PILIAKALNIŲ EROZIJA #PiliakalniaiTvarkosi #LietuvosJėgosVietos
Legenda byloja, kad prie Kartenos ant kalno stovėjusi didelė pilis, kurią valdė žemaičių karalius. Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, įrengtas kairiajame Minijos krante priešais miestelį stūksančioje aukštumoje. Jis datuojamas I tūkst. – XIII a., vadinamas Pilale, Pilimi.
2012 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis buvo atliekami Kartenos piliakalnio su gyvenviete archeologinio komplekso tvarkymo ir pritaikymo rekreacijai darbai. Piliakalnyje augę medžiai 2012 m. žiemą plynai iškirsti – atvertas piliakalnio vaizdas. Piliakalnis priklauso Salantų regioninio parko teritorijai.
Darbų užsakovas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Piliakalnio tvarkymo darbų rangovas ir projektuotojas – vilniečių bendrovė „Rekreacinė statyba“.
Bendrovė šiuo metu vykdo Gedimino kalno tvarkybos darbus.
Po publikacijos „Ar neištiks Kartenos piliakalnio Gedimino kalno likimas“, išspausdintos birželio 5 dienos „Pajūrio naujienų“ numeryje, redakcijai skambinę skaitytojai teiravosi, ar žadama gelbėti griūvantį piliakalnį, jei taip – kaip ir kada.
Aprimusi išgrauža atgijo
Aptarti susidariusią situaciją dar gegužės pradžioje Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas buvo pakvietęs Salantų regioninio parko direkcijos vyriausiąją specialistę Astą Bagočienę, Kretingos muziejaus bei Salantų regioninio parko istoriką Julių Kanarską, Kartenos seniūnės pareigas laikinai einančią Genovaitę Petrauskienę, Savivaldybės paminklotvarkininką Algirdą Mulvinską bei Žemės ūkio skyriaus vyriausiąjį specialistą Leoną Rimeiką.
Salantų regioninio parko iniciatyva iš ES paramos lėšų, 2011–2013 m. renovuojant Kartenos piliakalnį ir formuojant jo kraštovaizdį, buvo iškirsta 3,74 ha krūmų ir medžių, įrengta 2,8 km pėsčiųjų takų.
V. Domarkui pasvarsčius, ar nuošliaužai susiformuoti galėjo turėti įtakos per greitai iškirsti medžiai, J. Kanarskas pripažino, kad iš dalies – taip, tačiau, jo manymu, pagrindinė priežastis visgi esą hidrografiniai veiksniai: itin lietingas pernykštis ruduo, pakilęs vandens lygis dėl Minijos potvynio. Be to, šlaite prateka šaltinis, – rodydamas ankstesnių metų nuotraukas, jis pagrindė, kad išgrauža šioje vietoje buvusi nuo seno, tačiau laikui bėgant užsitraukusi, dabar vėl atgijusi.
A. Mulvinskas buvo įpareigotas nedelsiant organizuoti specialistų komisiją išvien su Kultūros paveldo departamento (KPD) ir hidrotechnikos atstovais, kad ši iki gegužės pabaigos nuspręstų, kaip pašalinti avarijos grėsmes.
SKAITYTI PLAČIAU: 150 metų medžiai tik ir gelbėjo Gedimino kalną
Reikalaus rangovo atsakomybės
Specialistų komisijos pasitarimas dėl šios problemos Kartenos seniūnijoje įvyko gegužės 25-ąją. Jame dalyvavo Savivaldybės, KPD Klaipėdos skyriaus, Salantų regioninio parko ir griūvančio objekto valdytojo – Valstybinių miškų urėdijos – atstovai. Prieita nuomonės, kad pažeisto šlaito tvarkymo sprendinius turi pateikti specialistai – hidrotechnikai.
Kartenos piliakalnio tvarkymo darbų rangovas ir projektuotojas – vilniečių bendrovė „Rekreacinė statyba“, jų užsakovas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Kretingos rajono savivaldybės administracija, įgyvendinant šį projektą, nedalyvavo. „Ir seniūnija čia – nė prie ko, nes piliakalnio žemė yra miškų urėdijos nuosavybė“, – patikino G. Petrauskienė.
Savivaldybė birželio 1-ąją išsiuntė raštą Salantų regioninio parko direkcijai, kad ši siūlytų Valstybinių miškų urėdijai, kaip valstybinės žemės valdytojai, patikėjimo teise arba Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kaip statybos darbų užsakovui, pasinaudoti įstatymine teise reikalauti dar galiojančios rangovo atliktų statybos darbų garantijos užtikrinimo.
Šlaitas netrukdo renginiams
Nors Kartenos piliakalnio šlaitas griūva, tačiau seniūnija, G. Petrauskienės žodžiais, neketina nutraukti jame numatytų renginių, – praėjusį savaitgalį jau įvyko Vaikų gynimo dienai skirta šventė.
„Pagrindiniai renginiai vyksta papėdėje, ir šlaitas jiems netrukdo“, – patikino ji.
Išpūstas populistines sąsajas tarp Kartenos piliakalnio ir Gedimino kalno įžvelgiantis M. Šečkus „Pajūrio naujienoms“ sakė esąs įsitikinęs, kad vyksta natūralus procesas, ir gamta pati susitvarko: „Teka šaltinis, ir natūralu, kad šlaitai per laiką pajuda“. Todėl šią liepą jie ir vėl ketiną rengti žmonių pamėgtą tradicinį baltų kultūros populiarinimo festivalį „Kuršių genties vartus pravėrus“.
„Kitąmet festivalį galvojame susieti su Kartenos miestelio švente, – prie piliakalnio vyktų 2-3 dienų bendras renginys, į kurį būtų lengviau pritraukti ir žiūrovų, ir rėmėjų, gauti ekonominę naudą“, – tikino M. Šečkus.
Jis sakė, jog tvarkant pagrindinius Salantų regioninio parko teritorijoje esančius Dauginčių, Imbarės bei Kartenos piliakalnius, ir buvo siekta suteikti jiems naują gyvenimą – kad būtų kuo gausiau lankomi žmonių, tarnautų jų poilsiui bei pramogoms.
Paklaustas apie Imbarės piliakalnio populiarinimą, M. Šečkus neslėpė, jog neturį tiek resursų, kad šventes galėtų rengti dviejose vietose.
Per šienapjūtę – juodas darbas
Piliakalnių, kaip kultūros paveldo objektų, priežiūra patikėta seniūnijoms, darbus vykdant iš aplinkos tvarkymo lėšų. Salantų regioninis parkas, M. Šečkaus žodžiais, taip pat talkina technika, ypač – šienaujant traktoriumi.
Bendras Kartenos piliakalnio plotas – 9 ha, Imbarės – 6 ha. Tačiau, pasak seniūnų, parko direkcija nušienauja tik dešimtadalį piliakalnių teritorijos, o visa kita yra seniūnijų rūpestis. „Nušienavo piliakalnio prieigas, maždaug 1 ha, o visa viršugalvė dar nešienauta. Pernai samdėme firmą, bet už darbus brangiai mokėjome, – šiemet bandysime įveikti savo jėgomis“, – neslėpė G. Petrauskienė.
Jai antrino Imbarės seniūnas Antanas Turauskis: „Salantų regioninio parko traktorius įveikė tik 50–60 arų pakalnėje, o visą „kepurę“ ir šlaitus, plieskiant saulei, seniūnijos vyrams teks įveikti trimeriu.“
Jo žodžiais, piliakalnis garsina Imbarės kaimą – jį pamėgę turistai, bendruomenė čia kasmet renkasi švęsti Valstybės dienos iškilmę. „Turėsime darsyk šienauti prieš Salantų regioninio parko festivalį – kuršių šventė prasideda čia – suvažiuoja, mašinas pasistato, o po to išlekia į Karteną. Visi laurai – ten, o juodas darbas – mums“, – neslėpė A. Turauskis.
Šiemet Salantų regioninis parkas numatė įrengti pėsčiųjų taką per Salanto žemupio hidrografinio draustinio teritoriją nuo Imbarės piliakalnio iki Kalnalio apžvalgos bokšto. Abu istorinius objektus – Imbarės piliakalnį ir Kalnalio bažnyčios kompleksą – jungtų pėsčiųjų takas su tiltu bei laiptais.
Diskusija Faceboke:
https://www.facebook.com/groups/217497741710429/permalink/1572378489555674/
2012 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis buvo atliekami Kartenos piliakalnio su gyvenviete archeologinio komplekso tvarkymo ir pritaikymo rekreacijai darbai. Piliakalnyje augę medžiai 2012 m. žiemą plynai iškirsti – atvertas piliakalnio vaizdas. Piliakalnis priklauso Salantų regioninio parko teritorijai.
Prieš:
Po:
SKAITYTI PLAČIAU: Nedidelė, bet įdomi 7 milijonų eurų paslaptis
SKAITYTI PLAČIAU: Atėjo betonas ir į Gedimino kiemą!
Apie Kartenos piliakalnį
Istorija (wikipedia)
Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, įrengtas kairiajame Minijos krante priešais miestelį stūksančioje aukštumoje. Jis datuojamas I tūkst. – XIII a., vadinamas Pilale, Pilimi.
Legenda byloja, kad prie Kartenos ant kalno stovėjusi didelė pilis, kurią valdė žemaičių karalius. Ją ne kartą puolė rusai ir švedai. Esą, kartą žemaičių pulti vienu metu atskubėjo abi – švedų ir rusų kariuomenės. Nesutardami, kam priklauso pirmumo teisė pulti pilį, jie Minijos slėnyje susikovė tarpusavyje. Nuo pilies kuorų stebėdamas vingyje įsiplieskusį mūšį, žemaičių vadas sušukęs savo pavaldiniams: „Veizėkiet, karė tenaa!” („Žiūrėkite, karas tenai!“). Nuo to laiko ši vietovė vadinama Kartena.
Manoma, kad IX – XIII a. Kartena buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras, įėjęs į Vakarų Žemaitijos pilių ir įtvirtintų gyvenviečių grandinę. Šiai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, tačiau 1263 m. ji buvo sudeginta kryžiuočių. Kuršo vyskupui ir Livonijos ordino magistrui besidalinant užkariautas žemes, 1253 m. pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta Kartena (lot. Cartine).
Piliakalnis smarkiai apgadintas jį ariant bei 1915 m. kareiviams išsikasus jame apkasus. Vėliau didįjį piliakalnio pylimą apardė urvus kasdami žvėrys ir jų gaudytojai. Dėl to pylimo rytinis galas erodavo ir nuslinko. 1995 m. Kultūros vertybių apsaugos departamento lėšomis pylimo erozija likviduota. 2012 m. Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva piliakalnis sutvarkytas: iškirsti želdiniai, įrengti takai, laiptai, apžvalgos ir poilsio aikštelės, informaciniai stendai ir ženklai.
1972 m. piliakalnis paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR505).[7] 1997 m. piliakalnio su gyvenviete kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A446K), 1998 m. – paskelbtas kultūros paminklu (A446KP), 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paminklu.
