Pavasarinis perėjimas – paukščių skerdynių metas Lietuvos miestuose ir miškuose? Plungė, Panevėžys, Šiauliai (FOTO, VIDEO)

“Lietuviai nuo seno žinojo, kad negalima su kirviu eiti į mišką vasarą – tik po Trijų karalių. Panašios tradicijos buvo laikomasi ir tarpukario Lietuvoje – niekas nekirto miško vasarą.”

“Tai, kas dabar vyksta miškuose, prilygsta, kaip vaizdžiai palygino aktorius Rolandas Kazlas, nėščios moters spardymui. Juk galiojančiose miškų kirtimo taisyklėse leidžiama visiška savivalė tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose – jie kertami pavasarį ir vasarą, kai čia tarpsta gyvybė: peri gausybė paukščių, žydi į Raudonąją knygą įrašyti augalai, – pastebėjo ornitologas, gamtos mokslų daktaras, judėjimo “Už Gamtą” vadovas A.Knystautas. – Ir visa tai vyksta tokiais tempais, kokių mūsų maža valstybė negalės ilgai išlaikyti. Iš esmės – tai gamtos genocidas.”

“Teisės aktai miestuose paukščių nesaugo: ūkinius miškus draudžiama kirsti perėjimo metu nuo balandžio 1 d. iki birželio 15 d., o miestuose medžių kirtimų laikotarpiai nereglamentuojami, nors genėti galima tik iki vegetacijos.”

“Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas Liutauras Raudonikis Plungės ir Panevėžio atvejus vertina kaip barbariškumą ir gamtos niokojimą, kokio nėra nė vienoje kitoje Europos šalyje. Ir Lietuvoje anksčiau nebūdavo vasarą kertami medžiai, nes taip paukščių jaunikliai pasmerkiami žūčiai.”

#SOS  #StopKirtimai #PaukščiaiPeri #GyvybėsApsauga #PagarbaGyvybei #NekirskMedžioBroli #GyvybėVertybė #LietuvaGyvybėsKultūra #PabuskLietuva #UžRamybėsLaikąGamtoje #GyvoŽalio

MES PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS – Už Ramybės Laiką Gamtoje! (PETICIJA)

Panevėžio Laisvės alėja renovacija

Paskutinėmis savaitėmis socialinius tinklus apskriejo Panevėžio Laisvės aikštėje besiblaškančių zylės jauniklių nuotrauka. Už ES fondų pinigus iškirsdama dalį parko medžių savivaldybė nesismulkino – darbams pasirinko patį paukščių perėjimo ir medžių žydėjimo metą.

Reaguodamas į visuomenės keliamą spaudimą Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika inicijavo teisės akto pataisas, kad būtų nustatytas laikotarpis, kai neleidžiama kirsti medžių želdynuose. Anot jo artimiausiu metu bus patikslintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Panevėžiečiai taikiai nenusiteikę – praeitą ketvirtadienį jie surengė piketą prie miesto savivaldybės dėl Laisvės aikštėje vykdomų kirtimų. Žmonės labiausiai piktinosi, kad medžiai nupjauti nepaisant juose perinčių paukščių. Socialiniame tinkle paplito iš lizdo iškritusių vos tik apsiplunksnavusių zyliukų nuotraukos. Tiesa, savivaldybės atstovai teisinosi jokių paukštelių aikštėje neradę, o jeigu rangovas neįvykdė nurodymo prieš kirtimą iškelti iš medžio inkilą, tai jis ir kaltas.

Valdžia teigė, kad želdiniai Laisvės aikštėje atnaujinami pagal prieš metus pateiktas A.Stulginskio universiteto mokslininkų rekomendacijas. Aikštei tvarkyti skirta apie 6 mln. eurų, tarp jų savivaldybė “įsisavins” ir 2,3 mln. eurų ES lėšų.

Tiesioginė GYVO MIŠKO transliacija iš Panevėžio:

LNK reportažas iš Panevėžio:

Skerdynės Plungėje – vaikai rankiojo varnėnų jauniklius

Intensyvūs kirtimai už ES fondų pinigus vyko visoje Lietuvoje, ypač šokiravo Plungės atvejis, kai buvo vienu ypu iškirsta visa aikštė, po kurią blaškėsi varnėnų jaunikliai.

Medkirčiai išguldė visas Plungės Laisvės alėjos liepas. Ši alėja yra viena seniausių Lietuvoje, suprojektuota XIX a. antroje pusėje kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu. XIX a. pabaigoje ji buvo apsodinta dvigubomis liepų eilėmis, jungė M.Oginskio dvarą ir jam priklausiusio miestelio centrą.

Plungiškiai, jau susitaikę, kad pamėgtų liepų nebeliks, buvo šokiruoti, kad medžius nuspręsta kirsti, kai lizduose ir drevėse pilna gyvybės. Socialiniuose tinkluose žmonės piktinosi valdžios atstovų abejingumu ir gailėjo besiblaškančių paukščių, praradusių savo jauniklius. Pasirodo, gyventojai dar prieš medžių kirtimą rašė prašymą merui Audriui Klišoniui, kad pristabdytų darbus iki liepos 1 d., tačiau nesulaukė jokios reakcijos.

Jurgis Virbašius FB

Pinigus reikia įsisavinti

Žinoma, kas tie keli pražuvėliai paukšteliai, kai milijonai ranka pasiekiami! Be to, ir teisės aktai miestuose paukščių nesaugo: ūkinius miškus draudžiama kirsti perėjimo metu nuo balandžio 1 d. iki birželio 15 d., o miestuose medžių kirtimų laikotarpiai nereglamentuojami, nors genėti galima tik iki vegetacijos.

Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas Liutauras Raudonikis Plungės ir Panevėžio atvejus vertina kaip barbariškumą ir gamtos niokojimą, kokio nėra nė vienoje kitoje Europos šalyje. Ir Lietuvoje anksčiau nebūdavo vasarą kertami medžiai, nes taip paukščių jaunikliai pasmerkiami žūčiai.

Gamtoje, miškuose – pats gyvybės žydėjimo, atsinaujinimo ir perėjimo metas

Miškuose kirtimai perėjimo laikotarpiu yra leistini ūkiniuose miškuose, kurie sudaro virš 70 proc. visų miškų:

Gyvo Miško grupėje  FB “Apginkime Lietuvos miškus” Lina Blužaitė pasidalino gautomis nuotraukomis iš Šiaulių rajono. Plyname kirtime rastas besiblaškantis jauniklis.

Laukiame Aplinkos ministerijos, ornitologų, teisininkų komentarų. Sek naujienas  – Gyvo Miško FB puslapyje ir FB grupėje “Apginkime Lietuvos miškus” 

Paukščiams reikia Tavo Balso! – MES PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS – Už Ramybės Laiką Gamtoje! (PETICIJA)

Linos postas FB grupėje Apginkime Lietuvos miškus”

Ūkiniuose miškuose paukščių perėjimo laikotarpiu galima vykdyti kirtimus, o dėl to kenčia paukščiai ir jų jaunikliai, Eltai sakė Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius. Tuo metu Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) vadovas Algis Gaižutis teigė, kad kirtimai nėra vykdomi ten, kur negalima.

A. Gaidamavičius Eltai sakė, kad Valstybinių miškų urėdija (VMU) yra savo noru nusprendusi pavasarį nekirsti valstybinių miškų regioniniame parke, tačiau privatūs miškų savininkai, pasak A. Gaidamavičiaus, tai daro, nes įstatymai to nedraudžia. „VMU pati savanoriškai nusprendė pavasarį nekirsti valstybinių miškų regioniniame parke, nesvarbu ar tai būtų ūkiniai miškai, ar ne. Tačiau pagal įstatymus leidžiama kirsti miškus ir vasarą, ir pavasarį, kada paukščiai peri. (…) Valstybinių miškų tarnyba išduoda leidimus kirsti paukščių perėjimo laikotarpiu, nes tokie yra įstatymai, leidžiama tą daryti“, – Eltai sakė A. Gaidamavičius.

Jo teigimu, kol neįsigaliojo naujas įstatymas, VMU veikia pagal Plynų kirtimų darbo grupės rekomendacijas. „Urėdija veikia pagal Plynų kirtimų darbo grupės, kurios narys buvau, rekomendacijas. Jos yra nepatvirtintos, bet, kol įsigalios naujas įstatymas, veikia pagal tos darbo grupės rekomendacijas. Viena iš rekomendacijų yra (saugomų teritorijų tinklo. – ELTA) „Natura 2000“ teritorijose, kurios skirtos paukščių apsaugai, paukščių perėjimo laikotarpiu nedaryti kirtimų“, – kalbėjo A. Gaidamavičius. A. Gaidamavičius taip pat paminėjo, kad Labanoro girioje vietiniai gyventojai buvo iškvietę policiją dėl to, kad medžiai buvo kertami perint paukščiams.

2019 m. gegužės 4 d Delfi  Susikirto dėl miškų kirtimų paukščių perėjimo metu: kai kur draudžiama, tačiau savininkai sprendžia patys

---

ATMINTINĖS:

#SOS MIESTO MEDŽIŲ ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus miesto medžių kirtimą?

#SOS MIŠKAS – ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus vykdomą ar planuojamą kirtimą (sužymėtus medžius)

„Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.“ (54)

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. “ (53)

„Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ (46)

„Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.“( 7)

KONSTITUCIJA 7, 46, 53, 54 straipsniai

---

Visuomenės reakcija FB:

Šaltiniai:

Facebook “Apginkime Lietuvos miškus”, “GYVAS MIŠKAS”

www.diena.lt, Alia Zinkuvienė

Virsta seniejo medžiai: įstatymuose ištrintas žmogiškumas

#LaisvėTaiAtsakomybė #MąstymoReforma
Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valdininkų, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!

#NacionalinisSaugumasSveikaAplinka#SveikaAplinkaSveikasŽmogus
Aplinkosauga tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio, žmogaus ir tautos sveikatos sąlyga!

#KiekvienasPilietisAplinkosaugininkas​
„Ateityje žmogus galės vadintis žmogumi tik būdamas gamtosaugininku.“

(Justinas Marcinkevičius)

Medžių gynėjų grupės Facebook

P.S. jeigu kokia grupė ar puslapis nėra paminėti, praneškite mums info@gyvasmiskas.lt