„Žemė, buvusi nacionalinės jurisdikcijos objektu, tampa privačia nuosavybe. Kinija, Švedija, Pietų Korėja – šių šalių vyriausybės aktyviai supirkinėja žemes ir tai lemia esminius pokyčius. Kai Kinija nusiperka milijonus hektarų žemės Zambijoje, ji kartu „nusiperka“ ištisus kaimus… Vyksta kažkas daugiau nei tik sklypo įsigijimas…“ – paskaitoje teigia Kolumbijos universiteto dėstytoja Saskia Sassen.
Korporacijos supirkinėja pasaulį?
Pasaulyje įsibėgėja masinis žemės supirkinėjimas (“land grabing” – šiuolaikinė teritorijų, šalių grobimo forma). Šis reiškinys pagreitį įgavo 2006 metais finansinės krizės metu.
Korporacijos supirkinėja didelius privačios žemės plotus (latifundijos), procesai itin įsibėgėję trečiojo pasaulio šalyse, regionų gyventojai suvaromi į miestus (masinė urbanizacija), naikinami smulkieji ūkiai. Aktyviausi supirkėjai – Kinija, Saudo Arabija, „Morgan Stanley“ (JAV investicinis bankas – red. past.), privatūs fondai ir investuotojai supirkinėja Afrikos ir buvusias TSRS teritorijas. Ar tai naujas fenomenas? Ką tai reiškia šalims, kurios išparduoda savo žemes?
Kolumbijos universiteto dėstytojos Saskijos Sassen paskaita:
Kas yra žemė?
Žemė, visų pirma, tai maistas (kuris sparčiai brangsta, tampa deficitu), Žemė tai vanduo (naujoji “mėlynoji nafta“), Žemė – teritorija, Žemė – miškai (“žaliasis auksas“) Žemė – joje esantys gamtiniai ištekliai(mineralai, dujos, nafta). Žemė yra daugiau nei prekė – tai gyvybinių resursų visuma, laisvės sąlyga. Žemė – mūsų namai.
Kai parduodi žemę – tu parduodi galimybę pačiam auginti maistą (reiškia tampi priklausomas ir reguliuojamas), atiduodi vandens kontrolę (gyvybiškas resursas tampa preke), atiduodi mineralus, iškasenas, miškus, atiduodi teritoriją, kurioje pradedamos diktuoti savos sąlygos ir tvarka… Mainais į ką ? Į beverčius, niekuo nepadengtus žalius popierėlius?
Tuo pačiu paraleliai ES mastu yra bandoma įteisinti tokias sutartis kaip TIPP arba CETTA, kurios įteisina korporacijų teisę (prilygina korporacijas valstybėms).
CETA ateina į Lietuvą: korporacijų ataka prieš žmones. Ką palaikys Seimas?
2018 04 24 CETA PRIĖMIMAS SEIME: korporacijos prieš žmones. Įrašas ir balsavimo rezultatai (VIDEO)
Komentaras Facebook:
“Ką pirksi pardavęs savo žemę bežemi vargeta? Tie kurie kalba, kad užsieniečiai Lietuvoje nepirks žemės, tegu Google paskaito straipsnį: Land Grabbing: Foreign Investors Buy Up Third World Farmland. Turtingos šalys yra supirkę trečdalį neturtingų šalių žemių. Tai nauja, patikima investicijos forma. Neturtingos šalies tokios, kaip Lietuva problema – laisvai parduodant tautai priklausančią žemę yra ta, kad turtingos šalys gali be sudėtingų problemų, niekam nežinant ir neribotais kiekiais atsispausdinti popierinių pinigų, tai yra atlikti savo pinigų multiplikaciją. Turtingos valstybės pinigų multiplikacija padidinta bendrą pinigų masę šios šalies apyvartoje.
Valstybė, kuri įvykdo pinigų emisiją ir išleidžia naujus pinigus į savo bendrą pinigų apyvartą, tokiu veiksmu šalyje gali sukelti infliaciją, bet… valstybė, kuri atlieka pinigų multiplikaciją ir šiuos pinigus, tai yra popieriaus masę investuoja į kitas valstybes – už spalvotą popierių, kuris nėra padengtas nei tauriaisiais metalais nei prekėmis, faktiškai įsigyja neįkainuojamą turtą – žemę, tai yra kitos valstybės teritoriją. Dabar, kai pinigai NEPADENGTI AUKSU, turtingos valstybės be vargo gali vykdyti savo pinigų emisiją neribotais kiekiais. Valstybės išleisti pinigai iš karto atsiduria bankuose, bankai juos paskolina ir paskolinti pinigai vėl atsiduria bankuose, o kartais tiesiog iš vienos sąskaitos tame pačiame banke pereina į kitą sąskaitą tame pačiame banke ir bankas vėl gali juos skolinti tai yra tuos pačius pinigus bankas gali tiesiog perskolinti suinteresuotiems juridiniams, fiziniams asmenims neturtingų valstybių žemei nupirkti.
Didėjanti pasaulio žmonių skaičiui neturtingų valstybių žemės įsigijimas tampa viena racionaliausių, pelningiausių ir protingiausių investicijų, o realiai turtinga valstybė atlikusi savo pinigų emisiją, tai yra UŽ POPIERIAUS MASĘ superka kitų valstybių žemę – teritoriją ir turėdama tam juridinį pagrindą – žemės nuosavybės teises, be vargo išvaro etninius gyventojus nuo savo nuosavos žemės gyventi kitus. Žemės pardavimo demokratija mums sako: gyvenk kur nori – laisvai tik ne mano nuosavoje teritorijoje, gyvenk… už mano teritorijos ribų. Lietuvi, tau yra pražūtinga parduoti savo tautos turtą.”
