Ateities Lietuvos vizija – vientisas “pasakų” miškas? Diskusija su mokslininkais (VIDEO) Alanas ir GYVAS MIŠKAS

Ateities miškų vizija ir kaip tą pasiekti?

2018 balandžio 25 dieną visuomeniniai judėjimai – mokslininkas Alanas PETRAUSKAS (Laimės kelias) ir GYVAS MIŠKAS susitiko su MIŠKŲ INSTITUTO mokslininkais ir doktorantais:

Pirmykštis Dubravos miškas – vienintelė tokia saugoma teritorija Lietuvoje „Lietuvoje yra tik viena rezervatinė apyrubė – Dubravos. Nuo 1958 metų šiose vietose jokie miško kirtimo darbai nebuvo vykdomi. Čia galite pamatyti kaip tvarkosi pats miškas. (…) Keliaujant prie Kauno marių verta skirti laiko apsilankymui neliestos gamtos oazėje – Dubravos rezervatinėje apyrubėje. Terminas „rezervatinė apyrubė“ apibrėžiamas kaip „nedidelio ploto gamtinis arba kultūrinis rezervatas, kurio apsaugai ir priežiūrai nėra steigiama direkcija“.

Pirmykštis Dubravos miškas – vienintelė tokia saugoma teritorija Lietuvoje 

Mokslininkas Alanas Petrauskas pristatė pranešimą, tema: “Ateities miškų vizija ir kaip tą pasiekti?”

Iškelti klausimai:

– Kokia tikroji miško paskirtis: materialių žaliavų šaltinis ar natūrali “biotinė terpė”, formuojanti žmogaus fizinį ir dvasinį mikro- ir makro klimatą?
– Miškas ir Žmogus – kaip vienas kito tęsinys, miškų įtaka mūsų psichologinei gerovei;
– Ar galima vienu metu būt dvasingu ir amoraliu, garbinti miškus ir čia pat juos verst į pramoninę žaliavą?
– Miškininkystės dilema: medienos pramonės vs. rekreacinis keliai ir abiejų modelių socialinės pasekmės;
– Miškotyros mokslo paskirtis – ne tiek kaupti naujus faktus, kiek apibendrinti žinomas tiesas, gilinant ir grąžinant mūsų pasaulėjautą, lavinant vaizduotę ir įkvepiant mus naujiems darbams;
– Kaip Lietuvos miškų ateitį gali įtakoti šiandienos miškininkystės mokslininkai?
– Ateities Lietuva – kaip vientisas dvasingas miškas ir kt.

Prezentacijos slaidus galite rasti čia – Ateities Miškų Vizija

Miškų klausimas ypač jautrus, nes tik miškai ir jungia mus į “vientisą tautą”. Ne lietuvių kalba, tautosaka, istorija, ar kultūra, o tik miškai…  (Vartotojiškumo ir emigracijos priežastys?)

Kokia “tikroji” miško paskirtis: materialių žaliavų šaltinis, ar natūrali “biotinė terpė”, formuojanti (fizinį ir dvasinį) mikro- ir makro klimatą (Biotinės Mompos modelis), kurioje tik ir atsiskleidžia mūsų Aukštesniosios Savybės? Miškas ir Žmogus – kaip viens kito tęsinys (kaip pvz bitės ir gėlės, Saulė ir fotosintetinantys organizmai, ir pan.) Miškas ir Žmogus sudaro “aukštesnį intelektą”: planetos mąsteliu tai Vernadskio Noosfera, Lovelock-o Gaja (sąryšis su mitologione Žeme-Motina, Bolivijos precedentas),  o šalies mąsteliu – “tautos dvasia”, “simbiotinis laukas”, “šventieji Gojeliai”, “Meilės Erdvė” … (Žr Ruperto Šeldreiko koncepciją).

Mokslininkas Alanas PETRAUSKAS diskusijoje apie miškus – „mokslas aptarnauja primityvesnę sąmonę?“

Mokslininkas Alanas PETRAUSKAS apie miškus, emocinį foną ir plynus kirtimus

Ar gali abi koncepcijos ko-egzistuoti? Miškų pramonė vs. rekreacinis turizmas; medienos perdirbimo klasteris vs. sanatorijų ir dvasinių mokymų “megapolis”; pramoninė (“proletarinė”) kultūra vs rekreacinė veikla ir abiejų modelių socialinės pasekmės. Ar galima vienu metu būt dvasingu ir amoraliu, šnekėt apie dorovę ir paleistuvaut, garbinti miškus ir čia pat juos verst į “pramoninę žaliavą”?

Ateities Lietuva – kaip vientisas “pasakų” miškas: sanatorijos (Druskininkai ir Birštonas išsiplečia taip, kad Vilnius ir Kaunas tampa jų priemiesčiais), botanikos sodai (Kaltenis ir Skinedriškės), miško sodai (A.Orlovas ir “anastasiukų judėjimas”), miškų mokyklos (Melkio ir Kardokų pavyzdžiai), prasmingų pramogų centrai (projektas Laimeskelias.lt), … Monetarinė išraiška: “dvasinio turizmo” modelis (Indija, Nepalas, Butanas), “rekreacinis turizmas” (Kostarika, Seišeliai, Borneo), “žaliasis urbanizmas” (Singapūras), …

“Pereinamasis” laikotarpis: kaip suformuoti naują mąstymo, tarpusavio bendravimo ir (visuomenės) valdymo paradigmą ir koncepciją? Įstatyminė bazė ir požiūris į įstatymą… (“baudžiamasis” vs. “patariamasis”)  Mąstymo dvilypumas (loginis vs. jausminis) veda prie “silpnavalių vartotojų” ir “piktų genijų”, engiančių pirmuosius (Mouse Utopia experiments.) Dorovinių vertybių ir mokslo krizė: formalinės logikos karas prieš Žmogiškumą (“miškai kenkia klimatui” ir Orvelio “1984-tieji”).

Ruperto Šeldreiko Morfogenezės koncepcija: mus supanti erdvė yra mąstanti būtybė, kurios mintys yra mūsų jausmai, o mūsų mintys yra jos jausmai. Mūsų mintys formuoja realybę, o realybės mintys (ir mūsų jausmai) formuoja mus pačius. Todėl svarbu jausmus transformuot į mintis ir veiksmus, ir atvirkščiai. Formalinė logika tik “manipuliuoja paviršinėm formom”, negimdydama jokių “gilesnių minčių”, todėl reikalingas “kompleksinis mąstymas”, apjungiantis “šaltą protą su karšta širdimi”. Mokslo paskirtis – ne tiek kaupti naujus faktus, kiek apibendrinti senai žinomas tiesas, tokiu būdu gilinant ir grąžinant mūsų pasaulėjautą ir įkvepiant mus naujiems darbams. Todėl svarbu ne tiek kaupti naujus faktus ir žinias, kiek lavinti vaizduotę! (t.y., per paskaitas žiūrėt filmus Avataras, Princesė Mononokė, ir pan. :-)) Projektų valdymas turi transformuotis iš “reglamentuojančio” ir “reikalaujančio” į  “patariantį” ir “uždegantį”.

Piliečio laiškas Aplinkos ministerijai: kaip paversti Lietuvą iš „žaliavinės plynų kirtimų šalies“ į žydintį botanikos sodą? 

Žmogaus paskirtis – tobulint gyvenimo erdvę, gražint pasaulį, ir savo jausmais uždegt žvaigždes. (Kodėl šviečia Saulė? Nes minta mūsų jausmais, o “branduolinės reakcijos” – tik tarpinė grandis!)  Skirtumai tarp laimingų ir nelaimingų žmonių: jausmų ir minčių kokybė, įpročiai, įgūdžiai, vertybės, pasaulėžiūra.

Nauja ekonomika: BVP matuojama ne pinigais, o jausmų kokybe (Butano pavyzdys). Pasaulinis Laimės Indeksas: žmonių laimingumas apsprendžiamas natūralių (nekultivuojamų) miškų plotais. Asmeninė tranformacija: kaip noriu jaustis, mąstyti, kokius santykius turėti su kitais žmonėmis, kokioje šalyje gyventi, kaip save motyvuoti?