Estijos miškai kertami greičiau nei auga, o ministerijose dirba medienos pramonininkai (interviu)

„Pirmiausia, jie atsikratė miškininkų (1997). Tada jie centralizavo miško valdymą (maždaug 2000). Tada jie išmontavo aplinkosaugą kontroliuojančias agentūras, jas centralizuodami (2009). Buvo įsteigta visus valstybinius Estijos miškus kontroliuojantis valdymo centras RMK. Tuom viskas jau ir buvo kaip paruošta. Buvo dar bandoma PRIVATIZUOTI valstybinę miško valdymo kompaniją (2011 m.), tačiau nesėkmingai.“

Estijoje įsibėgėja pilietinis judėjimas už miškus ir tvarias vertybes

Pilietinis judėjimas EMA (“ Pagalba Estijos miškams“)

„Jūs pabandykite apsilankyti šviežiai plynai iškirstame miške. Ir jūs pajusite, pas save iš vidaus, kaip Žemė verkia…“ (Indrek Vainu, EMA)

Dar visai neseniai Estijoje miškų naikinimo problema viešai buvo neeskaluojama. Tačiau, šiandien net mažiausi miškų pramonės žingsniai yra vis labiau matomi. Nacionalinė diskusija įgauna pagreitį ir formuoja miškų judėjimą. Gynybos Ministras pavadino šį judėjimą “nežinomu ir gerai organizuotu judėjimu”.

„Mes esame neformali piliečių iniciatyva, kurios iniciatoriai užregistravo NVO, kad galėtų dalyvauti procesuose. Mes esame vieša asociacija propaguojanti tvarią miškininkystę.“ (Indrek Vainu)

Šis nedidelis šalies judėjimas, kuriai nebūdingi protestai, tapo vienu  sėkmingiausių aktyvistų judėjimu nuo pat šalies nepriklausomybės paskelbimo. Jo nariai tikisi grąžinti tvarias vertybės į visuomeninę sąmonę. Jauna iniciatyva visuomenėje buvo sutikta palankiai.

Pačiuose pirmuose judėjimo EMA protestuose – prieš karinių objektų plėtrą į aukštos ekologinės vertės miškus – tedalyvavo vos keturi žmonės. Praėjusį gruodį į protestą dėl eglių kirtimo amžiaus mažinimo susirinko jau šimtai.

Protestas dėl eglių kirtimo amžiaus sumažinimo

“Mūsų visuomenėje pilietinis nepaklusnumas vis dar naujas dalykas”, – sako vienas EMA narių Martin Luiga. Protestai, piketai vis dar laikomi “vakarietiško stiliaus taktika.”

Pagrindinis jų tikslas – sumažinti miškų naikinimą ir įkurti “žaliuosius koridorius”, jungiančius saugomas teritorijas.

Pasak judėjimo įkūrėjos Linda Vali*, kitas pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – iškelti visas kitas diskriminuojamas alternatyvias šalies miškų naudojimo formas (kaip turizmas, uogavimas, grybai, laukinės gamtos išsaugojimas).

Vieni svarbiausių judėjimo pasiekimų šalia to, kad jis įgavo pagreitį: judėjimas padėjo sukurti spaudimą vyriausybei, kad būtų pasirašyta skraidančios voverės apsaugos programa bei gauta miškų apsauga papildomam 1 proc. valstybinių miškų.

Tapti globalia tvarios miškininkystės inovatore ?

“Estija 90’aisiais turėjo puikią galimybę tapti globalia tvarios miškininkystės inovatore. Nepaisant to, kad ta linkme dirbo daugybė žmonių, viltis netruko užgesti… dabartinės tendencijos rodo, kad mes tolstame nuo tvaraus ir daugiafunkcinio miškininkystės kurso,” kalbėjo Asko Lõhmus, Tartu universiteto Gamtos išteklių katedros vedėjas.

Satelito duomenys patvirtina teiginį: Estija 2015 metais neteko daugiau medžių nei ji turėjo per pastaruosius 15 metų, išskyrus 2011. Viso šalis 2001- 2015 neteko 285,000 ha miškingo ploto, ataugo 90,000 ha.

Aplinkos ministerija sako, kad miškų naudojimas subalansuotas, o palydovas rodo, kad Estija praranda miškus

Tuo tarpu Estijos Aplinkos ministras ir Privačių Miškų Asociacija mano, kad dabartinė miškininkystės politika yra visiškai suderinama su tvariu valdymu.

„Pagrindinis mūsų 2020metų  nacionalinės miškų programos  tikslas yra užtikrinti gyvybingumą ir našumą, taip pat įvairų ir veiksmingą miškų naudojimą“, – teigė Estijos Aplinkos ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas laukinės faunos ir floros klausimais Marku Lampas. Jis apibūdino dabartinį miško naudojimą kaip „gerai subalansuotą“. Dabar 12 proc. Estijos miškų yra griežtai apsaugoti ir apie 75 proc. tvarkomi komerciniais tikslais.

Tačiau, nors Aplinkos ministerija teigia, kad Estijos miškai šiuo metu išsiplėtė, Lõhmus teigė, kad jo tyrimai rodo, kad Estija praranda mišką – tai daro išvadą, labiau atitinkančią „Global Forest Watch“ palydovinius duomenis.

Kalbos ir darbai skiriasi – gundo trumpalaikė nauda

Martin Luiga iš pagalbos Estijos miškams taip pat pažymėjo, kad Estijos privataus miško sąjunga neseniai spaudė vyriausybę nepriimti sezoninio medienos kirtimo draudimo, skirto apsaugoti paukščius.

Nors mokslininkai, aktyvistai, privatieji žemės savininkai ir vyriausybė naudoja panašius terminus, norėdami apibūdinti savo tikslus, pastarieji  veiksmai rodo, kad trumpalaikė piniginė nauda yra pagrindinis prioritetas – bent dabar.

Visa kas vyksta Estijos aktyvistai pavadino – korporacijų kova už išteklius, kurių niekada neužteks, nes viskas pagrįsta BESAIKIU VARTOJIMU. „Tos švedų/suomių korporacijos iš pirmo žvilgsnio atrodo atskiros, tačiau susiję tarpusavio ryšiais kaip viena ar kelios šeimos.“ (…)  „Jie žiūri paprastai, žinau kaip dirba korporacijos, jos paskaičiuoja, primeta, paskirsto pelną ir tikrai neskirsto mūsų šalimis, jie skaičiuoja …regionais. Vertingiausi pasaulio ištekliai – vanduo, žemė, miškai. Jiems nėra Latvijos, Estijos ar Lietuvos – yra vienas Baltijos regionas, kurį jie ir pasidalino,“ kalbėjo vienas EMA narių.

Atrodo, kad Estijos miškų likimas priklauso nuo noro matyti ilgalaikę perspektyvą. Tačiau naujai kapitalistinei šaliai trumpalaikės intensyvios miškininkystės nauda gali pasirodyti pernelyg gundanti, kad atsispirti.

„Beveik metus buvo precedento neturinčios visuomenės diskusijos apie Estijos miškų būklę ir ateitį“, – sakė Lõhmus. „Neaišku, kaip tai baigsis.“

Interviu apie tai kaip valdomi Estijos miškai:

Jūsų dėmesiui glaustas interviu apie Estijos miškų valdymą, kalbamės su EMA („Pagalba Estijos miškams“) judėjimo vienu iš lyderiu Martinu Luiga:

Martin Luiga, pilietinis EMA judėjimas už miškus

Iki centralizacijos Estijoje kaip Lietuvoje veikė miškų ūkiai („urėdijos“). Kaip medienos pramoninkai perėmė Estijos miškų kontrolę? Kokie buvo pagrindiniai valdymo centralizacijos argumentai (šūkiai)?

Šūkiai: efektyvumas.

Pirmiausia, jie atsikratė miškininkų (1997). Tada jie centralizavo miško valdymą (maždaug 2000). Tada jie išmontavo aplinkosaugą kontroliuojančias agentūras, jas centralizuodami (2009). Buvo įsteigta visus valstybinius Estijos miškus kontroliuojantis valdymo centras RMK. Tuom viskas jau ir buvo kaip paruošta.

Buvo dar bandoma PRIVATIZUOTI valstybinę miško valdymo kompaniją (2011 m.), tačiau nesėkmingai.

Kiek žmonių prarado darbą pereinamuoju laikotarpiu?

Jie atleido 2000 miškininkų.

Kas dabar valdo ir valdo Estijos valstybinius miškus? Kaip tai veikia?

Estijos valstybinius miškus dabar valdo centrinis aparatas – RMK – Valstybinis miškų valdymo centras. Šis centras taip pat valdo miškus, kurie priklauso Gynybos ministerijai, Ūkio ir Ryšių ministerijoms. Kirtimams jie paprastai samdo subrangovus.

RMK taip pat valdo saugomas teritorijas bei tvarko turistinius „miško namelius“ ir vaikščiojimo takus. Jie dažniausiai yra žinomi dėl pastarosios „minkštosios“ veiklos – tai daugiau nei 10 metų buvo sėkmingas jų PR (viešųjų ryšių) darbas.

Apskritai RMK labai stipriai dirba su viešųjų ryšių agentūromis visuomenei formuodami patrauklų išorinį įvaizdį.

Jie aktyviai dirba PR ir su savo darbuotojais, turi keletą miško žurnalų, kuriuose savo darbuotojams „linki gero gimtadienio“, propaguoja intensyvios miškininkystės pasaulėžiūrą, reklamuoja RMK vakarėlius, medžiokles, medžio pjovimo varžybas ir pan.

RMK – valdo vienas ir tas pats direktorius, vienas žmogus „ant visų miškų“ – Aigar Kallas, visi kiti bijo užimti šitą postą, tai aukšto lygio valdomas žaidėjas, RMK yra tokie galingi, kad gali laužtis ir į nacionalinius parkus.

Lietuva steigia Estijos „RMK“ atitikmenį, orientuotą į intensyvios skandinaviškos miškininkystės modelį.

Lietuvoje  2017 m. sausį startavusios miškų reformos šūkiais buvo: „skaidrumas ir efektyvumas“.

Esamu momentu jau pradėtas urėdijų įmonių naikinimas, ateities planuose – 3000 miškininkų atleidimai (sulaukus profsąjungų spaudimo kalbos buvo „pakoreguotos“, apsiribota pažadais „išsaugoti darbo vietas“) , vyksta „nepriklausomos valdybos“ steigimas, planuojama aplinkosaugos agentūrų centralizacija, saugomų teritorijų valdymo centralizacija ir t.t.

SKAITYKITE PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: tai ko jums nepasakoja žiniasklaida. Informacinis koncentratas

SKAITYKITE PLAČIAU: Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams

Kas kontroliuoja ir valdo RMK? Kam jie atsiskaito? Kas rūpinasi aplinkos apsauga ir priežiūra? Kokie jos ryšiai su medienos pramone?

RMK kontroliuoja Aplinkos ministerija, kuriai šiuo metu vadovauja generalinis sekretorius Andres Talijärv, BUVĘS medienos ir miškų pramonės asociacijos vadovas.

Miškų politiką Estijoje ministerijose formuoja buvę medienos pramonininkų atstovai http://www.envir.ee/en/secretary-general-andres-talijarv

RMK daugiausia vadovaujasi Miškų įstatymu, jie kontroliuoja save ir atsako patys sau, tai yra uždara sistema. Jie netgi susikėlė į tuos pačius pastatus, kad viskas būtų patogiau. Buvo išleistas specialus įstatymas, pagal kurį RMK pažeidimai nebepatenka į Aplinkosaugos inspekcijos sritį. 

Veikia regioniniai ofisai, bet sistema yra tokie nelanksti, kad jie neturi jokios galios kažką itakoti ar veikti kitaip.

Aplinkosaugos padėtis Estijoje? Vyriausybė, NVO, piliečių judėjimai?

Aplinkosaugos Agentūra turėtų tikrinti ministeriją ir išduoti leidimus. Šiuo metu jai vadovauja ir ją organizavo tas pats žmogus, kuris taip pat pastatė RMK ir atleido visus miškininkus – Andres Onemar.

Taip pat yra Aplinkos inspekcija, kuri veikia kaip aplinkosaugos policija. Agentūra ir inspekcija yra šiek tiek nekompetentingos, nepakankamos ir linkę teikti pirmenybę stambiam verslui.

Aplinkosaugos Agentūrai vadovauja ir ją organizavo tas pats žmogus, kuris sukūrė RMK ir atleido visus miškininkus – Andres Onemar, smurtu susidorojęs su gamtosaugininkais 90’aisiais.

 

Valstybinis miško valdytojas taip pat atsakingas už Gamtos saugojimą. Šis tikslas konfliktuoja su ekonominiais tikslais. Valstybinė Audito tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į šį neatitikimą.

Estijos aplinkos ministras kartu kitomis miškingomis šalimis (tame tarpe ir Lietuva) sabotavo LULUCF pasiūlymus dėl tvaresnės miškininkystės. Estijos gamtos fondas išsiuntė viešą pareiškimą, kuriuo denonsavo šį laišką ir teigė, kad su jais nebuvo susisiekta šiuo svarbiu sprendimu.

Kas yra už centralizacijos reformos? Pagrindinis iniciatorius, pagrindiniai naudos gavėjai? 

Pagrindinis iniciatorius, ką tik minėtas – Andres Onemar, dabartinės Reformų partijos narys, kuris, kaip sklando gandai, smurtu susidorojo su gamtosaugininkais 90’aisiais. Pagrindinė naudos gavėja – industrinė medienos pramonė, tiek vietinė, tiek užsienio.

Kiek Estijos mediena yra eksportuojama ir kur? 

Apie 2 milijonus kubinių metrų eksportuojama į Skandinaviją, manau, daugiausia Metsä Group ir Stora Enso (Suomija). Medienos industrija sudaro 5% Estijos ekonomikos, ji stipriai išaugo lyginant su 2008 metais. Valstybė iš valstybinių miškų gauna 30 – 45 milijonų eurų per metus (0,26 proc. šalies biudžeto) – didžioji dalis pajamų eina į RMK miškų valdymo centrą – į kelių tiesimą, algas, propagandą.  Juokinga suma, turint omeny, jog jie kerta 4 milijonus kubinių metrų per metus, o tai sudaro trečdalį visų Estijos kirtimų, pusė iš jų peržengia tvarios normos ribas. 

Dabartinė situacija. 3-5 didžiausi iššūkiai, su kuriais susidūrėte įgyvendinę liberalų skandinavišką miškininkystės modelį?

  • Šaknų puvinio* užkrėtimo epidemija;
  • Grėsmė ekologinėms sistemoms, ypač atsižvelgiant į sudėtingą klimato krizę ir biologinės įvairovės nykimą;
  • Estijos kaip sėkmingos gamtos turizmo šalies potencialo sunaikinimas;
  • Akivaizdus visuomenės požiūrio, nuomonės ir netgi esamų taisyklių nepaisymas;
  • Fokusas tik į trumpalaikę naudą be ilgalaikės perspektyvos.

    *“Koks kirtimas būtų tvarus? Linda-Mari (EMA įkūrėja) šį klausimą tiria maždaug tris metus, tačiau neseniai pasiekėme šaknų puvinio problemą, pasirodo, kad intensyvi miškininkystė platina šaknų puvinį, kuris savo ruožtu mažina medienos kokybę.“

Privatūs ir valstybiniai miškai. Pagrindiniai iššūkiai. Kas valdo privačius miškus ir kaip jie veikia / išgyvena dabartinėje aplinkoje? (LT ten yra apie 240 000 tūkst. Savininkų, dauguma jų turi kelis ha, kai kurie iš jų yra dideli plotai, taip pat daug užsienio fondų, čia registruojamos kaip įmonės, perka miškus)

Estijoje yra apie 100 000 miško savininkų, iš kurių dauguma turi apie kelis ha, todėl jiems yra daug spaudimo parduoti savo miškus. „NATURA“ kompensacijos yra žemesnės nei Latvijoje ar Lietuvoje.

Aš pats publikavau savo nuomonę apie tai kaip privačių miško savininkų sąjunga nėra mažasis savininkas, bet didelis korpusas ir apie tai koks jų tikslas –  jokių medienos ruošos apribojimų.

Kokie pagrindiniai EMA tikslai? Didžiausi iššūkiai? Didžiausias laimėjimas?

Celiuliozės fabrikas* neturėtų būti pastatytas. Naujojoje Auverės elektrinėje neturėtų būti deginama mediena. „Rail Baltic“ taip pat nebuvo reikalinga, jį statant bus iškirsta daug miškų, reikės daug žvyro, smėlio ir t.t. Taip pat ši geležinkelio linija neturi prasmės Estijos žmonėms. Būtų buvę daug protingiau modernizuoti Talino-Tartu-Valka-Rygos geležinkelį.

*Estijoje yra stumiamas projektas statyti milijardo vertės celiuliozės fabriką, kuris panašu apdirbtų ne tik Estijos miškų „mėsą“, bet ir apimtų visą Baltijos regioną. Fabrikas būtų statomas Tartu, šalia Valgos upės ir keltų didžiulę ekologinę grėsmę aplinkai (perspėja gamtosaugininkai) bei tvariai miškininkystei.

Panašią gamyklą užsienio korporacijos nesėkmingai norėjo statyti Latvijoje, tačiau jie norėjo garantijų, kad gaus tam tikrą medienos kiekį (apie 80 proc.) ir tai galėjo nesutapti su vietiniais interesais.

PLAČIAU: Planned billion-euro pulp mill needs more thorough assessment

Pilietiniai protestai prieš fabriką

Mes turėtume kirsti mažiau, netgi žemiau tvarios kirtimo normos, kad kompensuotume tai, kas jau iškirsta virš šios ribos.

Miškininkystės politika turėtų būti subalansuota tarp socialinių, aplinkosaugos ir ekonominių interesų grupių, o dabar miško ekonominiai interesai yra didesni (dominuojantys) nei likusios miško pramonės sritys  – turizmo verslas, bitininkai (liepos ir gluosniai reikalingi kaip augalų medus, tačiau moderni miškininkystė šiuos medžius laiko menkaverčiais medžiais, todėl jų vis mažiau ir mažiau), uogų ir grybų rinkėjai ir t.t.

„Liepos ir gluosniai reikalingi kaip augalų medus, tačiau moderni miškininkystė šiuos medžius laiko menkaverčiais medžiais, todėl jų vis mažiau ir mažiau…“

Mūsų gamtos draustiniai turėtų būti geriau apsaugoti, daugiau teritorijų reikėtų įtraukti į saugotiną sąrašą, nes mums tikrai trūksta senų miškų.

Miškai taip pat yra gyvybiškai svarbūs mūsų vandens išteklių išsaugojimui. Po 10 metų Estiją manoma ištiks vandens krizė, nes neseniai girdėjome, kad ir Taline, Ülemiste ežere tėra 24 valandų vandens rezervas ir daugybė kitų šulinių nepriklausomybės metais buvo uždaryti.

Mūsų didžiausios pergalės yra tokios:

  • Dėl mūsų protestų planuojama į saugomus miškus įtraukti 1% valstybinio miško;
  • Skraidančios voverės apsaugos programa buvo priimta netrukus po mūsų pirmojo protesto, nors prieš tai laukė daugiau nei 5 metus;
  • VIS DAR vyksta diskusija apie miškininkystę Estijoje;
  • Mes išsaugojome mišką prie Harku ežero nuo iškirtimo, nes jis yra užregistruotas kaip žalia zona bendrame plane. Tai geras precedentas. Agentūros tinkamai pažymėjo, kad šiuo metu jiems daromas spaudimas ir aplinkos apsaugos srityje;
  • Neseniai surengėme sėkmingą konferenciją Parlamento rūmuose, kurioje Tatru Universiteto apsaugos biologas pristatė savo nepriklausomą tyrimą, kuriame parodė, kad iš tikrųjų yra problemų dėl valstybės pateikiamos statistikos;
  • Turime aktyvą remiančią bendruomenę, esame besivystanti organizacija,  turintį ir dizainerį, ir teisininką;
  • Keletas nedidelių pergalių į naujausiuose miško teisės aktų pakeitimuose, kuriuos galima panaudoti kaip politines priemones būsimų kovų metu.

Kaip Estijos visuomenė paveikė / reaguoja į miško kirtimą? Didžiausias visuomenės klausimas?

Žmonėms tai nepatinka. Daugelis estų turi vasarnamius, jie nepatinka vykstantys kraštovaizdžio pokyčiai, taip pat su žmonės, kurie faktiškai gyvenana kaime – miškas apsaugo nuo  sniego, vėjo, triukšmo ir taip pat filtruoja vandenį.

Taip pat žmonės nekenčia jausti, kad jie nekontroliuoja savo savo valstybės ir jos išteklių. 2006 m. atliktas statistinis tyrimas parodė, kad apie 70% estų norėtų tvaresnės miškininkystės.

Nuo tų laikų miškininkystė tapo daug intensyvesnė. Be to, skirtingi tyrimai rodo, kad apie 20-33 proc. žmonių jaučia dvasinį ryšį su mišku ir šiek tiek religiškai jį gerbia. Šie žmonės taip pat yra nepakankamai atstovaujami.

FOTO iš EMA FB grupės: „Tai ne komunizmo šmėkla, tai yra mūsų šiandien tikrovė.“ (…)“Įdomu, kaip gyvūnai ir paukščiai gyvena šiose dalyse?“

FOTO iš EMA FB grupės

Su kokiomis grėsmėmis susiduria Estija, jei kirtimų tendencija išliks tokia intensyvi?

Medienos ištekliai:

1) pasibaigs maždaug 30 metų, arba 2)  jie sumažins leidžiamą medžių kirtimo amžių ir visus medienos išteklius pavers žemos kokybės popieriaus ir granulių mediena;

2) Mes dar labiau pakenksime savo vandens ištekliams;

3) Mes prarasime vietines gyvybės rūšis;

4) Žmonės norės palikti valstybę, nes ji praranda didelę dalį savo vertės, jei ištekliai išeikvoti ir jie nejautė, kaip jie galėjo kažką įtakoti  šiuose svarbiuose procesuose;

4) Be to, miškas, ypač didelis ir keliais neišvagotas miškas, yra gyvybiškai svarbus kariuomenės gynybos šaltinis Estijai (jau nebekalbant apie migruojančius gyvūnus).

Miškų įstatymas Estijoje. Pagrindiniai pokyčiai / pataisymai centralizavus miškų valdymą – tie, kurie labiausiai paveikė miškus?  Ko tikimąsi ateityje?

Eglių kirtimo amžiaus sumažinimas ir plynų kirtimų ploto padidinimas – tapo lengviau kirsti daugiau.

Privačios miškų sąjungos nori visiškai panaikinti kirtimo amžių (pastaba: kaip Suomijoje). Tačiau, mes ir kitos interesų grupės norime, kad būtų sukurtas tvarus modelis. Kaip viskas pasisuks šiuo momentu, labai priklauso ir nuo pasaulinės politikos miškų klausimu.

Kaip dabartinis miško modelis paveikė miškų biologinę įvairovę?

Mes prarandame pusę procento savo paukščių kasmet. Manoma, kad išnyks vietinė skraidanti voverė. Daugelio plačialapių medžių rūšys mažėja, nes dideliais kiekiais sodinamos tik eglės, pušys ir beržai. Yra maždaug 15 kartų mažiau natūralių miškų, nei turėtų būti, kad būtų užtikrintas specifinių ekosistemų išlikimas.

Štai Vakarai jau seniai nebeturi bioįvairovės. Skandinavija yra intensyvios miškininkystės pionierė, ypač Suomija. Šių metų kovą 68 Suomijos mokslininkai siuntė laišką, kuriame kalbama, kad esami kirtimo kiekiai neturėtų būti didinami. Suomijoje labai aktyvi Greenpeace.

Plyni kirtimai Estijoje. Anksčiau ir dabar

Plyni kirtimai Estijoje, kaip is Suomijoje, Švedijoje sudaro virš 90 proc. visų kirtimų (pastaba: Lietuvoje apie 70%).

Pasak A. Lõhmo, apie 6-7 proc. miško ploto yra plynės. Pagal valstybės statistiką, maždaug 12 procentų yra „jaunas miškas“, o tai reiškia, kad jis tikėtinai buvo buvo iškirstas prieš 1-10 metų. Pasak ekonominio „Kaimo gyvenimas“ laikraščio žurnalistės Peter Raidla (2015) – 3.5 proc. privačių miškų buvo iškirsta 2015 metais, o tai reiškia, kad jeigu kirsime tuo pačiu tempu, per keturis metus tai bus – 14 proc., per aštuonis – 28 proc., po 30 metų – nieko neliks (valstybiniai miškai kertami kiek mažiau intensyviai, bet nerimą keliančiais tempais). Apskritai mes kertame 10 kartų intensyviau nei Tarybų laikais. Tvariais terminais – 8 kartus daugiau. Saugomos teritorijos yra maždaug to paties dydžio.

Jūsų tikslai?

Stabdyti kirtimą vasaros ir perėjimo laikotarpiu;

Sumažinti plynus kirtimus ir tam išduodamus leidimus;

Didinti gamtos parkus;

Nustoti pardavinėti žemę užsienio korporacijoms;

Saugoti gamtos paveldą;

Sumažinti paukščių ir gyvūnų medžioklę;

Skatinti laukinės gamtos ir jos gyventoju apsaugą;

Apsaugoti nuo didelių gamyklų projektų;

Sumažinti kirtimų kiekį apskritai;

Užkirsti kelia medienai kaip pagrindinio energijos šaltinio naudojimui;

Nustoti eksportuoti šalies medieną/ išteklius.

Vienas iš planų – spausti vietines savivaldas, kad perimtų senųjų miškų apsaugą vietiniu lygmeniu.

Medžio energija kai kuriais atvejais gali būti tokia pat tarši CO2 atžvilgiu kaip anglis. Tai efektyvu tik mažose, vietinėse stotyse, kuriose tuo pačiu metu gaminama ir elektra, ir šiluma. Bet kuriuo atveju, klaidinga medį vadinti „atsinaujinančiu šaltiniu“, tiesą sakant, bėda ne tame, kad greitai „baigsis anglis, dujos ar nafta“, problema ta, kad jie visi prisideda prie klimato atšilimo. Tokie atsinaujinantys šaltiniai kaip mediena ar švarus vanduo, užima LABAI DAUG LAIKO tam, kad grįžti į savo pradinę būseną, todėl jie yra daug vertingesni už neatsinaujinančius energijos šaltinius. Deja, ES tiki medienos energija. (Martin Luiga)

Patarimas Lietuvai

Dirbkite su žiniasklaida, organizuokitės, dirbkite su specialistais ir mokslininkais, ieškokite visų galimų sąjungininkų, pvz. privatus savininkas ar miško darbuotojas jokiu būdu nėra jūsų priešas.

Mes taip pat „persekiojame“ nekompetetingas aplinkos organizacijų agentūras uz įstatymus, kurie turėtų buti vykdomi. Industrijai mes siunčiame legalius laiškus ir medija iškarpas, kas trikdo jų normalų darbą, igaliodami dirbti taip kaip jie save apsirašo.

Estijos miškų vizija

Mes norime, kad sengirių ir natūralių miškų plotai pradėtų didėti. Plyni kirtimų praktika – priešingai, tendencingai mažėtų. Savo šalį matome orientuotą į natūralų gamtos turizmą, nes pasaulyje tiek daug gamtos entuziastų, kurie praleidžia joje daugiau laiko nei vidutinis turistas, kas yra gerai mūsų ekonomikai. Taip pat būtų malonu su laiku palaipsniui galų gale nutraukti sukomercintą „medienos derliaus“ praktiką.

„Didžiausias iššūkis, apart įstatymų legalizuojančių Gamtos genocidą bei politikų melą ir veidmainystę, yra visuomenės n e s u v o k i m a s (tamsumas) kaip veikia Gamta, jos įvairovė.“ (Indrek Vainu, EMA)

Iš esmės mūsų vizija yra leisti jam (miškui) tiesiog būti sau pačiam. Tai nereiškia, kad žmonėms būtų draudžiama naudoti medieną, tiesiog tas naudojimas turi būti gerai apgalvotas ir specifinis.

Miškas, auga labai lėtai ir yra visiškai nesuderinamas su lengvų pinigų sąvokos konceptu.

Pabaigai:

4 teiginiai apie Estijos miškų statistiką – tiesa ar ne:

Lõhmus grupės tyrimo santrauka:

Daugiau nei pusė Estijos teritorijos yra padengta mišku. Remiantis Aplinkos agentūros duomenimis pagrįstas teiginys yra teisingas, jeigu jūs taip pat skaičiuosite „bemiškę miško žemę“ kaip mišką. Jei plyni kirtimai yra miškas, tada daugiau nei pusė Estijos tikrai yra miškas – ekologiškai taip nėra.

Estijos miškingumas didėja – teigia Aplinkos agentūra. „Lõhmus“ grupės kritika šiai analizei grindžiama tuo, kad ekologiniu požiūriu plyni kirtimai nėra miškas. Jeigu „mišku“ laikote faktiškai miškingas vietas, tai jo nėra daugiau ir skaičiai gana mažesni.

Aplinkosaugos agentūros analizė klaidingai interpretuoja ir iškraipo duomenis, surinktus taikant skirtingus metodus. (Apie 2000 mes pradėjome naudoti naują statistinį miškų metodą, kuris pagal Pasaulio banko ataskaitą rodo 20 proc. didesnį augimą nei ankstesnis metodas. Nauja statistinė informacija apie augimą reiškia, kad galima kirsti daugiau – tai žingsnis į intensyvią miškininkystę. Martin Luiga pastaba)

Ketvirtadalis miško žemės yra apsaugota – Aplinkos agentūra ir Aplinkos ministerijos kancleris pasinaudojo šiuo argumentu. Biologinės išsaugojimo darbo grupė užtikrina, kad jų tyrimai taip pat patvirtina šį teiginį. (Vis dėlto ne griežtai saugomiems miškams didėja ekonominis spaudimas, o tai sudaro apie pusę miškų. Martin Luiga pastaba)

Estijos plyni kirtimai yra nedideli – šis teiginys buvo pasakytas Parlamente ir jis naudojamas Aplinkos ministerijos retorikoje, kurioje teigiama, kad vidutinis plynos kirtavietės dydis yra 1,5 ha, o didžiausi plyni kirtimai yra 7 hektarai. „Lõhmus“ grupės tyrimai rodo vidutinis plynos kirtavietės dydis – 6,5 ha, o didžiausias šio tyrimo metu nustatytas plynas kirtimas yra 70 hektarų.

Be to, pusė plynų kirtimų pažeidžia Miškų įstatymą ir jo papildančius aktus.

Lõhmo tyrimas dėl plynų kirtimų parodė, kad maždaug 17% viso miško ploto yra jauni medelynai(M.L. skaičiavimai) , kurie ekologine prasme nėra miškas.

Lõhmus taip pat pateikė patogų ir paprastą ekologinį miško apibrėžimą:Miškas yra biologinė bendruomenė, kurioje dominuoja medžiai“ ir nurodė, kad „miškas yra trimatis.“

Gyvybės mokslų universiteto profesorius Hardi Tullus teigia, kad plyni kirtimai sudaro daugiau nei 90%, ministras aktyvistams teigė, kad jie sudaro apie 82%. Bet kokiu atveju, tai yra labiausiai dominuojantis medžių pjovimo būdas.

——————

*Linda-Mari Väli – pilietinį judėjimą inicijavo Linda Mari, kuri buvo laisvai samdoma žurnalistė, rašanti aplinkosaugos klausimais ir aktyviai dirbusi su gyvūnų teisėmis. Yra parašiusi kelias noveles, vieną apie iliuzijose skendinti jaunima, kuris skautina apleistus namus ir kitą fantastinę mokslinę novelę „“Atstumtas“, kurioje jungiama represinė technologinė visuomenė su maža tradicine ūkininkavimo anklava. Jos tėvas – antikapitalistinis intelektualas, kuris prisidėjo prie Inteligencijos laiško Ginant miškus (2016 gruodį) ir organizuojant pasipriešinimą celiuliozės fabrikui.

Medžiagą ruošė: Justina Vidzėnė

Plačiau apie tai kas vyksta Estijoje:

Estijos miško aktyvistų (EMA) grupė FB

Estijos miško aktyvistų (EMA) internetinis puslapis

Estijos miškai kertami greičiau nei auga, o ministerijose dirba medienos pramonininkai (interviu)

Šokiruojantys ornitologų duomenys: kodėl Estijos miškai praranda 60 000 paukščių per metus?

Estonia’s trees: Valued resource or squandered second chance? (Mongabay Series: )

Citizens Confront Estonian State Over Excessive De-Forestation

NGOs: Planned billion-euro pulp mill needs more thorough assessment

Logging lobby eating into forests

 

 

 

 

 

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2017-12-13T22:44:22+00:00 2017 11 16|Kategorijos: Apie reformą, Chronologija, Estija, Pradžia, Uncategorized|Žymės: , , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/estijos-miskai-kertami-greiciau-nei-auga-o-ministerijose-dirba-medienos-pramonininkai-teigia-susirupine-estijos-pilieciai">
Twitter