Erkių pernešamos ligos
Vis daugėja Laimo bei Erkinio encefalito ligų atvejų, bet ar mes išties kovojame su jų priežastimis ar tik su pasekmėmis? Ar susimąstome iš kur atsiranda šis ligų paūmėjimas? Viena iš priežasčių – NETVARI MIŠKININKYSTĖ. Kuomet įsikišame ir sutrikdome natūralią gamtos ekosistemą ir savireguliacijos mechanizmą, gamta praranda savo imunitetą ir dėl rūšių sumažėjimo/padidėjimo susiduriame su įvairiais pavojais, tokiais kaip ligų pernešėjų populiacijos padidėjimas.
Dalinamės moksliniais straipsniais apie tikrąsias ligų priežastis, jų priežastis ir pasekmes.
“Nustatyta, kad miškų naikinimas ir fragmentavimas Jungtinėse Amerikos Valstijose mažina žinduolių rūšių įvairovę ir padidina pelių (Peromyscus leucopus) populiaciją. Viena iš galimų, sumažėjusios rūšių įvairovės ir didelės pelių populiacijos, miškų fragmentacijos, pasekmė yra didesnis žmogausLaimo ligos paplitimas.”
“JAV, Kanados mokslininkai ištyrė, kad dėl plynų kirtimų miškai tampa fragmentuoti ir tinkami veistis peliniams graužikams, kurie ir yra pagrindiniai Laimo ligos sukėlėjų nešiotojai.
Tuo tarpu tokiuose iškapotuose miškuose labai nedaug pelėdų, suopių, lapių ir kitų plėšrūnų, kurie galėtų apmažinti graužikų populiaciją. Miško pelės apkrečia iki 95 proc. erkių, kurios bando prisisiurbti. Daugiausia erkės užsikrečia dar lervos stadijoje ir Laimo ligos bakteriją gali saugoti metus laiko. Žmogų ir naminius gyvūnus erkės užpuola jau nimfos stadijoje arba kai būna suaugusios. Nuo 2001 iki 2015 metų Laimo liga užsikrėtusių amerikiečių daugiau nei padvigubėjo”, – teigia Andrejus Gaidamavičius.
Ekologinės ligos, pvz., Laimo liga, persikelia iš laukinių gyvūnų į žmonių populiaciją.
Kadangi mūsų laukiniai gyvūnai praranda namus dėl miškų naikinimo, jie persikelia į priemiesčių zonas, plinta infekcinėmis ligomis. Klimato kaita dar labiau sustiprina šį poveikį. Mes, kaip visuomenė, turime pripažinti mūsų poveikį aplinkai ir laukinių gyvūnų buveinėms, kad būtų išvengta tolesnės žalos.
O kaip yra su uodų ir kitų vabzdžių paplitimu?
– Tiesa, kad kertant medžius mažėja miško paukščių ir daugėja vabzdžių?
– Taip. Be to, iškirtus mišką, ta vieta užpelkėja. Medžiai išgarina daug vandens ir kai jų nelieka, visas vanduo užsistovi kirtavietėje. Užpelkėjusi ji virsta uodų ir mašalų veisykla. Tokį procesą pastaruoju metu stebiu ir Labanoro girioje vasarą. Šeštą vakaro dėl kraujasiurbių neįmanoma išeiti į lauką. Gyvenu čia ilgai, anksčiau to nepastebėdavau. Priežastis – nėra paukščių, kurie juos sulestų. Taip pat trūksta šikšnosparnių. Vienas toks padarėlis per naktį gali sugaudyti apie tūkstantį uodų. Bet jam reikia storo medžio, kuriame galėtų gyventi. Tad jeigu kam nors teko “laimė” pasigauti vieną arba kitą ligą, nekaltinkite vien erkių. Naikindami natūralią aplinką ir griaudami ekologinę pusiausvyrą mes patys tai prisišaukėm…”- teigia Andrejus Gaidamavičius.
„Pagrindinė visa tai lemianti žinia: Būtina priimti atitinkamus įstatymus, siekiant apsaugoti aplinką ne tik dėl jos grožio, bet ir todėl, jog norime apsaugoti mūsų sveikatą, kad būtų sustabdyta epidemija [Laimo liga], kuri per ilgai buvo nekontroliuojama” – sako Dr. Sperber
Pats laikas į miškų apsaugos procesą įsitraukti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai ir kartu užkirsti kelią ligoms, o ne tik gydyti pasekmes.
Įrodymų pakanka, jog suprastume, kad vaikščioti po miškus galėsime ramiau, vaikščiodami po senus, brandžius ir žmogaus ūkinės veiklos nesudarkytus bei pilnus bioįvairovės miškus.
Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona
Šaltiniai:
What Does Climate Change and Deforestation Mean For Lyme Disease in the 21st Century?
“Effect of Forest Fragmentation on Lyme Disease Risk” Brian F. Allan et al. 2003. Conservation Biology 17: 267-272
“Forest ecology shapes Lyme disease risk in the eastern US”
“Trees, Mice and Lyme Disease”
_________________________________________________________________________________
ŠIANDIEN REIKIA TAVO BALSO – PASIRAŠYK IR DALINKIS!
MES PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS – Už Ramybės Laiką Gamtoje! (PETICIJA)
ATMINTINĖS:
#SOS MIESTO MEDŽIŲ ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus miesto medžių kirtimą?
#SOS MIŠKAS – ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus vykdomą ar planuojamą kirtimą (sužymėtus medžius)
TAPK GYVO MIŠKO SAVANORIU – UŽPILDYK SAVANORIO ANKETĄ
#LaisvėTaiAtsakomybė #MąstymoReforma
Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valdininkų, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!
#NacionalinisSaugumasSveikaAplinka#SveikaAplinkaSveikasŽmogus
Aplinkosauga tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio, žmogaus ir tautos sveikatos sąlyga!
#KiekvienasPilietisAplinkosaugininkas
„Ateityje žmogus galės vadintis žmogumi tik būdamas gamtosaugininku.“
(Justinas Marcinkevičius)
#PilietinėKontrolė #Budėk #MiškoSargyba #GyvybėsApsauga
#PilietiBūkBudrus #SaugokMišką #TapkPilietineŽiniasklaida
Prisidėk prie miškų gynybos ir pilietinės kontrolės
Tapk SAVANORIU – užpildyk anketą.
PATREON platformoje gali nustatyti mėnesinę paramos įmoką
(nuo 1 eu ir daugiau – pagal Jūsų galimybes)
Galima TIESIOGINĖ PARAMA:
Asociacija „Gyvas miškas“
Gavėjo kodas: 304896516
Sąsk. Nr.: LT217300010156112739
Mokėjimo paskirtis: Parama
Dėkingi iki medžių viršūnių!
Medžių gynėjų grupės Facebook
STOP medžių kirtimui Lietuvoje
VILNIUS:
Gelbėkime Vilniaus medžius
(www.saugokmedi.lt)
Išsaugokime ŽALIĄ Kalnų parką Vilniuje
Diskusija dėl Reformatų skvero rekonstrukcijos
KAUNAS:
STOP kaštonų giljotinai
KLAIPĖDA:
Už gyvą gamtą! Vakarų Lietuva
ŠIAULIAI:
Saugokime Šiaulių medžius!
PANEVĖŽYS:
ŠILUTĖ:
ARIOGALA
P.S. jeigu kokia grupė ar puslapis nėra paminėti, praneškite mums info@gyvasmiskas.lt