Kirtimų ŽEMĖLAPIAI – būsimos PLYNĖS suprojektuotos gražiausiose turistinėse ežerų ir upių zonose: galimi potvyniai, sausros ir erozija (jeigu leisime)

Tiems, kurie myli mišką, bet sako “tai, kad aš nieko apie jį neišmanau… “Būna, kad draugai man švelniai priekaištauja: “Tu per daug romantizuotai apie miškus kalbi. Su valdininkais ir politikais reikia kalbėti skaičiais, cituoti teisės aktus”. Bet kad žinotumėt, kaip tie skaičiai atsibosta. Ir kaip trūksta tiems valdininkams, politikams supratimo, kas yra medis, kas yra miškas. Pirmiausia mes turime susitarti dėl sąvokų. Tada ir skaičiai pasikeis. Atrodo, smulkmena, bet, koks bus oficialus medžio, miško apibrėžimas – toks bus ir santykis su jais, tokia bus miškų politika. Apie tai savo publikacijoje “Kada miškas yra miškas?” prieš porą metų įrodė grupė mokslininkų iš viso pasaulio. Jei mišku laikysime kirtavietę, tai ir turėsime plynas kirtavietes. Jei mišką vadinsime ekosistema, tai ūkinėje veikloje bus didesnis dėmesys, kad kaip ekosistema jis niekada nenustotų egzistavęs. Jei miškas bus laikomas ekologine-socialine sistema, bus pripažinti ir prigimtiniai žmogaus poreikiai, kultūriniai ryšiai su mišku.

Kiekvienas žmogus, remdamasis vien tik savo patirtimi, vien tik savo profesija, vien tik savo poreikiais, gali sklandžiai paaiškinti, kuo jam medis, miškas yra svarbus. Nereikia mėgdžioti kitų mintis, jeigu jos skirtos Tavo neišreikštoms, užslėptoms kitoms mintims pateisinti. Jeigu tu esi biologas, tai kalbėk, kaip miškas svarbus biologinei įvairovei. Jei tu esi menininkas, kalbėk, kad miškas yra tavo įkvėpimo žemė. Jei tu esi mama, kalbėk, kaip svarbūs medžiai yra tavo vaikų auklėjimui. Nėra tokio žmogaus, kuriam medžiai, miškas, būtų nesvarbūs, kuris būtų “prieš mišką”. Tai būtų tas pats, kas sakyti “aš prieš orą”, “aš prieš vandenį”. Kiekvienas turite savo unikalų požiūrį ir niekas geriau už tave nežino, kuo tau miškas reikalingas, niekas geriau už tave to nepaaiškins. Net jei miškas tau tik medienos derlius, kurį reikia nuimti – dėstyk tai, bet apie ekologiją patylėk. Patylėk apie tai, kas tau iš tiesų nerūpi. Miške telpa visų poreikiai ir visų poreikiai turi būti gerbiami. Todėl rašykite, kalbėkite, duokite interviu, skleiskite savo požiūrį, kad neatrodytų, jog miškų išsaugojimas rūpi tik grupelei žmonių.” (Andrejus Gaidamavičius)

Labanoro regioninio parko žemėlapiai ir kirtimo zonos

Andrejus Gaidamavičius

2018 10 27

Užsakomuosiuose straipsniuose (https://www.lrytas.lt/…/draustiniuose-ilgam-tildo-pjuklu-g…/) Aplinkos ministerija giriasi, kad sugriežtino draustinių apsaugą ir juose neva pjūklai bus ilgam nutildyti. Bet iš tiesų naujovės pasieks tik mažą dalį draustinių – botaninius-zoologinius ir pelkinius. Visuose kituose draustiniuose (kraštovaizdžio, hidrografiniuose, geomorfologiniuose ir kt.) ir toliau matysime plyno kirtimo vaizdus, nors plynieji kirtimai juose ir bus uždrausti.

Esmė tame, kad šiuose draustiniuose bus leidžiama vykdyti vadinamuosius supaprastintus atvejinius kirtimus, kuomet miškas iškertamas plynai ne iš karto, o per du kartus, su maždaug 5-7 metų pertrauka. Pagal dabartinius pasiūlymus atvejiniai kirtimai šiuose draustiniuose leidžiami iki 5 ha ploto, vadinasi, tokio pat ploto su laiku atsivers ir plynė. Tuo tarpu regioninių parkų ūkiniuose miškuose dabar bus leidžiami plyni kirtimai iki 3 ha, taigi net mažesni nei draustiniuose.

Būdamas darbo grupės nariu tiek darbo grupei, tiek ministrui siūliau pušynus kirsti ne plynai, o tik išretinant iki tokio lygio, kad galėtų lengvai pasisėti ir užaugti nauja medžių karta. Be to, reiktų kirsti tik sėkliniais metais, kad ilgai nereiktų laukti naujų pušies savaiminukų. Kitaip tariant siūliau visai nekirsti tų sėklinių medžių (60-70 vnt./ha), kurie šiaip iškertami antruoju atvejinių kirtimų atveju. Nebūtų ne tik plyno kirtimo vaizdo, bet ir ateities kartoms paliktume senų medžių, kurie labai puoš kraštovaizdį. Juk apie kirtimus kraštovaizdžio draustiniuose kalbame. Iš pradžių lyg ir buvo tam pritarimas, bet po to, manau, ministerija pagalvojo: “kiek daug medienos liks neiškirsta…”. Ir paliko taip, kaip ir buvo.

Didžioji dalis plynių Labanoro parke, kurias matome šiuo metu yra ne po plynųjų, o po atvejinių kirtimų. Tad ką Aplinkos ministerija nori apgauti, sakydama, kad III miškų grupėje, kurie sudaro pagrindą visų kraštovaizdžio ir hidrografinių draustinių, bus draudžiami plynieji kirtimai? Juk šie draustiniai įkurti pačiuose gražiausiuose ir pačiuose lankomiausiuose miškuose – prie upių ir ežerų. Tokiose vietose išvis nereikėtų kirsti, bet ministerijai ir urėdijai gaila, kad ten gamtai ir visuomenei liks nors kažkiek brandžių medžių.

Tikiu, kad ministras, viceministras ir darbo grupė, kuri nė karto neatsivertė žemėlapių, nekalbant jau apie kokį nors išvažiuojamąjį posėdį, neįsivaizduoja, kokia bloga situacija iš tiesų, todėl padariau šiuos Labanoro regioninio parko žemėlapius. Juose raudonais kryžiais pažymėjau draustinių zonas, kuriuose pagal dabar ministerijos siūlomą tvarką, atvejinių kirtimų būdu leidžiamos plynės iki 5 ha ploto. Kaip prie gražiausių parko ežerų atrodys miškai (MAs ir MAb zonos, pažymėtos šviesiai žalia spalva), jiems sulaukus kirtimo amžiaus – baisu ir pagalvoti. Nekalbant jau apie didžiąją parko dalį sudarančias MŪ zonas (IV miškų grupė, pažymėta pilka spalva), kur buvo ir bus kertama iš karto plynai.

1. Pažemio kraštovaizdžio draustinis

Pažemio kraštovaizdžio draustinis. Poilsiautojų pamėgtas Balto ežeras su įrengtomis poilsiavietėmis. Visa pietinė ežero pusė yra III miško grupė (MAs zona), kur atvejinių kirtimų būdu bus leidžiama iškirsti plynes po 5 ha.


 


2. Peršokšnos upės kraštovaizdžio draustinis

Peršokšnos upės kraštovaizdžio draustinio vidurinė dalis ties mano gimtuoju Januliškio kaimu. Didžioji dalis draustinio miškų – III miško grupė, MAs zona (šviesiai žalia spalva), kur bus leidžiamos plynės iki 5 ha atvejinių kirtimų būdu. Apie šią labai gražią miškų upę rašytojas Vladas Dautartas rašė: “Atėjus prie dievupės Peršokšnos – nebereikia eiti išpažinties”.

Peršokšna


3. Lakajos kraštovaizdžio draustinis

Lakajos kraštovaizdžio draustinio vidurinė dalis tarp Žukaučiznos ir Vilkaslasčio kaimų. Vyrauja III miško grupė, kur bus galimos plynės iki 5 ha po atvejinių kirtimų. Į šį draustinį buvo atvežtas ministras su visais žurnalistais ir būtent šio draustinio vaizdai visą laiką rodomi TV ekranuose, kai televizijos rodo vaizdus iš Labanoro parko (filmuota Lino Bartašiaus).

SKAITYTI PLAČIAU: Ministro ir žurnalistų vizitas į Labanoro kirtavietes – ko nepamatė žiūrovai (VIDEO), 2018 09 18


4. Peršokšnų hidrografinio draustinio pietinė dalis

Peršokšnų hidrografinio draustinio pietinė dalis. Šis draustinis jau dabar labai apkapotas, ypač daug plynių prie Mažojo Siaurio ežero. Nauja tvarka nuo naujų plynių, deja, neapsaugo. Kryžiais pažymėtos vietos, kurios bus iškirstos per artimiausius 15-20 metų.

SUNAIKINTAS VIETOS EKOLOGINIS VIENTISUMAS

Plyni kirtimai eilę būdų gali sunaikinti vietos ekologinį vientisumą, tame tarpe: buferinių zonų,kurios sumažina potvynio grėsmę sugerdamos ir sulaikydamos vandenį, sunaikinimą; miško paklotės pašalinimas, kas sunaikina eilę daugybę vabzdžių ir bakterijų buveinių, į atmosferą išleidžiama anglies emisija, kuri kaupėsi medžiuose ir dirvožemyje, kas prisideda prie klimato atšilimo, žuvų ir laukinių gyvūnų rūšių nykimas dėl dirvožemio erozijos ir buveinių praradimo; požeminių kirminų, grybų ir bakterijų pašalinimas, kurie sąlygoja dirvą ir apsaugo augalus, augančius joje nuo ligų; tai smulkios ekonominės veiklos galimybės, tokios kaip grybavimas, uogavimas; estetinių vertybių ir rekreacinių galimybių sunaikinimas.

Vidutinio ir borealinio klimato sąlygomis, plyni kirtimai gali paveikti sniego gylį, kuris paprastai yra didesnis plynuose kirtimuose nei miške, nes trūksta perėmimo ir išgarinimo. Dėl to mažėja dirvožemio įšalas, kuris kartu su tiesioginiais saulės spinduliais pagreitina sniego tirpimą ir nuotėkį.

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą


5. Peršokšnų hidrografinio draustinio šiaurinė dalis

Peršokšnų hidrografinio draustinio šiaurinė dalis. Peršokšnų ežeras vienas išraiškingiausių parke, bet atvejiniais kirtimais leidžiamos plynės iki 5 ha jo tikrai nepapuoš. Ministerijoje vyrauja klaidinga nuomonė, kad miškai hidrografiniuose draustiniuose nėra svarbūs, kad čia saugoma ežero forma. Bet geografai galėtų visą paskaitą paskaityti apie tai, kaip miškai veikia ežerų ir upių hidrologinį režimą, krantų eroziją, vandens kokybę ir taršos mažinimą.

POTVYNIAI IR SAUSROS. PAŽEIDŽIAMI VANDENS CIKLAI

Plyni kirtimai stipriai paveikia vandens ciklus. Medžiai sulaiko vandenį ir tvirtina dirvožemį. Plyni kirtimai pašalina medžius, fiziškai pažeidžia žoles, samanas, kerpes ir kitą augaliją, kurie, priešingu atveju, būtų pernešę didelius vandens kiekius.

Plyni kirtimai, skatinantys eroziją, dažnai išplauna upių krantus.

Kai medžiai pašalinami, vanduo eina per žemės paviršių, o ne filtruojamas į vandeningąjį sluoksnį. Visa šita biomasė paprastai sugeria ir išlaiko vandenį kritulių metu. Jos sugadinimas ar sunaikinimas sumažina vietos pajėgumą išlaikyti vandenį, tai gali baigtis potvyniais ir sukelti maistinių medžiagų išplovimą iš dirvožemio, pernešdamas jas į upes, o iš ten į jūrą. Maistinių medžiagų perteklius gali būti pavojingas jūros organizmams ir sukelti grėsme jų populiacijai.

Plyni kirtimai gali paveikti vietos upes. Jeigu kirtimai priartėja prie upės krantų, o tai nutinka dažnai, jie sunaikina medžių teikiamą priedangą, kas gali pakelti upės temperatūrą. Net keli laipsniai gali turėti milžinišką įtaką vietinei faunai, žuvims ir varliagyviams ir gali įtakoti jų populiaciją. Eilė aplinkosauginių organizacijų stebinčių didžiąsias upes perspėja, kad intensyvūs plyni kirtimai gali įtakoti kai kurių žuvų išnykimą, nes jos išvejamos iš savo įprastų buveinių.

Viena šalis, kuriai labai pakenkė miškų naikinimas, sukėlęs potvynius – Šiaurės Korėja, kur dešimtmečius vykdytoje valstybės politikoje buvo siekiama išskaidyti miškus į žemės ūkio paskirties žemes.

Kai pagrindiniai miškų plotai buvo pašalinti, lietus sunaikino kelius, elektros linijas ir žemės ūkio plotus. Net po miškų atkūrimo įstatymo 1994, potvyniai ir toliau niokojo kaimynines žemės ūkio paskirties žemes, kas sukėlė didžiulį badą šalyje.

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą


6. Aiseto kraštovaizdžio draustinio vakarinė dalis

Aisetas – vienas ilgiausių ežerų Lietuvoje (16 km) ir vienas lankomiausių turistų. Kryžiais pažymėtos kraštovaizdžio draustinio teritorijos (MAs), kuriuose miškai pasmerkti iškirsti atvejiniais kirtimais.


7. Aiseto kraštovaizdžio draustinio rytinė dalis


8. Kulionių kraštovaizdžio draustinis

Čia įsikūrusi Molėtų observatorija, Etnokosmologijos muziejus, senovinė dangaus šviesulių stebykla, yra Kulionių piliakalnis, telkšo ypatingo grožio Želvos ežeras. Kai draustinio MAs zonos pasieks kirtimo amžių, nuo Etnokosmologijos muziejaus bokšto pasimatys ne tik 30 ežerų, bet ir draustinio miškuose atsiversiančios plynės.


9. Alnio hidrografinis draustinis

Alnis laikomas skaidriausiu Lietuvos ežeru, mėgiamas poilsiautojų. Iki šio ežero vyko garsusis Labanoro žygis spalio 13 dieną. Didžioji dalis draustinio miškų pasmerkti iškirtimui atvejiniais kirtimais.

EROZIJA

Iškirtus didžiulius miško plotus, tuo pačiu sunaikinami didžiuliai šaknų sistemos plotai. Tai apriboja žemės gebėjimą sugerti (absorbuoti) ir išlaikyti vandenį. Tai vienose vietose gali sukelti potvynius, kitose – sausras.

Oregano Universitetas nustate, kad tam tikrose vietose, kuriose buvo plynų kirtimų zonos, erozija buvo 3 kartus didesnė dėl žemės nuošliaužų. Kai buvo įrengti keliai, skirti plyniems kirtimams, žemės nuošliaužų aktyvumas padidėjo 5 kartus, lyginant su kaimyninėmis, miškingomis teritorijomis.

Plynų kirtimų kelių infrastruktūra sutrikdo įprastinį paviršiaus drenažą, nes keliai nėra tokie pralaidūs, kaip įprastinė žemės danga. Keliai taip pat keičia požeminio vandens judėjimą dėl dirvožemio ir uolienos perskirstymo. Plyni kirtimai gali padidinti vėjo stiprumą audros metu, įtakoti buveinių ir rūšių įvairovės praradimą, invazinių ir piktžolių rūšių atsiradimą, ir žinoma, subjauroti kraštovaizdį.

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą


10. Stirnių hidrografinis draustinis

Stirniai – didžiausias parko ežeras, bet jo apylinkės taip pat neišvengs plynių.


11. Rašios ežeras

Rašios ežeras nepriklauso nė vienam draustiniui, bet tai vienas gražiausių parko ežerų, labai mėgiamas poilsiautojų. Ežerą puošiantys miškai, ypač pietinėje pakrantėje (MAs zona), taps plynėmis. Saugomi išliks tik rekreaciniai plotai šiaurinėje pakrantėje.


12. Lakajų kraštovaizdžio draustinis

Baltieji ir Juodieji Lakajai, Kertuojai – vieni garsiausių Lietuvos ežerų. Teritorija nuo jų iki pat Alnio ežero sovietmečiu buvo paskelbta Lakajų landšaftiniu draustiniu, kuriame miškai nebuvo kertami. Šio draustinio pagrindu vėliau įkurtas Labanoro regioninis parkas, kurio statusas taip griežtai miškų jau nebesaugojo. Iš pradžių kraštovaizdžio draustiniuose visi miškai buvo priskiriami II miškų grupei ir jokie plyni kirtimai juose nevyko. Vėliau šiuose draustiniuose atsirado ir III miškų grupė (net pradėjo vyrauti). III miškų grupėje buvo leidžiami plyni kirtimai iki 5 ha. Dabar ministerija tokius kirtimus keičia į atvejinius iki 5 ha ploto. Bet iš esmės tai tas pats. Prie Kertuojų ežero padėtą kryžiuką jau gal galima būtų ir nuimti. Nors čia taip pat III miškų grupė ir urėdijos Utenos padalinys norėjo atvejiniais kirtimais iškirsti 200 metų sulaukusias pušis, po žiniasklaidoje kilusio skandalo miškininkai šią vietą paliko ramybėje.


13. Siesarties hidrografinis draustinis

Siesartis – labai ypatingas ežeras. Priklauso dviems baseinams (takoskyrinis) – Šventosios ir Žeimenos upių. Prie ežero nuo seno daug poilsio bazių, bet nemažai ir III grupės miškų, kuriuose gali atsiverti 5 ha plynės.


14. Girutiškio rezervatas – Lietuvos gamtos perlas

Aukštapelkė, 14 ežeriukų ir visai nekertami miškai – puiki priebėga daugeliui retų gyvūnų ir augalų rūšių, kurios iš čia gali migruoti į aplinkines teritorijas, taip turtinant viso parko biologinę įvairovę. Bet plynės tą natūralią migraciją sustabdo. Visa rezervato apsaugos zona yra III miškų grupė, kurioje leidžiami tie baisieji atvejiniai kirtimai iki 5 ha. Plynai iškapojus rezervato apylinkes ims nykti ir paties rezervato flora bei fauna. Lenkijos mokslininkai, tyrinėję plynų kirtimų poveikį gretimoms teritorijoms, nustatė, kad netiesioginis plynių poveikis juntamas net ir už 500 metrų. Taigi plynėmis verčiant Girutiškio rezervato apsaugos zoną neigiamai būtų paveiktas praktiškai visas rezervatas. Išeitys čia dvi: arba nustatyti, kad I grupės miškų (rezervatų) buferinė zona būtų tik iš II grupės miškų, kuriuose leidžiami tik sanitariniai ir tarpiniai kirtimai; arba labiau sugriežtinti kirtimus III miškų grupėje, kad joje niekada neatsirastų plynių.



15. Kiauneliškio rezervatas

Kiauneliškio rezervatas saugo Labanoro girios segirės likutį (285 ha). Steigiant rezervatą didžioji dalis apylinkių buvo iškapota plynai bijant didesnių sugriežtinimų. Maža to, vėliau ir paties rezervato plotas buvo sumažintas (anksčiau dalis jo driekėsi ir kitapus plento Balto ežero link). Šiuo metu aplink šią saugomą sengirę taip pat leidžiamos plynės atvejiniais kirtimais. Mano rekomendacijos būtų tokios pat, kaip ir dėl Girutiškio rezervato. Reziumuojant galima pasakyti, kad nauja Aplinkos ministerijos siūloma tvarka teigiamai paveiks tik nedidelį Labanoro regioninio parko plotą. Naujos plynės ir toliau piktins vietinius gyventojus bei lankytojus, griaus Labanoro girios ekosistemos tvarumą, menkins šios saugomos teritorijos vardą, bet, žinoma, tol kol mes tai leisime.


ŠALTINIS:

Užsakomuosiuose straipsniuose…

Posted by Andrejus Gaidamavičius on 2018 m. Spalis 27 d., Šeštadienis


 



ŠEŠTADIENIS, GRUODŽIO 1 D. 12 VAL. VILNIUS 

Praėjo daugiau nei mėnuo nuo Labanoro žygio – istorinės dienos, kuri davė pradžią visuomenės sukilimui prieš plynuosius miško kirtimus, į 1500 žygio dalyvių reikalavimą stabdyti neteisėtus veiksmus saugomose teritorijose valdžia atitinkamai nesureagavo, todėl kviečiame į dar vieną istorinį žygį – šįkart žygiuosime sostinėje nuo Katedros aikštės iki LR Seimo. #MiškasLietuvosAtsiklauskTautos
 
Girių likimas sprendžiamas DABAR! Ši eisena – tai PALAIKYMO AKCIJA įstatymo projektui uždrausti plynus kirtimus saugomose teritorijose, kurio svarstymas numatytas Seime Gruodžio 4 d. #GiriųLikimasMūsųRankose #STOPplyniemskirtimams
 
Kalbėkim garsiai, jog Miškas būtų išgirstas! Kiekvienas su savimi atsineškite po du pagaliukus ar malkas, būgnus, instrumentus ar spengiančius pjūklus, jog Seimo nariams būtų aišku, kaip balsuoti Gruodžio 4d.
#KirsiMiškąGausiMalkų #UžApsaugąVisomsSaugomomsTeritorijoms
 
 
— Šiuo metu laukiamas eisenos leidimo patvirtinimas — Renginys FB


PAPILDOMAI:

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pristatė būsimas miško pataisas Seime (VIDEO+komentarai), 2018 11 06

Ministras pasakoja Seimui ką darys su miškais, 2018 11 06

Ministras pasakoja Seimui ką darys su miškais, Seimo narių klausimai mums reflektuoja, kad didžiausias iššūkis buvo ir lieka ekologinis švietimas …2018 11 06

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2018 m. Lapkritis 8 d., Ketvirtadienis


Lino Balsio įstatymo projekto pateikimas dėl plynų kirtimų ribojimo saugomose teritorijose (svarstymas numatytas 2018 12 04, paskutinės žinios –  2018 11 21  nukelta kol bus gautos Vyriausybės išvados)

Įstatymo pateikimas Seime

Lino Balsio įstatymo projekto pateikimas dėl miškų kirtimo.Nuoroda: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/a655bc60a46c11e8aa33fe8f0fea665f

Posted by Nerijus Vitkauskas on 2018 m. Rugsėjis 20 d., Ketvirtadienis


“Kai mes bendraujam su estų kolegomis, išvysčiusiais didelę kampaniją dėl miškų apsaugos ir pasakėm kiek sumažinom plynus kirtimus saugomose teritorijose, tai jie išsižiojo – pas juos atvejiniai kirtimai saugomose teritorijose leidžiami iki 2 ha, o pas mus atvejiniai iki 5 ha, o plyni iki 3 – pas mus situacija žymiai blogesnė! Tad mes tikrai nenurimsim ir yra ką veikt!”

2018 11 21 Pokalbis su Andriumi GAIDAMAVIČIUMI: Vandalizmas miškuose tęsiasi? Kuo gali prisidėti prie miškų apsaugos? (VIDEO) 


2018 10 22 Spaudos konferencija: „Dėl neteisėtų miškų kirtimų saugomose teritorijose ir Aplinkos ministerijos sudarytos darbo grupės išvadų“.  Advokato Sauliaus Dambrausko komentaras:

2018 10 22 Spaudos konferencija dėl neteisėtų kirtimų saugomose teritorijose ir Aplinkos ministerijos miško grupės išvadų (VIDEO)

LABANORO ŽYGIO MANIFESTAS – 2018 SPALIO 13, Labanoras (VIDEO, FOTO)

SKRYDIS VIRŠ LABANORO. ŽYGIS. PRADŽIA (VIDEO)

MIŠKO GYNĖJO ABC 

NATURA 2000 žemėlapis 

Kirtimų leidimai


PLYNI KIRTIMAI:

PLYNI KIRTIMAI – Lietuva iš paukščio skrydžio: ką mano Aplinkos ministerija? Saugomos teritorijos (VIDEO)

Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą

Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona

VDU profesorius tiria PLYNŲ kirtimų įtaką ekosistemoms: „galvodami tik apie medieną, skurdiname gamtą – miškas nėra daržas“

Kaip sunkiasvorė skandinaviška miškų kirtimo technika „mala“ Lietuvos miškus

Gyvo Miško ABC: miškas kuria dirvožemį kaip knygą

SENGIRĖS:

Kirtimai sengirėse ir saugomose teritorijose – situacija Punios šile ir Labanoro girioje (VIDEO)

„Sengirė“ režisierius: senieji Lietuvos miškai nesaugomi dėl greitų ir didelių pinigų – Vakarų Europa gyvą mišką seniai išnaikino (kuria miškų fondą!)

Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją

Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai

Paslaptingiausi Natūralūs Pasaulio Miškai


PARAMA JUDĖJIMUI IR TEISINIAM IEŠKINIUI:

Paremkite pilietinį judėjimą už Gyvą mišką: https://www.gyvasmiskas.lt/paremk/
Patreon platformoje: https://www.patreon.com/gyvasmiskas

Gyvo miško paramos ataskaita. 2018 rugsėjis – spalis

Dėkingi iki medžių viršūnių!
Gyvo miško komanda

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau