5 Lietuvos savivaldybėse paskelbta stichinė sausra nestabdo medkirčių – su valstybės žinia PLYNAI šnojami net aukščiausio gaisringumo zonų miškai

Ugniagesiai įspėja dėl padidėjusio miškų gaisringumo

Sausame miške gaisrą gali sukelti dar rudenį grybautojų palikto butelio šukė, nekalbant apie laužų kūrenimą, nuorūkas ir kitą žmogaus veiklą. Be būtinybės miškuose, kuriuose paskelbtas aukščiausio, penkto laipsnio, gaisringumas, geriau net nesilankyti“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas.

Apie padidėjusį gaisro pavojų miškuose Valstybinių miškų urėdija informavo Alytaus, Prienų, Trakų ir Lazdijų rajonų savivaldybes, kurios artimiausiu metu nuspręs, ar reikia imtis papildomų priemonių riboti veiklą miškuose.

„Savivaldybei patvirtinus, kad reikia imtis papildomų priemonių, miškuose bus apribotas fizinių asmenų patekimas į miškus. Mūsų specialistai per 48 valandas pastatys prie pagrindinių kelių į mišką įvažiuoti draudžiančius ženklus, taip pat bus sustiprintas miško stebėjimas. Kiekvieno takelio neužtversime, tad gyventojus prašome būti sąmoningais ir nesilankyti šiuose miškuose, esant arti jų, jokių būdu nerūkyti. Prisiminkime, kad gaisras – tai ne tik sudegę medžiai, bet ir labai daug žuvusios miško faunos, be to, ugnis gali persimesti ir į miške ar šalia jo esančius gyvenamuosius namus“, – teigė M. Pulkauninkas.

Penkto laipsnio miškų gaisringumą Alytaus, Lazdijų, Prienų ir Trakų rajonuose nustatė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai.

Šiemet Lietuvoje jau kilo 99 miško gaisrai, 62,45 ha. Didžiausias, net 31,77 ha miško apėmęs gaisras, kilo š. m. gegužę Nemenčinės rajono Žeimenos girininkijoje.





Stichijos įkarštyje pjaunama pažeidžiamiausia, Lietuvos pietinė dalis

Tačiau stichinė sausra ne kliūtis verslui – pietinėje Dzūkijos pusėje toliau, uoliai be pertraukų šnojami miškai.

Aplinkos ministerijai, Vyriausybei tokiu ekstremaliu atveju būtina stabdyti miškų kirtimus, nes miškų ekosistema šiuo metu yra itin pažeidžiama, o Dzūkijos miškai pakliūna į IV kategorijos gaisringumo teritoriją:

„VILMORUS“ tyrimas miškų kirtimo klausimu: daugiau nei 80 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už miško KIRTIMŲ MAŽINIMĄ ir PLYNŲ KIRTIMŲ atsisakymą (VIDEO)


Medkirčiai darbuojasi Dzūkijoje, šalia ornitologinio draustinio

Foto iš grupės „Apginkime Lietuvos miškus“



Intensyvūs plyni kirtimai stichinės sausros metu vyko ir kitose šalies vietose:



NEREGĖTI KIRTIMAI: Dzūkijos nacionalinis parkas – elitinių Europos parkų dalis ar stichinė dykynė? 2018 gegužės 20

NEREGĖTI KIRTIMAI: masiškai pjaunamas nacionalinis Dzūkijos parkas

NEREGĖTI KIRTIMAI: Dzūkijos nacionalinis parkas – elitinių Europos parkų dalis ar stichinė dykynė?

Posted by Justina Vidzėnė on 2018 m. birželis 9 d.


Plyni kirtimai:

SKAITYTI PLAČIAU: Kirtimai sengirėse ir saugomose teritorijose – situacija Punios šile ir Labanoro girioje (VIDEO)

SKAITYTI PLAČIAU: PLYNI KIRTIMAI – Lietuva iš paukščio skrydžio: ką mano Aplinkos ministerija? Saugomos teritorijos (VIDEO)

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona


Plantacijos:

SKAITYTI PLAČIAU: Medžių plantacijos nėra miškai arba kodėl JT skelbiama „miškų plėtra“ yra mitas


Technika:

SKAITYTI PLAČIAU: Kaip sunkiasvorė skandinaviška miškų kirtimo technika „mala“ Lietuvos miškus


Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2018-06-10T08:46:03+00:00 2018 06 09|Kategorijos: Kas naujo, Lietuva, Lietuvos miškai, Uncategorized|
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/5-lietuvos-savivaldybese-paskelbta-stichine-sausra-nestabdo-medkirciu-su-valstybes-zinia-plynai-snojami-net-auksciausio-gaisringumo-zonu-miskai">
Twitter