LAIŠKAS SEIMUI – KVIETIMAS organizacijoms ir piliečiams pasirašyti UŽ VILKUS! Vilkų manifestas ir būklės analizė (PETICIJA) 2019 12 02

Sveiki,

Rašau jums, nes praėjusį pavasarį savo organizacijos vardu pasirašėte laišką Seimo nariams dėl miškų. Vilkai irgi yra miškų dalis, bet šiuo metu vyksta beprecedentis jų naikinimas. Nežiūrint į tai, kad jau antri metai nustatyta medžioklės kvota yra net 6 kartus didesnė už tą, kuri buvo 2006 metais, kai vilkų medžioklė tik pradėta limituoti, medžiotojai nenurimsta ir mina Seimo slenksčius, kad vilkų medžioklę padaryti dar intensyvesnę. Norima Medžioklės įstatymu leisti praktiškai išnaikinti vilkus vietovėse, kur auginami naminiai gyvuliai, pavadinant tai “laikinomis ūkių apsaugos priemonėmis”.

Pagrindiniai šio lobistinio pasiūlymo autoriai yra stambūs ūkininkai, kurie kartu yra medžiotojų organizacijų atstovai. Ateinantį trečiadienį šis pasiūlymas bus antrą kartą svarstomas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, todėl liko tik viena diena sureaguoti. 

Mes norime visiems Seimo nariams pateikti “Vilkų manifestą” – nevyriausybinių organizacijų raštą, kurį jie galėtų išsitraukti bet kada, jei tokia Medžioklės įstatymo pataisa Seime bus svarstoma. Tokiu būdu politikai nebūtų klaidinami, kad visa visuomenė pritaria tokiems drastiškiems medžiotojų-ūkininkų užmojams. Jeigu pritariate šiam manifestui (Vilku manifestas), tiesiog duokit man atsakymą iki antradienio vakaro ir jūsų organizaciją įrašysiu į raštą. 

Taip pat prisegu pdf failą “Bukles analize“, kurią gali perskaityti tie, kas daugiau domėtųsi vilkais. Iš anksto atsiprašau, jei rasit keletą rašybos klaidų. Dirbome kelias naktis iš eilės, kad spėtume visa tai paruošti.

ORGANIZACIJOS RAŠYKITE  – labanorovilkas@gmail.com

PETICIJA PILIEČIAMS – VILKŲ MANIFESTAS

Su nuoširdžiausiais linkėjimais,
Andrejus Gaidamavičius ir Lina Sedra
8 678 87600

Virš 118 organizacijų ir įmonių reikalauja miško kirtimų sugriežtinimo saugomose teritorijose – miškų pataisos keliauja į Vyriausybę (PASIŪLYMAI), 2019-04-04

VILKŲ MANIFESTAS

Lietuvos Respublikos Seimui

PRAŠYMAS

2019 m. gruodžio 3 d.

Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai,

Mes, žemiau pasirašę, remdamiesi toliau pateiktoje Lietuvos vilkų populiacijos būklės analizėje išdėstytais faktais ir pastabomis, atsižvelgdami į akivaizdžią tiesą, kad daugelį metų taikomas vilkų populiacijos reguliavimas pramoginės medžioklės būdu tiek rajonuojant, tiek visoje Lietuvos teritorijoje, neišsprendžia vilkų daromos žalos ūkiams problemos, o tik ją paaštrina, norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad vilkų apskaitos ir jų populiacijos monitoringas per 15 metų nebuvo nei tinkamai organizuotas, nei atsakingai vykdomas, kad Žemės ūkio ministerija žada dvejus metus vilkinti 2018 m. Lietuvos prašymu iš Europos Komisijos gautos 1 milijono eurų paramos ūkių apsaugai nuo vilkų skirstymą nukentėjusiems ūkiams, o per tą laiką  Aplinkos ministerijos veikla bei metodai, reguliuojant vilkų populiaciją, veda prie jos išnaikinimo ir prašome:

1. Nedelsiant stabdyti šio sezono vilkų medžioklę Lietuvoje ir jos nevykdyti tol, kol nebus patikimų duomenų apie vilkų populiacijos būklę, nebus apsvarstytos ir patvirtintos tinkamos  vilkų populiacijos apsaugos priemonės bei tinkamai suredaguoti vilkų apsaugą reglamentuojantys teisiniai aktai.

2.  Aptarti ir nustatyti galimus pažangius vilkų populiacijos ir jų buveinių būklės stebėjimo metodus ir pradėti juos taikyti kiek įmanoma greičiau.

3. Įpareigoti Aplinkos ministeriją ar kitą atsakingą įstaigą prailginti minimalų sutarčių moksliniams vilkų populiacijos tyrimams laikotarpį iki 5 metų. Taupant biudžeto lėšas, įpareigoti Aplinkos ministeriją ieškoti galimybių tarptautinio lygio mokslinių tyrimų projektams.

4. Nedelsiant ir visam laikui uždrausti pramoginę vilkų medžioklę visose Lietuvos saugomose teritorijose ir Medžioklės įstatyme užtikrinti, kad šis principas negalėtų būti pakeistas, kaskart pasikeitus Vyriausybei ar Aplinkos ministrui.

5. Vilkų populiacijos apsaugos srityje grįžti prie 2005 m. nuostatų (žiūrėti toliau pateiktuose faktuose ir pastabose), kuomet buvo sutarta palaipsniui uždrausti pramoginę vilkų medžioklę, nebenumatant pereinamojo laikotarpio, nes jis ir taip per daug užsitęsė, o priemonės, kurios buvo numatytos, jau įgyvendintos. Siūlome vadovautis Lenkijos vilkų populiacijos valdymo pavyzdžiu.

6. Nepritarti siūlymams dėl ūkininkų ir vilkų konflikto sprendimo priemonių, laikinų ar pastovių, kurios numatytų didinti vilkų medžioklės intensyvumą; vietoj to pirmiausia kiekvienu atveju įvykio vietoje kompetentingai ištirti situaciją ir nukentėjusiuose ūkiuose išnaudoti taikaus sugyvenimo su vilkais būdus bei pritaikyti tinkamas prevencines priemones. Netaikiu būdu reaguoti tik išskirtinais atvejais ir tik jei tai neišvengiama.

7. Įpareigoti atitinkamas institucijas skubiai suaktyvinti ir sugriežtinti nelegalios medžioklės kontrolę, padidinti baudas už brakonieriavimą, nusižengimo atveju visam laikui atimant ginklą ir teisę medžioti.

8. Besąlygiškai atmesti visus siūlymus didinti medžiotojų įtaką ir autonomiją medžiojamų žvėrių populiacijų valdyme, įstatymu įtvirtinti nuostatas, kad medžioklės veikla užsiimantys asmenys (ne vien faktiniai medžiotojų būrelių nariai) negali turėti sprendžiamojo, o tik patariamąjį balsą su medžiojamų gyvūnų populiacijų reguliavimo apimtimis susijusių klausymų svarstyme. Nepritarti laukinės faunos populiacijų reguliavimo perdavimui medžiotojų organizacijoms ar bet kokiam kitam šios visuomenės grupės įtakos gamtos apsaugos procesų valdyme didinimui.

9. Įpareigoti Aplinkos ministeriją tyrimui įvykio vietoje parengti kompetentingus specialistus, kurie sugebėtų profesionaliai įvertinti situaciją, atlikti patikimą ekspertizę žalos kaltininkui nustatyti ir apsaugos priemonių, jei jos buvo taikytos, patikimumui įvertinti.

10. Įstatymu užtikrinti, kad esant neginčytinai būtinybei reaguoti netaikiu būdu, kai visos kitos žalos prevencijos priemonės buvo tinkamai pritaikytos ir nepasiteisino, pirmiausia atsakingai įvertinti konkrečioje teritorijoje gyvenančios vilkų populiacijos būklę, atlikti stebėjimus, nustatant realias padarytos žalos priežastis ir aplinkybes; įsitikinti, ar įsikišimas neturės pasekmių vietinei vilkų populiacijai ir tik tada reaguoti konkrečioje vietoje, nepažeidžiant dėl įvykio nekaltų populiacijos individų ir nekeliant grėsmės konkrečių vilkų šeimų stabilumui.

11. Sudaryti tinkamų taikaus sugyvenimo su vilkais būdų ir prevencinių priemonių sąrašą, su jais supažindinant visus nukentėjusius ir paraiškas žalos atlyginimui pateikiančius ūkininkus, viešinti jį plačiajai visuomenei prieinamose masinės informacijos priemonėse, periodiškai tikrinant ir koreguojant pagal naujausius pasiekimus šioje srityje.

12. Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją nedelsiant pradėti skirstyti 2018 metais Lietuvos prašymu gautas Europos Komisijos ūkių apsaugai skirtas lėšas (nepelno investicijoms) žalos atvejų nuostoliams padengti, pradedant nuo labiausiai nukentėjusių ūkių.

13. Įpareigoti Aplinkos ministeriją užtikrinti, kad nukentėję ūkiai gautų pakankamą informaciją apie visas įmanomas apsaugos priemones, jų diegimą ir tinkamą priežiūrą, teikti ūkininkams patarimus ir pagalbą jas įrengiant. Bendradarbiauti su nevisuomeninėmis organizacijomis, turinčiomis patirtį šioje srityje.

