"Giria tapo jo Namais, jo Mokytoju, jo gyvasties šaltiniu. Be Girios jis buvo niekas. Žiūrėjo žmogus į Ąžuolą, po kuriuo jo senelis ir prosenelis gimė ir užaugo, kurio gilės kelias jo giminės kartas maitino, ir stebėjosi. Tai ne paprastas medis žaliavo, o pati Stiprybė. Ne tik žaliavo, bet ir su žmogum šia stiprybe dalinosi... Šimtmečius [...]