudaryta tarp dviejų Harvardo valdomų šalių. Dokumente yra sąlyga, kur teigiama, kad pirkėjas Greengold gali atsiimti pinigus, jeigu iškeliama byla dėl investicijų į įsigytą mišką arba jeigu trečioji šalis pareiškia teises į mišką. Toje pačioje sutarties sąlygoje numatoma, kad išlaidas, susijusias su bylinėjimusi, padengs pardavėjas Scolopax.

Sąžiningumo klausimas

Simonas Žebrauskis yra įmonės GreenGold Management, UAB vadovas. Adresas Naugarduko g. 102, LT-03160 Vilnius. Įmonės kodas 302919051. PVM mokėtojo kodas LT100007351217. Veiklos sritis: miškininkystė. Simonas Žebrauskis, direktorius vadovauja įmonei, kurioje dirba 6 darbuotojai (apdraustieji). http://rekvizitai.vz.lt/imone/greengold_management_uab/simonas_zebrauskis_direktorius/

Po Greengold sandorio nepraėjus nei metams, į sceną įžengė IKEA. Švedijos baldų milžinė perėmė „Greengold Value Forests SRL“ su visais miškais ir pakeitė įmonės pavadinimą į Ribotos atsakomybės bendrovė „I.R.I. (IKEA Resource Independence) Forest Assets SRL“. IKEA atsisakė komentuoti, ar į sandorį įėjo ankstesnė Scolopax-Greengold sutartis su sąlyga dėl bylinėjimosi ir pinigų atgavimo.

Ankstesnių sandorių metu šis klausimas buvo svarbus. Rumunijos teisėjas rėmėsi šia sąlyga, priimdamas nuosprendį atimti iš Harvardo vieną iš miškų Rumunijoje. Sprendimas priimtas 2015 11 23 – Galati miesto teisėjas atėmė iš Harvardo 108 hektarus miško, nes šis buvo neteisėtai įgytas. Harvardas apskundė sprendimą šį vasarį. Šis teismo sprendimas buvo 2010 m. sprendimo tąsa, kai nuosavybės teisės dokumentas į mišką buvo pripažintas negaliojančiu dėl neteisėtos restitucijos.
Remdamasi šiuo sprendimu, valstybė peržiūrėjo pirkėjų grandinę, galiausiai pasiekė Harvardą ir anuliavo sandorį dėl nustatytos apgaulės.

Nagrinėjant bylą Rumunijos teismuose, Harvardo teisėjai teigė, kad jie nežinojo apie su Rumunijos miškais susijusias bylas ir įgijo miškus sąžiningai. Tačiau teisėjas padarė išvadą, kad iš 2008 m. sudarytos sutarties matyti, kad Harvardo Rumunijos filialas abejojo miškų pirkimų teisėtumu, todėl sąžiningumu remtis negalima.

Šis miškas įeina į didesnę 3000 hektarų teritoriją, dėl kurios vykdomas baudžiamasis tyrimas, pradėtas 2015 m. rugsėjo mėn. Rumunijos prokuratūra papasakojo OCCRP, kad šioje byloje irgi ketinama pareikšti kaltinimus pinigų plovimu ir organizuotu nusikalstamumu.

Harvardas atsisakė atsakyti į OCCRP klausimus, teigdamas, kad negali komentuoti tebenagrinėjamos bylos.

Autoriai: Daniel Bojin, Paul Radu, Hans Strandberg (Dagens Arbete) Prisidėjo: Cristi Ciuperca, Andrei Ciurcanu Grafika: Sergiu Brega Video: Matt Sarnecki ir Sergiu Brega

Šaltinis: (The Huffington Post, JAV) How Ikea And Harvard Got Tangled In A Corrupt Romanian Land Deal

Originalas: IKEA’s Forest Recall
(The Organized Crime and Corruption Reporting Project (OCCRP)
———————————————————————————

Daugiau infomacijos rasite FB grupėje “Apginkime Lietuvos miškus” 
———————————————————————————

„Tas kas prastūmė šitą reformą iki Seimo, mano galva, turėtų susidomėti Valstybės saugumo departamentas (VSD)“, – teigia signatarė Birutė Valionytė.“

„Centralizavus valstybinių miškų priežiūrą tikriausiai atsitiks taip, kad miškuose girdėsis tik pjūklai. Kol ir jie liks be darbo. Apie tai visi kažkodėl tyli.“

Kas supirkinėja Lietuvos miškus?

Kaip urėdijų reforma susijusi su IKEA ir miškų grobimu?

Mes, miško mylėtojai, sunerimę dėl Lietuvos miškų ateities atlikome miško reformos tyrimą (video žemiau), nes žiniasklaidoje informacija yra prieštaringa ir iš karto labai sunku susigaudyti kas vyksta iš tiesų.  Vietoj diskusijų ir viešų svarstymų –  visuomenė įtraukiama į manipuliacines užsakomąsias viešųjų ryšių kampanijas, neturinčias nieko bendro su realybe:

Jeigu keliais sakiniais, ką pavyko atskleisti:

Skandinavijos korporacijos yra nusitaikiusios į strateginius Lietuvos išteklius – miškus. Analogiškos „reformos“ jau vyko Latvijoje ir Estijoje. Tai ką žiniasklaida ir politikai vadina „urėdijų reforma“ tėra  Lietuvos miškų sukomercinimo ir išpardavimo užsienio korporacijoms pradžia.

Išskirtinis tokių „reformų“ bruožas – intensyvus aplinkosauginių barjerų ir saugiklių šalinimas ir centralizuota medienos kontrolė. Tokios reformos išskirtinai yra orientuotos į stambų verslą.

Miškai ir jų valdymas perduodamas stambaus verslo struktūroms, už kurių nugarų – transnacionaliniai karteliai. Lietuvos medienos oligarchai tik tarpinė grandis tranzitui ivykdyti.

Lietuvių baldininkai – pasaulinio koncerno „Ikea“ gamybos lyderių penketuke

“…esame “Ikea” partneriai, judame tomis pačiomis kryptimis kaip ir šis koncernas”, – Vakarų mediena, Sigitas Paulauskas. Medienos verslo magnatui turto siekimas – tarsi pramoninė improvizacija (Veidas)

2017/ 02/13 IKEA ir kartu su ja dirbantys medienos oligarchai kreipiasi į Aplinkos ministrą Kęstutį Navicką dėl susitikimo medienos sertifikavimo klausimais (mūsų privatūs miškai nėra sertifikuoti, o to reikia kirtimui.)


Taip pat matome iš tyrimo, kad Harvardo, dalvavusio korupcinėse schemos, kurta GreenGold kompanija veikia jau ir Lietuvoje. (Vadovas – Simonas Žebrauskis http://www.greengold.se/team.html)

“Tuo metu Harvardas Rumunijoje įkūrė Greengold įmonių grupę, įskaitant „Greengold Value Forests SRL“ (įmonę, nupirkusią daugiausiai miškų iš Scolopax) ir „Greengold Future Trees SRL“, kur Harvardas sukėlė probleminį turtą. Abi įmones Harvardas valdė per Liuksemburge įsikūrusią įmonę.”

http://www.miskobirza.lt/users/980-greengold-management–uab

http://parduokmiska.lt/greengold-management/

Mediena („Žaliasis auksas“) brangs – korporacijos skuba privatizuoti miškus, kad užsitikrinti tiekimą ir kainą
——————-

(„Kas šiemet Lietuvoje pirko ar pardavė verslus: visų sandorių lentelė“ 2017-07-27, Verslo žinios

„IKEA Group“ kontroliuojama UAB „IRI Investments Lietuva” iš Liuksemburgo fondo įsigijo 100% UAB „GreenGold Forests“, vienos didžiausių Lietuvoje privačių miškų savininkės, akcijų.

Lietuva nuo 2012 m. patenka į stambiausių tiekėjų IKEA penketuką, po Kinijos, Lenkijos, Italijos ir Švedijos.“ (..) IKEA planuoja įsigyti daugiau miško ir taip sumažinti koncerno priklausomybę nuo žaliavos kainų svyravimų.

SKAITYTI PLAČIAU: Skandinavų korporacijos ir fabrikai šluoja Baltijos miškus?

SKAITYTI PLAČIAU: Apie miškų „biznį“, IKEA, Harvardą ir konsolidacinius paketus. Kas supirkinėja Lietuvos miškus?

SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

SKAITYTI PLAČIAU: R. Braziulis: reforma blefas, tai skandinavų popieriaus perdirbimo fabrikų invazija į Lietuvos miškus

 

Komentarai FB: 

Augustinas M. “Gaunas taip: Amerika turėdama išskirtinę pinigų emisijos teisę dotuoja tuščiais, neuždirbtais doleriais Harvardo universitetą, Harvardo universitetas juos iškeičia į Rumunijos miškus, po to parduoda Ikejai 3x brangiau ir susigrąžina 3 kartus didesnę sumą, tačiau jau nebe tuščiais pinigais, o paremtais realiu daiktu, šiuo atveju žaliava. Tobulas būdas pasidinti dotacijas arba gauti jau pagamintą produkciją ir paslaugas nieko nepadarius. Gyvūnų pasaulyje tai vadinama parazitavimu, o finansų bei kariniam pasaulyje – demokratija.”
——————————

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2018-08-15T15:56:55+00:00 2017 11 24|Kategorijos: Ikea, Lietuva, Pradžia, Uncategorized|
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/kaip-ikea-ir-harvardas-voge-rumunijos-miskus-koks-lietuviskas-scenarijus">
Twitter