Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus” suvažiavimo VIDEO ĮRAŠAI ČIA:
Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus” suvažiavimo DOKUMENTAI atsisiuntimui:
- KREIPIMASIS Į MIŠKININKUS
- ĮŽANGA ČIA
- KREIPIMASIS Į LIETUVOS VISUOMENĘ
- REZOLIUCIJA. REIKALAVIMAI
Žemiau rasite visus išvardintus dokumentus (susipažinimui):
Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“
steigiamojo suvažiavimo dalyvių
KREIPIMASIS Į MIŠKININKUS
Gerbiami miškininkai,
Jūs atsakingai tvarkote ir prižiūrite visiems Lietuvos žmonėms svarbų ir brangų turtą – Lietuvos valstybinius miškus. Mes su apgailestavimu pareiškiame, kad vietoj pagarbos ir dėkingumo už sunkų Jūsų darbą, iš dabartinio Lietuvos Respublikos Seimo valdančiosios daugumos ir Vyriausybės Jūs sulaukėte niekuo nepagrįstų kaltinimų, atviro šmeižto ir spaudimo vykdyti miškininkų bendruomenei, visuomenei ir miškui žalingus sprendimus.
Dėl neatsakingai ir nemokšiškai vykdomos valstybinių miškų valdymo reformos 42-jų miškų urėdijų darbuotojai (apie 4000 žmonių) atsidūrė nežinioje, miškų urėdijų vadovai dėl smulkmeniškų priežasčių masiškai atleidinėjami iš darbo, daug metų buvusi draugiška ir susitelkusi urėdijų bendruomenė dirbtinai skaldoma.
Jūs drąsiai ir pilietiškai gynėte savo ir visuomenės interesus, tačiau brutalios reformos vykdytojai kategoriškai atsisakė atsižvelgti į Jūsų racionalius siūlymus, atsisakė demokratiškai diskutuoti ir vienašališkai pasirinko konfrontacijos ir miškininkų bendruomenės ignoravimo taktiką.
Visi puikiai suprantame, kieno interesus atstovauja valstybinių miškų valdymo reformos organizatoriai, žinome, kas finansavo miškininkų šmeižto kampaniją.
Akivaizdu, kad po 2018 m. sausio 1 d. valstybiniame miškų sektoriuje kils visuotinis chaosas ir suirutė, o per 1-2 metus dauguma urėdijų darbuotojų neteks darbo.
Mes suprantame, kad miškininkai pavargo nuo įtampos ir nežinios, nori išsaugoti savo darbo vietas, todėl kai kurie iš jūsų nebenori garbingai ginti savo teisių, abejingai stebi vykstantį valstybinių miškų sistemos griovimą.
Tuo pačiu norime Jūsų paklausti: ar Lietuvos partizanai, priplėkusiuose bunkeriuose, gynę šalies laisvę ir Sibiro tremtiniai, apledėjusiuose barakuose, buvo mažiau pavargę? Ar žmogiškasis orumas, savigarba, miškininkų tradicijos Jums nieko nebereiškia? Esame įsitikinę, kad visa tai Jums tebėra svarbu ir brangu.
Todėl kviečiame pamiršti visas baimes, visus nesutarimus, atsisakyti gėdingų vietinių rietenų, susivienyti į vieną kumštį ir parodyti vienybę, kad Lietuva tebėra demokratinė valstybė, ir kad žmonių rinkta valdžia turi paisyti savo rinkėjų valios. Susivieniję, Jūs būsite nenugalimi, Jūs apginsite ne tik save – Jūs apginsite ir mišką, ir valstybę!
Mes siūlome nedelsiant suorganizuoti regioninius visuotinius miškininkų susirinkimus, susitarti vieningai veikti ir nepasirašyti sutikimų pereiti į naują, neskaidriai ir nedemokratiškai kuriamą įmonę.
Mes taip pat siūlome dar šiemet surengti visuotinį miškininkų suvažiavimą, kuris vieningai pareikalautų sustabdyti neskaidriai ir nedemokratiškai vykdomą reformą ir pradėti derybas su miškininkų, mokslininkų ir visuomenės atstovais.
