Gyvo Miško Žodynėlis

Dažnai naudojami terminai:

EKOLOGINIS MIŠKO APIBRĖŽIMAS

NATŪRALUS MIŠKAS

BRANDUS/PERBRENDĘS MEDYNAS

PLYNI KIRTIMAI

PLANTACIJOS

BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ (BIOĮVAIROVĖ)

KERTINĖS MIŠKO BUVEINĖS

SENGIRĖS

NEGYVA MEDIENA

MOTININIAI MEDŽIAI

GMO MEDŽIAI

PAGRINDINIAI MIŠKININKYSTĖS TERMINAI


MIŠKAS

Miškas tai biologinė bendruomenė, kurioje dominuoja medžiai.

GYVAS MIŠKAS – vieningas, pulsuojantis, jaučiantis GYVAS ORGANIZMAS, tai sudėtinga, vieną kitą veikiančių (są) ryšių sistema, turtinga natūralios gyvybės įvairove – augalija, paukščiais, gyvūnais, vabzdžiais, medžiais (…)

Miškas nėra tik medžiai ir mediena. Miškas tai – oras, vanduo, dirvožemis, aplinka, klimato kaita, visa bioįvairovė, pradedant žvėrimis, paukščiais, augalija, žmogaus gyvenimo sąlygos ir kokybė, vietinių bendruomenių namai ir pragyvenimo šaltinis;


NATŪRALUS MIŠKAS

Natūralus miškas – be žmogaus įsikišimo užaugęs ar atsikūręs miškas.


BRANDUS/PERBRENDĘS MEDYNAS

Modernios miškininkystės terminologijoje dažnai naudojamas terminas „brandus medynas“, kas išvertus į žmonių kalbą, reiškia, kad medis/miškas pasiekė tokį amžių, kai jo mediena pardavimui yra pati geriausia. „Perbrendęs medynas“ tai komercinis terminas, įvardijantis, kad mediena jau pradeda prarasti sias savybes.


PLYNI KIRTIMAI – medžių kirtimo metodas

Plyni kirtimai – toks medžių kirtimo metodas kai visi medžiai yra vienu metu iškertami. Plyno kirtimo metu išnaikinamas visas natūralus miškas ir gyvavusios ekosistemos, augalai, sunaikinama gyvūnų, paukščių gyvenamoji  vieta, paveikiami vandenys ir keičiasi vietos mikroklimatas, nebevalomas oras.

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona

Labanoro giria


PLANTACIJOS – pramoniniai medynai

„Medžių plantacijos yra vienas didžiausių miškų ir bioįvairovės naikinimo variklių visame pasaulyje.“

„Iš Europos ar Šiaurės Amerikos kultivuojamų plantacijų, siekiant išgauti daugiau medienos, įvežamos naujos augalų sėklos. Spygliuočiai išstumia lapuočių rūšis.“

Plantacijos – pagrindinis plantacijų tikslas yra mediena. Priešingai nei natūraliai atželiantys miškai, plantacijos paprastai būna monokultūrinės ir paprastai yra skirtos medienai. Monokultūrinės – tai reiškia, kad visą teritoriją užima viena arba kelios vienaamžių medžių rūšys, kai tuo tarpu natūralus miškas pasižymi medžių įvairove. Plantacijose gali būti medžiai, kurie tose teritorijose paprastai neauga (įvežtiniai). Tai gali būti netradiciniai hibridai, ateityje gali būti būti auginami ir GM (genetiškai modifikuoti) medžiai, kaip jau tai vyksta Kinijoje.

Kadangi pagrindinis plantacijų tikslas yra medienos ir popieriaus gamyba, paprastai sodinami tokie medžiai, kurie labiausiai tinka pramoniniam naudojimui. Populiariausios yra pušų, eglių ir eukaliptų plantacijos, dėl jų augimo greičio, žemės tolerancijos ir gebėjimo „gaminti“ didelius žaliavos kiekius reikalingus pramonei.

Plantacijos, ekologine prasme, visada yra jauni miškai. Paprastai plantacijos kertamos, kai jų amžius pasiekia 10 – 60 metų ir labai retais atvejais pasiekia daugiau nei 120 metų. O tai reiškia, kad plantacijos niekada nesulauks tokio amžiaus, neturės biologinės įvairovės, dirvožemio ir laukinės gamtos, kuri yra būdinga senųjų miškų ekosistemoms.

Plantacinė žemdirbystė remiasi labai panašiais principais, kaip ir žemės ūkis. Toks miškininkystės tikslas yra auginti greitai bręstančius medžius, kurie dažnai būna egzotiniai arba genetiškai modifikuoti. Manoma, kad kad plantacijos yra viena didžiausių biologinės įvairovės nykimo priežasčių pasaulyje, ypač jei jos pasodintos buvusių miškų vietoje, Ši problema itin opi atogrąžų miškų zonoje.“ (Atsakinga miškininkystė)

Kai sunaikini natūralų mišką ir pakeiti jį plantacija, tu ką tik sumažinai tos žemės gebėjimą kaupti anglį. Akivaizdu, tai įtakos klimatą, jau nebekalbant apie faktinį miškų naikinimo faktą, dėl kurio išmetami didžiuliai kiekiai anglies dioksido. Tyrimai parodė, kad mažiausia 20 procentų metinės anglies dioksido emisijos atsiranda dėl miškų naikinimo, o naujausi tyrimai rodo, kad skaičiai gali būti didesni.

 Pasaulyje plantacijos skaičiuojami kaip miškai?

– Taip, tą jie daro daugelyje pasaulio šalių. JTO leidžia plantacijas laikyti miškais. Tai neįtikėtinai blogas miškų apibrėžimas, kurį naudoja JTO, kas leidžia visa tam vykti – tai desperatiškai svarbu pakeisti. Brazilijoje medžių plantacijas vadina „žaliomis dykumomis“, nes jos yra tokios destrukcinės – jose neauga jokia kita rūšis, išskyrus konkrečią monokultūrą.

SKAITYTI PLAČIAU: Medžių plantacijos nėra miškai arba kodėl JT skelbiama „miškų plėtra“ yra mitas

SKAITYTI PLAČIAU: Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?

Danijos miškai

Natūralūs miškai paversti į pramonines medžių plantacijas


BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ – sąveikaujančių gyvybės formų gausa žemėje

Kur slypi biologinė įvairovė?

Į klausimą, kur reikia ieškoti biologinės įvairovės, yra tik vienas konkretus atsakymas – visur. Vaizdžiai aiškinant galima sakyti, jog visas mus supantis pasaulis yra pilnas biologinės įvairovės. Net didmiesčio centre augantys medžiai, krūmai, juose gyvenantys vabzdžiai ar ant jų augantys grybai ir kerpės sudaro biologinę įvairovę. Tačiau jei apibrėžtume konkrečiau, biologinę įvairovę sudaro žemės organizmų genai, rūšys ir ekosistemos. O šiuos dalykus galime rasti kiekviename pasaulio gamtos kampelyje. Jei bus išsaugotos gamtos paveldo teritorijos, genų įvairovė ir pagrindinės buveinės, žmonės paliks ateities kartoms žymiai daugiau gyvybės formų ir augalų ar gyvūnų rūšių.

Įvairių gyvūnų, vabalų, vabzdžių, augalų rūšių nykimą reikia būtinai stabdyti, nes tai daro nemenką įtaką mus supančiai aplinkai. Vienų vabzdžių rūšių išnykimas gali labai stipriai visos ekosistemos būvį.

„Labai svarbu nuo vaikystės suvokti, kad esi gamtos dalis, esi atsakingas už jos išsaugojimą. Nuo gamtos išlikimo priklauso žmonijos likimas. Esame surišti viena virve. Dar vaikystėje turime išmokti galvoti ne tik apie save, bet apie kitus, ypač tuos, kurie patys negali ginti savo teisių”, – AM direktorė R. Baškytė.

Biologinės įvairovės nykimą lemia aktyvi žmogaus veikla: žemės naudojimo pokyčiai, statyba, kasyba, miškų, vandenynų, upių, ežerų ir dirvožemio išteklių eikvojimas, svetimų rūšių įsiskverbimas ir tarša. Taip pat prie šio proceso prisideda ir klimato kaita. Šiuo metu įvairios augalų, gyvunų, žuvų rūšys nyksta net iki tūkstančio kartų greičiau nei tai vykdavo įprastai.

SKAITYTI PLAČIAU: Biologinė įvairovė: nežinodami, kas tai, negalėsime stabdyti nykimo

SKAITYTI PLAČIAU: Gyvo Miško ABC: Biologinė įvairovė Žemėje (bioįvairovė)

SKAITYTI PLAČIAU: Socialiniuose skelbimuose – šokiruojantys miškų kirtimo padariniai gyvūnijai


KERTINĖS MIŠKO BUVEINĖS (KMB)

„Tai gali būti tiek pavienis medis ar maža, tik kelių dešimčių kvadratinių metrų ploto, šaltiniuota vieta, tiek kelių šimtų hektarų seno miško plotas ar medžiais apaugusi pieva“.

Kertinė miško buveinė (KMB) apibrėžiama kaip žmonių ūkinės veiklos nepažeistas miško plotas, kuriame dabar yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių.

Kitaip tariant, tai miško vieta, kurioje yra išlikę senųjų Lietuvos miškų pėdsakų ir galima rasti arba randama retų augalų ir (arba) gyvūnų rūšių. Kertinės miško buveinės – tarsi salos erdvėje, kurioje negali gyventi daugelio specializuotųjų buveinių rūšių organizmai. Tai – „kertiniai pamatų akmenys“, jeigu miško biologinę įvairovę įsivaizduotume kaip „namą“; iš to yra kilęs ir šių buveinių pavadinimas, pabrėžiantis jų svarbą. Jų plotas gali būti labai nedidelis, gali siekti ir 10, 20 ha.

Buveinėse draudžiama bet kokia žmogaus veikla. Daugeliui buveinių išlikti padėjo tai, kad jos buvo labai nepatogiose kirtimų darbams vietose – stačiuose šlaituose, pelkėse ir kitur, kur miško ruošimo technika negalėjo įvažiuoti.

Žūdamas medis suteikia gyvybę šimtams organizmų. Kertinėje miško buveinėje pirmiausia galima išvysti įspūdingų medžių. Plačialapių miškų, pušyno ar eglyno kertinėje buveinėje yra šimtamečių ir dar senesnių ąžuolų, pušų ar eglių. Pavienių tokių medžių galima aptikti ir kitose miško vietose, tačiau kertinėje buveinėje jų būna visa grupė. Buveinėje galima pamatyti visą miško gyvenimo ciklą. Seni medžiai čia pat po truputį džiūsta, kiti jau nudžiūvę, neatlaiko vėjo gūsių ir virsta. Nors gali pasirodyti, kad kertinėse miško buveinėse medžiai džiūsta ir trūnija veltui, tačiau iš tikrųjų vienas augalas žūdamas suteikia gyvybę šimtams organizmų, o vėliau sutrūnijęs medis praturtina dirvožemį.

Šaltinis: ką slepia kertinės miško buveinės

Belovežo girios fragmentas


SENGIRĖ (PIRMAPRADŽIAI MIŠKAI)

Gamtininkai sengires supranta, kaip žmogaus veiklos nepaliestą mišką, kuriame veikia tik natūralūs procesai, miškas auga, bręsta ir atsinaujina pats.

Tokiems miškams būdingas didelis brandą pasiekusių medžių negyvos medienos skaičius, jie pasižymi įvairiaamžiškumu, dažnai yra įvairiarūšiai ir daugiaardžiai. Dar vienas svarbus požymis – sengirės turi užimti didelius plotus. Tik dideliuose masyvuose gali vykti visi natūralūs procesai.

Kai kurie ekspertai tikromis sengirėmis laiko tik tuos miškus, kurių masyvai sudaro daugiau nei 100 kvadratinių kilometrų.

Klysta tie, kurie mano, kad sengirės – tai paprasčiausi seni, natūraliai raidai palikti miškai. Mokslininkai teigia, kad tam, jog paprastas miškas vėl taptų sengire, reikia, kad pasikeistų nuo vienos iki keturių medžių kartų. Vien pagal šį apibrėžimą galima pasakyti, kad Lietuvoje sengirių nėra (tik fragmentai).

SKAITYTI PLAČIAU: Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją

SKAITYTI PLAČIAU: Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai

Belovežo giria, Lenkija


NEGYVA MEDIENA– terminas, kuriuo mokslininkai vadina žuvusius medžius

Negyva mediena – sveiko miško požymis. Negyva mediena – tūkstančių įvairių organizmų gyvenamoji aplinka, maistas ar laikina slėptuvė

Apie trečdalis miško rūšių yra susijusios su negyva mediena. Mūsų klimato juostoje nuo negyvos medienos yra priklausomi net 5000 – 7000 gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. Be retų rūšių, negyvuose senuose medžiuose gyvena ir gausybė ne tokių retų vabalų. Deja, ne visi susimąsto, kad negyvas medis ne tik kad nekenkia miškui, jo neteršia, o toliau atlieka labai svarbią funkciją – leidžia vystytis retiems vabzdžiams ir kitiems organizmams. Visiškai suiręs medis papildo dirvožemį mineralinėmis ir organinėmis trąšomis – grąžina žemei tai, ką buvo iš jos gavęs.

Modeni miškininkystė sumažina negyvos medienos kiekį, todėl kyla grėsmė daugelio saproksilinių (medienoje išgyvenančių) organizmų išlikimui. Reikliausios rūšys reikalauja tokių negyvos medienos kiekių, kurių praktiškai neįmanoma pasiekti valdomuose miškuose. Tai reiškia, kad reikia žmogaus netvarkomų saugomų miškų. Valdomuose miškuose išsaugojimo pastangos turėtų būti sutelktos į kraštovaizdžio išsaugojimą ir tam tikrų negyvos medienos rūšis, tačiau neįmanoma nustatyti  miško medienos kiekio, kuris yra reikalingas konkrečiam miškui.

Kad ir kaip keistai beskambėtų, bet stuobriai, sausuoliai ir virtuoliai yra neatsiejama sveiko miško dalis. Grybauti trukdantys virtuoliai, uoksėti stuobriai, supuvusių kamienų dalys ir kitos žuvusių medžių liekanos, kurios kelia siaubą neišprususiam miestiečiui, yra tai, kas paverčia eilinį seną mišką tikra giria. Žuvę medžiai ir jų dalys, mokslininkų vadinamos negyva mediena, yra tūkstančių įvairių organizmų gyvenamoji aplinka, maistas ar laikina slėptuvė.

SKAITYTI PLAČIAU: Gyvo Miško sveikatos ABC: kodėl miškui reikia negyvų medžių arba kas mišką paverčia giria

Gray fox (Urocyon cinereoargenteus)


MOTININIAI MEDŽIAI – genetinės informacijos kaupėjai ir perdavėjai

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad natūraliame miške medžius jungia požeminis medžių šaknų ir grybelinių gijų tinklas. Šis tinklas leidžia medžiams bendradarbiauti ir keistis informacija.

Šie požeminiai tinklai “organizuojami” aplink vadinamus “motininius medžius” –  dominuojančius senus, gerai įsitvirtinusius ir išvystytus vietos medžius.

Motininiai tinklai yra didžiuliai, jie sujungia didžiulius medžių ir augalų plotus į vieną struktūrą. Šis procesas palaiko sveiką ekosistemą ir skatina biologinę įvairovę bei jos ilgaamžiškumą. Kai medžiai, priklausantys tinklui miršta, jie toliau perduoda anglį ir azotą kitiems, perduodami “savo palikimo dalį naujajai kartai.”

Medžių tinklo išardymas iškertant, ateityje gali turėti katastrofiškų pasekmių miškui kaip visumai, sako tyrėjai. Motinos-medžiai dalinasi visa informacija ir resursais iki pat savo mirties. Tačiau jeigu jie nukertami – visa informacija prarandama.

SKAITYTI PLAČIAU: Miško internetas: kaip medžiai bendrauja tarpusavyje

SKAITYTI PLAČIAU: Medžiai – socialinės būtybės, kurios veikia kaip inteligentiška sistema


GMO MEDŽIAI – kad išgauti daugiau medienos

Medienos pramonė finansuoja mokslą, kuris eksperimentuoja ir modifikuoja medžio savybes taip, kad pramonininkai  išgautų daugiau medienos.

Vienas iš pagrindinių medžių su kuriuo eksperimentuoja genetinė inžinierija yra eukaliptas.

Jie taip genetiškai modifikuoja tuopas ir pušis – šios trys rūšys pagrindinės, kurias jie genetiškai modifikuoja. Daugiausia iš jų daroma celiuliozė, popierius arba biodegalai – degalai gaminami iš medžių arba medienai, kai kurių pušų atveju. Taip pat jie genetiškai modifikuoja juos tam, kad sustiprinti kai kurias savybes.

Medienos atveju, jie nori tiesesnių medžių arba mažiau šakų, arba, kad galėtų augti dvigubai greičiau – tai padarytų juos labai laimingus.

Ar popieriaus atveju, jie nori sukurti medžius, kurie turi mažiau lignino. Ligninas yra medžio struktūra, kuri jį stiprina, apsaugo nuo vabzdžių, ligų, grybų ir pan. tačiau tada sunku pagaminti popierių ar kurą. Jeigu jie suprojektuotų mažai turinčius lignino medžius, juos galėtų lengviau perdirbti į popierių ar kurą.

Oregon State University professor Steve Strauss holds leaves from genetically engineered poplar trees in an undisclosed location in Oregon, Tuesday, July 29, 2003. The leaf on the left is an average leaf from an unmodified control tree and the one on the right was genetically engineered to be larger and will be used to identify genes that affect gene growth and productivity.

Natūralių ir klonuotų eukaliptų plantacijos


Miškininkystėje naudojami terminai:

MIŠKO KIRTIMŲ TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Miško kirtimų taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius miško kirtimų (medienos ruošos, medienos ištraukimo) miškuose biologinius, ekologinius ir technologinius reikalavimus.
2. Taisyklės privalomos visiems miško savininkams, valdytojams ir naudotojams.
3. Miško kirtimai skirstomi į pagrindinius, ugdomuosius, sanitarinius ir specialiuosius miško kirtimus (miško kirtimų klasifikavimo schema pateikta Taisyklių 7 priede).
4. Pagrindiniais miško kirtimais, plynaisiais sanitariniais ir specialiaisiais miško kirtimais bręstančiuose ir vyresniuose medynuose iškirsta mediena įtraukiama į pagrindinių miško kirtimų normą, visais kitais miško kirtimais – į tarpinių miško kirtimų apimtis.

5. Pagrindinės Taisyklių sąvokos:

atrankinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai iškertama dalis tam tikro amžiaus, kokybės, matmenų ar būklės medyno medžių, siekiant išlaikyti arba sukurti įvairiaamžį medyną;
atvejinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai brandus medynas iškertamas per kelis kartus kas 5–10 metų;
biologinei įvairovei svarbus medis – miškų biologinei įvairovei išsaugoti skirtas pusamžis ar vyresnis, gyvas ar negyvas vietinės rūšies medis;
biržė – miško kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas;
biržių šliejimo laikas – laikotarpis, kuriam pasibaigus nauja biržė šliejama prie anksčiau iškirstos;
brandus medynas – pagrindinio miško kirtimo amžių pasiekęs medynas;
bręstantis medynas – medynas, kurio amžius ne daugiau kaip 10 metų mažesnis už brandaus medyno amžių;
grynasis medynas –medynas, kurio pirmojo ardo vienos rūšies medžių tūris sudaro ne mažiau kaip 76 proc. medyno tūrio;
invazinė medžių rūšis – svetimžemė, sparčiai plintanti medžių rūšis, kuri žalinga ekosistemai ar kenkia žmonių sveikatai;
įvairiaamžis medynas – medynas, kurio pirmąjį ardą sudarančių vienos ar kelių rūšių medžių amžius skiriasi ne mažiau kaip 20 metų;
miško kirtimo atliekos – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, viršūnės, šakos, stiebai smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, trako medžių ir krūmų stiebai;
mišrusis medynas – medynas, kurio pirmojo ardo vienos rūšies medžių tūris sudaro mažiau kaip 76 proc. medyno tūrio;
negyvas medis – stovintis, nukirstas ar nuvirtęs sausuolis;
pagrindinis miško kirtimas – brandžių, bręstančių (retų, besiribojančių ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas;
plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomą pomiškį. Po kirtimo likusio medyno skalsumas yra mažesnis kaip 0,2;
retas medynas – medynas, kurio skalsumas ne didesnis kaip 0,4;
sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo kertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, likviduojami ligų ar kenkėjų masinio dauginimosi židiniai ar vykdoma jų prevencija;
sėkliniai medžiai –atrinkti pagal selekcinius požymius medžiai, skirti sėklų reprodukcijai, siekiant užtikrinti medynų atžėlimą;
stuobrys – nulaužto ar nupjauto medžio stiebo ne trumpesnė kaip 1 m stovinti dalis;
tikslinė medžių rūšis – medžių rūšis, kuria turi būti atkuriamas arba įveisiamas miškas;
ugdomasis miško kirtimas – miško kirtimas nebrandžiame medyne, siekiant išauginti tam tikros rūšių sudėties ir geros kokybės produktyvų medyną;
valksmas – paprasčiausias kelias biržėje medienos ruošos technikai važiuoti;
vienaamžis medynas – medynas, kurio pirmąjį ardą sudarančių vienos ar kelių rūšių medžių amžiaus skirtumas mažesnis kaip 20 metų.

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2018-02-03T21:34:38+00:00 2018 02 03|Kategorijos: Gyvas Miškas ABC, Ką daryti, Miškas, Uncategorized|
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/gyvo-misko-zodynelis">
Twitter