Rūtą Janutienę šokiravo pamatyti Labanoro vaizdai – “tokio vaizdo čia nebuvo niekada”
2018 09 12
Rūta Janutienės tiesioginė transliacija iš Labanoro girios socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą audrą:
Labanoras pakeliui pas Latvijos supirkėjus
Posted by Rūta Janutienė on 2018 m. Rugsėjis 12 d., Trečiadienis
2018 09 12
Kas dėl miško žudymo eis prie Seimo? Dalinkis ir klausk savo draugų! VAKAR NUFILMAVOM LABANORO PUŠIS MILŽINeS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINYJE, KURIAS URĖDAI IRGI PASIŽYMĖJO KIRSTI. SENGIRĖS PUŠIS! KAI IŠVAŽINĖJOM, VIRŠ LABANORO PAKIBO DVIGUBA VAIVORYKŠTĖ! MIŠKAS TIKI, KAD MES JĮ GALIM IŠGELBĖTI!
Posted by Rūta Janutienė on 2018 m. Rugsėjis 12 d., Trečiadienis
Su dronu virš Labanoro
Gulintis Labanoras iš dangaus. Žiūrėkite, vaikams papasakosit , kad buvo giria ir jūs ją matėte
Posted by Rūta Janutienė on 2018 m. Rugsėjis 14 d., Penktadienis
Žmonės socialiniuose tinkluose:
Lakajos kraštovaizdžio draustinis. Prieš..
Lakajos kraštovaizdžio draustinis. Po…
Posted by Sarunas Mikulskis on 2018 m. Rugsėjis 5 d., Trečiadienis
Ilzė Butkutė
Prisisekime saugos diržus, bus truputis necenzūros, ir truputis konkrečių žmonių konkrečių citatų. Kovojau su savimi,…
Posted by Ilzė Butkutė on 2018 m. Rugsėjis 10 d., Pirmadienis
NEREGĖTI KIRTIMAI: LABANORO regioninis parkas
2018-02-09 NEREGĖTI KIRTIMAI: reportažas iš Labanoro girios, GYVAS MIŠKAS (4 serijos-VIDEO)
2017-11-20 Gamtininkas Andrejus GAIDAMAVIČIUS: kirtimai sukelia škvalus Dzūkijoje, jau sunaikinta trečdalis LABANORO – paskaičiuota, kad iškirtus 1 ha PLYNAI, namų gali netekti 300 porų paukščių
2018 04 06 Andrejus GAIDAMAVIČIUS – LABANORO girios ateitis: su plynais kirtimais ar be jų? (VIDEO) Stulginskio Universitetas
2018 08 06
Miškovežių kamščiai Labanoro girioje – kerta dieną ir naktį. Premjere, ar taip turi atrodyti Lietuvos saugomos teritorijos? Ką mano žmonės? (VIDEO+ FB komentarai)
„LABANORO GIRIA – nepaprastas miškas. Per kelis Aukštaitijos rajonus besidriekianti giria yra pati didžiausia Lietuvoje – ji užima 48 000 ha plotą. Labanoro regioninis parkas išsiskiria kraštovaizdžio įvairove, nepaprastai gausia augalija ir gyvūnija, jame tyvuliuoja 285 ežerai. Parke gyvena briedžių, vilkų, lūšių. Istoriniuose šaltiniuose Labanoras minimas nuo 1373-iųjų.“
“Galėtų nors ne plynai kirsti. Žinau, kad galėtų, nes esu baigęs Miškų fakultetą, kur mus mokė, kad mišką reikia kirsti taip, kad jis to nepajustų. Tiesa, tai buvo labai seniai. Dabar mišką kerta jau nebe žmonės, o mašinos. Viena tokia kainuoja milijoną eurų.“
“… kad atsipirktų, turi dirbti ištisą parą. Man rodos, net miškų daugiau kertama tik dėl to, kad ta brangi technika atsipirktų. Žinoma, toks nerangus miško monstras visai netinka neplyniems miško kirtimams vykdyti. Jis važiuoja kaip kombainas javų lauke ir viską savo kelyje sunaikina. Taip, kitaip nei miško naikinimu to nepavadinsi. Valdžia teisinasi, kad taip pjaunami tik ūkiniai miškai, bet tų neūkinių – tik keliolika procentų.”
„Važiuoja po 6 iš karto, o visoje girioje jų vienu metu zuja per šimtą. Kartais susidaro net miškavežių „kamščiai“, ir kaip tyčia prie pat mano namų, nes čia išsišakoja keletas kelių į įvairias Labanoro girios puses. Ramybės nėra nei savaitgaliais, nei naktimis. Šviečia prožektoriais, kerta ir krauna, kerta ir krauna… Tokiais tempais dirbdami labai daug miško išveš, o kur dar žiema – pagrindinis miško kirtimo laikas.”
Dėl miškavežių judėjimo Labanoro girioje iškėlė klausimą premjerui: ar taip turi atrodyti Lietuvos saugomos teritorijos?
Alfa.lt 2018-09-05
Alfa.lt redakciją pasiekė susirūpinusio skaitytojo laiškas. Jis su nerimu stebi, kaip miškavežiais tiesiog „išvažiuoja“ viena didžiausių šalies girių – Labanoro giria.
„Dar vasarą žinojau, kad atėjus rudeniui Labanoro girioje bus labai liūdna. Ne dėl to, kad paukščiai išskris į šiltuosius kraštus, ne dėl to, kad medžių lapai kris, bet dėl to, kad miške iš visų pusių girdėsis pjaunamų medžių garsas, pilni keliai bus tuščių ir pakrautų miškavežių, o pati Labanoro giria tirps kaip pavasarinis sniegas“, – rašo skaitytojas Andrejus Gaidamavičius.
Anot jo, atėjus rugsėjui nuojauta išsipildė su kaupu. Tiek daug miškavežių kaip šiemet dar neteko matyti.
„Važiuoja po 6 iš karto, o visoje girioje jų vienu metu zuja per šimtą. Kartais susidaro net miškavežių „kamščiai“, ir kaip tyčia prie pat mano namų, nes čia išsišakoja keletas kelių į įvairias Labanoro girios puses. Ramybės nėra nei savaitgaliais, nei naktimis. Šviečia prožektoriais, kerta ir krauna, kerta ir krauna… Tokiais tempais dirbdami labai daug miško išveš, o kur dar žiema – pagrindinis miško kirtimo laikas.
Vilnius tokių kamščių nematė, kaip Labanoro giria. Prasidėjus rugsėjui miškovežiai kaip skėriai apipuolė miškus ir dirba dieną-naktį. Toks įspūdis, kad regioninis parkas panaikintas, o plynus kirtimus padidino ne 6 procentais, o 60…
Posted by Andrejus Gaidamavičius on 2018 m. Rugsėjis 4 d., Antradienis
Galėtų nors ne plynai kirsti. Žinau, kad galėtų, nes esu baigęs Miškų fakultetą, kur mus mokė, kad mišką reikia kirsti taip, kad jis to nepajustų. Tiesa, tai buvo labai seniai. Dabar mišką kerta jau nebe žmonės, o mašinos. Viena tokia kainuoja milijoną eurų“, – Alfa.lt teigė A. Gaidamavičius.
„Viską padaro – ir nupjauna, ir nugeni, ir surūšiuoja… Bet kad atsipirktų, turi dirbti ištisą parą. Man rodos, net miškų daugiau kertama tik dėl to, kad ta brangi technika atsipirktų. Žinoma, toks nerangus miško monstras visai netinka neplyniems miško kirtimams vykdyti. Jis važiuoja kaip kombainas javų lauke ir viską savo kelyje sunaikina. Taip, kitaip nei miško naikinimu to nepavadinsi. Valdžia teisinasi, kad taip pjaunami tik ūkiniai miškai, bet tų neūkinių – tik keliolika procentų.
SKAITYTI PLAČIAU: Kaip sunkiasvorė skandinaviška miškų kirtimo technika „mala“ Lietuvos miškus
SKAITYTI PLAČIAU: Gyvo Miško ABC: miškas kuria dirvožemį kaip knygą
Visuose valstybiniuose parkuose, kurie kadaise įsteigti gražiausiuose šalies giriose, vyrauja ūkiniai miškai. Tada mums aiškino, kad valstybiniai parkai yra kompleksinės teritorijos, kur turi sutilpti visų interesai. Bet dabar aš matau, kad jau nebetelpa. Labanoro regioninis parkas, kuris yra didžiausias iš visų regioninių parkų, tėra medžių plantacija. Niekam nerūpi čia vystyti turizmą (nors aplinkui net 300 ežerų) ar vietinių gyventojų (kurių liko tik pora šimtų) gyvenimo kokybė. Neliks tuoj ir tų paskutinių gyventojų, nes kas gi norės būti tokiame „valstybiniame parke“. Anksčiau būdavo gėda svečiams rodyt Labanoro girią, o dabar rodau tiesiog kirtavietes, kad visuomenė pamatytų, kas daroma su jos turtu“, – pasakojo gamtos apsauga besirūpinantis vyras.
Anot A. Gaidamavičiaus, norisi pasakyti ir premjerui: „Praskriskite lėktuvu virš Labanoro girios ir pasakykite – ar taip turi atrodyti Lietuvos saugomos teritorijos?“
Atsiverčiam ir prisimenam VYRIAUSYBĖS PROGRAMĄ:
PLYNI KIRTIMAI:
SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona
Ką galvoja žmonės?
Andrejus GAIDAMAVIČIUS – LABANORO girios ateitis: su plynais kirtimais ar be jų? 2018 04 06