Steigiamasis Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus”
Suvažiavimas
2017m. gruodžio 9d.
Miškas yra visų mūsų turtas
Miškas yra visų mūsų turtas, todėl bet kokios miškų reformos ir pertvarkymai turi būti grįsti mokslininkų pasiūlymais, miškų ūkio specialistų praktine patirtimi, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę bei valstybės interesus.
Miškai priklauso mums visiems, todėl nei LR Seimas, nei vyriausybė, nei aplinkos ministerija neturi teisės sudaryti išskirtines sąlygas grupei suinteresuotų asmenų naudoti miško išteklius savo reikmėms visuomenės bei valstybės sąskaita.
Teisė dalyvauti priimant sprendimus
Suinteresuotos visuomenės grupės turi teisę dalyvauti priimant jiems reikšmingus sprendimus. Miškininkų bendruomenė, mokslininkai, studentų organizacijos, visos Lietuvos savivaldybės, savivaldybių regionų plėtros tarybos, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinės sąjungos, smulkiųjų medienos perdirbėjų, Lietuvos vietos bendruomenių sąjunga vieningai nepritarė pelningai ir efektyviai dirbančių urėdijų naikinimui, tačiau į miškininkų, mokslininkų bei visuomeninių organizacijų nuomonę nekreipta jokio dėmesio
Taip, 2017 m. liepos 11 d. LR Seimas priėmė Miškų įstatymo pakeitimus. 2017 m. liepos 28 d. aplinkos ministras Kęstutis Navickas miškininkams pristatė numatomą įgyvendinti valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos projektą, pažadėjo išklausyti miškininkų bendruomenę, atsižvelgti į miškininkų, mokslininkų , visuomeninių organizacijų pasiūlymus susijusius su valstybinių miškų valdymo pertvarka. tačiau miškininkų, mokslininkų bei visuomeninių organizacijų nuomonė ir toliau ignoruojama.
“Įstatymo viršenybė ir pagarba žmogaus teisėms yra neatsiejama teisinės valstybės dalis. Tie, kurie pamina visuotinai pripažintas žmogaus teises ir laisves, privalo žinoti, kad demokratiniame pasaulyje yra nepageidaujami“, – teigiama Prezidentūros pranešime spaudai
Teisininkų nuomone Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas nesilaikant visų privalomų Statuto, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Vyriausybė 2017 m. rugpjūčio 2 d. priėmė nutarimą ,,Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas”, tačiau įmonių teisės ekspertų nuomone vyriausybė turėjo priimti dar ir atskirą nutarimą, kuriame būtų aiškiai nurodyta, nuo kada ir kiek urėdijų veiks Lietuvoje.
Kol tokio nutarimo nėra, visiškai neaišku, kokiu pagrindu yra vykdoma reorganizacija.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui jau yra pateiktas prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymui ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytų procedūrų, reikalingų įstatymams priimti, laikymasis yra esminis teisinės valstybės elementas. Jis turi užtikrinti, kad jokie partiniai dariniai ar suinteresuotos grupės negalėtų priimti sprendimų, kurie būtų šališki ir nenaudingi visuomenei.
Priėmus šį skubotą įstatymą, nėra išsprendžiamos pagrindinės miškų urėdijų problemos, atvirkščiai, įvedamas teisinis neapibrėžtumas, kas atveria kelius asmenų piktnaudžiavimui, todėl privalome prašyti seimo kreiptis į Konstitucinį teismą siekiant išsiaiškinti ar Miškų įstatymo pakeitimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai
Tai, ką kūrėme daugelį metų gali būti sugriauta artimiausiu metu.
Dauguma miškų urėdijų įkurta 1919 m. Urėdijos pergyveno įvairius išbandymus, okupacijas, reformas. Šiandien Urėdijos pilnai vykdo visas valstybės deleguotas jai funkcijas, užtikrina jai patikėtų miškų apsaugą, priežiūrą, atkūrimą vykdo kompleksinę veiklą patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės miškuose, pilnai įgyvendina visus vyriausybės nustatytus skaidrumo reikalavimus, nustatyta tvarka viešai skelbia veiklos rezultatus, dirba pelningai ir 2019 m. turėtų švęsti savo šimtmetį.
Ar urėdijos sulauks savo šimtmečio ? Manau, kad sulauktų jei visi miškininkai būtų solidarūs ir vieningi. Tai ką miškininkai kūrė ilgus metus gali būti sunaikinta artimiausiu metu, todėl dalis darbuotojų po naujųjų metų į urėdijas jau negrįš, jie taps bedarbiais, pašalpų prašytojais, ar emigrantais. Šie darbuotojai jaučiasi įskaudinti jie miškams atidavė didžiąją savo gyvenimo dalį, gražiausius gyvenimo metus.
Vietoj padėkos už ilgametį sąžiningą darbą Lietuvai ir jos miškams aukščiausiųjų šalies pareigūnų jie buvo pažeminti, išniekinti ir apšmeižti, išvadinti sovietinio valdymo reliktais, korupcijos sinonimais, sovietinio nomenklatūrinio valdymo bastionais ir pan. Man regis, kad kai kurie valstybės vadovai siekdami pinigų ar valdžios prarado žmoniškumą.
Kitų ir mažiausias klaidas pastebi, o sau ir didžiausias leidžia.
Aukščiausi skaidrumo reikalavimai turi būti taikomi ne tik urėdijoms, bet ir aplinkos ministerijai bei vyriausybei. Jie kitų skaidrumo turėtų siekti pirmiausia savo pavyzdžiu, o jei reikėtų tai gal ir žodžiu. Miškų urėdai pripažinti supainioję viešuosius ir privačius interesus garbingai paliko savo darbo vietas, dabar mes tokių pačių veiksmų mes laukiame iš aukštųjų aplinkos ministerijos pareigūnų.
Aplinkos ministerija 2017 m spalio mėnesį paskelbė atranką į VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus pareigas Konkurso sąlygose nurodyti nepagrįsti ir neproporcingi kvalifikaciniai reikalavimai užkerta kelią konkurse dalyvauti bet kuriam miškininkui ir verčia manyti, kad konkurso sąlygos buvo parengtos konkrečiam asmeniui. Valstybinio miškotvarkos instituto valdybos narių atranka taip pat organizuojama neskaidriai, nes nėra aiškiai suformuluotų į pokalbius nepakviestų asmenų atrankos kriterijų, neaiškūs sprendimų motyvai .
Miškų valdymo reforma tinkamai neparuošta.
Valstybinio miškų valdymo reforma vykdoma skubotai ir neatsakingai nesvarstant galimų alternatyvų, nėra siūlomų priemonių įgyvendinimo kaštų ir naudos analizės, nėra reformos socialinių pasekmių prognozių ir vertinimo.
Neįvertinta miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena monopolizavimo įtaka smulkiajam verslui. Tokia reformą, prieštarauja decentralizacijos, regioninės politikos principams ir neabejotinai pakenks ne tik valstybiniams miškams, bet ir savivaldybių, jose gyvenančių miškų ūkio specialistų, kt. darbuotojų, smulkiųjų medienos perdirbėjų bei plačiosios visuomenės interesams, dar labiau padidins pačią didžiausią dabartinės Lietuvos problemą emigraciją.
Urėdijų sunaikinimas palies 3000 miškų urėdijų darbuotojų 4000 rangovų, smulkių lentpjūvių darbuotojų viso apie 15-30 tūkst. regionų gyventojų įskaitant šeimų narius Lietuvos valstybinių miškų valdymo reforma be namų darbų sukels chaosą visoje sistemoje, išbalansuos dešimtmečius vykdomus kompleksinius miškų tvarkymo ir priežiūros darbus, sutrikdys atsiskaitymus, prekybą mediena bei po metų kitų vietoje deklaruojamos naudos skaičiuos nuostolius, jau nekalbant apie šios sistemos žmonėms padarytą moralinę žalą.
Vyriausybės įstatyme nenumatyta materialinė ministro atsakomybė už padarytą tiesioginę materialinę žalą. Teisininkų nuomone negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės. Todėl turime kreiptis į LR Seimą siekiant papildyti Vyriausybės įstatymą dėl ministrų atsakomybės už padarytą materialinę žalą.
Valstybinių miškų valdymo tobulinimo žingsniai
Lietuvos valstybinių miškų valdymo, t. y. ir urėdijų pertvarką reikia daryti etapais bei galutinio strateginio tikslo siekti padarius namų darbus. Juos su geriausių miškininkų profesionalų pagalba turėtų atlikti Aplinkos ministerija, galbūt jos sudaryta tarpžinybinė darbo grupė.
Strateginiai sprendimai būtų tokie:
Pirma– įsteigti valstybės valdomą įmonę ,,Lietuvos valstybiniai miškai“ išsaugant savarankiškas valstybės valdomas įmones miškų urėdijas ir urėdijų dirbančiuosius neišskiriant urėdų. Siekiant maksimaliai išsaugoti miškų urėdijų dirbančiuosius parengti ilgalaikę personalo valdymo programą. Centralizuojant bendrąsias miškų urėdijų veiklos sritis urėdijų ir jose dirbančiųjų skaičius palaipsniui mažinamas.
Antra – depolitizuoti valstybinių miškų urėdijų valdymą, sukurti skaidrią miškų urėdų ir kitų miškininkystės vadovų atrankos bei skyrimo tvarką, trečia – įgyvendinti skaidrią ir objektyvią sistemingą miškų urėdijų veiklos vertinimo ir jų vadovų atestavimo tvarką.
Prieš žengiant į galutinį reformos etapą būtina: Pirma – sukurti ir įdiegti visoms miškų urėdijoms vieningą buhalterinės apskaitos programą; antra – sukurti ir įdiegti vieningą integruotą miškų ūkinės veiklos informacinę sistemą; trečia – centralizuoti bendrąsias miškų urėdijų veiklos sritis (planavimo ir stebėsenos, finansų valdymo, teisės, komunikacijos, nekilnojamojo turto valdymo, technologijų, viešųjų pirkimų, pardavimų ir logistikos, medžioklės ir poilsio organizavimo, apskaitos ir informacinių sistemų, taip pat socialines, ekologines ir aplinkosaugines, ekologinio švietimo bei kitas bendrąsias funkcijas Parengti ,,Lietuvos valstybiniai miškai“ finansavimo normatyvus.
Be to, būtina sukurti naują medienos pardavimo aukcionų elektroninę sistemą ( medienos kaina pirkėjo sandėlyje).
Miškų ūkinės veiklos tobulinimas
Būtina atskirti ir išgryninti socialinę, ekologinę aplinkosauginę ir kt. veiklą, neduodančią pajamų, ir pajamas generuojančią miškų ūkinę veiklą, atskiriant jų išlaidų apskaitą, numatant pajamų neduodančios veiklos finansavimo šaltinius.
Antra – diversifikuoti miškų urėdijų veiklą įkuriant valstybės valdomas įmones ,, Miškotvarka“ ir ,, Miško sodmenys“, Saugomų teritorijų ekologinės, socialinės veiklos departamentą.
Trečia – tikslinti medienos apskaitą. Parengti naują ,, Apvaliosios medienos apskaitos tvarką“ ir ,,Medienos gabenimo tvarką“, kurios sudarytų sąlygas naudoti medkirčių medienos matavimo duomenis, įdiegiant elektroninius medienos gabenimo važtaraščius.
Reikėtų pakeisti Vyriausybės nutarimą, sudarant galimybę medienos ruošos paslaugas urėdijoms teikiantiems rangovams sudaryti sutartis iki penkerių metų. Tai paskatintų rangovų investicijas į brangias medkirtes, kurios užtikrintų tikslią medienos apskaitą ir ženkliai sumažintų urėdijų sąnaudas medienos matavimams bei užkirstų kelią galimiems piktnaudžiavimams apskaitant medieną, taip pat didintų rangovų konkurenciją, mažintų medienos ruošos paslaugų kainas.
Be to, reikia įgyvendinti racionalesnio miškų išteklių naudojimo priemones, optimizuojant medienos tūrio prieaugio ir naudojimo balansą, eliminuoti neracionalias veiklas
Įgyvendinus strateginius sprendimus ir eliminavus neracionalias veiklas papildomų pajamų suma sudarytų 4 mln. Eur/m. Optimizavus medynų tūrio prieaugio ir naudojimo balansą – 25 mln. Eur/m. Įdiegus prekybos mediena procesų optimizavimo modelius – 2 mln. Eur/m. Valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui, panaudojimas duotų 20 mln. Eur/m. Medienos panaudojimo biokurui plėtra dar jų pridėtų 5 mln. Eur/m.
Išvada: įgyvendinus veiklos efektyvumo didinimo priemones iš viso papildomų pajamų būtų gauta 56 mln. eurų per metus.
Valstybinių miškų valdymo reforma etapais galėtų būti atlikta per 3-4 metus. Toks nuoseklus jos vykdymas padėtų išvengti nevaldomos sistemos griūties, neigiamų socialinių pasekmių regionams, materialinių ir moralinių nuostolių bei didžiulio visuomenės supriešinimo, pagaliau ir nepageidautinų politinių pasekmių.
Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“
steigiamojo suvažiavimo dalyvių
KREIPIMASIS Į LIETUVOS VISUOMENĘ
Prieš beveik tris dešimtmečius, pademonstravę neįtikėtiną vienybę ir ryžtą, Lietuvos žmonės išsivadavo iš imperijos gniaužtų, šventai tikėdami, kad gyvens geresnėje, teisingesnėje ir dvasingesnėje Lietuvoje. Deja, dėl suvešėjusios korupcijos ir nežaboto politikų savanaudiškumo, visuomeninis turtas buvo įžūliai išgrobstytas, o visa eilė ūkio šakų neatsakingai sugriauta.
Nusivylę politikais, luoša teisėsauga, godžia ir arogantiška valdžia, atvirai demonstruojančia panieką savo piliečiams, milijonas žmonių pasirinko savanorišką tremtį ir emigravo iš Lietuvos. Politikai ne tik nesugeba sustabdyti šaliai pragaištingos emigracijos, bet ir neatsakingais savo veiksmais dar labiau ją skatina.
Piliečiai tikėjosi, kad 2016 – 2020 m. kadencijos Seimas ir Vyriausybė priims atsakingus sprendimus, pagaliau įvyks proveržis, tačiau valstybinių miškų valdymo reforma parodė, kad einama visai priešinga kryptimi: regionuose naikinamos efektyviai ir pelningai dirbančios valstybės įmonės miškų urėdijos, dėl ko darbo neteks tūkstančiai žmonių, o miškai neišvengiamai bus nualinti didinant kirtimų apimtis, kaip atsitiko panašias reformas įgyvendinus Latvijoje ir Estijoje. Lietuvos valstybiniai miškai yra ne tik didžiausias mūsų materialus turtas, ypatingai vertinga ekosistema, bet ir svarbiausias dvasinės atgaivos šaltinis.
2012 metais Lietuvos miškai buvo pripažinti geriausiai pasaulyje tvarkomais miškais. Lietuvos valstybinis miškų sektorius yra viena iš nedaugelio ūkio šakų, kuri persitvarkė ir sėkmingai ūkininkavo rinkos sąlygomis.
Neatsakingas ir nekompetentingas valstybės valdymas, naudojami nedemokratiški sprendimų priėmimo metodai gali lemti Lietuvos valstybės ekonominį, socialinį, dvasinį nuosmukį.
Mes, savo Tėvynės likimui neabejingi Lietuvos piliečiai, susirinkę į steigiamąjį Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ suvažiavimą, kviečiame visus sąmoningus Lietuvos žmones, neatsižvelgiant į tautybę, partiškumą ar religinius įsitikinimus, vienytis, jungtis ir apginti ne tik Lietuvos miškus nuo išgrobstymo, bet ir sustabdyti tolesnį Lietuvos valstybės naikinimą.
Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus!”
REZOLIUCIJA
priimta steigiamojo suvažiavimo 2017 12 09 Raudondvaryje
Lietuvos Respublikos Seimas šių metų pavasario sesijoje priėmė Miškų įstatymo pakeitimus, kurie iš pagrindų griauna beveik tris nepriklausomybės dešimtmečius kurtą ir tobulintą valstybinių miškų valdymo sistemą. Rengiant Miškų įstatymo pakeitimus buvo demonstratyviai ignoruojama miškininkų, mokslininkų, profsąjungų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų nuomonė, nors įsigaliojus įstatymui regionuose bus sunaikinti keli tūkstančiai darbo vietų, sužlugdyti žmonių gyvenimai, gausinamos bedarbių ir emigrantų gretos. Nukentės ne tik miškininkai, bet ir miške dirbantys smulkieji verslininkai, smulkieji medienos perdirbėjai.
Siekiant užgniaužti visuomenės pasipriešinimą neskaidriems politikų sprendimams, prieš miškininkų bendruomenę buvo organizuota neregėto masto melo ir šmeižto kampanija. Taip pat sąmoningai buvo ignoruojamas grupės Lietuvos Respublikos Seimo narių reikalavimas atlikti planuojamos miškų valdymo pertvarkos kaštų ir naudos analizę.
Kyla klausimas, ar sujungus miškotvarkos ir ūkininkavimo valstybiniuose miškuose funkcijas vienoje įmonėje, bus išlaikomas tvaraus miškininkavimo modelis? Ar nelems tai nevaldomo kirtimų apimčių ar plynų kirtimų augimo? Įdiegus panašią tvarką Latvijoje, miškai buvo beatodairiškai kertami, dėl to Latvijos valstybiniams miškams panaikintas tarptautinis tvaraus miškininkavimo sertifikatas.
Tuo tarpu, atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos valstybinis miškų ūkis nuosekliai persitvarkė ir iki šiol sėkmingai ūkininkauja rinkos sąlygomis, sumokant visus mokesčius valstybei, kurie per nepriklausomybės laikotarpį padidėjo 16 kartų. Lietuvos miškai 2012 m. buvo pripažinti geriausiai tvarkomais pasaulyje. Lietuvos valstybinis miškų sektorius yra viena iš nedaugelio ūkio šakų, kuri sėkmingai prisitaikė ir dirba rinkos sąlygomis.
Akivaizdžiai matome, kad valdančioji dauguma, demonstratyviai paniekindama demokratijos principus, sparčiai juda autokratinio-policinio valdymo kryptimi, kur piliečių nuomonė – nereikalinga, o siūlymai – nepageidaujami.
Kyla pagrįstas klausimas, kodėl reformos vykdytojai pasirinko tokį konfrontacijos su valstybinių miškų darbuotojais kelią? Ar ne todėl, kad nebuvo tikri dėl turimų argumentų pagrįstumo? O gal todėl, kad reikėjo paslėpti tikruosius reformos tikslus ir jos užsakovus?
Lietuvos valstybė yra nualinta korumpuotų politikų ir oligarchų susivienijimo, todėl visuomenę kviečiame visais įmanomai būdais stabdyti galutinį Lietuvos išgrobstymą. Valstybiniai miškai (1,2 mln. ha) – yra didžiausias valstybės turtas. Neskaidri ir buldozeriniu principu stumiama valstybinių miškų valdymo reforma leidžia daryti išvadą, kad „reformatoriams“ visai nesvarbu, kas bus sukurta – svarbiausia sugriauti ir sukelti chaosą, o tada bus galima pusvelčiui įsigyti medienos, privatizuoti miškų urėdijų turtą ir pan.
Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ pareiškia, kad neleis tyliai ir nebaudžiamai išgrobstyti Lietuvos valstybinių miškų, miškų urėdijose sukaupto turto, tyčiotis iš miškininkų, paverčiant juos ir su miškininkyste susijusius smulkiuosius verslininkus bedarbiais.
Nuoširdžiai kviečiame visus Lietuvos piliečius, neabejingus Lietuvos miškams ir Lietuvos valstybės likimui, jungtis į Sąjūdį „Už Lietuvos miškus“ ir bendromis jėgomis kurti mūsų Tėvynės ateitį.
Reikalaujame Lietuvos Respublikos Prezidentės, Vyriausybės ir Seimo:
- Sustabdyti skubotai ir nekompetentingai vykdomą, tinkamai neparengtą valstybinių miškų valdymo reformą.
- Atšaukti iš užimamų pareigų aplinkos ministrą Kęstutį Navicką – dėl nekompetentingai vykdomos Valstybinių miškų valdymo reformos, neskaidraus VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus ir valdybos konkurso organizavimo, galimai nusikalstamo Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų švaistymo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje.
- Atlikti ir pateikti visuomenei planuojamos pertvarkos kaštų ir naudos analizę.
- Vyriausybei sudaryti darbo grupę, konsultuotis ir tartis su Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ sudaryta derybine grupe dėl tolimesnių valstybinių miškų valdymo pertvarkos žingsnių.
- Parengti ilgalaikę miškų urėdijų darbuotojų valdymo programą, užtikrinančią siauros miškininkystės specializacijos darbuotojų darbo vietų išsaugojimą, arba lygiaverčio įdarbinimo užtikrinimą kitose darbovietėse.
- Užtikrinti skaidrumą ir kandidatų nepriklausomumą, parenkant valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ vadovą. Atšaukti neskaidriai sudarytą įmonės valdybą ir iš naujo paskelbti narių atrankos konkursą.
- Įtraukti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patariamąją kolegiją Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ deleguotus atstovus.
- Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr.1-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, kuris buvo priimtas 2017 m. liepos 11 d., siekiant išsiaiškinti, ar šio įstatymo priėmimo procedūra atitiko visus privalomus Lietuvos Respublikos Seimo Statuto, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus.
- Atlikti tyrimą ir viešai paskelbti, ar minėtas įstatymas yra nepriekaištingas antikorupcinio vertinimo požiūriu.
- Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą nuostata, pagal kurią ministrai turėtų atlyginti tiesioginę žalą, padarytą dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo, atliekant pareigas.
- Inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl suinteresuotų verslo grupių įtakos politikams priimant Miškų įstatymo pakeitimus.
Pasirašo Steigiamojo sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ vardu:
1. Vaidotas Antanaitis
2. Rimantas Braziulis
3. Ieva Budraitė
4. Gintautas Kniukšta
5. Remigijus Lapinskas
6. Saulius Lazauskas
PAPILDOMAI:
Sąjūdžio „Už Lietuvos Miškus“spaudos konferencija. 2017.12.14
KODĖL VISUOMENEI PRIREIKĖ GINTI LIETUVOS MIŠKUS?
Kreipimasis į visuomenę
Kreipimasis į miškininkus
Kas vyksta šalyse, kurios centralizavo valdymą ir įdiegė skandinavišką miškininkystės modelį (tai ką dabar daro Lietuva)?
ESTIJOJE:
Miškų reforma Estijoje – Indrek Vainu pranešimas „viskas dėl pinigų, didelių pinigų“ (2017 12 09)
Estijos miškai kertami greičiau nei auga, o ministerijose dirba medienos pramonininkai (interviu)
Estijos miškai krizėje: kieno interesus atstovauja valstybė?
Medienos pramonės lobistai siaubia Estijos miškus – „medžiai kaip ir kiaulės turi duoti naudą“
Šokiruojantys ornitologų duomenys: kodėl Estijos miškai praranda 60 000 paukščių porų per metus?
SUOMIJOJE:
Greenpeace nusikaltimų prieš miškus byla: Suomijos popieriaus industrija
Kaip medienos korporacijos Suomijoje perėmė miškų valdymą
Viešas Suomijos ir ES miško mokslininkų pareiškimas Suomijai: kirtimų didinimas pavojingas
68 mokslininkai kovoje su Suomijos miško pramonės lobistais ir korumpuotais politikais
Nepaisydama klimato kaitos ir pavojaus samiams, Suomija miškų kirtimus didins 25 procentais
ŠVEDIJOJE:
Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035 – miško pramonė naikina laukinę gamtą
Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?
Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?
LATVIJOJE:
MIŠKŲ REFORMA: kaip latviai pardavė savo miškus užsieniečiams
Al Jazeera reportažas apie naikinamus Latvijos miškus
Kodėl Latvijos miškuose šeimininkauja verslininkai?
