“Pravoslavų kapinės karštą dieną tikrai atrodė kaip Rojaus įkūnijimas žemėje, o mūsiškės – kaip pragaro prieangis. Dvasininkai kiekvieną dieną lankosi kapinėse ir turėtų matyti, kaip jos visoje Lietuvoje tampa ne Amžinojo Poilsio ir Mirusiųjų bei Gyvųjų susitikimo bei maldos vieta, bet, anot šventojo tėvo Jono Pauliaus II, „mirties kultūros“ fabrikais.”
Tąkart viena pravoslavė ištarė: „После того что католики вытворяют со своими кладбищами ясно, что у них не осталось ни капли духовности“. (“Tai, ką katalikai išdarinėja su savo kapinėmis, rodo, jog juos nebelikę nė lašo dvasingumo.”)
“Mūsų laikais medis neretai yra iškalbingas veidrodis, atspindintis žmogaus elgseną savo aplinkoje, visoje kūrinijoje. Mirštantys medžiai yra tarsi nebylūs priekaištai, įspėjantys, jog yra žmonių, akivaizdžiai nevertinančių nei gyvybės, nei pačios kūrinijos, nesuvokiančių šios dovanos didybės, o tik šaltai apskaičiuojančių naudą ir pelną. Ir tik pamažu ryškėja, jog ten, kur miršta medžiai, finale žūsta ir žmogus“.
Gytis Padegimas. Gyvybės ir mirties kultūra
Dalijamės teatro režisieriaus Gyčio Padegimo, jautraus menininko ir atsakingo bendrapiliečio žodžiu atsiliepiančio ir viešojo gyvenimo skaudulius, atviru laišku-kreipimusi į Katalikų bažnyčios Lietuvoje ganytojus.
2018 08 04
Gerbiamieji Ganytojai,
kreipiuosi į Jus su skaudama širdimi jau ne pirmus metus matydamas, kaip žiauriai siaubiamas ir naikinamas lietuviškų katalikiškų kapinių grožis.
Paskutinis lašas – gėda, kurią patyriau neseniai per laidotuves, kuriose dalyvavo ir vyskupas S. Tamkevičius bei eilė žinomų kunigų Kybartų kapinėse. Šalia katalikų kapinių, nuskustų taip, kad net jokiam paukšteliui nėra kur pritūpti, veši didžiulių medžių ir krūmų gaubiamos stačiatikių kapinės, iš kurių liejosi nesustabdomas Kūrėją ir gyvenimą šlovinantis paukščių giedojimas.
Tąkart viena pravoslavė ištarė: „После того что католики вытворяют со своими кладбищами ясно, что у них не осталось ни капли духовности“. (“Tai, ką katalikai išdarinėja su savo kapinėmis, rodo, jog juos nebelikę nė lašo dvasingumo.”)
Žiauri ištarmė, bet pelnyta. Pravoslavų kapinės karštą dieną tikrai atrodė kaip Rojaus įkūnijimas žemėje, o mūsiškės – kaip pragaro prieangis. Dvasininkai kiekvieną dieną lankosi kapinėse ir turėtų matyti, kaip jos visoje Lietuvoje tampa ne Amžinojo Poilsio ir Mirusiųjų bei Gyvųjų susitikimo bei maldos vieta, bet, anot šventojo tėvo Jono Pauliaus II, „mirties kultūros“ fabrikais.
Šventasis mums nedviprasmiškai apreiškė:
„Pavasario žydėjimu, vasaros branda, rudenio vaisiais ir žiemos apmirimu medis tarsi atskleidžia mums gyvybės paslaptį. Todėl žmonės nuo seniausiųjų laikų vis sugrįždavo prie medžio įvaizdžio, siekdami išsiaiškinti esminius klausimus savo pačių gyvenime.
Deja, mūsų laikais medis neretai yra iškalbingas veidrodis, atspindintis žmogaus elgseną savo aplinkoje, visoje kūrinijoje.
Mirštantys medžiai yra tarsi nebylūs priekaištai, įspėjantys, jog yra žmonių, akivaizdžiai nevertinančių nei gyvybės, nei pačios kūrinijos, nesuvokiančių šios dovanos didybės, o tik šaltai apskaičiuojančių naudą ir pelną. Ir tik pamažu ryškėja, jog ten, kur miršta medžiai, finale žūsta ir žmogus“.
Artėjant Šventojo tėvo Pranciškaus apsilankymui, nužemintai meldžiu Lietuvos Ganytojus ir visus dvasininkus tarti viešą žodį, idant jų ganomos avelės būtų apsaugotos nuo jau kasdiene tapusios sunkios nuodėmės, kai anot poeto, „kirvis į kamieną, o blogis – į mane“’.
Su gilia pagarba prof. Gytis Padegimas
GYVAS MIŠKAS gauna ir daugiau laiškų dėl klebonų siautėjimo:
(kalba neredaguota)
Sveiki,
tik dabar atradau gyvasmiskas.lt, džiaugiuosi iniciatyva, atrodo ne vienas esi. Pas mus Dzūkijoje, Paveisininkų kaime irgi praėjo genocidas, Veisiejų klebonas išpjovė, išgenėjo medžius taip, kad visas kaimas, nuo mažo iki didelio verkia. O Aplinkos ministerijai skambinausi, tai žmonės ten dori, rūpinasi medžiais, sakė, kad tokie kirtimai kaip bacila aplink bažnyčias eina, pjaunai “modernizuoja”, “gražina” teritorijas.
Esu naujokas, tai nežinau kaip čia pasidalinti facebook’e ar įkelti kur – čia siunčiu, ką rašiau tarnyboms (laiškas žemiau) – gal patartumėt kaip čia geriau paviešinti, pasidalinti?
Pati vis seku avaaz.org naujienas, matau kaip jie mobilizuoja veiksmus ir finansus konkretiems veiksmams – finansuoja rimtus tyrimus dėl monsanto, samdo brangius teisininkus bitėms ir kt., ir pasvajoju, kad taip tokį padalinį sukūrus čia – gal suveiktų tas crowdfunding – “iš visų po siūlelį” – ir Lietuvoj – išperkant miškų plotus, ar finansuojant “gerai pasikausčiusio” teisininko – advokato paslaugas medžių kirtimo atvejais, žurnalistų paslaugas. Tas paypal mygtukas, kurį naudoja avaaz.org, konkrečios sumos konkretiems veiksmams manau pasiteisintų..
Ačiū už galimybę išsakyti mintis, ačiū už iniciatyvą.
A. M.
Date: 2018-02-19 16:39
Subject: Del beatodairiško saugotinų medžių kirtimo Paveisininkų kaimo šventoriuje
Laba diena,
Kreipiuosi į Jus Paveisininkų kaimo bendruomenės vardu.
Begalinis širdies skausmas, liūdesys ir neviltis apėmė pamačius beatodairiškai iškirstus medžius Paveisininkų kaimo bažnytėlės (Šv.Teresės bažnyčia (dabar koplyčios statusas) priklauso Veisiejų parapijai) šventoriuje. Prisegu nuotraukas, kaip šventorius atrodė anksčiau ir kokį vaizdą pamatėme nuvykę šį savaitgalį.
Kaimo senieji žmonės dūsauja, jaunesni sako ką be padarysi, nieks nedrįsta nei žodžio pasakyti. Bet pakalbėjusi su Jumis supratau, kodėl taip svarbu šį klausimą iškelti – už keliasdešimt metrų, ant kalnelio paežerėje dar stovi senosios, kupliais medžiais gražiai apaugę, kapinaitės. Jeigu klebonui šitas kirtimas praėjo “kaip per sviestą” – ar nenurėš medžių ir ten?
Pirmas kirtimas (viena šventoriaus kraštinė) vyko 2017 m. balandžio pabaigoje. Veisiejų klebonas Žydrūnas BURNYS pradėjo kirtimus, kaip tik paukščių perėjimo metu. Skambinomės Kapčiamiesčio seniūnui. Jis sakė “padėjau gauti leidimą klebonui”. Skambinome klebonui, šis sakė gavęs leidimą ir nori “sutvarkyti šventorių, nes su tais medžiais jis atrodo apšepęs”. Klausėm kiek ir kokių medžių leista iškirsti. Sakė leidime jokie medžiai nenurodyti, patys kirtėjai galės įsirašyti.
Šalia visą laiką gyvena kaimynė buvusi mokytoja, jokios komisijos, jokių atstovų nebuvo atvykę nustatinėti leidžiamų kirsti ir saugotinų medžių. Labai sunerimę skambinome, buvo nuvykę pas kleboną ir prašyti kad pasaugotų bent didžiąsias senoles liepas, vertinguosius medžius. Prašėme ir už medžius, ir už paukščius, prašėm nekirsti bent perėjimo metu ir saugoti liepas, visoms jau po 40-50, o katrai ir 80 metų.
Gegužės mėnesį laukiausi ir taip sunku buvo pamačius tą pradėtą kirtimą, atrodo žemė iš kojų slydo (nors tai tik pradžia buvo), tai atvyko mano tėtis, pažadėjo viskuo pasirūpinti ir parašyti raštą į Alytaus RAAD.
Tėtis nuvyko pas Veisiejų kleboną, parašė raštą į Alytaus RAAD. Bet vėliau sakė, kad nieko padaryt negalėjo, atrašė, kad viskas pagal juos teisėta. Paprašiau jo persiųsti klausimą ir gautą atsakymą. Matau, kad surašyta leidime medžiai, bet labai nustebau perskaičiusi, nes ten pvz. klevų, nebuvo nei vieno! Artimiausias klevas (nedidelis, kokių 10 metų yra uz dviejų sodybų).
Tai kaip galėjo komisija duoti leidimą iškirsti 2 klevus?
Ir labai nustebino argumentai, dėl kurių išduotas leidimas: kurie auga “šalia bažnyčios pastato ir šventoriaus tvoros ir gadina pamatus”. Šalia pastato nebuvo nei vieno medžio (matosi nuotraukose, neras jie dabar ir kelmų. Bažnyčia senovinė, kaip matosi nuotraukoje, statyta BE PAMATO :), ten tik akmenų eilė:).
Tai labai idomu, kokią gi grėsmę gali kelti medžiai neegzistuojančiam pamatui, ir dar augantys nuo bažnyčios per 10-12 metrų. Tvirti ir nesutręšę medžiai. Medžiai augo tik prie šventoriaus tvoros. O tvora ir sugriauta juos bepjaunant, nuo įrenginių smūgių… Dar klausimų sukėlė ir skambutis Kapčiamiesčio seniūnui. Jis sakė, kad “padėjo išimti leidimą”, kad “paprasčiau”. O tai irgi labai keista, nes jeigu daro viską tvarkingai ir teisėtai, tai kokios “pagalbos” reikia?
Ornitologų draugijos ir Paveisininkų kaimo bendruomenės rūpesčiu šventoriuje 2015 m. iškeltas inkilas kukučiams – šventoriuje jau kelerius metus stebėjome šiuos retus paukščius perint. Apie perimvietės išsaugojimo svarbą informavome kleboną.
Kreipiausi raštu į Vilkaviškio vyskupiją, prašant apsaugos medžiams ir paukščiams. Prašėme ir už medžius ir už paukščius, prašėm nekirsti bent perėjimo metu ir saugoti liepas, visoms jau po 40-50, o katai ir 80 metų. O dabar taip nupjauta, kad “net bitukei nebus kur nutūpt”.
Negailestingai ir bereikalingai apipjaustytas trikamienis ąžuolas, esantis už šventoriaus ribų. Jau jo net ir savo ranka klebonas negalėjo į leidimą “įsirašyti”. Tai išeitų, kad jis apipjaustytas tikrai savavališkai.
Kaimo bendruomenė darni, susiburia, bet nežino kur kreiptis, kad apsaugotų tėvų ir senelių sodintus medžius. Patarkite, ką mes galėtume padaryti, kad ir mūsų vaikai matytų ir jaustų, kad čia mūsų žemė, kad mes kažką galim.
Su pagarba ir dėkingumu,
A.M.
Klebonai įtraukiami į ES projektų propagandą:
Ariogaloje dėl ES milijonų žadama sunaikinti žalią, jaukų, daug sveikų ir didelių ąžuolų turintį parkelį. Buvo planuota žalią veją pakeisti betonu, medžius – gigantišku fontanu. Mūru už parkelį stojo visa bendruomenė, o valdininkai gyventojų įtikinimui pasitelkė vietos kleboną:
Kaip atrodo “seni, menkaverčiai Ariogalos parkelio medžiai, gaminantys šiukšles” galite pamatyti šiame reportaže:
„Buvo tikėta, kad kapų medį nukirtusio žmogaus laukia nelaimė.“
„Eržvilkas Jurbarko rajone buvo vienas iš pirmųjų miestelių, kur kapinėse ir šventoriuje buvo išpjauti medžiai. Ir ne bet kokie – o ąžuolai. Kaip tamsiais viduramžiais. Klebonas su architektų leidimu šventoriuje gal prieš aštuonerius metus išguldė ąžuolų alėją. Baisu! Užpernai kapinėse dar žaliavo senas ąžuolas. Vėliau, pastebėjau, buvo pragręžtas, į ertmes pripilta chemijos, kad išdžiūtų. Nes išdžiūvusį jau bus galima legaliai išpjauti.“
„Bet vis dėlto „projektus vykdanti“ valdžia mane šiurpina mažiau, negu tokius jos veiksmus remiančios, o kartais net jų reikalaujančios vietos bendruomenės, juk jei dauguma žmonių nepalaikytų, valdžios rankos būtų surištos. V. Ivanauskaitė-Šeibutienė persakė baisią istoriją: „Kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas man pasakojo, kaip Upynos kapinėse žmonės gręžė ąžuoluose skyles ir pylė kažkokį cheminį brudą. Mat vietos valdžia jiems pasakė, kad sveikų medžių pjauti negalinti. Nupjovė, kai buvo nebesveiki…(…) Kokią atmintį žemėje įrašys tie, kam medžiai yra naikintini, nes „rudenį meta lapus, kurie teršia aplinką“? (…) Neapykanta medžiams, be kita ko, rodo pažeistą lietuvių nacionalinę savimonę.“
„Linkuvos medžių jau neišgelbėsi, tačiau dabar per Lietuvą eina būtent tokia senųjų kapinių „sutvarkymo“ mada. Pradėjusi apie tai kalbėti, buvau pilte užpilta informacija apie sudarkytas kapines: senąsias Šiaulių, Saldutiškio, Eržvilko, Pakruojo, Klovainių. Vytas Dekšnys man parašė: „Jaukios senos Kretingos kapinės irgi virto tokiu betono sklypu (kadaise panašiai atrodžiusias, tik daug didesnes Karveliškes vadinau „numirėlių kolchozu“ – buvo tarsi numelioruotos). Kauno Karmėlavos pušų irgi beveik nebeliko, prieš keletą metų nušienauti Kėdainių kapinių medžiai…“
(…) Dar neatslūgus didžiojo pasipiktinimo bangai, paskambinau netoli miestelio gyvenančiai klasės draugei, su kuria šiaip jau neblogai viena kitą suprantam: „Ką padarė su kapinių medžiais?!“ Ir ji pačiu pirmuoju sakiniu ėmė man aiškinti, kad medžius pjovė labai atsargiai, nuo viršūnės… Kas atsitiko žmonėms, kodėl klausimas apie medžius jų sąmonėje skubiai išverčiamas taip: „Ar pjaudami neužvertė medžio ant prie mano artimųjų kapo pastatyto paminklo?“ Negi kelių šimtmečių senosios miestelių kapinės nėra kultūros vertybė? Ar tik kapai ir paminklai yra tokia vertybė, o medžiai – naikintinos šiukšlės?“
Skaitykite daugiau: https://www.gyvasmiskas.lt/betoniniu-kapiniu-vajus-ir-pazeista-lietuvio-savimone-ar-tik-kapai-ir-paminklai-yra-vertybe-o-medziai-naikintinos-siuksles/