14. Įpareigoti Aplinkos ministeriją suaktyvinti ir išplėsti informacinį darbą su tikslu skleisti visuomenei žinias apie vilkų naudą, jų etologiją ir jų santykį su žmogumi; reaguoti į visuomenės informavimo priemonėse pasirodančias melagingas žinias apie tariamai vilkų keliamą pavojų žmogui ir stengtis oficialiai paneigti tokią melagingą informaciją. Bendradarbiauti su nevisuomeninėmis organizacijomis, turinčiomis patirtį šioje srityje.

15. Kol naujos vilkų stebėjimo technologijos neįdiegtos ir/ar kaip papildomą priemonę, kai jos bus įdiegtos, palikti medžiotojams pareigą vykdyti vilkų apskaitas pagal pėdsakus sniege su sąlyga, kad drauge su jais apskaitoje dalyvaus visuomeniniai ir/ar atitinkamų valstybinių tarnybų  stebėtojai, kurie neužsiima medžioklės veikla. Numatyti tokių stebėtojų apmokymą ir parengimą, galimai įtraukiant į šį darbą visuomeninių organizacijų tokių, kaip GAA „Baltijos vilkas“, narius.

16. Nedelsiant sustabdyti „Vilko apsaugos plano“ esamos redakcijos galiojimą ir įpareigoti Aplinkos ministeriją jį pakeisti. Užtikrinti, kad nauja „Vilko apsaugos plano“ redakcija užkirstų kelią vilkų populiacijos destabilizavimui ir atspindėtų ne medžiotojų interesus, o vilkų apsaugos principus. Įpareigoti Aplinkos ministeriją Plano projektą paskelbti ne trumpesniam, kaip 3 savaičių visuomenės svarstymui ir galutinėje redakcijoje atsižvelgti į visuomenės pastabas bei pasiūlymus.

17. Paraginti Aplinkos ministeriją leisti visuomeninėms gamtos apsaugos organizacijoms dalyvauti  „Vilko apsaugos plano“ svarstymuose ir medžioklės limitų nustatymo diskusijose bei teikti pasiūlymus.

18. Pagrindinius vilkų populiacijos apsaugos principus įtvirtinti Medžioklės įstatyme ir numatyti priemones, kad šių populiacijos stabilumą garantuojančių priemonių negalėtų keisti kiekviena nauja Vyriausybė.

Vilku manifestas DOC

Žemiau išvardintų organizacijų vardu:

Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius

El. p. labanoras@post.com, tel. 8 678 87600

Adresas: Januliškio k., Labanoro sen., Švenčionių r., LT-18200


2019 m. gruodžio 1 d., Vilkų manifestas, Lietuvos vilkų populiacijos analizė

VILKŲ MANIFESTAS. LIETUVOS VILKŲ POPULIACIJOS BŪKLĖS ANALIZĖ

ĮŽANGA

Sveikos vilkų populiacijos paslaugos yra neįkainuojamas visų valstybės gyventojų turtas, kuris, net skaičiuojant materialia verte, daugybę kartų viršija įplaukas į biudžetą iš gyvulininkystės ūkio ir medžioklės verslo drauge sudėjus. Šios rūšies išsaugojimas yra bendras valstybės interesas, kuris negali būti priešpastatytas vienos ar dviejų nedidelių visuomenės grupių interesams. Daugelio šalių patirtis byloja, kad, naudojant mūsų amžiuje plačiai prieinamas pažangias naminių gyvulių apsaugos nuo plėšrūnų priemones, problemą galima išspręsti taikiu būdu, nepakenkiant šių ekosistemoms taip svarbių gyvūnų populiacijai.

Vilkų daroma žala ūkiams yra nepalyginus mažiau reikšminga problema vilkų vaidmens ekosistemų veikloje kontekste, ypač, turint omenyje, kad mūsų dienomis yra platus spektras priemonių, kurios, remiantis toliau minimais pasauliniu mastu vykdytais ilgalaikiais statistiniais tyrimais, yra žymiai labiau efektyvios, nei vilkų žudymas. Bepigu skųstis, kad „niekas neveikia“, net nepasistengus tinkamai organizuoti savo verslo pagal aplinkos diktuojamas sąlygas. Šimtmečiais kaimo žmonės augino avis ir karves ir jų apsauga nuo vilkų buvo natūralus šios veiklos aspektas net neturint šiuolaikinių technologijų teikiamų galimybių. Nieko nedaryti visada paprasčiau, nei dėti pastangas, bet tai nereiškia, kad taip elgtis turime teisę. Atskirų individų aplaidumas ar ir piktavališkumas atneša žalos ne tik pačiam aplaidžiam žmogui, bet kartais lemia pasekmes valstybės mastu ir šiuo atveju tai ypač ryšku.

Kaip žinote, praeitame šimtmetyje daugelyje šalių vilkai buvo visai ar beveik visai išnaikinti. Buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse medžioklė, kaip ir nemažai kitų tradicijų, įgavo bendrą Maskvos diktuojamą niuansą, nes tiek švietimo, tiek laisvalaikio veiklų sistema buvo pilnai sovietizuota. Medžioklė tapo tuometinio elito pramoga. Į renginio programą įeinančių plataus spektro pasismaginimų metu buvo „tvarkomi reikalai“ ar pamaloninami įtakingi asmenys, siekiant jų palankumo. Verslo ar kitokio suinteresuotumo klausimus aptarti, kviečiant reikiamus asmenis į medžioklę, buvo įprastas reiškinys. Deja, nedaug kas šioje srityje pasikeitė mūsų dienomis.

„Medžioklės tradicijos“ yra vienas iš medžioklės šalininkų kozirių. Kadangi vilkų šaudymas kaip buvo, taip ir liko didžiausią azartą tarp tokio laisvalaikio pramogautojų sukeliantis užsiėmimas, medžiotojų ir toje veikloje dalyvaujančių įtakingų mėgėjų yra siekiama tą „tradiciją“ išsaugoti nepakitusią. Tačiau šios „tradicijos“ vertė sunyksta, įsigilinus į jos šaknis ir prasmę nūdienos visuomenėje bei pasvėrus jos daromą žalą gamtos procesams. Kylant žmogaus sąmoningumui ir keičiantis jo gyvenimo sąlygoms natūralu, kad nemažai tradicijų atgyvena ir pasitraukia. Pavyzdžiui, Australijos aborigenų tradicijos leido valgyti žmogieną. Bet jie nebėra tokie gurmanai, ar ne? Lietuvai butų tikrai ne per anksti atsikratyti panašių sovietinio paveldo atributų, nustojant šia prasme būti trečiojo pasaulio šalimi, į kurią plaukia medžioti turtingi užsienio pramogautojai, neturintys tos galimybės savo labiau civilizuotose šalyse.

Vilkų nauda gyvybės Žemėje išlikimo fone yra akivaizdi ir mokslo įrodyta. Todėl XX amžiaus pabaigoje visame Vakarų pasaulyje prasidėjo vilkų apsaugos ir įveisimo ten, kur jų buvo nebelikę, procesas, nes buvo pastebėta, kad be šių plėšrūnų sutrinka ekosistemų savireguliacijos mechanizmai ir jų nebeįmanoma subalansuoti žmogaus pastangomis. Vilkai, būdami mitybos piramidės viršūnėje gamtos vyksmo, mokslininkų vadinamo trofinėmis kaskadomis, eigoje subalansuoja visus ekosistemų elementus ir palaiko tarp jų pusiausvyrą.

1

2019 m. gruodžio 1 d., Vilkų manifestas, Lietuvos vilkų populiacijos analizė

Šalyse, kur vilkai buvo išnykę, niekas nebūtų ėmęsis dešimtis milijonų kainuojančių projektų juos įveisti, jei sustabdyti ekosistemų destrukcijai būtų buvę kitų būdų. Tolesnė įvykių eiga parodė, kad sprendimas leisti vilkams reguliuoti ekosistemas buvo teisingas. Pats ryškiausias pavyzdys, kaip įveisus vilkus ekosistemos sparčiai grįžta į natūralų būvį buvo JAV Jeloustouno nacionalinio parko istorija. Nesiplėsiu smulkiau apie parke vykusius procesus, tik paminėsiu, kad medžiotojams kanopinių dauginimosi bumo nepavyko sustabdyti , ir tik įveisus vilkus, per keletą metų ekosistema pastebimai atsistatė. Parko būklė dabar yra netoli tos, kuri buvo prieš vilkų išnaikinimą (Beschta, Ripple 2015-16), nors kai kur, deja, augmenija elnių buvo pažeista taip stipriai, kad vilkų išnaikinimo pasekmės dar matomos ir šiandien. Todėl mokslininkai perspėja sutelkti visas pastangas, kad vilkai būtų išsaugoti ten, kur jų dar liko ir skatina, kad jų populiacijos būtų tinkamai saugomos, suteikiant sąlygas jų šeimoms gyventi kiek įmanoma mažiau trikdomoms.

Europoje 1979 m. buvo priimta Berno konvencija, kurioje pilkasis vilkas (Canis lupus) buvo įrašytas į II griežtai saugomų gyvūnų priedėlį. Vėliau buvo sukurta ir ES šalių narių pasirašyta Buveinių direktyva, kurioje pilkasis vilkas, įskaitant mūsų šalyje gyvenantį porūšį Canis lupus lupus taip pat buvo griežtai saugomų rūšių, IV priedėlio sąraše ir jame liko iki šiol.

Mūsų valstybei galioja bendros ES gamtos apsaugos normos ir įstatymai. Tačiau, stojant į Europos Sąjungą, Lietuva, kaip ir kelios kitos šalys (tarp jų Latvija, Estija ir Lenkija) derybinėse pozicijose pateikė prašymą leisti vilkų medžioklę, perkeliant juos iš IV į V Buveinių direktyvos priedą. Pastebėtina, kad visos išimties prašiusios valstybės buvo iš buvusio sovietinio bloko, lyg joms atsikratyti tų iš Rytų primestų „tradicijų“ būtų buvę per sunku. Tiesa, Prašymą Europos Komisija patenkino, bet su sąlyga, jog medžioklė bus vykdoma taip, kad nepakenktų vilkų populiacijos stabilumui bei jos genofondui. Tačiau, nors Lietuvoje vilkų populiacija reguliuojama medžioklės būdu, vilkas vienareikšmiškai tebėra saugomas gyvūnas bent jau tol, kol Lietuvai galioja Europos Sąjungos teisinės normos ir mūsų šalis nėra pasitraukusi iš tarptautinių susitarimų aplinkosaugos srityje. Deja, tenka pastebėti, kad Lietuva „vykdo“ tik tą sutarties dalį, kuria pramoginė medžioklė legalizuota, bet visiškai nepaiso sąlygų, kurios buvo iškeltos suteikiant tą teisę. Vilkų apsauga jau daug metų yra žodžiai, kurie neturi nieko bendro su vilkų medžiokle Lietuvoje.

Ministerijos patvirtintos vilkų populiacijos valdymo priemonės, kaip matysime toliau, toliau blogina ir taip jau nepalankią vilkų populiacijos būklę bei aštrina konfliktą tarp ūkininkų ir vilkų. Be to, mokslinė statistika rodo, kad didinant legalios medžioklės apimtis, didėja nelegalus jų žudymas. Nevykdant tinkamų jos būklės tyrimų (pirmas gana išsamus genetinis tyrimas po įstojimo į ES buvo atliktas šiemet), patikimų profesionalių apskaitų bei monitoringo, kas yra besąlygiškas Buveinių direktyvos reikalavimas visoms Europos Sąjungos šalims pilkojo vilko atžvilgiu.

2019m. Lapkričio 27d. Aplinkos Apsaugos komiteto posėdyje buvo paminėta, kad yra rengiamos medžioklės įstatymo pataisos ir laikinos priemonės ūkių saugumui užtikrinti, bet ir vėl vietoj to, kad būtų siūlomos taikios ūkių apsaugos priemonės, kurioms lėšų yra, ketinama dar labiau intensyvinti vilkų medžioklę ir didinti medžiotojų autonomiją laukinių žvėrių populiacijų valdymo ir jų medžioklės kvotų nustatymo srityse. Tai būtų visiškas bešališkumo principo pažeidimas, nes medžiotojai yra tiesiogiai suinteresuoti sumedžioti kuo daugiau. Buvo taip pat išsakytos mintys perduoti medžiotojams atsakomybę už laukinės faunos daromą žalą žemės ūkiui, kas automatiškai juos skatintų šaudyti kuo daugiau laukinių žvėrių, nes laukinės faunos žalą žemės ūkiui tektų padengti iš savo kišenės. Trumpai tariant – yra ruošiamasi įteisinti masinį laukinių žvėrių naikinimą.

Klausant su vilkų problema susijusių pasisakymų posėdžio metu labiausiai krito į akį yra tai, jog nė vienas dalyvis nė karto nepaminėjo, kad vilkai yra saugoma rūšis. Vienintelis Komiteto narys, kuris nepritarė vilkų naikinimui buvo Linas Balsys. Kyla klausimas, ar kiti komiteto nariai žino, jog kalba apie saugomą rūšį, ar jiems žinomos priežastys, kodėl ši rūšis tokia svarbi, ar suvokia, kad…

2

2019 m. gruodžio 1 d., Vilkų manifestas, Lietuvos vilkų populiacijos analizė

.. nepaisydami vilkų apsaugos reikalavimų pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus? Atrodo, jie taip pat nežino, kad Lietuvos prašymu, kaip susitikime AM patikslino Algirdas Klimavičius, Europos Komisija pernai yra skyrė 1 milijoną eurų ūkių apsaugoms nuo vilkų (nepelno investicijos), kuriuos Žemės ūkio ministerija kažkodėl mano pradėti skirstyti tik kitais metais – po dviejų metų nuo paramos gavimo. Šių metų rekordinė medžioklės kvota susilaukė karštos aplinkosaugininkų reakcijos. Atsakant į visuomenės nepasitenkinimą dėl jau antrus metus nustatomos beprotiškos vilkų medžioklės kvotos (110 – 2018, 120 – 2019), spalio 24 d. Apsaugos ministerija surengė viešą susitikimą, kuriame buvo bandyta atsakyti į klausimus, kodėl Lietuvoje vilkai vietoj to, kad būtų saugomi, yra naikinami. Nors susitikimo metu buvo pateikta nemažai informacijos ir įvyko gana produktyvi diskusija, toli gražu ne į visus klausimus buvo argumentuotai atsakyta ir nebuvo pažadėta ieškoti tinkamų sprendimų visoms su vilkų populiacijos išsaugojimu susijusioms problemoms. Turiu pastebėti, kad ne visa Ministerijos pateikta informacija atitinka realią padėtį, kai kurie faktai nutylimi arba pateikiami neteisingame kontekste. Toliau bus pateikti komentarai susitikime išsakytiems Aplinkos ministerijos atstovų argumentams. (susitikimo įrašas žemiau – red. pastaba)

Toliau pateikta situacijos analizė, paremta tarptautiniais ir Lietuvoje vykusiais moksliniais tyrimais, susijusiais su diskutuojama vilkų išsaugojimo bei jų konflikto su ūkininkais sprendimo problema, bei iš to išplaukiančios pastabos.

Aplinkos ministerijoje – pasitarimas dėl vilkų (AUDIO, 2019 10 24

APIE VILKUS – viešas pasitarimas APLINKOS MINISTERIJOJE (AUDIO ĮRAŠAS) dėl rekordiškai padidintų vilkų medžioklės kvotų, 2019 10 24 VISAS įrašas – #BeCenzūros. Dalyvauja vilkų gynėjai, Gyvas Miškas, Andrius Gaidamavičius, ūkininkai, medžiotojų atstovas. SVARBU! #PaskutinėsNaujienos #peticija #VilkųManifestasLAIŠKAS SEIMUI – KVIETIMAS organizacijoms ir piliečiams pasirašyti UŽ VILKUS! Vilkų manifestas ir būklės analizė (PETICIJA) 2019 12 02https://www.gyvasmiskas.lt/laiskas-seimui-kvietimas-pasirasyti-uz-vilkus-vilku-manifestas-ir-bukles-analize-2019-12-02/

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. gruodžio 3 d., antradienis

 

VILKAS NET BŪDAMAS V PRIEDE NETAMPA MAŽIAU SAUGOMA RŪŠIMI

Vadovaujantis minėtais pilkojo vilko apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, Europos Sąjungoje yra laikomasi principo, kad šalių narių pastangos turi būti sutelktos į konfliktų sprendimą ir taikų sugyvenimą su vilkais o ne jų naikinimą. Medžioklė turi būti paskutine priemone, kai visos kitos priemonės apsaugoti ūkiams buvo tinkamai pritaikytos ir jos buvo nesėkmingos. Tai pakartotinai pabrėžiama rugsėjo 10 d. Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimu. Tai, kad teisme buvo nagrinėjamas Suomijos atvejis, kur vilkas yra IV Buveinių direktyvos priede ir kad sprendimas tiesiogiai netaikomas Lietuvos atveju (V priedas), nereiškia, kad mes neturime kreipti į jį dėmesio. Net turint teisę į vilkų populiacijos reguliavimą medžioklės būdu, nėra leista jų chaotiškai šaudyti, prisidengiant jų daroma žala ūkiams.

Pirminėje Buveinių direktyvos redakcijoje mūsų šalyje gyvenantis pilkojo vilko porūšis – Canis lupus lupus, buvo IV – griežtai saugomų – rūšių priede. V priede buvo tik Iberijos vilkas, kitas pilkojo vilko porūšis. Stojant į ES dėl nesuprantamų priežasčių ir remiantis nepatikrintais medžiotojų pateiktais vilkų apskaitos duomenimis, Lietuvos ir kelių kitų tą patį prašymą pateikusių šalių vilkų populiacijos buvo perkeltos į V Buveinių direktyvos priedą. Tačiau, jei sąlyga palaikyti vilkų populiaciją stabilią ir nekelti grėsmės jos išlikimui nevykdoma, teisė naudotis „lengvata“ taip pat gali būti kvestionuojama. Paskutinių metų patirtis rodo, jog medžioklė yra akivaizdžiai netinkamas būdas kovai prieš vilkų žalą ūkiams, ypač iš Europos Komisijos gavus pajamų spręsti konfliktą taikiu būdu.

Išlaikyti vilkų populiacijos stabilumą tiek kiekybine, tiek kokybine prasme yra prioritetas, ypač kai žinoma, kad didelėje nukentėjusių ūkių dalyje nebuvo taikytos apsaugos priemonės arba jos taikytos netinkamai, nesilaikant specialistų rekomendacijų. Susitikimo AM metu ministerijos atstovas Algirdas Klimavičius to net neslėpė. Iš kitos pusės, yra daug ūkių, kurie įsikūrę netoli vilkų gyvenamų teritorijų, bet jokių problemų su miško gyventojais neturi, nes atsakingai žiūri į verslo apsaugą. Be to, net vilkui esant V Buveinių direktyvos priede reguliuoti populiaciją medžioklės būdu nėra būtina. Tai nėra užfiksuota jokiais teisiniais aktais, ir medžioklės nauda nėra įrodyta jokiais…

3
2019 m. gruodžio 1 d., Vilkų manifestas, Lietuvos vilkų populiacijos analizė

… moksliniais tyrimais. Lenkijoje, kur vilkas, kaip ir Lietuvoje, yra V buveinių direktyvos priede, vilkai sąmoningai nemedžiojami jau daugiau nei 20 metų ir puikiai susitvarkoma, nors ir ten sovietų metais buvo tokios pat „tradicijos“. Išskirtiniams atvejams yra suformuotos profesionalios grupės. Bet vilkų populiacija Lenkijoje nėra medžioklės destabilizuota ir žalos atvejų pasitaiko retai. Jei Lietuva būtų pasekusi daug sėkmingiau vilkų populiaciją valdančios kaimyninės šalies pavyzdžiu ir vietoj to, kad aklai šaudytų vilkus, būtų susitelkusi ūkių apsaugos priemonių diegimui, nei ekosistemos, nei ūkiai nebūtų atsidūrę tokioje sudėtingoje situacijoje – nebūtų keliskart išaugusi kanopinių žvėrių populiacija, nebūtų nugraužiami ištisi miškų masyvai, nebūtų paplitęs kiaulių maras, nebūtų taip aršiai vilkų puolami ūkiai. Kaip 2008 m. savo tinklapyje pastebėjo „Baltijos vilkas“ „Lenkijos pavyzdys yra gyvas priekaištas Lietuvai.“

KAIP NUO VILKŲ APSAUGOS BUVO PEREITA IKI JŲ POPULIACIJOS NAIKINIMO ĮTEISINIMO

Jau 2001m. Jungtinė nevyriausybinė vilkų apsaugos taryba reikalavo uždrausti vilkų medžioklę. 2005 m. su tuometiniu Aplinkos apsaugos ministru Arūnu Kundrotu buvo sutarta, kad vilkų medžioklė palaipsniui bus sustabdyta. Manyta nustatyti pereinamą laikotarpį („įgyvendinti kompensacinį mechanizmą, prevencines priemones, sudaryti plėšrūnų padarytos žalos identifikavimo komisijas savivaldybėse, apmokyti veterinarijos gydytojus, inspektorius, ūkininkus, pakeisti teisės aktus“, BV, 2009) ir užfiksuotas laikinas 20 vilkų medžioklės limitas. Ministras pažadėjo, kad vilkų apsauga toliau tik griežtės. Antras etapas turėjo būti medžioklės uždraudimas, leidžiant reaguoti tik tose teritorijose, kur yra ypač daug žalos atvejų.

Per nuo susitarimo praėjusį veik 15 metų buvo pradėtos mokėti kompensacijos ūkininkams už vilkų papjautus gyvulius, tiesa, jokių įrodymų, kad tai vilkai dažnu atveju nėra, nes jokios ekspertizės nevykdomos, o savivaldybių komisijos nėra pakankamai kompetentingos nustatyti, kas tą žalą padarė. Prevencinės priemonės pritaikytos tik dalyje ūkių ir ne visuose jos tinkamos, o medžioklės kvotos vis auga. Apskaitas toliau „vykdo“ medžiotojai, į pagalbą pasitelkę vaizduotę. Buvo ne vieni metai, kai jos visai nevyko. Iki 2018 metų nebuvo sugebėta sukurti jokios tinkamos populiacijos skaičiavimo ir stebėjimo metodikos. Nebuvo nei patikimais duomenimis paremtų populiacijos būklės tyrimų, nei monitoringo. Nepaisant to, vilkų medžioklės kvotos per visus tuos metus (išskyrus vienintelius metus, kai buvo apsiribota 5 individų sumedžiojimu) ne mažėjo, kaip buvo žadėta Aplinkos ministro 2005 metais, o augo, kol nusistovėjo ties 60. Kvotų didinti nebuvo įmanoma, nes tai buvo maksimalus limitas pagal tuomet galiojusį „Vilko apsaugos planą“ (kai paskaičiuota vilkų populiacija yra tarp 250 ir 500 individų): kvota negalėjo viršyti 20% populiacijos (suskaičiuotos, o ne kažkokios hipotetinės, numanomos).

Išeitis didinti kvotoms buvo rasta. 2018 m. pakeitus „Vilko apsaugos planą“, kvotos viršutinė riba esant tam pačiam populiacijos skaičiui staiga tapo dvigubai didesnė – 40% suskaičiuotos populiacijos, nors Aplinkos ministerija bando visomis pajėgomis tai neigti (smulkiai tas mechanizmas bus paaiškintas kitame skirsnyje).

Ir tai dar ne viskas. Iki 2009-2010m. sezono vilkai buvo medžiojami nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d. Vietoj to, kad mažintų vilkų medžioklės apimtis, kaip buvo planuota, Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas 2011 m. medžioklės sezoną prailgino pusantro mėnesio, jo pradžią atkeldamas į spalio 15 d.

Spalio 24 d. AM vykusiame susitikime su visuomene Algirdas Klimavičius patikino, kad reikia džiaugtis, jog medžioklės sezonas pradedamas tik spalio 15 d., nes buvo minčių jį paankstinti. Kaip sakoma – apetitai auga bevalgant.

4
2019 m. gruodžio 1 d., Vilkų manifestas, Lietuvos vilkų populiacijos analizė

Ar nors vienas sveiką protą turintis žmogus galėtų pasakyti, kad šaudymas aklai vis daugiau ir ilgiau, net nežinant, kiek Lietuvoje yra vilkų, yra tinkamas būdas išsaugoti žvėrių populiaciją? Ministerijos pareigūnai vis dar teigia, kad tai ir yra jų tikslas.

KAIP 20% RIBA TAPO 40% RIBA

Naujame 2018 m. dokumente, kuris iš inercijos vis dar vadinamas „Vilko apsaugos“, o ne „medžioklės“ planu, įteisinta maksimali medžioklės limito riba – 40% suskaičiuotos populiacijos. Ji yra dvigubai didesnė nei ankstesnėje, 2014 m. redakcijoje, kurioje, kaip buvo minėta anksčiau, maksimalus vilkų medžioklės limitas buvo 20%. Kaip 2018 m. keičiant „Vilko apsaugos planą“, tas turėjęs nekisti 20% maksimumas galėjo padvigubėti? . Čia kalbame apie oficialų dokumentą, kuriame turi būti užfiksuotas vilkų populiacijos skaičiavimo ir medžioklės kvotų nustatymo pagrindas, norint užtikrinti vilkų populiacijos sveikatą ir stabilumą. Niekas nežino, kiek vilkų iš tikrųjų yra Lietuvoje, nes patikimų apskaitų pas mus apskritai dar nebuvo. Bet šiuo atveju visai nesvarbu, ar vilkų po Lietuvos miškus bėgioja daugiau, ar mažiau, nei suskaičiuota. Svarbu tai, kad oficialiame dokumente užfiksuotas skaičius yra dvigubai didesnis, nei leistinas, jei norima, kad populiacija neišnyktų.

Aplinkos ministerijos atstovai susitikime AM minėjo, kad taip skaičiuoti negalima. Pažiūrėkime, ką sako skaičiai, kurie nemoka meluoti. 2015 m. maksimali kvota buvo 60. Tai maksimali riba – 20% tuo metu suskaičiuotos 292 vilkų populiacijos. (2016 m. ir 2017 m. apskaitos neįvyko, bet kvotos vis tiek buvo 60 individų). Šiemet nuo beveik tokios pačios populiacijos – 296 individai – vėl nustatyta maksimali kvota, tik ji jau ne 60, o 120, tai yra – 40% suskaičiuotos populiacijos.

Algirdas Klimavičius susitikimo su visuomene metu argumentavo, kad yra pakeista skaičiavimo metodika ir taip lyginti negalima. Pažvelkime į skaičius pagal naują metodiką, kurią išaiškino Vaidas Balys, vienas iš „Vilko apsaugos plano“ darbo grupės dalyvių. 2018 m. vilkus buvo pradėta skaičiuoti ne individais, o šeimomis (šeima- 4 ir daugiau individų), medžioklės limito maksimali riba dabar siejama su prognozuojamu prieaugliu, kitaip tariant, leidžiama sumedžioti visą prognozuojamo prieauglio dydį, kuris gaunamas šeimų skaičių dauginant iš koeficiento 3,25. Taip vilkų populiacijos prieauglis skaičiuojamas Švedijoje. Tik ten, aišku, niekas neleidžia sumedžioti tam prieaugliui lygios vilkų populiacijos dalies. O Lietuvoje pagal naują „Vilko apsaugos planą“, medžioklės kvotos maksimumas gaunamas šeimų skaičių dauginant iš 3,25. 2018-2019 m. sezono metu buvo suskaičiuotos 37 vilkų šeimos. Kvota, 120 individų, paskaičiuota taip: 37 x 3,25 = 120. Visos šių metų populiacijos rudenį prieš medžioklės sezoną dydis, 296 individai, nustatytas šeimų skaičių dauginant iš koeficiento 8 (37x 8=296). Į tą koeficientą 8 statistiškai jau įeina tie būsimi jaunikliai (3,25) ir likusios, mažesnės nei 4 vilkų, grupės bei pavieniai vilkai. Matome, kad kvotos koeficientas 3.25 yra 40% nuo populiacijos apskaičiavimo koeficiento 8, lygiai kaip ir 120 yra 40% nuo 296. Skaičiai nemeluoja.

JEI PERŽENGIAMA RIBA VILKŲ POPULIACIJA PASMERKTA IŠNYKTI

Mokslininkų įrodyta, kad jei bendras vilkų populiacijos mirtingumas (įskaitant medžioklę, jei ji leidžiama), peržengia 34%, populiacija nyksta (Špinkytė-Bačkaitienė, 2012). Jei artėjama prie šio procento – jai gresia išnykimas per ilgesnį laikotarpį. Todėl negalima viršyti 20-22% medžioklės limito (pagal prancūzų 2017 m. tyrimus, nustatant ilgalaikę vilkų populiacijos vystymosi tendenciją 2025-2030 metams).

5
2019 m. gruodžio 1 d., Vilkų manifestas, Lietuvos vilkų populiacijos analizė

Primenu, kad stojant į Europos Sąjungą, vilkų buvo paskaičiuota 550 ir buvo pasižadėta palaikyti jų populiaciją stabilią ir sveiką. Ar tai, kad jų prieš šį medžioklės sezoną buvo net ne 300 – beveik perpus mažiau – Europos Komisijos pareigūnams atrodytų kaip populiacijos stabilumo rodiklis? Jau ne pirmi metai Lietuvoje vilkų apskaitos neįvyksta ar įvyksta tik dalinai, ir niekas nežino, kokia yra tikra vilkų populiacijos būklė. Be to, apskaitos vykdomos dar nepasibaigus medžioklės sezonui, taigi tikėtina, kad net dalis tų 37 šeimų ar tų 296 suskaičiuotų vilkų galėjo neišgyventi iki šių metų medžioklės sezono, ypač, jei juos nelegaliai šaudo visus metus.

Įteisinant 40% vilkų populiacijos medžioklės limitą, tuo pačiu įteisinamas vilkų populiacijos naikinimas. Net nežiūrint į procentus, aišku, kad eliminuojant žvėrių populiacijos dalį, atitinkančią visą prognozuojamą prieauglį, rūšis pasmerkta išnykti, nes vilkai žūsta ne vien nuo legalios medžioklės. Brakonieriai Lietuvoje žudo vilkus visus metus, nepaisydami jokių medžioklės sezonų. Ir tokių atvejų yra tikrai ne keletas, o dešimtys. Vilkai gali žūti medžioklėje, kovose dėl teritorijų, nuo ligų ar tiesiog, kaip ir visi kiti gyvi organizmai, mirti natūralia mirtimi. Jei medžioklės eigoje išnaikinamas visas prieauglis, kokia populiacijos dalis gali likti, atėmus visus kitus mirties atvejus? Turint omenyje paskutinių dviejų metų medžioklės apimtis, vienintelis tinkamas žodis šiai situacijai apibūdinti yra genocidas.

KIEK VILKŲ GALĖTŲ GYVENTI LIETUVOJE?

Pagal „Vilko apsaugos planą“, palaikytinas vilkų šeimų skaičius yra 32-62. Medžioklė Lietuvoje stabdoma tik tada, jei šeimų skaičius žemesnis, nei 32; kitaip tariant, minimalus palaikytinas šeimų skaičius yra 31. Šis skaičius nustatytas, kaip susitikime minėjo Algirdas Klimavičius, „ginčų būdu“, nesiremiant jokiais teritorinės talpos tyrimais vilkų populiacijos atžvilgiu.

Pažvelkime, ką sako kitų šalių tyrimų duomenys. Vilkų šeimos teritorijos dydžiui šeimos narių skaičiaus įtakos praktiškai neturi, bet jis priklauso nuo geografinės platumos ir kanopinių žvėrių gausos (Jedrzejewski et al., 2007). Europoje vilkų gyvenama teritorija kinta nuo 80–240 km2 pietinėje ir centrinėje Europoje, iki 415–500 km2, šiaurinėje – Skandinavijoje (Okarma et al., 1998; Finďo, Chovancová, 2004; Kusak, 2005, pagal: Šnipiškytė-Balčienė, 2012). Beje, Lietuvos teritorijos talpa vilkų atžvilgiu buvo tirta 2009 metais. Jų metu buvo nustatyta, kad Lietuva talpina 625 vilkus (Balčiauskas, Kawata, 2009), kas, skaičiuojant pagal naują apskaitos metodiką būtų 78 šeimos (625/8=78). Tiesa, tyrimų metu buvo vėlgi remtasi medžiotojų skaičiavimų duomenimis, kurių patikimumas, kaip žinome, kelia stiprių abejonių.

Lietuva užima plotą nuo 54 laipsnio (Dzūkijos nacionalinis parkas) iki 56 laipsnio (Žemaitijos nacionalinis parkas). Belovežo girios platuma yra 52 laipsniai. Skirtumas nedidelis, todėl Belovežo girioje gyvenančių vilkų teritorijos dydį galima laikyti atsparos tašku. L.Balčiauskas siūlo vidutinį Lietuvos vilkų teritorijos dydį talpinti tarp Lenkijos ir Suomijos, tačiau toks argumentavimas nėra tinkamas. Skandinavijos vilkų genetinė struktūra nerasta niekur kitur Europoje, todėl ilgą laiką buvo manyta, kad tai vilko ir šuns hibridai. Tačiau, kaip parodė 2019 m. Upsalos universitete Švedijoje atlikti tyrimai, Skandinavijos vilkai yra nuo senų laikų išlikusi šiai teritorijai būdinga migruojančių vilkų atmaina ir neturi nieko bendro su daug sėslesniais Pabaltijo populiacijos vilkais. Jie, kaip ir Taigos stepių vilkai, ieškodami daug rečiau pasitaikančio grobio, gali nubėgti tūkstančius kilometrų (Linnea Smeds, Kojola, Ellegren, 2019). Taigi, atsparos taškas vidutinei Lietuvos vilkų šeimos teritorijai nustatyti būtų Belovežo giria, kur tyrimų, vykusių 1994–1999 m. metu nustatyta, kad viena vilkų šeima užima vidutiniškai 201 km2 plotą (Jedrzejewski et al., 2007).

Kanopinių Lietuvos miškuose pakanka ir jų skaičius kasmet auga. Todėl normalios vilkų šeimos užimamos teritorijos vidurkis Lietuvoje, kiek pakoreguojant pagal mūsų geografinę platumą, galėtų būti maždaug 220-240km2. Taigi, Lietuvoje, priklausomai nuo teritorijose esančio grobio…

6
2019 m. gruodžio 1 d., Vilkų manifestas, Lietuvos vilkų populiacijos analizė

…kiekio, galėtų gyventi bent tris, o gal net keturis kartus daugiau, nei 31 „ginčų būdu“ sutarta šeima ir 1,5-2 kartus daugiau, nei 62 – aukščiausioji pagal „Vilko apsaugos planą“ leistina riba. Tai patvirtina Labanoro girios pavyzdys (miškingo ploto 738 km2), kur nekenkdamos žmogui ir nedarydamos jokios žalos ūkiams jau daug metų (iki šio medžioklės sezono) gyveno trys vilkų šeimos.

Taigi, Lietuvos teritorijoje nedarydamos žalos gali gyventi tris kartus daugiau vilkų šeimų, nei per praėjusią apskaitą suskaičiuotos 37. Ir problema apskritai yra visai ne jų skaičiuje, o tame, koks yra tų šeimų stabilumas. Lietuvoje, galima sakyti, tas stabilumas šiais metais lygus nuliui, nes šiemet nuspręsta šaudyti vilkus visoje Lietuvos teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar jie daro žalą ūkiams, ar ne. Tokiu būdu yra sutrikdomos ir suardomos iki tol daugiau ar mažiau ramiai gyvenusios išplėstinės vilkų šeimos. Toliau matysime, kaip tai atsiliepia vilkų populiacijai ir visai jos aplinkai, įskaitant žmogaus ūkinę veiklą.

VILKŲ TERITORIJOS TAIP PAT PRIKLAUSO NUO MEDŽIOKLĖS. KAIP TAI ATSILIEPIA ŽMOGAUS ŪKINEI VEIKLAI?

Pažvelkime į vilkų šeimų užimamo ploto palyginimą Belovežo girioje Baltarusijos dalyje, kur vilkai medžiojami – tankumas vidutiniškai 1,2 individai/100km2, vidutinis šeimos dydis – 2,7-3,2 vilkai – ir Lenkijos dalyje, kur vilkai saugomi – tankumas vidutiniškai 2,3 individai/100km2, vidutinis šeimos dydis – 4-5 vilkai (Okarma, Schmidt , 1998). Galime daryti išvadą, kad kai vilkai nemedžiojami, jų telpa daugiau į tą pačią teritoriją, o kai medžiojami, jų teritorija plečiasi.

„Radijo sekimas vykdytas 1994 – 1998 metais bei sekimas pėdomis esant sniego dangai 1985 – 1996 metais parodė patikimą vilkų stabilumą šioje Belovežo girios dalyje, kur vilkai yra saugomi. Buvo užregistruotos trys gaujos pasižyminčios mažai kintančiu erdviniu išsidėstymu. Baltarusijos pusėje vilkai intensyviai medžiojami, todėl ten jų gaujos erdviškai ir bendruomeniškai nestabilios.“ (Šnipiškytė-Balčienė, 2012).

Tai reiškia, kad destabilizuojant vilkų šeimas medžioklės metu, jos pakrinka, palieka nusistovėjusias teritorijas ir daug dažniau atklysta į žmogaus ūkinės veiklos užimamus plotus. Mažesnės šeimos turi ieškoti maisto didesniu spinduliu, nes negali susimedžioti įprasto grobio – stambių kanopinių, kadangi tam neužtenka pajėgų. Kai šeima medžioja drauge, ji stipri, o vienišam vilkui elnias ar briedis kanopos smūgiu gali kiaurai perskrosti kaukolę. Jei taip besiblaškydami vilkai, kurių medžioklės potencialas yra sunaikintas, suskaldžius išplėstinę šeimą į mažesnes grupeles, randa lengvai pasiekiamą, tinkamomis apsaugos priemonėmis nesaugomą grobį, jie, be abejo, pasinaudoja proga numalšinti alkį. Jei tokia medžioklės streso situacija yra palaikoma, pradeda deformuotis įgimti vilkų medžioklės ir mitybos įpročiai, kitaip tariant – vilkai pradeda specializuotis ūkiu antpuoliuose. Taip medžioklės pasėkoje yra sukuriami tie „probleminiai“ vilkai.

Normali vilkų šeima yra išplėstinė tėvų ir palikuonių struktūra. Alfa vilkai – tėvai – vieninteliai turi teisę turėti jauniklių. Alfos garantuoja šeimos stabilumą ir nesuardomumą. Kiekviena nemedžiojama vilkų šeima dešimtmečiais gali gyventi savo teritorijoje, kol nenužudomi Alfa vilkai. Šeima gali didėti, bet jei pakanka grobio, teritorijos apimtis nuo to praktiškai nepriklauso. Nereikia pamiršti, kad intensyviau medžiojami kanopiniai žvėrys – vilkų grobis – sparčiau dauginasi, todėl plečiantis vilkų šeimai, jiems nekyla problemų liekant tame pačiame plote. Parkuose, kur vilkai nemedžiojami, ypač jei yra daugiau šeimų, vyksta vilkų populiacijos savireguliacija, ji neauga daugiau, nei gali talpinti teritorija. Konfliktai už jų teritorijos ribų yra ekstremaliai reti (Wallach 2015, Cariappa 2011). Jei rečiais-ketvirtais gyvenimo metais ar vėliau jaunesni vilkai atsiskiria nuo šeimos ir nutaria ieškoti poros, jie jau būna įgavę visus tėvų perduotus medžioklės įpročius ir normaliomis sąlygomis laikosi atokiau nuo žmogaus gyvenamų teritorijų. Tokie vilkai susiranda savo..

7
2019 m. gruodžio 1 d., Vilkų manifestas, Lietuvos vilkų populiacijos analizė

..teritoriją, net jei kartais tam reikėtų nubėgti tūkstančius kilometrų, ir joje įsikūrę palaiko iš tėvų išmoktas tradicijas.

Ten, kur vyksta medžioklė, vilkų šeimos suskaldomos, dažnai atsiranda daugiau jauniklius vedančių porų, o reiškia – daugiau šeimų. Kadangi net tada, jei šeima maža, jai reikalingas panašaus dydžio plotas, kaip ir išplėstinei šeimai, ankstesnė teritorija tampa per ankšta dalis vilkų, priversti ieškotis naujų plotų, išeina už jos ribų. Mažos vilkų grupelės ir vieniši vilkai, dėl suirus šeimai prarasto medžioklės potencialo nesugebėdami susimedžioti pakankamai maisto miške, gali migruoti, išeidami iš laukinės gamtos prieglobsčio link žmonių gyvenviečių, ypač traukiami ten laisvai besiganančių naminių gyvulių. Taip medžioklės metu suardžius vilkų šeimą viename rajone, probleminių vilkų gali atsirasti gretimuose rajonuose, kuriuose žalos atvejų iki tol nebuvo (Wielgus 2008, Treves 2016, Stone 2017). Intensyviai medžiojant toliau, situacija tik blogėja.

Vargu ar po paskutinių metų medžioklės Lietuvoje yra likę išplėstinių šeimų. Net rezervatų teritorijose jos, greičiausiai dėl brakonierių veiklos, yra sumažėjusios. Remiantis apskaitos duomenimis, paskelbtais Aplinkos ministerijos tinklapyje, ir genetinio tyrimo rezultatais, Lietuvoje pastebėtas labai didelis mažesnių vilkų grupelių, susidedančių iš 2-3 narių, skaičius ir daug vienišų vilkų, o suskaičiuotose didesnėse šeimose nedažnai daugiau nei 4 nariai. Tai, beje, reiškia daugiau porų ir daugiau jauniklių, daugiau rūpesčio juos išmaitinti.

Vilkai yra itin prisitaikantys gyvūnai. Pakanka probleminių vilkų teritorijose įrengti patikimus ganyklų aptvarus ir kelis metus palikti šeimas ramybėje, miške paliekant pakankamai jų natūralaus grobio, ir jie grįš prie savo ankstesnių natūralių įpročių. Čia būtina pastebėti, kad Lietuvoje skaičiuojant palaikytinas laukinių žvėrių populiacijas, visiškai neatsižvelgiama į ekosistemos ryšius tarp mitybos tinkle dalyvaujančių gyvūnų. Vilkai pagrinde maitinasi kanopiniais žvėrimis, todėl būtina tuose skaičiavimuose numatyti jiems reikalingą tų gyvūnų dalį ir jos neišmedžioti (Špinkytė- Bačkaitienė 2005). Tai ir yra tinkamų buveinių sąlygų užtikrinimas. Šis reikalavimas įtvirtintas Buveinių direktyvoje, bet atrodo, kad Lietuvos gamtos apsaugos specialistams tokie dalykai – paslaptis.

KAIP INTENSYVI MEDŽIOKLĖ PAŽEIDŽIA VILKŲ POPULIACIJOS STRUKTŪRĄ IR KEIČIA ELGSENĄ, ĮPROČIUS IR NET FIZIOLOGIJĄ

Kaip matote, vilkų medžioklė mokslininkų yra ne be reikalo laikoma kraštutine ir nepageidaujama priemone. Gausiais tyrimais yra įrodyta, kad medžiojamų vilkų populiacija tampa daug labiau pavojinga ūkininkams, nei toji, kuriai leidžiama netrukdomai gyventi. Kitaip tariant, kuo aršiau vilkai naikinami, tuo jie atneša daugiau žalos ir atvirkščiai, žalą galima labai sumažinti, kraštutinai apribojant medžioklę. („Plėšrūnų kontrolė neturi būti aklas šaudymas“, Frontiers in Ecology and the Environment, 2016)

Ten, kur leidžiamas vilkų populiacijos reguliavimas, ūkių antpuolių ne tik nesumažėja, bet padaugėja, palyginus su tomis teritorijomis, kur vilkai nemedžiojami. Rezultatą sunku pastebėti, jei medžioklė sustabdoma tik laikinai, trumpu periodu – vilkų populiacijai reikia laiko pusiausvyrai atgauti, bet jis akivaizdus ilgesniu laikotarpiu. Tyrimų, kurių eigoje buvo padaryta ši išvada, vyko ne vienas visame pasaulyje. Pernai (2018m.) pasibaigė LIFE projektas Rumunijoje, kurio metu taip pat buvo konstatuotas neigiamas medžioklės efektas.

Pažymėtina, kad net ir nedidelis vilkų populiacijos reguliavimas iššaukia atvirkštinį efektą žalos ūkiams prasme, todėl kištis į vilkų gyvenimą juos žudant galima tik kraštutiniais atvejais. (Wielgus 2008, Treves 2016, Stone 2017) Jei tikrai nėra kitos išeities, ir probleminis vilkas nepaisant apsaugos priemonių elgiasi netipiškai, tik tada galima svarstyti galimybę taikant šią kraštutinę priemonę. O priemonių apsisaugoti nuo vilkų, jų nežudant, yra daug, tik noro jas naudoti trūksta.

8
2019 m. gruodžio 1 d., Vilkų manifestas, Lietuvos vilkų populiacijos analizė

“Kur vilkai niokoja avių bandas, ten juos reikia nubaidyti ir tik kraštutiniu atveju – medžioti”, sakė biologijos mokslų daktarė Janina Prūsaitė, garsiausia Lietuvos vilkų žinovė. (Delfi, 2008)

GENETINIS TYRIMAS IR KEISTA JO NERIMĄ KELIANČIŲ REZULTATŲ INTERPRETACIJA

Aplinkos ministerijos pareigūnai teigia, kad toks didžiulis medžioklės limitas buvo nustatytas remiantis mokslininkų, vykdžiusių genetinius tyrimus, rekomendacijomis, išdėstytomis jų rašte. Norių atkreipti jūsų dėmesį, kad šio 2019 m. genetinio tyrimo vadovė Dr. Renata Špinkytė- Bačkaitienė savo ankstesniame moksliniame darbe taip pat minėjo, kad siekiant išsaugoti vilkų populiaciją, nevalia peržengti 34% vilkų bendro mirtingumo ribos, o juk tiek pernai metais, tiek šiemet nustatyta kvota yra 40% suskaičiuotos populiacijos. Kaip tuomet suprasti tas rekomendacijas? Be to, kaip galima rekomenduoti taip smarkiai medžioti vilkus, žinant kad populiacijos genetinė įvairovė nėra atsistačiusi po prieš pusę amžiaus patirto intensyvios medžioklės šoko? Kaip galima rekomenduoti medžioklę, remiantis tik vienų metų tyrimų rezultatais, kurie negali rodyti jokių žymesnių tendencijų, nes nėra atsvaros taško – ankstesnių metų panašaus lygio tyrimų? Tendencijos ir žymesni skirtumai populiacijų genetikoje pasirodo ne per vienus ir ne per du metus. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje apskritai į mokslą žiūrima, švelniai tariant, keistai. Aplinkos ministerijos konkursą tokiems tyrimams numatoma skelbti kasmet ar, geriausiu atveju kas du metus. Visai neaišku, ar jį laimėjusi mokslo įstaiga vykdys tyrimus ta pačia kryptimi ir tais pačiais metodais. Jei naudojami skirtingi metodai, rezultatus palyginti nėra paprasta, o kartais ir netikslinga. Tendencija gali būti aiškiai matoma tik tuomet, kai yra tyrimų tęstinumas. Tokia konkursų trumpalaikiams moksliniams tyrimams tvarka yra absoliučiai nesuprantama kalbant apie tokias sritis, kaip populiacijų būklės nustatymas. Kyla klausimas, kodėl Aplinkos ministerija neieško galimybių, o mano žiniomis, net atsisako pasiūlymų, vykdyti tarptautinio lygio ar Lietuvos mastu Europos Komisijos finansuojamus projektus. Tokie projektai vyko ne vienoje ES šalyje ir jie davė svarių rezultatų, be to, jie nėra našta šalies biudžetui.

Dabar pažvelkime į pačią 2019 m. Lietuvos vilkų genetinių tyrimų ataskaitą ir ją pakomentuokime jos rezultatus:

Nepasiekusi optimumo vilkų populiacijos genetinė įvairovė.

Norint atstatyti genetinę įvairovę, kuri susiaurėjo dėl intensyvaus vilkų naikinimo, vykdyto sovietmečiu ir prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, reikia ne didinti kvotas, o jas mažinti. Tai akivaizdu. Tai, kad genetinė įvairovė buvo pradėjusi kiek atsistatyti, galėjo būti dėl mažų medžioklės kvotų, fiksuotų keletą metų po įstojimo į ES. Ekstremaliai didelės paskutinių dviejų metų kvotos situaciją galėjo tik pabloginti. Tyrimuose tai negali atsispindėti, nes nėra atskaitos taško. Savaime suprantama, kad genetinės įvairovės neįmanoma pagerinti tuo pačių (medžioklės) būdu, dėl kurio ji susiaurėjo. 2. Populiacijos amžiaus struktūros sutrikimai. Amžiaus balansas populiacijoje yra labai svarbus jos stabilumui ir genetinės įvairovės atstatymui. Genetinio tyrimo metu nustatytas nepaprastai didelis nušautų pirmamečių jauniklių skaičius – 61,4% (palyginimui – 2011-2012m. 7,7%), o antramečių jauniklių yra likę katastrofiškai mažai – 6,9% (palyginimui – 2011-2012m. – 15,4%). (Špinkytė-Bačkaitienė, 2012, 2019). Tai reiškia, kad labai nedidelė dalis užpernykščių jauniklių išgyveno iki praeito sezono. Didelis pirmamečių vilkų skaičius ir sutrikęs amžiaus vidurkis, byloja apie tai, kad dėl intensyvios medžioklės patiriamas stresas destabilizuoja populiaciją, ir sutrikdo..

9
2019 m. gruodžio 1 d., Vilkų manifestas, Lietuvos vilkų populiacijos analizė

.. jos normalų reprodukcijos srautą (Bryan, 2015). Svarbu, kiek jauniklių išgyvena iki reprodukcijos amžiaus – trejų metų, nes jei jų išgyvena nepakankamai, populiacijos augimo procentas gali po metų ar dviejų kristi taip, kad išnykimo nebepavyks išvengti. Todėl mažas antramečių procentas yra grėsmingas faktas. Taip įvyko su Meksikos rudųjų vilkų populiacija, buveinėmis buvo Šiaurės Amerikos pietinės dalies teritorijos. Šie vilkai buvo intensyviai medžiojami. Kai buvo susigriebta, kad ši rūšis nyksta, sustabdyti procesą buvo per vėlu. 2019 m. pradėtas vykdyti šių vilkų įveisimas keliose valstijose (Florida, Šiaurės Karolina, Virginija, Alabama, Arkanzasas). Projektas kainuos dešimtis milijonų dolerių ir jis tikrai nebūtų vykdomas, jei vilkai mūsų ekosistemoms nebūtų absoliučiai būtini. 3. Galimas populiacijos reprodukcijos padidėjimas. Dėl medžioklės streso išauga reprodukcijos hormonų gamyba vilkų organizmuose. Net ovuliacijos ciklas gali pradėti kartotis ne vieną, o du kartus per metus (Bryan, 2015). Be to, kaip jau minėjau aukščiau, išardžius išplėstines šeimas atsiranda daugiau reprodukuojančių šeimų. Tai gali sukelti staigų trumpalaikį reprodukcinį bumą, kuris toliau tęsiant medžioklę priveda prie vadinamos „vištos kojos“ efekto, kai šeimų, o tuo pačiu populiacijos amžiaus struktūra yra tiek sudarkoma, kad nebelieka, kam reprodukuotis ir tuomet nebeįmanoma sustabdyti rūšies išnykimo. Kaip žinia, jauni nepatyrę vilkai, dėl medžioklės praradę savo tėvus, nemoka patys susimedžioti grobio jų pagrindiniu maisto šaltiniu būna lengvas ganyklose be priežiūros palikti naminiai gyvuliai. Šie jauni vilkai gali būti nespėję išmokti vengti žmogaus, todėl, likę be tėvų, gali būti drąsesni žmogaus atžvilgiu. 4. Vilniaus apylinkėse pastebėti Inbrydingo požymiai. Urbanizacija yra toli gražu ne vienintelė inbrydingo priežastis. Išplėstinėje vilkų šeimoje, kurios gyvenimo netrikdo medžioklė, jauniklius atsiveda tik viena alfa pora. Jauni vilkai lieka šeimoje bent jau kelis metus ir jei atsiskiria, išeina ieškoti poros į kitas teritorijas. Dėl medžioklės iširus tradicinėms šeimoms, poros gali susiformuoti tarp tos pačios šeimos individų, ypatingai, jei yra barjerai ir trukdžiai vilkams laisvai migruoti. Tai ir yra viena iš pagrindinių inbrydingo aplink Vilnių priežastis. Jei siekiama šį efektą mažinti, aplink Vilnių reikėtų uždrausti medžioklę daugeliui metų ir dideliu spinduliu (mokslo įrodyta, kad kuo gyvenvietė didesnė, tuo vilkai laikosi nuo jos atokiau). Tuomet ir vilkų migracija, kuri reikalinga genetinei įvairovei plėstis, vyks laisviau.

Kaip matote, tyrimo metu nustatyti vilkų populiacijos būklės požymiai byloja apie tai, kad jau kurį laiką yra medžiojama per daug intensyviai ir populiacija, geriausiu atveju, balansuoja ant išnykimo ribos. Bet Aplinkos ministerijos pareigūnai susitikime su visuomene teigė, kad pasirinkimas šiemet medžioti vilkus visoje Lietuvos teritorijoje, neatsižvelgiant į žalos atvejų vietas, taip pat yra vykdomas mokslininkų pageidavimu, nes rajonavimo atveju genetinių tyrimų medžiaga nėra pakankamai įvairi. Jei mokslininkų pozicija tikrai tokia, kuo nenorėčiau tikėti, ji ne mažiau keista, nei Ministerijos pareigūnų. Atrodytų, genetikai turėtų vykdyti tyrimus tam, kad užkirstų kelią vilkų populiacijos nykimui. Ir jei vilkai nėra medžiojami visoje teritorijoje, yra kitų priemonių, kaip antai – tirti vilkų ekskrementus, kas plačiai taikoma kitose šalyse.

Vilkų medžioklė visoje Lietuvos teritorijoje nepriklausomai nuo to, ar būta žalos atvejų ar ne, neturi jokios prasmės ir pažeidžia „Vilko apsaugos plano“ 41 skirsnį: „Rūšies genetinei įvairovei bei ekologiniam efektyvumui užtikrinti turi būti leidžiama vilkams užimti kiek įmanoma didesnį tinkamų buveinių plotą šalyje, o paplitimas ribotinas tik tose teritorijose, kuriose kyla neišvengiami ir netoleruotino intensyvumo konfliktai su žmogaus ūkiniais interesais (…).“

Kita vertus, susitikime AM buvo paminėta, kad rajonavimas kelia riziką išnaikinti ištisas šeimas vietiniu lygiu, ir tai tiesa. Apskaitos rezultatai leidžia manyti, kad didelėje dalyje Lietuvos teritorijos vilkų nebuvo rasta. Pažymėtina, kad net ir nedidelis vilkų populiacijos reguliavimas iššaukia atvirkštinį efektą žalos ūkiams prasme, todėl kištis į vilkų gyvenimą juos žudant galima tik…

10
2019 m. gruodžio 1 d., Vilkų manifestas, Lietuvos vilkų populiacijos analizė

..kraštutiniais atvejais. (Wielgus 2008, Treves 2016, Stone 2017) Jei tikrai nėra kitos išeities, ir probleminis vilkas nepaisant apsaugos priemonių elgiasi netipiškai, tik tada galima svarstyti galimybę taikant šią kraštutinę priemonę. O priemonių apsisaugoti nuo vilkų, jų nežudant, yra daug, tik noro jas naudoti trūksta. “Kur vilkai niokoja avių bandas, ten juos reikia nubaidyti ir tik kraštutiniu atveju – medžioti”, sakė biologijos mokslų daktarė Janina Prūsaitė, garsiausia Lietuvos vilkų žinovė. (Delfi, 2008).

Pasvėrus visus faktus nekyla abejonių, kad tiek medžioklė visoje teritorijoje be pasirinkimo, tiek atskirose teritorijose, neša vien žalą ir toks medžiotojų interesų tenkinimas baigia visiškai destabilizuoti Lietuvos vilkų populiaciją. Tam, kad ji neišnyktų, kol nebus patikimų duomenų apie vilkų populiacijos būklę, nebus apsvarstytos ir patvirtintos tinkamos vilkų populiacijos apsaugos priemonės bei tinkamai suredaguoti vilkų apsaugą reglamentuojantys teisiniai aktai, būtina stabdyti šio sezono vilkų medžioklę Lietuvoje ir padėti ūkininkams apsaugoti gyvulius taikiomis priemonėmis, panaudojant tam Europos komisijos skirta lėšas.

Parengė Lina Sedra

Bukles analize PDF


Visuomenė turėjo tik 10 dienų reaguoti į tokį vienašališką ir nepagrįstą medžioklės kvotų padidinimą:


SOS VILKAI! Patvirtinta REKORDINĖ medžioklės kvota – vilkų apsaugos ar vilkų genocido planas? (Taikinyje – 40 proc. populiacijos) Lina SEDRA

Tikra Jeloustouno (JAV) istorija – kaip vilkai grąžino upes į savo vagas ir kaip Lietuvos miškai virto skerdyklomis 

Kaip ir kodėl intensyvi medžioklė suardo vilkų šeimas ir išbalansuoja plėšrūnų elgesį. Įdomūs faktai apie vilkus ir kiek kainuoja vilko trofėjus?

Šiuolaikinė medžioklė – tai tradicija, virtusi nusikaltimu? Andrius GAIDAMAVIČIUS

SOS VILKAI! Patvirtinta rekordinė vilkų medžioklės kvota. Komentuoja Andrius Gaidamavičius

Ekologas, gamtos fotografas Renatas Jakaitis (Punios šilas) apie medžiotojus, medžioklę ir jos kontrolę:

GINAMOJI VILKŲ KALBA. Linas BALSYS #medžioklė

Vilkai, avys ir medžiotojai (visas posėdis) Seimas, 2019 11 27


34 medžiotojai arba beveik ketvirtadalis Seimo

#medžiotojai #seime
Toks medžiojančių Seimo narių skaičius minimas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komAiteto (NSGK) tyrimo apie verslo poveikį politikai išvadose, čia pat užsimenant, kad Seimo narių ir verslininkų priklausymas tam pačiam medžiotojų klubui sukelia riziką pasireikšti interesų konfliktams. Kas jie, tie Seimo medžiotojai?Prieš 2016 m. Seimo rinkimus paskelbtas kandidatų į Seimą kurie yra „medžiotojai ir jiems prijaučiantys“, sąrašas:

2016-seimo-rinkimai medziotojai ir prjauciantys  Atskiro dėmesio nusipelnė ir „Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos veiklai palankių sprendimų LR Seime oponentai“. Prie jų pavardžių atsidūrė minusai.

 

Medžioklę dažniausiai deklaruoja „valstiečiai“

 

Išnagrinėjus Seimo narių Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktas privačių interesų deklaracijas, matyti, kad priklausymą medžiotojų draugijoms, klubams ir būreliams yra deklaravę 18 Seimo narių. Taigi, gerokai mažiau negu 34, kuriuos įvardina STT.

 

Aštuoni iš deklaravusių priklausymą organizacijoms Seimo narių priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijai, po tris – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDDP) frakcijoms, po vieną – „Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoms bei mišriai Seimo narių grupei.

 

Remiantis deklaracijomis, „valstiečių“ frakcijoje medžioja Jonas Jarutis, kuris yra medžiotojų klubo „Vaduva“ narys, Viktoras Rinkevičius, kuris yra Biržų rajono Spalviškių medžiotojų būrelio narys, Kęstutis Mažeika, esantis Kauno žvejų draugijos nariu, Vytautas Rastenis, kuris yra Švenčionių medžiotojų būrelio narys, Juozas Varžgalys, kuris yra Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos narys, Petras Valiūnas, kuris yra medžiotojų klubo „Varėnė“ narys, Aurimas Gaidžiūnas, kuris yra medžiotojų klubo „Kiršinas“ akcininkas, dalininkas ir narys bei Raimundas Martinėlis, kuris yra Rokiškio rajono „Atžalyno“ medžiotojų klubo akcininkas, dalininkas ir narys.
TS-LKD frakcijos nariai, deklaravę priklausymą medžiotojų organizacijoms – Sergejus Jovaiša, kuris yra medžiotojų klubo „Šilas“ narys, Rimantas Jonas Dagys, kuris yra Kauno medžiotojų klubo „Alšengiris“ narys, ir Paulius Saudargas, kuris yra to paties „Alšengirio“ dalininkas ir narys. Tiesa, apie medžioklę deklaracijoje užsimena ir dar vienas šios partijos parlamentaras. „Esu medžiotojas“, – deklaracijoje lakoniškai nurodo Kazys Starkevičius, tačiau priklausymo klubui, organizacijai ar būreliui nedeklaruoja.
(…)

Kiti savo priklausymą medžiotojų organizacijoms deklaravę Seimo nariai – „tvarkiečių“ vedlys Remigijus Žemaitaitis, priklausantis medžiotojų klubui „Ąžuolas“, LRRA atstovė Rita Tamošunienė, priklausanti medžiotojų klubui „Alys“, socialdemokratas Juozas Olekas, kuris yra Medžiotojų ir žvejų klubo „Rotary gamta“ akcininkas, dalininkas ir narys, bei mišriai Seimo narių grupei priklausantis „darbietis“ Valentinas Bukauskas, kuris yra Medžiotojų ir žvejų draugijos būrelio „Džiugas“ narys. Taigi, priklausantys medžiotojų organizacijoms arba esantys medžiotojai iš viso nurodė 19 Seimo narių.

 

Gerokai mažiau negu 34, kuriuos mini STT, o remdamasis STT pažyma – ir NSGK.

 

Medžioklę mėgsta, bet nedeklaruoja Ieškodamas atsakymo į klausimą, kas yra likę keliolika Seimo narių medžiotojų, 15min žurnalistas patikrino prie 2016 m. Seimo rinkimus kandidatų į Seimą pateiktas biografijas, ieškodamas, kurie Seimo nariai prie savo pomėgių nurodė medžioklę. Tai padarius paaiškėjo, kad trys Seimo nariai – LLRA atstovas Leonard Talmont, „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius ir „valstietis“ Algimantas Kirkutis – prieš 2016 m. Seimo rinkimus pateiktose biografijose nurodė, kad jų pomėgis – medžioklė, tačiau priklausymo medžiotojų draugijoms, klubams, būreliams ir pan. naujausioje privačių interesų deklaracijoje nedeklaravo.


#VilkųSargyba #Rėmelis #STOPTrofėjųMedžioklei #MąstymoReforma #HolistinėPasaulėžiūra #MedžioklėsPolitika

MŪSŲ ŽVĖRYS – NACIONALINĖ DISKUSIJA.
 
Paieškoje įvesk: Vilkų sargyba
Išsirink norimą emblemą ir tapk vilkų sargu.

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau