“Nuo 1958 metų šiose vietose jokie miško kirtimo darbai nebuvo vykdomi. Čia galite pamatyti kaip tvarkosi pats miškas. (…)
Lietuvoje yra tik viena rezervatinė apyrubė – Dubravos
Keliaujant prie Kauno marių verta skirti laiko apsilankymui neliestos gamtos oazėje – Dubravos rezervatinėje apyrubėje. Terminas “rezervatinė apyrubė” apibrėžiamas kaip „nedidelio ploto gamtinis arba kultūrinis rezervatas, kurio apsaugai ir priežiūrai nėra steigiama direkcija“.
Įdomu, kad Lietuvoje yra tik viena rezervatinė apyrubė – Dubravos.
Jos tikslas yra išsaugoti retas miško augavietes, našius spygliuočių medynus ir kitas augalų bendrijas. Taip pat čia nuolat stebimos ir tyrinėjamos natūraliai besiformuojančios miško biocenozės.
Dar vienas svarbus tikslas – supažindinti čia atkeliavusius su natūralia gamtine aplinka ir joje vykstančiais procesais. Apie tai papasakojo Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos specialistas ryšiams su visuomene Vytautas Ribikauskas.
Prieš pusšimtį metų Miškų institutas surengė kompleksinę mokslinę ekspediciją Dubravos miškuose. Vaišvydavos girininkijos keturiuose kvartaluose buvo parinkta 120 ha ploto teritorija, kurioje nutarta nevykdyti jokios ūkinės veiklos.
Jokių kirtimų ir žmogaus veiklos nuo 1958
Nuo 1958 metų šiose vietose jokie miško kirtimo darbai nebuvo vykdomi. O dar po dešimtmečio čia buvo įsteigtas vietinės reikšmės rezervatas. Rezervatinėje apyrubėje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, draudžiama naudotis gamtos ištekliais, nebent tik kovoti prieš gaisrus ir kenkėjus.
Čia vaikštant stebino pušys, kurių kamienų skersmuo – beveik metras, o aukštis viršija trisdešimt metrų. Našiausi rezervate ir yra pušynai. Čia gulinčios didžiulės eglės savo sausomis šakomis panašios į kažkokių priešistorinių gyvūnų skeletus, ant kamienų driekias samanų ir kerpių kasos, ant gyvų ir kritusių medžių auga didelės kempinės.
SKAITYTI PLAČIAU: Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai
SKAITYTI PLAČIAU: Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją
Deja, žmonių įsikišimas į gamtą gali jai atnešti žalos, o blogų žmonių paliktos žymės – suerzina ir pykdo visuomenę. V. Ribikauskas papasakojo apie vandalizmo atvejus Pakaunės miškuose: būta atvejų, kai miškininkų gražiai įrengtas poilsiavietes miškuose ne tik nusiaubdavo chuliganų gaujos, bet net susprogdindavo rekreacinę įrangą. Parodė ir fotografijas, kuriose užfiksuoti nusikaltėlių palikti nuniokojimai.
Dubravos rezervatinė apyrubė – saugoma teritorija Kauno rajone, rezervatas. Apima kelis Vaišvydavos girininkijos Dubravų miško kvartalus (51, 52, 68, 69). Rezervatinė apyrubė įsteigta 1994 m. Įsteigta siekiant išsaugoti retas miško augavietes, našius spygliuočių medynus ir kitas vertingas augalų bendrijas. Gamtiniu požiūriu vertinga rezervatinėje apyrubėje esanti natūrali aukštapelkė.
Rezervatinėje apyrubėje apsauginis režimas palaikomas nuo 1968 m. t. y. auga beveik penkis dešimtmečius žmogaus neliečiamas miškas. Per tuos metus kaupėsi sausuoliai, vėjalaužos, vėjovartos, susidarė sąlygos liemenų kenkėjams bei grybinėms ligoms išplisti. Nekontroliuojamas liemenų kenkėjų židinio plitimas rezervate neigiamai įtakojo aplinkinių eglynų sanitarinę būklę. Dubravos miške 1993 – 1997 metais dėl liemenų kenkėjų žuvo apie trečdalis eglynų.
2005 m. per rezervatą įrengtas 1,9 km ilgio pažintinis takas. Bet kokia ūkinė veikla ar gamtinių išteklių panaudojimas, Dubravos rezervatinės apyrubės teritorijoje yra draudžiamas, tad kelionė po šį mišką yra tikras, laukinės gamtos grožio prisotintas nuotykis.
Dubravos apžvalgos takas – kelionė per pasakų mišką
“Tai takas per pasakų girią, nes 120 ha miško plote žmogaus ūkinė veikla nevykdoma jau beveik pusšimtį metų.”
Per visas įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja beveik dviejų kilometrų ilgio pažintinis takas, su pakeliui išdėstytais aštuoniais informaciniais stendais, supažindinančiais lankytojus su rezervato floros ir faunos ypatybėmis. Iš jų galima išsamiai sužinoti apie Dubravos pušynus ir eglynus, pelkes, Lietuvos miškų paukščius ir žvėris, vėjovartas ir sausuolius medžius.
Šis takas buvo įrengtas 2005 metais, per tą laiką jį pamėgo vietiniai Vaišvydavos gyventojai, čia fotografuojasi specialiai atvažiavę jaunavedžiai, apsilanko turistų. Takas eina ir per pelkės dalį – nutiestomis lentomis. Jo pabaigoje yra graži stoginė atsipūsti ar užkąsti. Vieną žiemą chuliganai išvertė ir visiškai suniokojo visus šio tako stendus, kurie dabar atkurti.
Visas Dubravos apyrubės rezervatas apima 120 ha ploto teritoriją, kurioje auga sunkiai į vieno žmogaus glėbį telpančios pušys, savo viršūnes iškėlusios net į 33 metrų aukštį. Aukščiausia išmatuota rezervato pušis yra 38 metrų aukščio, o storiausia siekia beveik 78 metrų storį ir yra 8 m3 tūrio.
dobrovolskis®
Apie ketvirtadalį Dubravos rezervatinės apyrubės teritorijos užima liaunais berželiais ir smulkiomis pušelėmis apaugusi bei samanų kupstais išvagota aukštapelkė. Tai be galo vaizdingas ir svarbus apyrubės objektas, kurį išsaugoti yra viena svarbiausių rezervato paskirčių.
Grybai ant kelmo
Per visas įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja 1,9 km. ilgio pažintinis takas, su pakeliui išdėstytais 8 informaciniais stendais, supažindinančiais lankytojus su vietovės floros ir faunos ypatybėmis. Šis takas buvo įrengtas dar 2005 metais ir per tą laiką jį ypatingai pamėgę vietiniai Vaišvydavos gyventojai.
Visai čia pat, krūvomis guli išvartyti ir apipuvę išdžiuvėliai. Kai kurie vis dar stovi, tvirtai šaknimis įsikibę į žemę, bet jau yra pliki, nes regimai žuvę. Rezervato virtėliai ir sausuoliai medžiai sudaro neatsiejamą ekosistemos dalį, ypač reikalingą naudingųjų miško vabzdžių vystymuisi ir miško bendrijų biologinei įvairovei palaikyti.
Keliaudami Dubravos apyrubės rezervato pažintiniu taku lankytojai gali pamatyti 150 metų senumo mišką, kuriame nuo lengviausio vėjelio supasi ir krebžda dangų remiančios storulės pušys. Pakelėje susikaupusius sausuolius, bei žvėrių pažeistus medžius gausiai nusėjusios kerpės ir medieną pūdantys grybai. Vietomis styro seni kelmai, o pro takelį retkarčiais praskuodžia laukiniai paukščiai ar žvėrys…
O jau šiukšlintojų paliktų krūvų šioje miškininkų kaupiamoje žmogaus kaltės gamtai fotografijų byloje ypač daug. Pakaunės miškai kenčia nuo tiesiog priekabomis atvežamų ir išverčiamų statybinių liekanų, polietileno ir stiklo gabalų, luženų, skardinių, butelių ir begalės kitokio šlamšto. Tačiau savo sklypeliuose tie gamtos teršėjai, turbūt, puoselėja žaliąsias vejas, laisto rožes – kaip atsiliksi nuo kaimyno, ką žmonės sakys, jei apsileisi prie namų…
Rezervate – tik organizuotas lankymas
Kadangi rezervate būtina laikytis nustatyto režimo, susipažinti su šia neliestos gamtos sala gali tik organizuotos lankytojų grupės. Apsilankymas turėtų būti suderintas su Dubravos urėdijos administracija. Dubravos rezervate ekskursijas rengia Kauno marių regioninio parko specialistai ir miškininkai. Norintiems susipažinti su rezervatu, gauti papildomos informacijos arba organizuoti ekskursiją reikėtų iš anksto skambinti telefonu ir susitarti. Dubravos rezervate rekomenduojama lankytis grupėmis ir neiti pavieniui.
Nuo pirmojo stendo pažintinis takas yra aiškiai sužymėtas. Painesnėse vietose teisingą kryptį žymi ant medžių nupieštos žalios rodyklės. Kadangi įžengę čia atsidursite laukinėje gamtoje, rezervato teritorijoje daug kur išvirtę medžiai, tyvuliuoja pelkės, per kurias reikia eiti nutiestu lentų taku, derėtų laikytis ir kitų taisyklių.
SKAITYTI PLAČIAU: Miško sveikata: kodėl miškui reikia negyvų medžių?
SKAITYTI PLAČIAU: Miškas kuria dirvožemį kaip knygą
Draudžiama lankytis vėjuotomis dienomis, pučiant stipresniam nei 15 m/s vėjui, nes čia yra daug stovinčių sausuolių medžių, kurie virsdami gali sužeisti lankytojus. Draudžiama judinti ar kitaip bandyti nuversti stovinčius sausus medžius. Krintančios šių medžių viršūnės ir šakos gali sužaloti apačioje stovinčius žmones. Draudžiama laipioti ant nuvirtusių sausuolių, nes paslydus ant jų galima susižeisti.
Augalai Dubravos rezervatinėje apyrubėje Keliaukime tyliai, gal jūsų takelį kirs laukiniai paukščiai ar žvėrys… Čia, viduryje Lietuvos, netoli didmiesčio, galima pajusti tikrą laukinės gamtos alsavimą, pasijausti kaip pirmykštėse giriose. Būdami pagarbiais gamtos svečiais, čia patirsite įstabių akimirkų ir turiningai praleisite laiką.
Kaip rasti?
Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinį taką rasite Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje, Vaišvydavos girininkijoje. Jokių kelio nuorodų link tako nėra, ir nei Kauno marių regioninio parko turistiniuose žemėlapiuose, nei lankstinukuose jis nepažymėtas, todėl prieš vykdami, atidžiai išsinagrinėkite ir įsidėmėkite visas privažiavimo instrukcijas. Tikslios tako koordinatės nurodytos žemėlapyje.
Pasiekę Vaišvydavą nuo Kauno, per gyvenvietę visada važiuokite tiesiai, bet pasiekę šią sankryžą, pasukite link Gervėnupio:
Tada, važiuokite tiesiai beveik 2 kilometrus ir privažiavę posūkį į kairę, pasukite juo. Vienintelis orientyras nusakantis, kad pasukote teisingai – gali būti štai šis nedidelis ženklas, perspėjantis apie pavojingus medžius:
Ir prieš posūkį, po dešine puse stovintis nedidelis ženklas „Neuždek! 112″.
Tuomet važiuokite tiesiai dar apie 0,5-1 km, kol po kaire pamatysite pirmą arba antrą pėsčiųjų lieptelį per griovį. Prie antrojo lieptelio rasite Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinio tako pradžią. Sustoję prie pirmo lieptelio, kelionę pažintiniu taku pradėsite atbuline tvarka t.y. pirmiausia aplankysite Dubravos rezervato pelkę.
Daugiau skaitykite: www.keliaukkitaip.lt
Daugiau informacijos: DUBRAVOS REZERVATINĖ APYRUBĖ
