Industrinės agrokultūros degradacija – kaip maistas virsta VĖŽIU ir koks nuodas pakeis glifosatą?

  "Niekas nekalba, kad apskritai reiktų keisti visą industrinės agrokultūros koncepciją, nes ji yra atgyvenusi, netvari, griaunanti ekosistemas ir sąlyginai lėtai, bet baisiai užtikrintai naikinanti žmoniją."  "Dabar sėkmingai ūkininkai skraido po pasaulį, be to, labai dažnai tos kelionės būna "trąšininkų" dovana, kad pasirinko jų produkciją. Na, konkreti agro mafija." "Tai dabar, jeigu niekas nesikeičia iš [...]

Aplinkosaugininkai: Gaisrų bangą Švedijoje nulėmė pramoninė miškų ūkio politika – atsikratė lapuočiais ir užveisė spygliuočių monokultūras

Aplinkosaugininkai: Gaisrų bangą Švedijoje nulėmė miškų ūkio politika (2018) BNS 2018 m. liepos 27 d. Švedijoje kilus virtinei didelių miškų gaisrų stiprus miškų ūkio sektorius buvo aplinkosaugininkų apkaltintas paklojęs „raudoną kilimą“ ugniai ir aukojęs šalies biologinę įvairovę vardan pelno. Miškai užima apie 70 proc. Švedijos teritorijos ir yra itin svarbūs šalies ekonomikai, užimančiai trečią vietą [...]

Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą

„Kai studijavau miškininkystę, senieji profesoriai mokė: „Mišką reikia kirsti taip, kad jis to nepajustų“. Tai – profesoriaus Algirdo Matulionio, miškininkystės mokslo pradininko žodžiai. Dabar šiuos žodžius miškininkai pamiršo.“ (...) Jeigu būtų atsisakyta plynų kirtimų arba bent jau jų mastas sumažintas perpus, didesnių problemų Lietuvoje nebeliktų. Kuo mes išsiskiriame iš Vakarų Europos? Natūraliu kraštovaizdžiu. Ir miškai yra [...]

Emigrantai dalinasi įspūdžiais: Vakarai baigia išnaikinti natūralią gamtą, o vietiniai gyventojai jau nebežino kas tai yra (VIDEO)

Vakarai baigia išnaikinti natūralią, laukinę gamtą, o vietiniai gyventojai jau nebežino kas tai yra 2018 gegužė GYVAS MIŠKAS kalbina emigrantus - kokia situacija su miškais ir natūralia gamta šalyse, kurias laikome gerovės pavyzdžiu? Mindaugas apie Olandiją, N. Zelandiją, Škotiją ir Lietuvos turtus - "Lietuviai nevertina tai ką turi. Mes esame labai turtingi, turime visko, trūksta [...]

“Miškas – mokykla” – pokalbis apie kitokį švietimą su Simona VAITKUTE (Miško stovyklos) ir Joel MOWDY (Žalioji mokykla, BALI)

"Jums turbūt bus sunku tai įsivaizduoti, bet šioje mokykloje beveik nėra sienų, nėra durų. Mokiniai visą dieną praleidžia lauke. Per pamokas į jų atviras klases dažnai atklysta driežai, paukščiai, drugeliai." "Iš esmės ši mokykla yra tarsi didžiulis eksperimentas, kurio eigoje siekiama sukurti ir išbandyti naują modelį, padėsiantį reformuoti atgyvenusias švietimo sistemas. Tai dar labai jaunas [...]

Į Lietuvą atvyksta Japonijos miškų medicinos mokslų prezidentas Qing Li – ateis laikas, kai gydytojai išrašinės miško terapiją vietoje cheminių vaistų (VIDEO)

"Vienas iš renginio svečių bus Dr. Qing Li, į Anykščių miško festivalį atskrendantis iš Tokijo. Dr. Li yra Japonijos miško medicinos asociacijos prezidentas ir jau trisdešimt metų tiria miško poveikį žmogaus sveikatai. Jis supažindins festivalio dalyvius su japoniškąja miško terapija – Šinrin – joku. Japonijos miškuose ir parkuose veikia šios terapijos centrai, ir ši sveikatinimosi [...]

Mokslininkas Alanas PETRAUSKAS diskusijoje apie miškus – “mokslas aptarnauja primityvesnę sąmonę?”

"Žmonių nesuvienysi “per prievartą”, ypač deklaruojant “miško pramonės prioritetus”, bet jie gali patys apsivienyt, siekdami aukštesnių tikslų ir idealų. Jei Lietuva ieško savo “identiteto”, tai antras scenarijus suteikia tam unikalią galimybę: kaip Kosta Rika yra Centrinės Amerikos “miškų perlas”, o Nepalas ir Butanas – Azijos dvasiniai centrai, taip Lietuva galėtų tapt Europos  “dvasinės miškininkystės ir miškotyros” [...]

Medžio ir žmogaus draugystė – kaip kurti erdves išsaugant sveikus medžius? Įkvepiantys pavyzdžiai iš viso pasaulio (FOTO)

Ąžuolas Vilnius - Kaunas Estija turi vienintelį pasaulio stadioną, kurio centre auga ...ąžuolas! Ar esate kada matę futbolo stadioną, kurio viduryje augtų 200 senumo ąžuolas? Šis išskirtinis Orissaare stadionas yra įsikūręs didžiausioje Estijos saloje  - Saaremaa. Panevėžys Italija Didžioji Britanija - 500 senumo Brimmon ąžuolas Šalia šio ąžuolo užaugo kelios vietinio fermerio Mervyn Jones šeimos kartos. Yra išlikusi jų [...]

CETA PRIĖMIMAS SEIME: korporacijos prieš žmones. Įrašas ir balsavimo rezultatai (VIDEO) 2018 04 24

 - CETA sutarties esmė - "pelnai svarbiau už planetą" - „Aš manau, kad tai yra nacionalinės ekonomikos laidotuvės, politikai tiesiog tarnauja transnacionalinėms kompanijoms. Laisvą prekybą reikėtų tęsti, bet derybos vyko slaptai, kai kurie punktai ar net dalys buvo nerodomos politikams. Standartai abejose Atlanto pusėse yra skirtingi. Visą tai sudėję suprantame, kad nenorime, jog į mus [...]

CETA jau Seime – pirmasis svarstymas (VIDEO) ir seimūnų nuomonės 2018 04 17

CETA jau Lietuvos Seime (sekantis svarstymas - balandžio 24): Pirmasis svarstymas įvyko balandžio 17 dieną. Kas už, kas prieš ir kodėl? Svarstymą žiūrėkite čia: 2018 04 17 Agnė Širinskienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų atstovė (LVŽS), paprašė pertraukos, kad frakcija dar galėtų papildomai diskutuoti šiuo klausimu. Verslo žinios išsamiau Užsienio reikalų komitetas VIENBALSIAI PRITARĖ CETAI: P.S. [...]

Apie anglį, klimatą ir senus medžius – iškirsti ir CO2 užkonservuoti balduose ar leisti senti?

"Būtina įtraukti senų miškų ir medžių išsaugojimą į vyriausybines šalių programas." "Klaidinga manyti, kad atjauninant miškus galima jiems suteikti daugiau gyvybės - keblumų kiltų nebent dėl medienos — tam tikro amžiaus medžių mediena yra mažiau vertinga. Jei norime, kad miškai padėtų mums įveikti klimato pokyčius, turime leisti jiems senti." "Medis, nelygu rūšis, sulaukęs 60-120 metų auga [...]

Senų klimato dogmų pabaiga: 700 000 medžių tyrimas rodo, kad seni medžiai geresni anglies kaupikai nei jauni miškai ir plantacijos

50 metų senumo teorija, kuria vis dar vadovaujasi miško specialistai ir naujoji Lietuvos Miško Valdyba, teigia, kad tik jauni ir pribręstantys miškai kaupia anglį, kas itin paranku medienos pramonei ir uždega žalią šviesą intensyviam senų, brandžių miškų naikinimui ir medienos plantacijų ("daržynų") plėtrai. Aiškėja, kad teorija passi tyrimai teigia, kad didėjant medžiui anglies kaupimosi tempas jame [...]

Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035 – miško pramonė naikina laukinę gamtą

"Švedijos miškų modelis apima - plynus kirtimus kaip pagrindinį kirtimo metodą, dirvožemio skarifikaciją, sistemingą cheminių medžiagų naudojimą, plantacijų sodinimą ir nevietinių rūšių naudojimą. (...) Šiandien Švedija įeina į paskutinį miškų ekologijos transformacijos etapą dėl to, kad plynai iškertame miškus, kurie niekada nėra kirsti plynai... ir visa miško žemė paverčiama plantacijomis, pagrinde - monokultūromis." Senieji Švedijos miškai [...]

Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?

"Realybėje didžiuliai senieji, natūralūs Švedijos miškai buvo paversti į vienarūšes medžių plantacijas, kuriose natūralios medžių kompozicijos buvo pakeistos kitomis rūšimis.  Švediškas modelis rekomenduoja plynus kirtimus – kaip pagrindinį kirtimo metodą. Jis taipogi leidžia sistemiškai naudoti chemikalus, draskyti dirvožemį, plantacinę miškininkystę ir nevietines rūšis. Buvusi didelė lapuočių teritorija vidurinėje ir pietinėje Švedijos dalyje per pastarąjį šimtmetį beveik išnyko. Ir [...]

Al Jazeera reportažas apie naikinamus Latvijos miškus

Al Jazeera reportažas apie naikinamus Latvijos miškus Didžioji Britanija deklaruoja siekianti tapti pačia žaliausia Europos šalimi, Al Jazeera žurnalistai atskleidžia jos vaidmenį naikinant Latvijos miškus. Latvija, viena Baltijos tautų, garsėja vienais gražiausių senovės miškų pasaulyje, palaikančių sudėtingą ir gausią retų rūšių gyvūnų ir augalų biologinę įvairovę. Tačiau su sunkumus patiriančia Latvijos ekonomika, medžių kirtimas įgauna [...]

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau