Man labai patinka betonas.
Nuo tada, kai žalioj vaikystėj tėvų sode išgirdau kaimyną sakant: “Užliesiu čia viską na***** betonu, užp**** su tais kurmiais kariaut ir žolę pjaut!”.
“Užliesiu betonu!”. Kaip skamba, ane?
Kur kas geriau nei “užtepsiu sviestu” ar “užbarstysiu migdolais”.
Mano pirmas butas buvo betoniniam blokinuke. Kokie romantiški vakarai dviese! Kokie dvasingi pasisėdėjimai su draugais iki ryto! Kokie saldūs barniai su kaimynais dėl rūkymo ant betoninių laiptų ar dėl TV garso, be stabdžių sklindančio pro betonines skyles rozetėms!
O kiek susižavėjimo kėlė betono sienos, kai jas reikėjo gręžti! 1964 m. žmonės jautė tikrą pagarbą cementui ir teisingam jo kiekiui!
Savo sūnų parnešiau jau į modernų betono kūrinį. Turės kuo didžiuotis – jį supa net 23 betono aukštai!
Kasdien matau augantį betono Vilnių. Karkasai, plokštės, liejiniai. Mes – tikri betono genijai!
Kas dar Europoje sugebėjo tiek ES lėšų investuoti į betoną miestų ir miestelių aikštėse? Net ESTAI čia bejėgiai.
Ir pagaliau mes atsigręžėm į pagrindinį mūsų kalną! Jau liūdėjau, kad jis liks tik sena žemių krūva. Be svorio, be žvilgesio, be… armatūros.
Ne! Atėjo betonas ir į Gedimino kiemą!
Gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja.
2018 04 26
Arūnas Armalis FACEBOOK
Man labai patinka betonas.Nuo tada, kai žalioj vaikystėj tėvų sode išgirdau kaimyną sakant: “Užliesiu čia viską…
Posted by Arūnas Armalis on 2018 m. balandis 25 d.
SKAITYTI PLAČIAU: Betono aikščių bumas arba kodėl serga ir miršta miesto medžiai?
SKAITYTI PLAČIAU: 150 metų medžiai tik ir gelbėjo Gedimino kalną
2018 04 26
