Gytis Norvilas. Medkirtystė kaip savidestrukcijos forma – ar susigrąžinsime meilės geną?

Apželdinau sodą ir didžiam nustebimui atradau savyje piktžoles raunančią ir krūmelius dailinančią fašistę sodininkę. Net išėjusi į mišką sunkiai išsiversdavau be sodo žirklių. Vis dar atsidaviau aštriu prakaitu, pažastyse žėlė plaukai, teturėjau lauko tualetą ir jokio dušo – na, bent jau buvo šulinys. O miške galėjai prisirinkti malkų pirčiai pakurti. Daugiau nebereikėjo sukapoti namo, kad sušiltum.

Marjo Isopahkala. „Aš ir Ponas Poetika“

Kadais su kaimynu perpus nusipirkom benzininį pjūk­lą. Gerą. Smagiai dirba; įpili benzino ir dirba, pagalandi grandinę ir dirba. Kokia įstabi šviežių pjuvenų šiluma. Tam jis ir skirtas – dirbti, pjauti. Genėdamas seną sodą taip įsismaginau, kad paguldžiau ir porą senų kaukazinių slyvų. Be vilties gyventi toliau. Dabar, pamačius tuos kelmus ir stimburius, suriečia – suprantu padaręs kažką ne taip… Perlenkiau, stipriai perlenkiau. Galėjo žaliuoti, būti. Nesu nei atkaklus ir besąlyginis medelių gynėjas, nei fetišistas, kurių pilnos feisbukiškės ir ne tik, esu greičiau natūralistas. Ir pjaunu, ir sodinu (dirbamos žemės gabalą pasišoviau paversti mišku, kiekvieną pavasarį ten atsiranda šio to nauja: eglaičių, berželių, ąžuoliukų). Kiek skeptiškai žiūriu ir žiūrėjau į šūkavimus dėl kiekvieno medžio. Nesu ir Grainiaus liepos adeptas, bet tai, kas pastaruosius metus vyksta Lietuvoje, – protu jau nesuvokiama. Nuo plynų kirtimų iki parkų, skverų renovacijų (o tai kažkodėl paprastai reiškia malkų gamybą ir nevaldomas medžių skerdynes).

Tiesą sakant, ilgai tylėjau ir vis svarsčiau, kas tai? Čia tik dėl pinigų? Tik tiek? Projektai, pinigų įsisavinimas etc. Pernelyg banalu ir būtų pernelyg paprasta. To nepavadinčiau nieku kitu – o savidestrukcija. Gal tokiu būdu proporcingai mažėjo ir savižudybių skaičius? Medkirtystė veikia kaip terapija? Kunigaikštis Gediminas kadaise įsakė miškus Lietuvoje deginti, kad ši atrodytų europietiškesnė, ne toks gūdus kraštas. Gal ir dabar taip. Greičiausiai. Lengviau integruosimės, integruojamės. Trinkelės humaniškiau už ugnį, visada geriau, be abejo. O gal mistiniams „paprastiems“ žmonėms trinkelių norisi? Gali būti. Juk švaru, gražu. Kad neliktų kreivų, šleivų, dvikamienių… Kam juos toleruoti? Apskritai toleruoti? Be abejo, nupjauti ir koja paspirti. Turi likti tik tiesūs. Ir dar kokį grojantį fontaną įsūdyti. Klasika.

Kai taip švaru ir gražu nebado akių ta sumauta praeitis, kurią (nors greičiausiai ne tą, o mitinę-mistinę) mėgstame garbinti ir jai melstis. Kažkoks medienos, medžių gariūnmetis. Kai viską gali į kairę, į dešinę. Veikiausiai nuskambės kiek poe­tiškai ir patetiškai, bet tas medis ir yra atmintis, visad šalia, pakeliui, į rievių kietą diską pamečiui įrašo klimato istoriją, jei ne daugiau.

Gal ko nors nežinau ir nesuprantu, bet kiek tų kirtėjų atsidūrė teisiamųjų suole? Pažeidimų ten į valias. Bet koks skirtumas? Peri tie paukščiai ar neperi? Kokia čia veikia schema? Primena Sašos Sokolovo „Durnių mokyklą“… Kodėl apie tai nekalba LRT? Gal ir kalba, bet pernelyg fragmentiškai… Geriau kokią eilinę žiopčiojančią GALVĄ kamantinėja.

Liepos 1 d. buvau Kalnų parko renovacijos pristatyme A. Mickevičiaus bibliotekoje. Kažkas salėje dūsavo: „Ir vėl Kalnų parko parkės…“ Tiesa, įspūdis slogus kaip lapkričio vakaras. Visuomenininkai pagrįstai, be išlygų šoka piestu ir blokuoja iniciatyvą kažką (būtent „kažką“) daryti – ir jie teisūs – pasitikėjimą Vilniaus miesto savivaldybė seniai praradusi, o siūlomi (greičiau prastūminėjami) projektai (tiek Kalnų parko, Sapiegų, Reformatų) švelniai tariant trenkia nejautrumu, beidėjiškumu, vizijos nebūvimu; apsiribojama techniniais dalykais: suoliukais, šmoliukais, tiltukais ir skalda. Tai yra didžiausias siaubas ir skurdas. Jokio kompleksinio požiūrio, MATYMO. Juk Kalnų parkas, kurį įpratome būtent taip vadinti, tai kelių sluoksnių visuma: istorinio, gamtinio, kultūrinio, geologinio. Mus kankina idėjų badas, ištikęs minties ir krypties kolapsas. Nėra idėjos – neikim į parką, į mišką. Geriau jau nedaryti nieko – jei nežinai, ką nori padaryti. Kol pasveiksim ir sužinosim. Provincijos trinkelizacijos sindromas iki Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir kitų miestų atėjo kaip kiaulių maras.

Nemaniau, kad taip bus. Tikrai. Kaip netikėjau, kad prasidės stichiškas miškų kirtimo vajus, kuris, pvz., per Latviją nusirito prieš gerus 7–8 metus. Pusė Latvijos miškų išvažiavo į Švediją, todėl dabar kaimynė perpučiama kaip pamušalas. Tuomet vogčia džiaugiausi: mes prašokome… Šį vajų prilyginčiau genocidui, pokariui, savidestrukcijos viršūnei, visuotinei nemeilei. Gal geriau karkimės ir nuodykimės? Makabriška, suprantu. Blogai su mūsų galvomis. Iš esmės nueita ne ten ir pernelyg toli. Jei Sąjūdis prieš 30 metų prasidėjo nuo ekologinių žygių, nenustebsiu, jei ir dabar paeitų ši korta. Ir būtų pats laikas. Jėgos, kritinės masės užtektų. Taip rašau ir todėl, kad iš esmės nebetikiu teksto galia. Gerų straipsnių, tekstų apie tai į valias, bet jie nuskęsta, neveikia, nebeišjudina (norėčiau klysti), nejudina. Nebe teksto era, jau, matyt, ir nebe vaizdo. Vaizdas ir tas – viso labo tik fonas, užsklanda, pramoga, jis plokštėja, nebeįsiėda į sąmonę. Reikia pradėti veiksmą, atvirą ir besąlyginį. Kito kelio nelabai matau. Nes argumentų kalba išsemta, sutikite, nebėra apie ką kalbėti. Jiems (baisu taip sakyti, tie „jie“ – tai, be abejo, esame mes) – valdininkams, rangovams – nereikia tų argumentų. Nuo nemeilės tablečių nėra.

Visiems valdininkams (nuo Aplinkos ministerijos iki Vyriausybės) iš pradžių reikėtų surengti kino seansą be teisės išeiti iš salės ir parodyti, pavyzdžiui, A. Zviagincevo „Nemeilę“. Taip taip, rusiškai jis vadinasi „Neliubovj“, taip juk labiau suprantama. Nors drąsūs esam vis baksnoti – žiūrėkit, kaip Rusijoje, bet patys ne ką toliau nuėjome. Ten pusė Sibiro jau išvažiavo į Kiniją – mums nebedaug liko įpusėti Labanorą. Masteliai gal ir kiti, bet ar nemeilė turi mastelį? Žinoma, ataugs. Be abejo. Iš ko gi „Ikea“ ir „Finieris“ keps baldeles (nesuklydote – „baldeles“)?.. Kadenciją baigusi Dalia Grybauskaitė šioje srityje dar galėjo ir turėjo trinktelėti durimis. Turėjo. Negalėjo nematyti, kas vyksta.

Kaip visa Sibiro mediena važiuoja į Kiniją, taip į Kiniją važiuoja mūsų menininkai. Kažkaip ironiška. Duoda pinigų ir veža. Rusai – malkas, mes – menininkus. Visiems gerai. Aktoriai, muzikai paskui turi už ką tvoras tverti, mašiną palopo, sodybėlę kokią nusižiūri, restoranėly, va, pasėdi su šiaudeliu taurėj. Džiaugiasi menininkai. Tik kažkodėl į Tibetą neveža. Gal ir gerai. Bet čia jau kita daina. Nors priedainis šių dainų galėtų būti ir tas pats. Kad ir: „U menia odna struna, Kazachstan moja strana.“

O kėsinimasis griauti paminklus, juos „perkainoti“ – tai tos pačios medkirčio rankos pirštai. Tas pats noras viską iššluoti, nuplauti. Tai tik iliustruoja, kad vis dar nesutariame su praeitimi, netolimos praeities problemas, traumines patirtis instinktyviai dangstome, ignoruojame ir taip klimpstame dar giliau.

Beje, iš kur tas skubrus LRT noras atsiprašyti už liepos 6 d. rodytą filmą „Niekas nenorėjo mirti“? Feisbukiškių kaimo influenceriai pernelyg garsiai cypė? Buvo galima ir daugiau atsparumo parodyti. Geras filmas, atveriantis, keliantis klausimus, o ne koks deklaratyvus, kaip, tarkim, komjaunuoliškai skatinanti mojuoti trispalvėmis „Emilija iš Laisvės alėjos“. Čia tik puikus negebėjimo atvirai žiūrėti į praeitį (o ir dabartį) pavyzdys. Nereikia praeities, ji mums per sunki, reikia trinkelių, sakiau, kad reikia trinkelių, tada – švaru, gražu, nereikia cvirkų, salomėjų ir panerių nereikia (beje, įdomu būtų vilniečių ir nevilniečių paklausti, kiek jų ten yra lankęsi).

Suprasim, ko norim, ir susigrąžinsim meilės geną tik tada, kai pripažinsim mumyse esant tą cvirką, salomėją, tuos pačius panerius, o ir tas nupjautas kaukazines slyvaites ir nebereikės šildytis rankų pjuvenose ir baimintis, kad ir miško broliai, ir mes patys galime virsti miško našlaičiais.

2019-07-11

Šaltinis:
“Literatūra ir Menas.” – Gytis Norvilas. Nemeilė, atmintis ir pjuvenų šiluma

Foto iš Gyčio Norvilo FB

Gytis Norvilas – poetas, eseistas, vertėjas.
Gimė 1976 12 24 Jonavoje.
Baigė Jonavos 5-ąją vidurinę mokyklą (dabar Jonavos Justino Vareikio progimnazija). 1999 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, studijavo istorijos teoriją ir kultūros istoriją. Dirbo Lietuvos ypatingajame archyve. 2011–2014 m. kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ atsakingasis sekretorius, nuo 2014 m. – vyriausiasis redaktorius. Poezija versta į anglų, bulgarų, rusų, latvių, lenkų, gruzinų, vokiečių, ukrainiečių, kroatų, baltarusių kalbas. Verčia poeziją ir prozą iš vokiečių, rusų kalbų. Yra išvertęs tuvių šamanistinių tekstų, senovės indėnų poezijos bei moderniosios austrų bei vokiečių poezijos, prozos.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.

B i b l i o g r a f i j a :
Akmen-skeltės: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002.
Skėrių pusryčiai: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Išlydžių zonos: eilėraščiai. – Kaunas: Kitos knygos, 2012.
Vėžlys Dūmas: kelio knyga (ne) vaikams; dailininkė Kristina Norvilaitė. – Kaunas : Žalias kalnas, 2018.

V e r t i m a i   i š   v o k i e č i ų   k a l b o s :
F. de Cesco. Toli nuo Tibeto: apysaka. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2007.
R. Mueller. Marko Polo kelionės nuotykiai: istorinis romanas. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2008.
T. Klupp. Paradiso: romanas. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2010.
J. Winkler. Natura morta: romanas. – Kaunas: Kitos knygos, 2013.

V e r t i m ų   p u b l i k a c i j o s :
V. Nabokov. Camera obscura (pjesės scenarijus teatrui „Palėpė“).
Senovės indėnų tekstai. – Šiaurės Atėnai, 2002 10 05, nr. 37 (623).
A. Lichtenstein. Eilėraščiai. – Metai, 2003, nr. 5–6.
A. Lichtenstein. Eilėraščiai. – Šiaurės Atėnai, 2003 07 26, nr. 28 (662).
Eskimų pasakojimai ir mitai. – Šiaurės Atėnai, 2003 12 27, nr. 48 (682).
Grenlandijos eskimų (inuitų) pasakojimai ir mitai. – Kn. Žiemos žodžiai 2003. – Vilnius: 2003.
Jurczok 1001Eilėraščiai. – Kn. Poetinis Druskininkų ruduo 2004. – Vilnius: Vaga, 2004.
Rabinalači. Centrinės Amerikos kičių genties drama. – Literatūra ir menas, 2004 01 30.
Senovės indėnų tekstai. – Šiaurės Atėnai, 2004 05 29, nr. 20 (702).
Tuvių šamanistiniai tekstai. – Literatūra ir menas, 2004 06 25.
H. Ball. Eilėraščiai. – Metai, 2005, nr. 4.
A. Stramm. Eilėraščiai. – Literatūra ir menas, 2005 04 08.
A. Lichtenstein. Eilėraščiai. – Literatūra ir menas, 2005 07 22.
H. Ball. Eilėraščiai. – Literatūra ir menas, 2005 11 11.
W. Weyrauch. Eilėraščiai. – Šiaurės Atėnai, 2005 12 17, nr. 47 (777).
K. Schwitters. Eilėraščiai. – Metai, 2006, nr. 1.
H. M. Enzensberger. Eilėraščiai. – Literatūra ir menas, 2006 01 06.
G. Eich. Eilėraščiai. – Literatūra ir menas, 2006 03 03.
O. Wiener. Kai pavasaris vėl. – Literatūra ir menas, 2006 04 07.
N. Born. Eilėraščiai. – Literatūra ir menas, 2006 06 23.
W. Weyrauch. Eilėraščiai. – Literatūra ir menas, 2006 11 03.
H. C. Artmann. Neužgimusi žinia. 90 sapnų. – Šiaurės Atėnai, 2006 12 09, nr. 46 (824); Metai, 2008, nr. 11; Literatūra ir menas, 2008 11 21, 2009 02 06, 2008 06 13.
G. Eich. Eilėraščiai. – Metai, 2007, nr. 4.
G. Rühm. Skirtingi broliai. – Literatūra ir menas, 2008 03 21.
F. Mon. Nepavydėtinas apsisukimas. – Literatūra ir menas, 2008 11 07.
O. Wiener. Dvi konsteliacijos. – Literatūra ir menas, 2008 11 14.
H. M. Enzensberger. Eilėraščiai. – Literatūra ir menas, 2008 12 05.
Iš tuvių šamanistinių tekstų. – Literatūra ir menas, 2008 12 12.
G. Eich. Eilėraščiai. – Literatūra ir menas, 2009 02 20.
G. Rühm. Levitacija. – Literatūra ir menas, 2009 02 20.
M. Chobot. Nuo 20 kilų aš daugiau nebešoku. – Literatūra ir menas, 2009 03 20.
W. Weyrauch. Eilėraščiai. – Literatūra ir menas, 2009 04 17.
H. M. Enzensberger. Eilėraščiai. – Literatūra ir menas, 2009 05 22.
C. Meckel. Eilėraščio kalba. – Literatūra ir menas, 2009 06 12.
I. Bachmann. Rudens manevrai. – Literatūra ir menas, 2009 10 02.
H. M. Enzensberger. Utopija. – Literatūra ir menas, 2009 11 27.
D. Grünbein. Eilėraščiai. – Literatūra ir menas, 2010 04 30.
D. Grünbein. Eilėraščiai. – Literatūra ir menas, 2010 01 08.
H. C. Artmann. Mano širdis. – Literatūra ir menas, 2010 01 08.
G. Rühm. Iš „6 konsteliacijos ir idiogramos“. – Literatūra ir menas, 2010 01 08.
R. Schindel. Nekaltas mirties vargonų išbandymas. – Literatūra ir menas, 2010 01 08.
J. Theobaldy. Eilėraščiai. – Literatūra ir menas, 2010 01 08.
U. Kolbe. Gyvename. – Literatūra ir metas, 2010 01 08.
R. Hirs. Eilėraščiai. – Kn. Poezijos pavasaris 2013. – Vilnius: 2013.
L. Steinherr. Eilėraščiai. – Kn. Poetinis Druskininkų ruduo 2014. – Vilnius: 2014.

S u d a r ė :
Poezijos pavasaris 2013: almanachas (kartu su A. Šimkumi, B. Januševičiumi). – Vilnius: Rašytojų sąjungos fondas, 2013.

A p d o v a n o j i m a i :
2012 m. kūrybiškiausios metų knygos vardas eilėraščių rinkiniui „Išlydžių zonos“.
2012 m. knyga „Išlydžių zonos“ nominuota Metų knygos rinkimuose poezijos kategorijoje.

I n t e r v i u ,   s t r a i p s n i a i   a p i e :
G. Norvilas: neverta daryti kulto iš skaitymo ir knygų
Gytis Norvilas: eilėraštis – prieglobsčio zona
Gytis Norvilas LRT radijo laidoje „Po lyros ženklu“, garso įrašas
Vilniaus knygų mugė 2013. 2012 metų LLTI premijos paskelbimas, vaizdo įrašas

T e k s t a i :
Gyčio Norvilo kūryba svetainėje tekstai.lt

V a i z d o   į r a š a s :
2012 vasario 25 d., Vilniaus knygų mugė Litexpo parodų centre. Gytis Norvilas skaito eilėraštį „monologas iš statinės dugno: didžiosios privatizacijos“ iš rinkinio „išlydžių zonos“ (kitos knygos, 2012)


ŠIANDIEN REIKIA TAVO BALSO – PASIRAŠYK IR DALINKIS!

MES PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS – Už Ramybės Laiką Gamtoje! (PETICIJA)

ATMINTINĖS:

#SOS MIESTO MEDŽIŲ ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus miesto medžių kirtimą?

#SOS MIŠKAS – ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus vykdomą ar planuojamą kirtimą (sužymėtus medžius)

Sauliaus DAMBRAUSKO žinutė visuomenei – kada NATURA 2000 teritorijose vykdomi KIRTIMAI yra neteisėti ir kokiais atvejais kviesti policiją? 2018 09 26


#LaisvėTaiAtsakomybė #MąstymoReforma
Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valdininkų, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!

#NacionalinisSaugumasSveikaAplinka#SveikaAplinkaSveikasŽmogus
Aplinkosauga tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio, žmogaus ir tautos sveikatos sąlyga!

#KiekvienasPilietisAplinkosaugininkas​
„Ateityje žmogus galės vadintis žmogumi tik būdamas gamtosaugininku.“

(Justinas Marcinkevičius)

#PilietinėKontrolė #Budėk #MiškoSargyba #GyvybėsApsauga
#PilietiBūkBudrus #SaugokMišką #TapkPilietineŽiniasklaida

Medžių gynėjų grupės Facebook

Apginkime Lietuvos Miškus!

STOP medžių kirtimui Lietuvoje

VILNIUS:

Gelbėkime Vilniaus medžius
(www.saugokmedi.lt)

Išsaugokime ŽALIĄ Kalnų parką Vilniuje

Išsaugokime Sapiegų parką!

Diskusija dėl Reformatų skvero rekonstrukcijos

KAUNAS:

STOP kaštonų giljotinai

Kauno medžių kirtimui – STOP

Kaunas prieštarauja

Nemuno Kelias

KLAIPĖDA:

Už gyvą gamtą! Vakarų Lietuva

ŠIAULIAI:

Saugokime Šiaulių medžius!

PANEVĖŽYS:

Už Žalią Panevėžį!

ŠILUTĖ:

S.O.S. Šilutės medžiai

ARIOGALA

Ariogalos parkelis

P.S. jeigu kokia grupė ar puslapis nėra paminėti, praneškite mums info@gyvasmiskas.lt

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau