Lobistai stumia pavojingas ir taršias technologijas – siūlo Žemaitijos žemės gelmėse laidoti gamybos atliekas, CO2 (KREIPIMASIS)

Požeminio geriamojo vandens ištekliai Lietuvoje yra vertingesnis turtas, kuriam minėta technologija gali sukelti neigiamas pasekmes

„Šiuo metu Seime svarstomas Žemės gelmių įstatymas yra „apaugęs“ įvairiais interesais ir stipriai veikiamas lobistų. Atsirado bandymų vėl atverti kelią pavojingoms hidraulinio ardymo technologijoms, norima įteisinti ir geologinį CO2 saugojimą žemės gelmėse, kuris dėl didelės rizikos yra draudžiamas daugelyje Europos valstybių, o pati anglies dvideginio laidojimo po žeme technologija kol kas tėra eksperimentinio lygmens ir nelaikoma perspektyvia klimato kaitai suvaldyti“, – L. Balsys.

“CO2 saugojimas žemės ertmėse, jei jis būtų įteisintas, būtų vykdomas Vakarų Lietuvoje, kurioje plėtojama naftos pramonė. Vienas iš tikslų, kurio siekia šios pramonės lobistai, – kad į naftos gręžinius pumpuojamas CO2 galėtų būti panaudojamas papildomai naftos gavybai iš eksploatuojamo gręžinio, o paskui tame gręžinyje ir palaidotas. Tuo metu mokslininkai ir ekspertai įspėja, kad CO2 saugojimas tokiomis sąlygomis gali sukelti giluminius trūkius ir lūžius, kurie turėtų neigiamą poveikį kaip tik tuose kraštuose didelį potencialą turinčios geoterminės energijos ir požeminio vandens ištekliams“- – L. Balsys.

“Aplinkos ministerijos ir Valstybinės geologinės tarnybos atstovų teigimu, palaidojus anglies dioksidą naftos gręžiniuose, šių atliekų niekada iš ten nebus galima pašalinti, o sluoksniuose, kuriuose Lietuvoje siūloma laidoti anglies dvideginį pajūrio krašte yra geoterminiai vandenys, kurių jau nebūtų galima vėliau naudoti, jei pradėsime ten laidoti CO2.Preliminariais paskaičiavimais išlaidos šio projekto įgyvendinimui siektų apie 34 mln eur. Mokėti tektų mūsų valstybei. Juk privačios kompanijos siekia tik investicinės naudos, kai tuo tarpu CO2 laidojimas ir vėlesnė kapinyno priežiūra bus perkelta mums visiems.” – M.Puidokas.

PASIRAŠYK PETICIJĄ – Atviras kreipimasis dėl planų Lietuvos žemės gelmėse laidoti anglies dioksidą

ĮSTATYMĄ LOBINA: Vyriausybė, energetikos ministras Žygimantas VAIČIŪNAS, Seimo narys, Aplinkosaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas GENTVILAS, Prezidento patarėjas Aplinkos ir infrastruktūros klausimas  Jaroslavas NEVEROVIČIUS, konservatorius Dainius KREIVYS, Žygimantas POVILIONIS.

“INVESTUOTOJAI”:

 2019-07-09 Anglies dioksido laidojimo klausimas bus sprendžiamas rudenį

2019 10 07 JAV ir Europos energetikos forumo atidarymo ceremonija (VIDEO)

2019 10 07 JAV ir Europos energetikos forumas: spaudos konferencija apie energetinį saugumą

---

2019 10 08 Artėjant lemiamam balsavimui dėl įstatymo, kuriuo siekiama uždrausti bet kokius bandymus žemės gelmėse laidoti klimato kaitą sukeliančias anglies dvideginio (CO2) dujas, didėja spaudimas politikams.

Prezidentūrai susidomėjus dujų laidojimu – klausimas dėl santykių su amerikiečiais

---

---

---

2019 spalio 9 d. klausimo svarstymas Aplinkosaugos komitete: 

Youtube

---

Liutauro Stoškaus komentaras posėdžio:

---

Tūkstančius metų neliečiamais sąvartynais…?

Dar Kęstučiui Navickui valdant Aplinkos ministeriją, vyriausybę pasiekė jos parengtas nutarimo projektas, kuriuo CO2 geologinis saugojimas visoje Lietuvos teritorijoje yra uždraudžiamas. Sprendimas grindžiamas Lietuvos geologijos tarnybos parengta išvada, kurios pagrindinės mintys yra kelios:

1) Kur kas racionaliau būtų žemės gelmes naudoti, o ne paversti tūkstančius metų neliečiamais sąvartynais;

2) Dėl uolienų plyšiuotumo, tektoninių lūžių, seismingumo pokyčių ir kitų geologinių sąlygų visada egzistuotų nuotekio į aplinką rizika. Tai reiškia, kad mes tūkstančius metų turėtume budėti ar nėra kokio pažeidimo ir nėra kokio pavojaus ir esant bet kokiai rizikai užtikrinti saugumą;

3) Saugojimo potencialas yra labai mažas lyginant su įmonių metiniais išmetimais.

Tačiau valstiečių ir žaliųjų vyriausybei šis sprendimas, matyt, pasirodė per daug žalias, nes toks nutarimas dienos šviesos neišvydo. Vietoj to palengva pradėtas klibinti užstrigęs Žemės gelmių įstatymo projektas bandant į to įstatymo straipsnius įsriegti CO2 geologinio saugojimo natūraliose žemės gelmių ertmėse galimybę.

Aplinkos ministerija šiuo metu teikia pasiūlymą leisti CO2 saugoti tik moksliniais tikslais. Su šiuo siūlymu būtų galima iš principo sutikti. Juolab, kad europinė teisė moksliniams tyrimams riboja saugomų CO2 dujų kiekį iki 0,1 milijono tonų CO2. Tačiau Seimo nariai turėtų drįsti paklausti, o kokį mokslą ir kas žada vystyti Lietuvoje, kad tam būtų leista 100 tūkstančių tonų dujų pripumpuoti į žemės ertmes? Ar kaip teisingai pumpuoti? Ir pripumpavus teisingai užtamponuoti? Ir kaip bus pritaikytos toliau šios įgytos žinios, jei daugiau nėra nei ko, nei kur pumpuoti? Juk to klaustume tų, kurie prašytų, pavyzdžiui, leisti ant plyno lauko supilti 100 tūkstančių tonų atliekų. Kokią tai naudą atneš Lietuvai? Ar tai, kad atliekų vežėjai ir jų pylėjai turės darbo ir išmoks taisyklingai vežti ir pilti labai praturtės Lietuvos mokslas ir tą galėsime sėkmingai pritaikyti ir kitose srityse? To turėtų klausti Seimo nariai, nes įgyvendinančios institucijos dreba ir paklausti neišdrįs. „Mokslui reikia“ yra toks burtažodis, kuris Lietuvoje reiškia maždaug „ne tavo reikalas“, „nesuprasi“. Ne. Tai yra mūsų reikalas ir mes turime žinoti, ar jūs suprantate, ką darote. Iš to, kaip Seimo Aplinkos komitete apie būtinybę palikti CO2 saugojimo galimybę painiai pasakojo energetikos ministras, tapo aišku, kad jis ir yra pirmas tarp tų, kuris nesupranta, kam to reikia.

Liutauras Stoškus: Lauke karšta, gera proga pakalbėti apie Seimo užmojus,  2019 birželio 12d.

---

Lietuvos bendruomenės ir visuomeninės organizacijos kategoriškai reikalauja, kad būtų atsisakyta planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą.

Lietuvos Respublikos Prezidentui 2019 m. spalio 3 d.
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos Respublikos Vyriausybei

ATVIRAS KREIPIMASIS DĖL PLANŲ ŽEMĖS GELMĖSE LAIDOTI CO 2

Mes, žemiau pasirašiusieji, bendruomenės ir visuomeninės organizacijos, kategoriškai reikalaujame, kad būtų atsisakyta planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą.

Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos, mokslininkų ir užsienio šalių patirtis rodo, kad CO² ilgalaikis saugojimas žemės gelmėse yra susijęs su rizika geriamam vandeniui, kitoms naudingosioms iškasenoms, aplinkai ir žmonių sveikatai.

Manome, kad šis kai kurių suinteresuotų grupuočių sugalvotas projektas yra ekonomine, aplinkosaugine bei socialine prasme žalingas valstybei.

Įgyvendinant geologinį CO² saugojimą galimas staigus uolienų plyšių ir įtrūkių atsiradimas, galimas uolienų vientisumo pažeidžiamumas gali įtakoti požeminio geriamo vandens užteršimą. CO² ar sūrymų nutekėjimas iš CO² saugyklos į kitus požeminio vandens sluoksnius gali padidinti požeminio vandens rūgštingumą, pakeisti mineralizaciją, mobilizuoti metalus.

Kitos rizikos, kaip metano išstūmimas, saugyklos slėgio kitimas dėl injektuotų CO² dujų slėgio gali pakeisti požeminio vandens srauto greitį ir kryptį, spūdį.

Pažymėtina, kad Vakarų Lietuva yra unikali, lyginant su aplinkinėmis teritorijomis, dėl čia randamų nemažų geoterminių energijos išteklių.

Tačiau teritorijos perspektyvios geoterminės energetikos vystymui netinkamos CO² saugojimui arba priešingai – įrengus CO² saugyklą nebus galima panaudoti geoterminio vandens.

Lietuva, skirtingai nuo kitų ES šalių, beveik neturi taršios pramonės. Todėl visiškai neaišku kodėl norime prisiimti kitų šalių, pramonėje naudojančių akmens anglį ir t.t., įsipareigojimus. Tokios ES šalys, kaip Austrija, Kroatija, Estija, Latvija, Slovėnija ir dalinai Čekija, Suomija, Liuksmeburgas ir kitos valstybės draudžia savo teritorijoje įrengti anglies dioksido saugyklas.

Kai dauguma ES šalių ieško naujų metodų kaip sugaudyti anglies dioksido išmetimus ir juos panaudoti antrą kartą, Vyriausybė eilinį kartą, neatlikus netgi kaštų naudos analizės, bando įtikinti, kad pirmiau įgyvendinsime, o paskui pamatysime.

Toks trumparegiškas požiūris įsileidžiant užsienio investicijas ir neatsižvelgiant į jų pasekmes perspektyvoje gali turėti neprognozuojamų padarinių šalies ateičiai.

Todėl mes pareiškiame, kad didelė dalis Žemaitijos žmonių rinkimuose į Parlamentą ir Vyriausybę rinko patikimus, žaliųjų idėjų vedamus politikus. Reikalaujame, kad būtų laikomasi tų nuostatų, kurios įrašytos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje bei buvo išsakytos rinkimų metu.

Mes reikalaujame Žemaitijos žemėje stabdyti planuojamą CO² saugyklų įrengimą ir tikimės, kad valdžia ir turtai yra ne vienintelės jūsų vertybės, kad dar rūpi mūsų vaikų, anūkų, mūsų šalies perspektyvos.

2019-07-16 Seimo nario K. Bacvinkos spaudos konferencija „Ar paversime žemės gelmes atliekynu?

---

„Tame gamybos procese, kaip vienas išteklių, būtų panaudojamas CO2, kuris po to yra laidojamas ir saugojamas žemės gelmėse. Tai užtikrina galimybes išgauti ir papildomus naftos kiekius. Būtent CO2 saugojimo technologijos yra ypač populiarios Europos Sąjungos (ES)“, – teigia laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

LRT. Seimas ir vėl atidėjo Žemės gelmių įstatymo priėmimą

---

Aplinkos apsaugos komiteto posėdis 2019-06-19

---

Lietuvos bendruomenės ir visuomeninės organizacijos:

Gintautas Kniukšta Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas
el.p. uzlietuvosmiskus@gmail.com

Vidas Pocius Asociacija „Amalių bendruomenės centras“ pirmininkas
el.p. info@amaliai.lt

Kristina Paulauskaitė Draugijos „Saulutė“ pirmininkė
el. p. zemsaulute@gmail.com

Kęstutis Ignatavičius Panevėžio JDJ pirmininkas
el.p. kestutisi2000@yahoo.com

Rimantas Braziulis Lietuvos žaliųjų judėjimas
el. p. rimas@zalieji.lt

Janina Gadliauskienė Asociacija „Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė
el. p. pilaitesbendruomene@gmail.com

Andrejus Gaidamavičius Asociacijos „Labanoro klubas“ prezidentas
el. p. labanorovilkas@gmail.com

Romualdas Juknys Lietuvos upių gelbėjimo aljansas „Mėlynasis vingis“
el. p. romualdas.juknys@vdu.lt

Bendruomenių ir visuomeninių organizacijų vardu:

Gintautas Kniukšta Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas