“Ąžuolynas šiandien turi 2B kategorijos miško statusą (rekreacinė paskirtis), svarbiausia, kad šio miškų statuso nepakeistų į želdyno ar kitų, tada prasidėtų masinė invazija, urbanizacija, kotedžų statymas ir visa kita. Turi išlikti miškas statusas, nes jau turim pavyzdžių Vytauto parke… (…) Vytauto parke norėjo privatizuoti takelius, privatizuoti pastatai… tokius dalykus reikia sutvarkyti. Visa tai turi būti savivaldybės – bendram naudojimui. Va ką reikia apsaugoti ir čia reikės jūsų pagalbos.” (Saulius Lazauskas, miškininkas, mero patarėjas)
Jūsų dėmesiui – 2018 liepos 26 dieną vykusio Kauno Ąžuolyno atnaujinimo projekto pristatymas
(Papildyta Sauliaus Dambrausko komentaru ir pasiūlymais, žr. apačioje):
1 video – visas įrašas (pristatymas, piliečių diskusijos savivaldybėje ir prie savivaldybės, vizitas į Ąžuolyną) – bendra trukmė apie 2 val. 30 val.
2 video – geriausios ištraukos iš diskusijų – trukmė apie 1val. 20 min
3 video – prieš pristatymą – GYVAS MIŠKAS lankosi Kauno Ąžuolyne, pamąstymai – kokia galėtų būti šio parko vizija? Trukmė – 23 min
4 video – mero patarėjas Saulius Lazauskas diskutuoja su piliečiais prie savivaldybės. Trukmė – 32 min
DĖMESIO! Pasiūlymus dėl Ąžuolyno visuomenė gali teikti iki rugpjūčio 10d. Komentuokite, rašykite savo idėjas ir pasiūlymus: aplinkos.apsaugos.skyrius@kaunas.lt
Spaudoje:
Ąžuolyno atnaujinimo projektas pasiekė finišo tiesiąją: kviečia į pristatymą
15 min Trečiasis Kauno Ąžuolyno atnaujinimo projektas: ką daryti su disko metimų zona?
1 video
Projekto pristatymas – 00 – 56:40 (architektas Alvydas Mituza, Gamtos fondas)
Klausimai, pasiūlymai – 56:40 -2:04:40
Diskusijos gatvėje – 2:04:40 – 2:36:58
Gyvas Miškas lankosi Ąžuolyne: 2:36:59 – 2:53:48
2 video
3 video
4 video
GYVO MIŠKO foto reportažas iš Kauno Ąžuolyno:
Sauliaus DAMBRAUSKO komentaras ir pasiūlymai Kauno Ąžuolynui:
Sveiki Bendrapiliečiai,
1. Kauno miesto savivaldybė paskelbė informaciją, kad šių metų liepos 26 d. (t.y. šį ketvirtadienį) 17.10 val., Kauno savivaldybės Didžiojoje salėje kauniečiai kviečiami susipažinti su atnaujintu Ąžuolyno infrastruktūros tvarkymo ir gamtotvarkos planu (paviešintą projektą pridedu – į mano pasižymėjimus nekreipkite dėmesio).
2. Aš pats nedalyvausiu, nes šiuo metu esu išvykęs iš Lietuvos, tačiau pastabas pateiksiu raštu.
3. Ąžuolyną reikia kuo greičiau pradėti tvarkyti, tačiau tai būtina daryti tinkamai.
Šiuo metu dviejose teisminėse bylose mes bandome priversti Savivaldybę įvykdyti privalomas poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
1. Savo pastabomis siekiu įtikinti Savivaldybę, jog galima būtų nereikalauti brangios PAV procedūros, jeigu Savivaldybė pati sutiktų su specialistų siūlomomis tam tikromis gamtosauginėmis priemonėmis, o pjarines deklaracijas apie “aukštą darbų kokybę” bei “gamtosauginę priežiūrą” paverstų teisinėmis garantijomis bei prievolėmis, kurios būtų įtrauktos į sutartis su būsimais rangovais.
2. Savo parengtas pastabas atsiųsiu papildomai.
Kviečiu kuo aktyviau dalyvauti Projekto pristatyme, kadangi mūsų visų dėmesys Ąžuolynui palaiko reikiamą “tonusą” ir tai akivaizdžiai lemia žymiai atidesnį požiūrį į šį Projektą.
Pasiūlymai Kauno Ąžuolyno projektui – spauskite ČIA
Pagarbiai,
Saulius Dambrauskas (adv.)
Mob.tel. 8-686-18325
Tel. (8-37) 321646
Ąžuolynai – istorinė apžvalga
“Didžiulės ąžuolų girios seniausiais laikais plytėjo Lietuvoje. Ąžuolams ypač tiko pietvakarių Lietuvos klimatas ir dirvožemiai. Kaip tik tokios sąlygos buvo Kauno
apylinkėse. Po Žalgirio mūšio, atsivėrus prekybiniams vandens keliams į Europą, miškus pradėti masiškai kirsti ir medieną gabenti į vakarus. Vėliau, prasidėjus karams,
miškų naikinimas Lietuvoje sumažėjo. Miškai aplink Kauną masiškai pradėti naikinti 1882 m., prasidėjus Kauno tvirtovės statybai.
Visiškai miškai buvo iškirsti kairiajame Nemuno krante, svarbiausioje tvirtovės gynybai pusėje. Ąžuolyno plotas išliko tik tarp tuometinės Kauno teritorijos, apribotos dabartiniais Senamiesčio bei Naujamiesčio ir gynybinių įtvirtinimų žiedo šiaurės rytinėje ir šiaurinėje tvirtovės pusėje – VI, VII fortų ircentrinio įtvirtinimo atkarpos, tačiau tada pravesti tvirtovės keliai – Tunelio, K.Baršausko gatvės atskyrė Žaliakalnio ir Aukštųjų Šančių ąžuolyno plotus. Nors šios teritorijos taip pat priklausė tvirtovei, tačiau ąžuolai čia išliko.Nuo 1880 m. pietiniame ąžuolų girios pakraštyje, vietovėje, vadintoje Petro kalnu įkurtas dabartinis Vytauto parkas.
Po Pirmojo pasaulinio karo, įsikūrus Nepriklausomai Lietuvos Respublikai, Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine, miestas ėmė intensyviai plėstis, pradėta įsisavinti tvirtovei priklausiusias teritorijas Žaliakalnyje ir Aukštuosiuose Šančiuose. Žaliakalnyje pradėtos intensyvios statybos. Pravestos ir gyvenamaisiais namais užstatytos dabartinės Perkūno, Vydūno alėjos, Vaižganto, Radastų ir kitos gatvės, 1923 m. sudarytame A.Jokimo ir Frandseno plane ąžuolyno teritorijoje suprojektuotos naujos gatvės, jeigu šis planas būtų įgyvendintas, Ąžuolynas būtų visai sunaikintas.”
Išsamiau skaitykite 4 psl. – ISTORINĖ APŽVALGA IR KULTŪROS PAVELDAS
