Liutauras STOŠKUS po diskusijos apie miškus – Aplinkos ministerija neturi vizijos ir konkrečių atsakymų (pasiūlymai)

Šiandien sausakimšoje A. Stulginskio universiteto salėje vyko labai svarbi diskusija apie miškus. Jau jos pavadinimas…

Posted by Liutauras Stoškus on 2018 m. balandis 6 d.

“Juk mes aplinkosauga užsiimame ne dėl gamtos kaip savaiminės vertybės, bet dėl to kad mes esame absoliučiai nuo gamtos priklausomi. Nuo darnos su ja priklauso žmonijos ateitis.”

Liutauras Stoškus Facebook
2018 04 06

Šiandien sausakimšoje A. Stulginskio universiteto salėje vyko labai svarbi diskusija apie miškus. Jau jos pavadinimas suponavo, kad kalba eis racionalų miško naudojimą, kas turėtų būti darnaus miško ūkio pagrindas. Dar prieš renginį kai kurie gamtininkai replikavo, kad ir vėl bus apie naudojimą, suprask, apie medieną, o miškas nėra svarbus vien tik dėl medienos. Kita vertus, net jei į mišką žiūrėtume kaip į didesnės teritorijos (ekosistemos) komponentą, kuris užtikrina tos ekosistemos stabilumą ir atsparumą, net ir tuo atveju toks miško vaidmuo yra mums naudingas, todėl asmeniškai nelabai dėl tokio užvadinimo ginčyčiausi. Juk mes aplinkosauga užsiimame ne dėl gamtos kaip savaiminės vertybės, bet dėl to kad mes esame absoliučiai nuo gamtos priklausomi. Nuo darnos su ja priklauso žmonijos ateitis.

Renginys paliko dvejopą įspūdį. Iš vienos pusės, jis buvo būtinas ir netgi labai pavėluotas. Tiesiog kaip pasikeitimas nuomonėmis, net jei ir nebuvo tiksliai sufokusuotas į kažkokias konkrečias problemas ar jų galimą sprendimą. Iš kitos pusės būtent to fokuso trūkumas ir šiek tiek trikdė. Aš asmeniškai tikėjausi AM sukonkretintos vizijos tiek dėl miškų valdymo ateities, tiek dėl pagrindinių problemų “short list’o”. Bent jau reakcijos į pranešimuose išsakytus pasiūlymus ir pastabas akcentuojant tai, su kuo yra sutinkama. Net į pačius aštriausius ir tiesmukiausius plynų kirtimų ar urėdijų pavadinimo išlaikymo klausimus aiškaus atsakymo nepavyko išgauti.

Visa tai sukėlė įspūdį (tikėkimės, klaidingą), kad kol kas iki galo aiškios politikos miškų valdymo atžvilgiu nėra. Ir kad visa, kas nekvestionuoja vienos įmonės įsteigimo fakto, gali būti tikslinama ir gryninama. Todėl, matyt, ne vėlu kalbėti apie esmines problemas, kurių sprendimas turėtų miškų valdymo politikoje atsispindėti.

Iš savo varpinės pateiksiu keletą svarbiausiųjų.

– grąžos iš miško vertinimas. Miškas yra ne tik mediena. Kitos miško teikiamos paslaugos turi būti vertinamos ir įmanomai monetarizuojamos. Kitų paslaugų puoselėjimui skirtos išlaidos turi būti vertinamos gaunamų ar išsaugomų paslaugų kontekste. Taip pat ir įmonės veiklos efektyvumas turėtų būti vertinamas ne tik pelno iš prekybos mediena aspektu, bet ir kitų miško teikiamų paslaugų ekonominių įverčių pagalba;

– miško apskaitos kokybė. Visų pirma nustoti manipuliuoti miško žemės terminais, kai reikia kalbėti apie mišku apaugusią žemę. Kosminių ir orto foto nuotraukų analizė geriausiai parodo realius miškų plotus ir tikruosius miškingumo pokyčius. Jie ir turėtų būti tam naudojami;

– plynų kirtimų naudojimas. Skirtingai nuo kai kurių savo gamtamokslių kolegų, nesu kategoriškai nusiteikęs prieš juos. Yra begalės literatūros parodančios, kad plyni kirtimai niekaip neprastina miško funkcijų, jei neviršijamas tam tikras tankis ir jų dydis. Be abejo, priklausomai nuo dirvožemio, reljefo ir daugelio kitų dalykų. Jau nekalbant apie rekreacinius ir estetinius aspektus. Manyčiau, kad gamtotvarkos ir miškotvarkos planų suintegravimas galėtų didžiąja dalimi išspręsti šias problemas ir leisti pasirinkti adekvatų kirtimo būdą.

SKAITYTI PLAČIAU: Kirtimai sengirėse ir saugomose teritorijose – situacija Punios šile ir Labanoro girioje (VIDEO)

– kirtimų apimtys. Turėtų būti nustatomos ne vien teoriškai dėliojant skaičiukus pagal miškų amžines grupes, bet koreguojant juos pagal konkrečios teritorijos situaciją atsižvelgiant ir į kitus miško teikiamų paslaugų komponentus.

– socialinis aspektas. Tradicinės miškininkystės puoselėjimas, gal miško sklypų dydžių ribojimas, miško įmonės padalinių tam tikros autonomijos išlaikymas ir visa kita, kas gali prisidėti prie regionų stiprinimo turėtų būti įkomponuota. Centralizavimo politika stipriai smogė šiuo aspektu. Būtina imtis visų įmanomų kompensacinių priemonių.

Be abejonės, šis sąrašas negali pretenduoti į baigtinį problemų sąrašą. Tačiau siekiant darnios miško valdymo politikos, šios problemos privalo būti išspręstos.

 

2018 04 06|Kategorijos: Apie reformą, Kas naujo, Lietuva|
Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau