Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams

Lietuva diegia skandinavišką miškų valdymo modelį. Tokį patį jau įdiegė Latvija ir Estija. Žemiau, rasite  Švedijos ir Suomijos aplinkosaugos organizacijų įspėjamąjį laišką skirtą Estijai, kuriame jie išreiškė susirūpinimą tendencijomis Estijoje ir ragino atsisakyti liberalaus miško valdymo modelio, kuris naudojamas Fenoskandijoje (Skandinavija, Suomija) dėl didelės žalos miškams ir jų ekosistemoms, vietos gyventojams ir kraštovaizdžiui.

Estijoje centralizuotas miškų valdymo modelis diegtas palaipsniui ir tai užtruko virš 10 metų. Miškininkais buvo atsikratyta  1996, miškų valdymas centralizuotas – 2000, aplinkosaugos apsaugos skyriai centralizuoti – 2009.

SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: tai ko jums nepasakoja žiniasklaida. Informacinis koncentratas

Viešas laiškas Estijos vyriausybei ir Parlamentui,

2008 m. Gegužės 5 d

Mes, Švedijos ir Suomijos aplinkosaugos organizacijos, norime išreikšti gilų susirūpinimą dėl to kas vyksta su Estijos miško ūkiu. Pastaraisiais metais Estijos miškai kentėjo nuo intensyvių ir nelegalių kirtimų. Estijos Aplinkos ministras nusprendė pereiti prie liberalaus ir intensyvaus Fenoskandijos („Fennoscandia„) miškų valdymo modelio.

Mes esame susirūpinę dėl Estijos miškų įstatymo pakeitimų, kurie indikuoja tam tikras tendencijas ateityje:

1) trumpėjantis miško rotacijos periodas (jauninamas kertamų medžių amžius)

2) planavimo principų panaikinimas miškų valdyme

3) miško valdymo operacijose panaikinama kraštovaizdžio perspektyva (pvz. plynais kirtimais galima iškirsti vieną šalia kito esančius sklypus, be jokios augančios miško juostos tarp jų)

4) plyni kirtimai tampa pagrindiniu miško kirtimo būdu

5) Taikoma tokia valdymo praktika, pagal kurią komercinėje miškininkystėje atsižvelgiama tik į du parametrus: medžių amžiaus vidurkį ir skersmenį; visi kiti aplinkosaugos aspektai yra apleisti

Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą

Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona 

Plyni kirtimai Estijoje, 2017 – vaizdas iš viršaus, Google maps:



Plyni kirtimai

 
Kai kurios tendencijos jau buvo realizuotos mūsų šalyse. Tai sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį mūsų miškų aplinkai.
 
Intensyvi (komercinė) miškininkystė, šalia visų kitų dalykų, sukėlė šias pasėkmes:
 
1) Daugiau kaip 1800 nuo miško priklausančių gyvūnų ir augalų rūšių Švedijoje ir daugiau kaip 1100 rūšių Suomijoje gresia išnykimas. Dabartinė „miško skola“ siekia 900 gyvybės rūšių, tai reiškia, kad 900 nuo miško priklausančių gyvybės rūšių ilgalaikėje perspektyvoje išnyks, jeigu nedidės natūralių ar pusiau natūralių miškų plotai.
 
2) Švedijoje liko tik 5 % aukštos aplinkosauginės vertės miškų, tai yra seni ir natūralūs miškai, o kirtimai nuolat vyksta ir šiose teritorijose. Panaši situacija ir Suomijoje. Pietinėje Suomijoje liko vos keletą aukštos aplinkosauginės vertės miškų ir jų skaičius nuolat mažėja. Tie, kurie išliko – dauguma fragmentuoti ir maži. Suomijoje, daugumoje teritorijų, išnaikinti drėgnieji, gausia ir turtinga bioįvairove pasižymeję miškai.
 
3) Mūsų miškai – poilsio ir sveikatos (rekreacinės vertybės) vieta, tai laisvalaikio ir turizmo pramogos – tai neturi būti pamiršta. Pavyzdžiui, turizmas kai kuriose vietose yra svarbesnis vietos gyventojams nei miškininkystė. Tačiau, plyni kirtimai gali sunaikinti jų pragyvenimo šaltinį. Plyni kirtimai neduoda jokios naudos niekam.
Mes remiame tas priemones, kurių Estijos Vyriausybė imasi tam, kad apsaugoti senuosius miškus, tuo pačiu mes raginame neprarasti miško, panaikinant miškų planavimo principus, tam, kad gauti daugiau komercinės medienos – tai didelė grėsmė miško bioįvairovei. Didžioji Estijos medienos produktų dalis randa rinką mūsų šalyje.
 
Mes išreiškiame susirūpinimą tendencijomis Estijoje ir raginame atsisakyti to miško valdymo modelio, kuris naudojamas Fenoskandijoje (Skandinavija, Suomija) ir kuris ilgalaikėje perspektyvoje nuskurdina miško ekosistemas, o tai mažiau gyvybės, sveikatos ir džiaugsmo mums visiems.
 
Nuoširdžiai,
 
Lennart Daleus, „Greenpeace Nordic“ vykdantysis direktorius
 
Linda Ellegaard Nordström, pirmininkė, Gamta ir Švedijos jaunimas
 
Lotta Nummelin, „Natur och Miljö“ direktorė
 
Petra Yliportimo, Generalinė sekretorė, Suomijos Gamtos Lyga
 

Risto Sulkava, Suomijos Gamtos išsaugojimo asociacijos valdybos pirmininkė

PAPILDOMA MEDŽIAGA:

SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: viskas ką jums reikia žinoti. Informacinis koncentratas

SKAITYTI PLAČIAU: Miškų reformos priešistorė: valstybiniai miškai intensyviai atakuojami dar nuo 1995

Miškų genocidas: kas mūsų miškų laukia po reformos? Suomijos modelis (VIDEO)

Apie situaciją Estijos miškuose, laukinės gamtos genocidą, pramonę ir plynus kirtimus EMA – Indrek VAINU (ESTIJA)

„Miškų reforma Estijoje“ Indrek Vainu pranešimas (2017 12 09, Miškų Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas)

 
Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/liberalus-misko-valdymo-modelis-gresme-baltijos-ir-skandinavijos-regionu-miskams">
Twitter