Virš 118 organizacijų ir įmonių reikalauja miško kirtimų sugriežtinimo saugomose teritorijose – miškų pataisos keliauja į Vyriausybę (PASIŪLYMAI)

PRANEŠIMAS SPAUDAI

2019-04-04

Virš 100 organizacijų ir įmonių kreipėsi į Vyriausybę, Seimą ir Aplinkos ministeriją dėl miško kirtimų sugriežtinimo saugomose teritorijose

Šią savaitę daugiau nei 100 organizacijų ir įmonių, palaikydami Labanoro klubo ir Asociacijos „Gyvas miškas“ iniciatyvą, kreipėsi į Ministrą Pirmininką, Seimo LVŽS frakcijos vadovą, Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetų vadovus, Aplinkos ministrą. Kreipimesi buvo išdėstyti pasiūlymai 118-organizaciju-kreipimasis Aplinkos ministerijos paruoštam Miškų įstatymo pakeitimo projektui, kurių esmė – vykdyti Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl europinės svarbos teritorijų (NATURA 2000) apsaugos, bet tuo pačiu neaukoti nacionalinių saugomų teritorijų (nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių).

Nors yra visos galimybės kompensacijas už NATURA 2000 mokėti iš ES skiriamos paramos, ką sėkmingai įgyvendino Estija, Aplinkos ministerija sugalvojo papildomai kompensuoti miško savininkams ir miško pramonės atstovams, darant nuolaidas kirtimams pačiose jautriausiose nacionalinėse saugomose teritorijose, t.y. siūloma griežtai nebesaugoti šlaitų miškų, gamtinių draustinių ir leisti pagrindinius plynus kirtimus nacionaliniuose parkuose, ko anksčiau (su retomis išimtis) nebuvo galima daryti.

Dabartinis Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo projektas yra labai kompromisinis ir galima būtų jam neprieštarauti, laikant, kad tai tik pirmas žingsnis vertingiausių ir natūraliausių miškų išsaugojimo link, tačiau niekada nesutiksime, kad valstybinių parkų ir draustinių dalys, kurios nepatenka į NATURA 2000 tinklą, būtų intensyviau eksploatuojamos, kai tų valstybinių parkų ir draustinių būklė jau dabar yra labai bloga. Mes laikomės europinės praktikos, kad saugomose teritorijose galėtų vykti tik gamtinę būklę, biologinę įvairovę ir vertingą kraštovaizdį palaikantys kirtimai, bet ne komerciniai miškų ūkio kirtimai, kurie Lietuvoje vykdomi neatsižvelgiant į teritorijos paskirtį. Taip pat mes nesutinkame su ydingu miškų vertės apskaičiavimu, kai vertinamas tik medienos prieaugis ir medienos pramonės poreikiai ir tik pagal tai nustatoma metinė kirtimo norma, nors pasaulyje visuotinai pripažįstama, kad mediena – tik maža dalis visos miško sukuriamos vertės.  

Nežiūrint į dabartinio Miškų įstatymo projekto trūkumus raginame Aplinkos ministeriją nedelsiant šį projektą pateikti LR Seimui, kad patys Seimo nariai, atliepdami visuomenės lūkesčiams, įneštų reikalingus pataisymus. Dabartinis įstatymo „marinavimas“, daugybę kartų derinant jį su lobistine Miškų ūkio konsultacine taryba, leidžia toliau neatsakingai kirsti saugomas teritorijas ir diskredituoja pačią Aplinkos ministeriją, kurios atstovai žadėjo iki š.m. kovo mėnesio atnešti į Seimą jau su visuomene suderintą  įstatymo projektą.

Tuo atveju, jeigu per balandžio mėnesį ministerija nepateiks Seimui savo projekto ir jis toliau bus vilkinamas, prašysime Seimo vadovybės, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas kitas, jau dabar Seime esantis įstatymo projektas, draudžiantis plynus kirtimus visose saugomose teritorijose.

Kreipimąsi į Vyriausybę, Seimą ir Aplinkos ministeriją pasirašė Labanoro klubas, Asociacija „Gyvas miškas“, Lietuvos geografų draugija, Lietuvos dendrologų draugija, Sąjūdis už Lietuvos miškus, Lietuvos gamtos fondas, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Latvijos aplinkos apsaugos klubas, Darnaus vystymosi centras, Lietuvos arboristikos centras, Judėjimas „Už gamtą“, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Jaunimo asociacija „Žaliasis šilas“, Lietuvos ekobendruomenių asociacija, Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, Žaliosios politikos institutas, Kultūros idėjų institutas, Asociacija „Klaipėdos žalieji“, Asociacija „Gyvoji planeta“, Lietuvos Jaunimo Ramuva, Atsargos karininkų sąjunga ir kitos nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos, bendruomenės, sporto klubai, kultūros organizacijos, verslo įmonės, kurioms rūpi Lietuvos miškų ateitis.  

118 organizacijų ir įmonių vardu,

Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius, tel. 8 678 87600

Asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorė Monika Peldavičiūtė, tel. 8 601 01906


PRANEŠIMAS SPAUDAI – pranesimas spaudai 2019-04-04

PASIŪLYMAI IR PASTABOS – 118-organizaciju-kreipimasis

Simonas Gentvilas teikia pataisas atveriančias kelią skalūnų dujoms, Remigijus Žemaitaitis – statybų plėtrai miškuose (PROJEKTAI)


Andrius Gaidamavičius – draustiniai ne kolūkiai, jų griauti nereikėjo

Andrius Gaidamavičius – draustiniai ne kolūkiai, jų griauti nereikėjo🌲🌲🌲Iš Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ konferencijos Seime – „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus?“ (VISAS VIDEO įrašas) 2019 04 02https://www.gyvasmiskas.lt/sajudzio-uz-lietuvos-miskus-konferencija-seime-metai-po-reformos-kodel-visuomenei-prireike-ginti-lietuvos-miskus-video-irasas-2019-04-02/PRANEŠIMAI 1 DALISAlgirdas BUTKEVIČIUS, Seimo narys, LSDD frakcijos seniūno pavaduotojas. Įžanginis žodis32:45 Prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus MATULIONIS, Lietuvos socialinių tyrimų centras. „Valstybinių miškų valdymo reformos pasekmės Lietuvos regionų plėtrai“Prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus MATULIONIS, Lietuvos socialinių tyrimų centras. Priedas1:11:10 Dalius SERAFINAS, Vilniaus universiteto profesorius. „Kokia yra tikroji miškų vertė“1:32:41 Dr. Marius ALEINIKOVAS, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas. „Miško naudojimo intensyvumas ir problemos Lietuvoje. Ką rodo kitų valstybių patirtis?“DISKUSIJA:1:57:10 Rietavo meras apie tai kaip urėdijų reforma palietė miestelio žmones2:00:30 Rimantas JUREVIČIUS, buvęs Zarasų miškininkas (39 metai stažas)2:13:10 aktorius Giedrius ARBAČIAUSKASPRANEŠIMAI 2 DALIS2:37:51 Stanislovas ČEPINSKAS, kraštovaizdžio specialistas. „Ar turime alternatyvą miškų kirtimams?“ 2:52:45 Kazimieras SVENTICKAS, Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas. „Punios šilas: ar išsaugosime nesaugodami?“2:18:12 Andrius GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas, „Labanoro klubo“ prezidentas. „Kokią Labanoro girią norime matyti rytoj?“3:39:50 Seimo nario Mindaugo PUIDOKO replika3:42:13 Privačių miško savininkų atstovas3:55:54 Monika PELDAVIČIŪTĖ, asociacijos „GYVAS MIŠKAS“ koordinatorė. „Atsakinga miškininkystė Lietuvoje: ar įmanomi harmoningi gamtos ir žmogaus santykiai?“4:27:55 lakūno Vytauto RADAVIČIAUS komentaras🌲🌲🌲Visus konferencijos pranešimus (SLAIDUS) rasite čia: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35448&p_k=1&p_event_id=11480🌲🌲🌲Kiek dar stovėsime po medžiu kertamoje sengirėje? Mintys po miškų konferencijos. Kęstutis Urbahttps://www.gyvasmiskas.lt/kiek-dar-stovesime-po-medziu-kertamoje-sengireje-mintys-po-misku-konferencijos-kestutis-urba/🌲🌲🌲REMK MIŠKO GYNYBĄ! AČIŪ UŽ JŪSŲ VISŲ PALAIKYMĄ, MŪSŲ JĖGA VIENYBĖJE 👉Kas mes: www.gyvasmiskas.lt/paremk/Paremkite pilietinį judėjimą už Gyvą mišką: www.gyvasmiskas.lt/paremk/Patreon platformoje: www.patreon.com/gyvasmiskasMieli, miško bičiuliai, primename, kad jau galite prisidėti prie Gyvo miško veiklos – skirdami savo 2% pajamų mokesčio.TIESIOGINĖ PARAMA:Asociacija „Gyvas miškas“Gavėjo kodas: 304896516Sąsk. Nr.: LT217300010156112739Mokėjimo paskirtis: Parama

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. balandžio 3 d., trečiadienis


Ar įmanomi harmoningi gamtos ir žmogaus santykiai? GYVAS MIŠKAS, 2019 04 02

Jeigu priiminėdami ir derindami valstybinės reikšmės sprendimus vadovautumėmės 7 KARTOMS Į PRIEKĮ PRINCIPU ir jų ateities užtikrinimu, tai aiškiai pamatytumėm kokių sprendimų reikia šiandien.#IdėjaLietuvai #HolistinėMiškininkystė Monika PELDAVIČIŪTĖ, „GYVAS MIŠKAS“ koordinatorė Atsakinga miškininkystė Lietuvoje: ar įmanomi harmoningi gamtos ir žmogaus santykiai? – SEIMAS, 2019 balandžio 2 diena. 🌲🌲🌲Iš Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ konferencijos Seime – „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus?“ (VISAS VIDEO įrašas) 2019 04 02https://www.gyvasmiskas.lt/sajudzio-uz-lietuvos-miskus-konferencija-seime-metai-po-reformos-kodel-visuomenei-prireike-ginti-lietuvos-miskus-video-irasas-2019-04-02/PRANEŠIMAI 1 DALISAlgirdas BUTKEVIČIUS, Seimo narys, LSDD frakcijos seniūno pavaduotojas. Įžanginis žodis32:45 Prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus MATULIONIS, Lietuvos socialinių tyrimų centras. „Valstybinių miškų valdymo reformos pasekmės Lietuvos regionų plėtrai“Prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus MATULIONIS, Lietuvos socialinių tyrimų centras. Priedas1:11:10 Dalius SERAFINAS, Vilniaus universiteto profesorius. „Kokia yra tikroji miškų vertė“1:32:41 Dr. Marius ALEINIKOVAS, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas. „Miško naudojimo intensyvumas ir problemos Lietuvoje. Ką rodo kitų valstybių patirtis?“DISKUSIJA:1:57:10 Rietavo meras apie tai kaip urėdijų reforma palietė miestelio žmones2:00:30 Rimantas JUREVIČIUS, buvęs Zarasų miškininkas (39 metai stažas)2:13:10 aktorius Giedrius ARBAČIAUSKASPRANEŠIMAI 2 DALIS2:37:51 Stanislovas ČEPINSKAS, kraštovaizdžio specialistas. „Ar turime alternatyvą miškų kirtimams?“ 2:52:45 Kazimieras SVENTICKAS, Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas. „Punios šilas: ar išsaugosime nesaugodami?“2:18:12 Andrius GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas, „Labanoro klubo“ prezidentas. „Kokią Labanoro girią norime matyti rytoj?“3:39:50 Seimo nario Mindaugo PUIDOKO replika3:42:13 Privačių miško savininkų atstovas3:55:54 Monika PELDAVIČIŪTĖ, asociacijos „GYVAS MIŠKAS“ koordinatorė. „Atsakinga miškininkystė Lietuvoje: ar įmanomi harmoningi gamtos ir žmogaus santykiai?“4:27:55 lakūno Vytauto RADAVIČIAUS komentaras🌲🌲🌲Visus konferencijos pranešimus (SLAIDUS) rasite čia: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35448&p_k=1&p_event_id=11480🌲🌲🌲Kiek dar stovėsime po medžiu kertamoje sengirėje? Mintys po miškų konferencijos. Kęstutis Urbahttps://www.gyvasmiskas.lt/kiek-dar-stovesime-po-medziu-kertamoje-sengireje-mintys-po-misku-konferencijos-kestutis-urba/🌲🌲🌲REMK MIŠKO GYNYBĄ! AČIŪ UŽ JŪSŲ VISŲ PALAIKYMĄ, MŪSŲ JĖGA VIENYBĖJE 👉Kas mes: www.gyvasmiskas.lt/paremk/Paremkite pilietinį judėjimą už Gyvą mišką: www.gyvasmiskas.lt/paremk/Patreon platformoje: www.patreon.com/gyvasmiskasMieli, miško bičiuliai, primename, kad jau galite prisidėti prie Gyvo miško veiklos – skirdami savo 2% pajamų mokesčio.TIESIOGINĖ PARAMA:Asociacija „Gyvas miškas“Gavėjo kodas: 304896516Sąsk. Nr.: LT217300010156112739Mokėjimo paskirtis: Parama

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. balandžio 3 d., trečiadienis


LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

LR Seimo LVŽS frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui

LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Kęstučiui Mažeikai

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stančikui

Laikinai einančiam Aplinkos ministro pareigas Žygimantui Vaičiūnui

 

PASIŪLYMAI IR PASTABOS

DĖL MIŠKŲ ĮSTATYMO PATAISŲ SPRENDŽIANT PLYNŲ MIŠKO KIRTIMŲ IR KIRTIMŲ SAUGOMOSE TERITORIJOSE SUKELTAS PROBLEMAS

2019-03-31, Vilnius

Kiekvienais metais intensyvėjantys miškų kirtimai Lietuvoje kelia pagrįstų klausimų, ar valstybinės reikšmės miškai, patikėjimo teise valdomi Valstybinių miškų urėdijos, yra Lietuvos visuomenės, ar tik jos dalies (miškininkų ir medienos pramonės atstovų) turtas.

Nustatant medienos kirtimo normą niekada nebūdavo atsižvelgiama į visuomenės poreikius kitoms miško teikiamoms paslaugoms (rekreacija, miško gėrybės ir kt.). Ekologiniai poreikiai taip pat nebuvo patenkinami ir, kai atėjo metas vykdyti europinius įsipareigojimus, praregėta, kad esama miškus apimančių saugomų teritorijų būklė yra tiek bloga, kad tiems įsipareigojimams įvykdyti tenka aukoti ir išlikusius ūkinius bei privačius miškus. Valstybinė miškų tarnyba neatlieka savo pareigos visapusiškai vertinti Lietuvos miškų vertę ir vietoje to pateikia tik apskaičiavimus, kokius nuostolius patirs medienos pramonės sektorius įvedus daugiau apribojimų. Ekosistemų paslaugų praradimas, šalies patrauklumo sumažėjimas prarandant natūralų kraštovaizdį, sąlygų bloginimas kitų rūšių verslų bei veiklų, kuriems reikalinga natūrali gamtinė aplinka, vystymui, gyventojų nekilnojamojo turto vertės kritimas ir gyvenimo kokybės bloginimas – vis dar nepatenka į oficialią statistiką jokiais pavidalais, nors tai galėtų įrodyti, kad žala valstybei dėl intensyvios miškų ūkio veiklos yra didesnė nei gaunama nauda.   

Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo įsteigti NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą, skirtą išskirtinai biologinei įvairovei išsaugoti. Tuo tarpu Lietuvos nacionalinės saugomos teritorijos apima visumą vertybių – ne tik biologinės įvairovės, bet ir ištisų ekosistemų, gamtos ir kultūros paveldo, vertingiausio kraštovaizdžio apsaugą. Tad NATURA 2000 tinklas su nacionalinėmis saugomomis teritorijomis persidengia tik iš dalies. Pagal ES reikalavimus buvo įsteigtos NATURA 2000 teritorijos, kurių vienos buvo steigiamos Paukščių direktyvos pagrindu (paukščių apsaugai svarbios teritorijos – PAST), kitos – Buveinių direktyvos pagrindu (buveinių apsaugai svarbios teritorijos).

Tačiau iš pradžių buvo tik preliminariai žinoma, kokios vertingos rūšys ir vertingos buveinės yra šiose NATURA 2000 teritorijose. Buvo reikalinga detali inventorizacija, kad būtų patikslintos NATURA 2000 teritorijų ribos. Nacionalinė inventorizacija pradėta 2011 metais ir baigta 2014 metais. Inventorizuoti patys vertingiausi (biologinės įvairovės požiūriu) sklypai dėl mums nesuprantamų priežasčių dar penkerius metus neįgavo jokio saugomos teritorijos statuso, leidžiant juos kirsti plynai. Duomenys apie inventorizuotas europinės svarbos buveinės buvo paskelbti ir viešai prieinami geoportal.lt tinklalapyje, tad miško savininkai ir miškų urėdijos, turėdamos šią informaciją, stengdavosi pirmiausia iškirsti šias teritorijas, kol dar neuždėti apribojimai. Skaudžiausia, kad lygiai taip pat miško kirtėjų taikiniu tapo nacionalinėse saugomose teritorijose (draustiniuose, regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose) inventorizuotos, bet kol kas be apsaugos statuso esančios europinės svarbos buveinės. Mes manome, kad tai nusikalstama veikla ir dėl didelės žalos, padarytos valstybei, visuomenės atstovai jau du kartus kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kol kas dar neatliko monitoringo, kokia dalis šių inventorizuotų teritorijų jau sunaikinta, bet mes manome, kad plynai iškirsta apie 30 proc., dar apie 20 proc. sugadinta kitais kirtimais, dėl ko šios teritorijos nebeatitinka europinių kriterijų ir nebetinka NATURA 2000 tinklui.

Buveinių direktyva reikalauja saugoti ne visas inventorizuotas buveines, o tik tam tikrą jų procentą (priklausomai nuo rūšies – nuo 20 iki 60 proc.). Jeigu Aplinkos ministerija iš karto po nacionalinės inventorizacijos būtų apsaugojusi inventorizuotas europinės svarbos buveines, jų apsaugai pilnai pakaktų saugomose teritorijose inventorizuoto ploto. Bet kadangi ir saugomose teritorijose labai daug europinės svarbos buveinių buvo sunaikinta, tai to ploto dabar trūksta ir tenka dalį trūkstamo ploto kompensuoti iš ūkinių ir privačių miškų. Miškininkai ir miško savininkai dėl to pyksta ir stabdo naujo Miškų įstatymo projekto, apribosiančio kirtimus, teikimą LR Seimui. Visuomenė gi pyksta, kad dėl vilkinamų įstatymų projektų toliau tęsiamas miškų naikinimas saugomose teritorijose.

Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą dėl neužbaigto NATURA 2000 tinklo ir jeigu valstybei teks mokėti baudą, ji bus sumokėta iš mokesčių mokėtojų, t.y. visos visuomenės pinigų, tad visuomenė bus nuskriausta antrą kartą.

Maža to, Europos Komisija dažnai taiko praktiką, kad už nevykdomas direktyvas yra sumažinama valstybei skiriama europinė parama. Tokiu būdu tenkinant tik vienos pusės (miško pramonės) interesus nukentės visos kitos valstybės sritys. Miško savininkų asociacijos skaičiuoja, kokius nuostolius jie patirtų dėl ES direktyvų vykdymo, tačiau pamiršta, kiek milijonų eurų privatus miško sektorius jau gavo europinės paramos pavidalu. Ar būtų buvę geriau, jeigu Lietuva nebūtų įstojusi į ES ir būtų nereikėję vykdyti jos direktyvų? Nusikalstamas buvo Aplinkos ministerijos pareigūnų tarnybos pareigų neatlikimas, dėl kurio dabar tiek triukšmo, bet esame įsitikinę, kad ir pačios miško savininkų, miškininkų bei miško pramonės asociacijos savo lobistine veikla prisidėjo prie to, kad ES direktyvų vykdymas būtų kuo toliau atidedamas.

Europos Komisijos narys Karmenu Vella savo 2019-02-19 atsakyme Lietuvos europarlamentarui Broniui Ropei teigia: „Komisija per dvišalį dialogą gamtos klausimais, surengtą pagal Veiksmų planą gamtai, žmonėms ir ekonomikai, neseniai kalbėjosi su Lietuvos valdžios institucijomis apie intensyvėjantį medyno kirtimą ir dažniau išduodamus leidimus vykdyti plyną kirtimą Lietuvos miškuose, be kita ko, saugomose teritorijose, pvz., „Natura 2000“ teritorijose. Šiame kontekste Komisija pabrėžė: būtina užtikrinti, kad miško kirtimo veikla, kuri gali turėti įtakos saugomų buveinių ir rūšių išsaugojimo tikslams „Natura 2000“ teritorijose, būtų tinkamai įvertinta ir vykdoma griežtai laikantis ES gamtos teisės aktuose, konkrečiau Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje, nustatytų sąlygų. Tikimasi, kad nacionalinės administravimo institucijos ir, kai reikia, nacionaliniai teismai užtikrins, kad šių taisyklių būtų laikomasi. Komisija toliau stebės padėtį ir imsis tolesnių priemonių, jei to prireiks.“

Nors dabartinis Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo projektas neatliepia visuomenės lūkesčių, kad saugomose teritorijose nebūtų atliekami tokie miško kirtimai, po kurių miškas iškertamas plynai (pagrindiniai plynieji kirtimai ir supaprastinti atvejiniai kirtimai), bet kad nežlugtų šis projektas visai, mes sutinkame su juo, kaip kompromisiniu, jeigu iš dabar galiojančio Miškų įstatymo nebus išbrauktos tam tikros nuostatos, kurių išbraukimą Aplinkos ministerija teikia kaip „kompensaciją“ miško savininkams ir miško pramonės atstovams už padidėsiančius apribojimus inventorizuotose europinės svarbos buveinėse. Kompensacijos už šių buveinių apsaugą turi būti išmokamos įstatymų nustatyta tvarka ir iš ES paramos, o ne aukojant nacionalines saugomas teritorijas.

Todėl iš dabar galiojančio Miškų įstatymo reikalaujame PALIKTI šias nuostatas:

 

  • Dėl priešerozinių miškų apsaugos.

 

Dabar galiojančiame įstatyme priešeroziniai miškai priskiriami II miškų grupei. Aplinkos ministerija siūlo juos perkelti į III miškų grupę, motyvuodama tuo, kad šlaituose ir taip neleidžiama kirsti miško plynai. Tačiau bus leidžiami atvejiniai kirtimai, kuriais miškas gali būti pilnai iškertamas per 2-3 kartus. Šlaituose augantys miškai yra labai pažeidžiami ir bet kokie miško kirtimo darbai turi būti atliekami labai atsakingai, kad neatsitiktų taip, kaip su Gedimino kalnu. Šiuo metu juose leidžiami tik atrankiniai kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose ir tai yra riba, kurią pažeidus kitokia ūkinė veikla negrįžtamai paveiktų šlaitų dirvožemį, sukeldama erozijas ir nuošliaužas. Be to, šlaituose augantys miškai dėl nepatogios vietos ūkininkavimui ilgą laiką buvo neliečiami. Todėl čia susiformavo patys seniausi ir patys vertingiausi Lietuvos miškai, kurie ir toliau turėtų likti su II miškų grupės statusu. Miškų konsultacinėje taryboje Aplinkos ministerijos atstovai priešerozinių miškų išbraukimą iš II miškų grupės traktavo kaip nuolaidą miško savininkams ir miškinininkams, bet tiek miško savininkai, tiek miškininkai patys sukritikavo tokią idėją. Prašome Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl priešerozinių miškų palikti nepakeistą.

 

  • Dėl atvejinių kirtimų draudimo ekosistemų apsaugos (IIA miškų grupė) ir rekreaciniuose miškuose (IIB miškų grupė).

 

Dabar galiojančiame įstatyme draustiniuose ir rekreaciniuose miškuose (miško parkuose, paežerėse) II miškų grupėje leidžiami tik atrankiniai kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose, o atvejiniai kirtimai yra draudžiami. Aplinkos ministerija savo projekte siūlo atvejinius kirtimus leisti. Atvejiniais kirtimais miškas pilnai iškertamas per 2-3 kartus, tad to natūralaus miško, dėl kurio ir buvo įsteigtas botaninis ar zoologinis draustinis, paprasčiausiai nelieka. Atvejiniai kirtimai sudarkytų ir rekreacinių miškų aplinką. Miško parkai, tokie kaip Rozalimo miško parkas Pakruojo rajone, įsteigti visuomenės protestų dėka, vėl taptų protestų židiniu, jeigu atvejiniais kirtimais juose kas nors sugalvotų iškirsti pusę medžių vienu ypu. Tokia siūloma Aplinkos ministerijos „nuolaida“ miškininkams ir miško savininkams yra neprotinga ir tik dar labiau pablogintų ir taip prastą saugomų teritorijų būklę Lietuvoje. Todėl prašome Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl atvejinių kirtimų draudimo IIA ir IIB grupės miškuose, palikti nepakeistas.

 

  • Dėl plynųjų pagrindinių kirtimų draudimo nacionaliniuose parkuose.

 

Dabar galiojančiame įstatyme pagrindiniai plynieji kirtimai nacionaliniuose parkuose yra draudžiami, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. Aplinkos ministerija siūlo nacionaliniuose parkuose, lygiai kaip ir regioniniuose parkuose leisti pagrindinius plynus kirtimus iki 1 ha. Lietuvos nacionaliniai parkai ir taip yra išdarkyti plynių, padarytų supaprastintais atvejiniais kirtimais, tad jų apsauga turi būti griežtinama, o  ne lengvinama. Pagal LR Seimo parlamentinių tyrimų skyriaus parengtą studiją Europos Sąjungoje labai retai kada leidžiami plynieji kirtimai nacionaliniuose parkuose, o Lietuva, kartu su Rumunija, yra tarp tokių atsilikusių šalių, kurios tokius kirtimus vis dar leidžia. Aplinkos ministerija argumentuoja, kad Lietuvos valstybiniai parkai yra kitokie negu ES, kad tai kompleksinės teritorijos, bet pamiršta pasakyti, kad šios „kompleksinės teritorijos“ įsteigtos apjungiant 1960-1974 metais įsteigtus draustinius, kuriuose kirtimai buvo draudžiami apskritai, išskyrus miško tvarkymo darbus. O dabar valstybiniuose parkuose dažnai galime pamatyti ženklą „kraštovaizdžio draustinis“, o už jo – plynai iškirstą mišką. Todėl prašome palikti nepakeistas Miškų įstatymo 3 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, draudžiančias plynus kirtimus nacionaliniuose parkuose. Supaprastintų atvejinių kirtimų metu miškas lygiai taip pat iškertamas plynai, tik su 5-7 metų pertrauka. Todėl prašome leisti vykdyti tik pirmąjį kirtimų atvejį, nustatant minimalų paliekamą skalsumą 0,15 (~50m3 gyvos medienos 1ha brandaus pušyno). Regioninių parkų ūkiniuose miškuose leidžiant plyno kirtimo biržes iki 1 ha, prašome šiose biržėse biologinei įvairovei palikti ne 8-10, o mažiausiai 20 medžių.

Siekiant nepadaryti dar daugiau neatitaisomos žalos saugomų teritorijų miškams, prašome imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir bent valstybiniuose miškuose iš anksto taikyti apribojimus, kurie numatyti šiame įstatymo projekte. Taip pat atsižvelgiant į LR Vyriausybės nutarimą dėl planavimo procedūrų pradėjimo Labanoro regioninį parką prijungiant prie Aukštaitijos nacionalinio parko ir siekiant, kad prijungiamos būsimos nacionalinio parko dalies gamtinė būklė nepablogėtų iki sujungimo, prašome bent valstybiniuose Labanoro regioninio parko miškuose jau dabar taikyti nacionaliniams parkams taikomus miškų kirtimo apribojimus.  

PRIEDAI:

LR aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo lyginamasis projektas ir juose geltonai pažymėtos nuostatos, kurias siūlome palikti galiojančias įstatyme. – 6 lapai.

LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinė apžvalga „Plynųjų miško kirtimų saugomose teritorijose reglamentavimas kai kuriose Europos valstybėse“. – 7 lapai.

 

Žemiau išvardintų 117 organizacijų vardu:

Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius  

El. p. labanoras@post.com, tel. 8 678 87600

Adresas: Januliškio k., Labanoro sen., Švenčionių r., LT-18200

Kol pozuoju prie miškovežio, jo vairuotojas jau skambina bosui. Tuo tarpu, kol dar neišvežė Lietuvos miškų yra vienas…

Posted by Andrejus Gaidamavičius on 2019 m. kovo 29 d., penktadienis

 

Šį raštą teikiančios organizacijos:

  1. Asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorė Monika Peldavičiūtė
  2. Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta
  3. Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas
  4. Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Aleksandras Kerpauskas
  5. VšĮ „ Darnaus vystymosi centras“ direktorius Liutauras Stoškus
  6. Atsargos karininkų sąjungos pirmininkas Algimantas Vyšniauskas
  7. UAB “Ornitostogos” (Birding Lithuania Tours) direktorius Marius Karlonas
  8. UAB „BMG Logistics“ direktorė Skaidrė Kulinauskienė
  9. MB „Žintis“ – Sveikatingumo namai direktorius Rokas Balčiūnas
  10. VšĮ „Diagrama“ direktorius Laimontas Lainius Dinius
  11. MB “Hyraus Trys” atstovas Antanas Valčiukas
  12. Saldutiškio bendruomenės atstovė Giedrė Šimkūnaitė-Kandratavičienė
  13. UAB „Baltijos konservai“ vadovas Petras Girdvainis
  14. VŠĮ Vaiko psichologijos centro direktorė dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė
  15. UAB „BnB Services“ direktorius Paulius Vaitkūnas
  16. VšĮ „Kultūros atmintis“ direktorė Dalia Rastenienė
  17. VšĮ ” Kūrybingas laisvalaikis” direktorė Asta Virbickienė
  18. VšĮ Lietuvos arboristikos centras vadovas Algis Davenis
  19. MB „Kvantuma“ direktorius Donatas Šarauskas
  20. Klubo „Fluidus“ prezidentas Arnoldas Akelaitis
  21. Susivienijimo Žali.lt koordinatorius Linas Kranauskas
  22. Plūduriavimo terapijos asociacijos vadovas Andrius Bugakovas
  23. VšĮ “Verpėjos” direktorė Laura Garbštienė
  24. Draugijos „Saulutė“ pirmininkė Kristina Paulauskaitė
  25. VšĮ Kultūros idėjų instituto direktorius Artūras Nečejauskas
  26. VšĮ „Ramūno ateljė“ direktorius Ramūnas Abukevičius
  27. VšĮ „Lesė“ atstovas Karolis Kulikauskas
  28. Susivienijimo „Gelbėkime Vilniaus medžius“ administratorė Jekaterina Lavrinec
  29. Sporto klubo „Hitoras“ prezidentas Jonas Ivanauskas
  30. Žvėryno bendruomenės valdybos pirmininkė Danutė Jokubėnienė
  31. UAB „Asvejos poilsiavietė“, UAB „Sėkmės Respublika“ vadovas Mindaugas Vidugiris
  32. Sąjungos „Vardan šeimos“ tarybos pirmininkė Edita Morkūnienė
  33. Lietuvos aitvarų judėjimo vadovė Giedrė Aleksandravičiūtė
  34. Labdaros ir paramos fondo „Saulė ir Vėjas“ direktorė Loreta Šileikienė
  35. Žilėnų kaimo turizmo sodybos (Labanoro reg.parkas) savininkė Janina Žilėnienė
  36. Grupės „Saugokime Šiaulių medžius“ administratorė Salomėja Jastrumskytė
  37. UAB “Safety first training” direktorė Indira Gladkova
  38. Kauno jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkė Rūta Zabielienė
  39. Asociacijos „Rytojaus Lietuva“ vadovas Tomas Žumbakys
  40. VšĮ Judėjimas „Už gamtą“ direktorius dr. Algirdas Knystautas
  41. Bendruomenės „Gatakiemiškiai“ pirmininkas Balys Čipinys
  42. Vilniaus rajono lietuvių bendruomenės pirmininkas Andrius Podvaiskis
  43. Lietuvos karpininkų asociacijos prezidentas Tomas Būdas
  44. UAB „Luft Master“ direktorius Vygantas Mažutis
  45. VšĮ „Infa.lt“ direktorius Arvydas Daunys
  46. Parduotuvės „Gamtos kerai“ savininkė ir įkūrėja Ulrika Petrikaitė Mažutienė
  47. MB „Juostė“ direktorė Justė Lipinskienė
  48. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininkas Dovydas Lipinskas
  49. VšĮ „Geologijos akiračiai“ direktorė Agnė Venckutė-Aleksienė
  50. Jaunimo asociacijos „Žaliasis šilas“ vadovė Sandra Mitrienė
  51. UAB „Vakarų amatininkai“ direktorius Vygantas Vaitkus
  52. Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ tarybos pirmininkas Algimantas Stalilionis
  53. Lietuvos geografų draugijos viceprezidentė Giedrė Godienė
  54. Mobilios galerijos „Galerie Uberall“ įkūrėjas ir direktorius, menininkas Andrej Polukord
  55. G.Jadzevičiaus individualios įmonės savininkas Gailimantas Jadzevičius
  56. UAB „Andaja“ vadovas Jonas Packevičius
  57. VšĮ „Eko Troba“ direktorius Vidas Kipsas
  58. UAB „Aštuonetas“ direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Talandis
  59. Asociacijos „Augame meilėje“ įkūrėja ir vadovė Sonata Stankevičienė
  60. Ignalinos Budrių bendruomenės vadovas Artūras Kacevičius
  61. Asociacijos „Laimės versmės“ vadovė Laima Petronienė
  62. VšĮ „Labas noras“ direktorė Milda Petkevičienė
  63. UAB “Sanderus” atstovas Mantvydas Laurinaitis
  64. VšĮ „Šuniukų fėja“ vadovė Skaistė Svidraitė
  65. VšĮ „Baltijos griaustinis“ (festivalio „Mėnuo Juodaragis“organizatorius) direktorius Ugnius Liogė
  66. Lietuvos ekobendruomenių asociacijos prezidentė Aistė Diržytė
  67. VšĮ „Gyvenimo darna“ direktorė Virginija Sadauskaitė
  68. VšĮ „Šiaulių letenėlė“ vadovė Ingrida Butkutė
  69. Asociacijos „Akademijos bendruomenė“ pirmininkė dr. Ina Stuogė
  70. Asociacijos „Agnija“ pirmininkė Indrė Skuminienė
  71. VšĮ “Vilniaus reviu” direktorius Marius Burokas
  72. VŠĮ Arabų kultūros forumo projektų koordinatorė Milda Petkauskaitė
  73. UAB “Kitchen department” direktorius Laurynas Kublickas
  74. VšĮ vaikų darželis ”Žemės aidas” direktorė Indrė Vaičiūnienė
  75. VšĮ Raudonplaukių asociacija direktorė Giedrė Avard
  76. Anykščių Jurzdiko bendruomenės pirmininkė Irena Vaitkienė
  77. VšĮ “Mes žydim” vadovė Aistė Virketė
  78. Latvijas vides aizsardzības klubs, VAK viceprezidente Elita Kalniņa
  79. Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ valdybos pirmininkas Vytautas Sinica
  80. Šiaulių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Edita Navickienė
  81. VšĮ “Pelėdos“ direktorius Sigitas Kalnius
  82. VŠĮ “Kantata” direktorė Viktorija Kublickienė
  83. UAB “Pirmas milijonas” direktorius Ernestas Žvaigždinas
  84. VŠĮ “Lietuvos osteopatų asociacija” prezidentė Elena Kublickienė
  85. Lietuvos UŠU federacijos prezidentas Tomas Lapinskas
  86. Lietuvos tradicinio UŠU asociacija “Shaolin” direktorius Tomas Lapinskas
  87. UAB „Srovenė“ direktorius Kazimieras Jacikas
  88. Asociacijos „Dusetų kultūros fondas“ vadovė Lina Brogaitė-Kažemėkienė
  89. Lietuvos dendrologų draugijos valdybos narė Edita Jakubauskaitė
  90. Panevėžio Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas Kęstutis Ignatavičius
  91. Asociacijos „Išsaugokime Vilniaus medžius“ vadovas Pranas Gudaitis
  92. UAB “Telmenta” direktorius Kęstutis Telmentas
  93. UAB „Telmento transportas“ vadovas Artūras Telmentas
  94. Kuršių Nerijos mylėtojų bendruomenės pirmininkė Aurelija Stancikienė
  95. Dautarų bendruomenės pirmininkė Austėja Katinaitė
  96. Pabradės bendruomenės „Domus“ pirmininkas  Romas Kerulis
  97. MB „Skaidri etiketė“ direktorė Ulijona Kaklauskaitė
  98. Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius
  99. VšĮ “Gamtos ir žmogaus centras” direktorė Aleksandra Minina
  100. VšĮ „Skautų slėnis“ vadovas Jonas Dragūnas
  101. VšĮ “Paslaugos gamtai” direktorė Ingrida Meškinytė
  102. VšĮ „Žalioji Lietuva“ direktorius Rimantas Braziulis
  103. Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė
  104. VšĮ „Melkio mokykla“ vadovas Tadas Stasytis
  105. Lietuvos kompiuterininkų sąjungos prezidentas Saulius Maskeliūnas
  106. Kaimų bendruomenės “Aisetos” pirmininkas Gediminas Svitojus
  107. Saldutiškio dvaro savininkas Arūnas Svitojus
  108. VšĮ „Darnūs projektai“ vadovas Urtis Šulinskas
  109. Lietuvos Tėvų Forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas
  110. Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė
  111. Asociacijos „Gyvoji planeta“ atstovė Jurga Norkienė
  112. Asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė
  113. VšĮ ARS MAJOR direktorė Rasa Skripkiūnaitė
  114. Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė
  115. Lietuvos Jaunimo Ramuvos prezidentas Emilis Ilgevič
  116. Kuršėnų žvejų klubo „Žvejoklis“ prezidentas Tomas Kulikauskas
  117. Piligrimystės labdaros ir paramos fondo vadovė Dalia Tarailienė


REMK MIŠKO GYNYBĄ!

AČIŪ UŽ JŪSŲ VISŲ PALAIKYMĄ, MŪSŲ JĖGA VIENYBĖJE 🌱🌱🌱👉

Kas mes: www.gyvasmiskas.lt/paremk/
Paremkite pilietinį judėjimą už Gyvą mišką: www.gyvasmiskas.lt/paremk/
Patreon platformoje: www.patreon.com/gyvasmiskas

Mieli, miško bičiuliai, primename, kad jau galite prisidėti prie Gyvo miško veiklos – skirdami savo 2% pajamų mokesčio.

TIESIOGINĖ PARAMA:

Asociacija „Gyvas miškas“
Gavėjo kodas: 304896516
Sąsk. Nr.: LT217300010156112739
Mokėjimo paskirtis: Parama

 


Papildoma medžiaga:

Aplinkosaugos komiteto posėdis. Dalyvauja Aplinkos ministerija, medienos pramonė, privačių miško savininkų asociacija, asociacija GYVAS MIŠKAS, advokatas Saulius Dambrauskas 2019 03 13, SEIMAS

Miškų įstatymo pataisos Seime

MIŠKŲ ĮSTATYMO PATAISOS – SUSIRINKIMO REZIUMĖAplinkosaugos komiteto posėdis. Dalyvauja Aplinkos ministerija, medienos pramonė, privačių miško savininkų asociacija, asociacija GYVAS MIŠKAS, advokatas Saulius Dambrauskas 2019 03 13, SEIMAS02:16 Aplinkos viceministro Martyno Norbuto įžanga:Miškų pataisos paruoštos tarpinstituciniam derinimui, jau 2 kartą derinamos Aplinkosaugos komitete. Siūlymai remiasi į kelis dalykus:1) Vyriausybės programą dėl plynų kirtimų mažinimo ir darnaus miškų panaudojimo (ekologinio, socialinio ir ekonominio) 2) kilusį visuomenės nepasitenkinimą dėl kirtimų miškuose3) pradėtos ES komisijos procedūros prieš Lietuvą, pirma, dėl nepakankamo buveinių tinklo – tai jau pažeidimo procedūra, t.y. 1 žingsnis iki pažeidimo, antra, apsaugos nustatymo tose teritorijose, kur buveinės jau išskirtos. "Turime jau DU prasidėjusius procesus dėl vienos direktyvos ir tas dalykas labai neramina. Vien buveinių direktyvos neįgyvendinimas Vengrijai kainavo kelis mėnesius visos struktūrinės paramos sustabdymą, Lenkija už vieną pakankamai mažą teritoriją moka dideles lėšas – sankcijos yra pakankamai skaudžios."4:45 Miškų departamento direktorius Donatas Dudutis:Apie miškų įstatymo pakeitimų tikslus ir galimas pasekmes. Kodėl tie pakeitimai yra reikalingi ir kodėl DABAR? – atliepti visuomenės lūkesčiams, skatinti vizualiai draugiškesnį gamtai ūkininkavimą- būtina įgyvendinti ES reikalavimus dėl buveinių tinklo apsaugos- derinti pokyčius su pramonės ("kitos visuomenės dalies") lūkesčiaisPasakoja apie naujos kategorijos – 2C miškus (1,36 % privatūs, 2,36% valstybės)12:46- 14:30 – apie pokyčius PLYNŲ kirtimų politikoje15:04 – apie 2C miškus 17:30 apie kompensacijas už ūkinės veiklos apribojimus nesaugomuose miškuose19:10 – ES svarbių buveinių įsipareigojimų poveikį26:42- 27:20 Nuosavybės teisė į miškus – Konstitucinis išaiškinimas visuomenės ir miškų labui. 27:25 PATAISŲ NAUDA:- buveinių ir rūšių apsauga- LT reputacija ir sankcijų išvengimas- padidinta įvairiarūšių ir įvairiaamžių medynų kiekis, atsparumas28:40 Linas Balsys klausia apie saugomų teritorijų sąvokos įtvirtinimą, kompensacijų už nesaugomas teritorijas, detalizavimą. "ATSKIRTI VEIKLĄ NUO VEIKLOS BŪDO!"28:20 Seimo narys, aplinkosaugos komiteto narys A. Skardžius pergyvena dėl Kuršių Nerijos rekreacinėss INFRASTRUKTŪROS (statybų?) galimybių ar nepakenks. 38:36 Simonui Gentvilui neaišku: – KAS YRA VISUOMENĖ IR KOKIE JOS LŪKESČIAI? "KAŽKOKIA MISTINĖ VISUOMENĖ, KURI TURI LŪKESČIŲ"- Ar ne per daug tų saugomų buveinių suskaičiavo??- kaip dėl nuosavybės ribojimų??41:30 Donatas Dudutis pasakoja apie visuomenę, rengtas ir ruošiamas rengti apklausas, pastebėjimas – " VISUOMENĖ NORI MATYTI MAŽESNĮ KIŠIMĄSI Į GAMTĄ …BENT JAU VIZUALIAI"46:43 dėl buveinių inventorizavimo komentuoja Buveinių Inventorizavimo vadovas 49:35 Vingrienė dėl kompensacijų už negautą medieną, plynių šliejimo reglamentavimo, rezervinių miškų54:05 Seimo narys Bacvinka – "NACIONALINIUOSE parkuose plyni kirtimai buvo uždrausti prieš 10 metų, o dabar šiuo įstatymu jau leidžiat… ar vyko stebėjimas kaip keitėsi miškų būklė?"- siūlo miškus, kirtimo būdus sieti prie augavietės, o ne prie grupių- abejoja kiek tiksli buveinių inventorizacija- galimi nuostoliai ir išmokėjimai- ar bus vykdomos Miškų Konsultacinės grupės nutarimai ( į ką Dudutis atšauna, kad jie tik rekomendacinio pobūdžio)Nuo 59 min D. Dudutis apie tai, kad bus formuojamas NAUJAS MIŠKŲ POLITIKOS DOKUMENTAS 10 metų. Dabartinis galioja iki 2020 imtinai. 2-3 m. pasiruošimui, 2-3 įgyvendinimui, viskas keisis – T.Y. IŠ NAUJO SPRĘSIM KUR EISIM, bus rengiamos visuomenės apklausos.01:02 D. Dudutis paaiškina KAS YRA MIŠKO KONSULTACINĖ GRUPĖKitą savaitę turi būti DETALI PAŽYMA apie miško pataisų socialines, ekologines ir ekonomines pasekmes. 01:04:20 Aplinkosaugos komiteto vadovas Mažeika susirūpina ar ne per daug Lietuvoje saugojamos taigos, pergyvena, kad turėsim "PERAUGUSIUS MIŠKUS" ir kad nebus "ROTACIJOS" (??), kitaip tariant miškus, taigą reikia rotuot (kirsti), kad nesusentų??01:07:42 Gentvilas vėl pergyvena, kad per daug saugojamų buveinių01:12:19 Privačių miško savininkų asociacijos vadovas A. Gaižutis nepatenkintas "nemokšiškomis" pataisomis, juk jomis nepritarė pati iš pačiaaausiųųų, t.y. MIŠKO KONSULTACINĖ GRUPĖ (kurioje dominuoja miško pramonė) – neramina kompensacijos. "MIŠKAS TAI KAPITALAS – NUOSAVYBĖ"- teigia jis. O dabar "nuosavybės vertė sumažinta", ministerija gudrauja, nuostoliai!01:15:53 Bartkevičius (MEDIENOS, UPS MIŠKŲ INSTITUTAS) – kiek padejuoja, kad miškininkai ir gamtininkai dabar priešingose barikadų pusėse (o buvo lygūs). 2/3 Europos buveinių yra ūkiniuose miškuose. "Ne rezervatus, kurt, o saugot ir naudot tvariai". Buveinės yra, o kaip tvarkyt nežinia. "Plyni kirtimai – nereik bijot", nes kiek buvo pas juos ekspertinių grupių visos tvirtino tą patį – NE PLYNI KIRTIMAI BLOGIS, O ATKŪRIMAS". (cha cha būtent, joks žmogus negali atkartoti preciziško gamtos darbo, sunaikint daug proto nereikia:)) Pasak jo tik 30 proc. medynų galim kirst neplynai, o visa kita kertant neplynai – medynų darkymas. Ar to norim" – klausia retoriškai.01:18:40 medienos ruošos rangovų atstovas Radvilavičius teigia, kad dėl pataisų darbo neteks 900- 2000 žmonių01:19:32 Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas A. Pivoriūnas reikalauja ADEKVAČIŲ negautiems nuostoliams (turto nuvertėjimui) kompensacijų. Jų reikalauja tiek privatiems miškams, tiek valstybinei miško įmonei. "100 mln Eu kompensacijoms"- dėl visuomenės – ar pasiruošusi visuomenė mokėti už tai (už gamtos saugojimą) ??- pasak Pivoriūno (jis kažkur prisiklausė), kad kažkokie mokslininkai teigia, kad klimato kaitą reikia stabdyti kertant senus miškus ir sodinant naujus, nes taip geriausia kaupti CO2!- pergyvena, kad MIŠKŲ KONSULTACINĖS svarba taip nuvertinama, – "neįtikėtini dalykai dedasi!"- erzinasi, kad su saugojimu lendama į ūkinius miškus01:27:20 Saugomų teritorijų (STT) vadovas Stanislovaitis kometuoja dėl ES direktyvų:- iš 152 000 buveinių Lietuvoje saugojamos tik 90 000, 123 000 yra saugojamose teritorijose, bet neturi pilno apsaugos statuso (todėl ir turime pretenzijas iš ES komisijos – neturime apsaugos tikslų. Ir tame skirtume – GALIMI KIRTIMAI. STT nuo šių metų monitorins buveines – ar jos nebus iškirstos, ar jau iškirstos? Gali tekt iš saugomų teritorijų išeit į nesaugomas. "Kai kuriose miško buveinėse, t.y. 9 tipų buveinėse mums trūksta 27 000 ha, kur turėsime išeiti iš dabartinių saugomų teritorijų, kad pasiekti prioritetinių saugotinų buveinių 60 proc. santykį."- Svarbu priimti šias pataisas, kad nesunaikint, to ką turim – jos gali būti sunaikintos ar naikinamos jau šiandien.01:30:35 Advokatas Saulius Dambrauskas apie kompensacijas savininkams ir ES reguliavimų – "jeigu mums nustato mažesnį vairavimo greitį, mes nepuolam prašyt kompensacijų už negautą laiką!"01:34 Monika Peldavičiūtė GYVAS MIŠKAS – apie didžiulę (niekur neminimą) miškų teikiamų ekosistemų vertę, kuri pranoksta negautos medienos žalą bei sunaikinamas darbo vietas, iškirtus miškus (apie kurias vėl nekalbama), KAS KOMPENSUOS TAI? .. apie tai, kad sieksime plynų kirtimus ateityje išgyvendinti išvis, kaip jau to siekia estai. A. Gaidamavičiaus iniciatyva buvo padaryta parlamentinė studija ir Lietuva su savo kirtimų politika atsidūrė šalia trečiųjų šalių, tokių kaip Rumunija. "KAŽKAM NEPATOGŪS POKYČIAI,… TOKIA VISUOMENĖS POZICIJA"Šveicarija ir Slovėnija uždraudė PLYNUS KIRTIMUS (parlamentinė studija – plyni kirtimai Europos šalyse) https://www.gyvasmiskas.lt/sveicarija-ir-slovenija-uzdraude-plynus-kirtimus-parlamentine-studija-plyni-kirtimai-europos-salyse/01:38:21 Lietuvos Medienos asociacijos vadovas R. Beinortas dantį griežia ant Aplinkos viceministro M.Norbuto, kad šis "viceministro projektas… kuris parašė atskirą nuomonę…) ir panašu paklibins viceministro kėdę dėl pramonei neparankių pataisų. – pergyveno dėl milijardinių medienos industrijos investicijų, kurių gali neliktiSUSIRINKIMĄ UŽBAIGĖ S. GENTVILAS, kuris pasiūlė – išsiaiškinti dėl valstybinių ir privačių miško savininkų kompensacijų, patikslinti ar galima mažiau turėti tų saugojamų buveinių tame plane, pergyveno dėl pramoninkų atstovo R. Beinorto nuostolių ir kad MIŠKO konsultacinė grupė ne tokia svarbi, jam vis dar nebuvo aišku – KAS YRA VISUOMENĖS NUOMONĖ ("tai subjektyvu", tai "tik radikalių pozicijų išsakymas") ir norėjo, kad pataisose viskas būtų išgryninta ir neliktų NIEKO EXTRA, T.Y. tik tai ko reikia Europai ir neduok dieve kažkas ar kažkokios apsaugos daugiau.Reziumavo Justina Vidzėnė

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. kovo 15 d., penktadienis


Gamtininko Andriaus Gaidamavičiaus ir advokato Sauliaus Dambrausko komentarai ir įžvalgos dėl miško įstatymų pataisų – kas vyksta? 2019 03 13

– Kokias spragas atveria miškų įstatymo pataisos? Kodėl nacionaliniuose parkuose atveriamas kelias plyniems kirtimams ir draustinių, pakrančių, šlaitų (priešerozinių miškų) “šienavimui”?
– Ar nebus sumenkinta saugojamų teritorijų apsauga, bandant įtikti medienos pramonei ir tuo pačiu bandant išvengti ES sankcijų ir baudų už aplaidumą bei aplinkosauginių reikalavimų nevykdymą ?
– Kuo nepatenkinta ir ką bijo prarasti medienos pramonė, ko reikalauja ES, ko nori visuomenininkai – miško gynėjai?
– Kas tikrasis Lietuvos miškų savininkas? Miškas – gyvybę palaikanti ekosistema ar tik “kapitalas”?

 
Kalbėjo:
 
Andrius Gaidamavičius, gamtininkas, miškininkas, pilietis, Labanoro klubas
 
Saulius Dambrauskas, advokatas, pilietis
 
Simonas Gentvilas, Seimo narys, liberalas, pramonės lobistas
 
Raimundas Beinortas, medienos pramonė, stambūs baldininkai, IKEA
 
Aidas Pivoriūnas, medienos (miško) verslas, privačių miškų konsolidacija
 
Algis Gaižutis, medienos (miško) verslas, privačių miškų konsolidacija
 
Edmundas Bartkevičius, Miškų Institutas (medkirčių “smegenų kalvė”)
 
Monika Peldavičiūtė (suinteresuota visuomenė, pilietė, GYVAS MIŠKAS)

 A.Gaidamavičius dėl miško pataisų (išrašas iš video įrašo):

“Paradoksas yra toks, kad dėl Europos sąjungos reikalavimų, kaip tai beskambėtų keistai, gali būti sunaikintos mūsų nacionalinės saugomos teritorijos.

Kai mes įstojom į Europos sąjungą – buvo tokios dvi direktyvos, kurios saugo biologinę įvairovę. Viena vadinasi Paukščių, kita Buveinių. Paukščių saugo paukščius, o Buveinių viską, kas ne paukščiai. Tam tikslui mes įsipareigojome steigti NATURA2000 teritorijas – saugoti labai siaurą sritį – biologinę įvairovę, daugiau nieko.

O mūsų nacionalinės saugomos teritorijos, kaip regioniniai nacionaliniai parkai, draustinių įvairovė visokiausių, kraštovaizdžio, hidrografiniai – jie skirti saugoti kompleksą, visą ekosistemą ir tarnauti žmonėms, rekreacijai.

Ir dabar gavosi toks priešiškumas dėl tų dviejų teritorijų… dėl ko gavosi toks priešiškumas? Mes buvome įpareigoti pirmiausiai įsteigti tas NATURA2000 teritorijas, nors labai tiksliai nežinojom, kas ten yra vertinga. Po to, 2011 metais buvo padaryta nacionalinė inventorizacija, kur šimtai ekspertų dirbo ir ieškojo konkrečiai tų vertybių, kurias mes įsipareigoję saugoti – paukščius ar augalėlius visokiausius.

Ta inventorizacija padaryta 2014 metais, o ministerija vietoj to, jog imtųsi tolimesnių žingsnių, 5 metams padėjo ją į stalčių ir nieko nedarė su tais duomenimis. O tie gudručiai, kurie žinojo, kad ant tos vertingos inventorizuotos teritorijos gali būti uždėta apsauga, skubėjo iškirsti. Urėdai tuo naudojosi, miško savininkai, žodžiu, visi.

O dabar priėjom tokią situaciją, kad trečdalis, jeigu ne pusė tų teritorijų, kas gražiausia ir natūraliausia yra sunaikinta.

Tos dvi direktyvos nereikalauja saugoti mums 100 proc. viską, kas inventorizuota – yra tam tikras procentas, dalis inventorizacijos buvo padaryta saugomose teritorijose, dalis nesaugomose. Dabar kadangi 5 metus naikinom tas vertybes –  visur ir saugomose ir nesaugomose teritorijose, tai ministerija pamatė, kad mums pagal ES reikalavimus  jau trūksta ploto. Jeigu ministerija būtų užsiėmusi tų buveinių apsauga saugomų teritorijų tinkle, jiems to ploto užtektų ir nereikėtų dabar lįsti į tuos ūkinius miškus, į miško savininkų žemes, kurie dabar pikti ir visaip stabdo šitą įstatymą, tačiau dabar mums jau trūksta ploto to ir ministerija sugalvojo gudrų planą, jog saugom tai, kas reikalaujama pagal Europos direktyvas, bet mažiau tada saugom nacionalinėse teritorijose – draustiniuose, parkuose…Ir tai bus kaip duoklė miško pramonei, savininkams ir miškininkams.

Ir kaip pavyzdys – išbraukė iš įstatymo priešerozinius miškus, t.y. ant šlaitų augantys medžiai, kurie anksčiau buvo neliečiami. Kad tik nebūtų kaip su Gedimino kalnu, nenuvažiuotų viskas žemyn. Išbraukė draustinius iš apsaugos – botaniniai, zoologiniai, ornitologiniai draustiniai.  Jeigu miškai ten pasieks gamtinę brandą, tai juos galės atvejiniais kirtimais per 15 metų iškirsti, ko anksčiau nebuvo galima.

Dėl ES reikalavimų, kadangi gresia bauda didelė, jie daro nuolaidas mūsų nacionalinėse teritorijose.”

(…) Mes norim, kad prieš priešeroziniai miškai, draustinių miškai būtų apsaugoti.” 

 

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau