Šie vaizdiniai yra baisūs ir žiaurūs, tačiau jie turi būti parodyti dėl jų svarbios žinios – jie kelia mūsų suvokimą apie dažnai nematomas miškų naikinimo pasekmes visame pasaulyje.
Kūrybinis ir meno vadovas Ganesas Prasad Acharya kartu su Kaushik Katty Roy sukūrė šiuos socialinius skelbimus “Sanctuary Asia” – vienam iš pirmųjų ir labiausiai ekologiškų naujienų žurnalų Indijoje.
Šių skelbimų šūkis: “Kai medis krenta, laukinė gyvūnija krenta su juo”. Atogrąžų miškuose gyvena 80 proc. visos pasaulio bioįvairovės, tad šių miškų naikinimas Pietų Amerikoje ir Azijoje yra labai rimta problema.
Kaip miškų kirtimas įtakoja gyvūniją?
Miškai – ekosistemų kompleksas, miškai yra namai didžiajai daliai sausumos gyventojų ( 80 % visos sausumos biologinės gyvybės rūšims). Atogrąžų miškai laikomi pačiais gyvybingiausiais, juose gyvena apie 50 % visų Žemės gyvūnų.
Žemės planeta kenčia dėl aktyvaus miškų kirtimo. 2000-2010 metų periodu Žemėje kiekvienais metais buvo išnaikinama 13 milijonų hektarų miškų. Miškai kertami ar deginami tam, kad atlaisvintų vietai gyvulininkystei ir žemdirbystei. Komercinė miškininkystė aktyviai prisideda prie miškų ir jų bioįvairovės naikinimo.
SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: viskas ką jums reikia žinoti. Informacinis koncentratas
Besivystančiose, skurdžiose šalyse miškai kertami dėl konkurencingos (parazitinės) pasaulinės ekonomikos, kad jie parduodami savo gamtinius išteklius galėtų apmokėti savo skolas turtingoms šalims. Šių šalių vargšai naudoja miškų žemę ūkininkavimui, kad galėtų apsirūpinti maistu ir šis spaudimas vis didėja, nes didėja gyventojų skaičius.
Mišku naikinimo įtaka gyvūnams
Miškų kirtimas tiesiogiai sunaikina gyvūnų buveines arba bendrai pablogina jų buveinių būklę. Medžių ir augalijos pašalinimas sumažina jiems prieinamą maistą, prieglobstį ir veisimosi vietas.
Laukinės gamtos buveinės gali tapti susiskaldžiusios, fragmentuotos – vietinės gyvūnų rūšys yra priverstos palikti savo įprastines buveines, kurios tampa pernelyg mažos, kad išlaikyti gyvybingą gyvūnų populiaciją, vienos populiacijos gyvūnai nebeturi galimybės sutikti ir laisvai daugintis su kitos populiacijos individais.
Gyvūnai patenka į pavojingas situacijas, kai jie bando migruoti tarp skirtingų buveinių fragmentų, todėl didėja žmogaus ir laukinės gamtos konfliktinių situacijų, kai gyvūnai žūna po automobilių ratais.
Šalia viso šito, laukiniai gyvūnai tampa pažeidžiamesni grobuoniškumui, brakonieriavimui, vėjui, saulei, kitų gyvūnų ir augalų invazijoms ir kitiems faktoriams, kurie iškyla kaip miškų kirtimo ir fragmentavimo pasekmė.
Kai kurios gyvūnų rūšys visiškai priklauso nuo senųjų miškų buveinių, tokios kaip Šiaurės dėmėtoji pelėda (JAV), kurios negali išgyventi antrinio (iškirsto ir vėl atauginto) miško buveinėse.
Šiaurės dėmėtoji pelėda (JAV)
Kertami miškai mažina miško atsparumą tokioms grėsmėms kaip laukinė ugnis. Vietiniai hidrologiniai (vandens) ciklai gali būti dramatiškai pažeisti, nes medžiai ir likusi augalija miškuose padeda išlaikyti atmosferos drėgmę per garinimą ir tręšimo procesus. Jeigu po medžių naikinimo nelieka “medžių paklodės”, tokie vandens ciklo pokyčiai gali sukelti sausesnes ir šiltesnes sąlygas, kurios dar labiau įtakos laukinės gamtos buveines.
SKAITYTI PLAČIAU: Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams
Kadangi miškuose yra didelis anglies dioksido kiekis, miškų naikinimas sudaro 15% viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kai deginamas miškas, į atmosferą išmetama anglis. Klimato kaita gali turėti daug neigiamų pasekmių, ne tik vietinei, bet ir pasaulio laukinei gyvūnijai, nes klimato kaita keičia jų buveines, nuo kurių jie priklauso.
Galimi sprendimai
Aišku, mums visiems reikia pradėti nuo savišvietos ir šviesti kitus. Didžiausia problema visuomenėje yra ne korumpuoti , neišprusę politikai ir medienos lobistai, bet visuomenės neišmanymas, nesuvokimas kaip veikia procesai gamtoje.
Norint išsaugoti daugybę gyvybingų miškų visame pasaulyje, reikia inicijuoti tokios politikos kryptį ir įstatymų kūrimą, kuris apsaugotų likusius miškus, ekosistemas ir atkurti miško buveines visame pasaulyje. Tokios žemėtvarkos iniciatyvos kaip pvz. gyvūnų koridorių kūrimas, gali padėti laukinėms gyvūnų populiacijoms susisieti su suskaidyta, fragmentuota aplinka.
Laukiniai koridoriai
