Vyriausybė spręs ar plėsti ir kasti karjerus draustiniuose (Seimo nario Petro ČIMBARO iniciatyva) (karjerų biznis)

„Tai karjeras monopolininkas galės išrausti visą draustinį jei panorės. Gera iniciatyva… Apskritai, ką reiškia tas žodis „draustinis“ jeigu ten ir karjerai ir kirtimai?“ (komentaras delfi)

„Net jeigu žiūrėsim į šį reikalą tik per pinigų prizmę, į visuomenės interesus, tai ir tada visuomenei, rajonui, Lietuvai iš to karjero rengimo tėra vien tik žala. Dabartiniai įstatymai visiškai neužtikrina racionalaus naudingų iškasenų panaudojimo, nenumato atsakomybės už neįvykdytus įsipareigojimus, nėra sankcijų (pavyzdžiui už išeksploatuoto karjero netinkamą rekultivaciją), nėra numatyta, konkursų, licencijavimo tvarka. Laimi tie, išteklius eksploatuoja tie, kurie yra apsukresni, turi daugiau pažinčių, gali skirti daugiau pinigų valdininkų papirkinėjimams.

Poveikio aplinkai vertinimo tvarka visiškai neužtikrina vertinimo objektyvumo (poveikį aplinkai vertina pats veiklos organizatorius, arba jo nusamdyti specialistai), viešumo, yra palikta daugybė landų galimiems korupciniams ryšiams. Išteklių mokestis, kurį moka naudingas iškasenas eksploatuojanti bendrovė yra tiesiog juokingas – valstybei, suradusiai, išžvalgiusiai telkinį ir visuomenei, už kurios pinigus tai buvo padaryta, lieka tiktai trupiniai. Štai karjero eksploatuotojas, kaip išteklių mokestį, moka tiktai 0,25 Lt. už 1 m3 smėlio, tai yra – mažiau negu 1 proc. nuo gaunamų pajamų. O dažniausiai nei tiek nemoka, nes nėra tinkamos išeksploatuotų išteklių apskaitos ir kontrolės. Su tuo turbūt susidūrė ne vienas, kam teko pirkti smėlį ar žvyrą iš kokio nors veikiančio karjero – retenybė, kad būtų išrašomas nors koks popierėlis.“ (Vytautas Švanys)

2019 08 21 Paskutinė informacija dėl Vyriausybės sprendimo – „Vyriausybė nepritarė parlamentaro Petro Čimbaro įregistruotoms pataisoms, siūlančioms netaikyti draudimo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose keisti reljefo formas bei keisti karjerų ribas, kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija.

„Draustinių teritorijose veikiančių karjerų kasybos plotų išplėtimas yra nesuderinamas su draustinių steigimo tikslais“, – teigia Aplinkos ministerija. Vyriausybė nepritarė siūlymui keisti Saugomų teritorijų įstatymą 

Vyriausybė spręs dėl kasybos plotų išplėtimo draustiniuose 

BNS 2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl „socialdarbiečių“ frakcijos Seime nario Petro Čimbaro siūlymo nustatyti, kad draudimas keisti reljefo formas draustiniuose ir plėsti karjerų ribas būtų netaikomas, kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija.

Petras Čimbaras

Aplinkos ministerija siūlo tam nepritarti. Anot jos, draustinių teritorijose veikiančių karjerų kasybos plotų išplėtimas – nesuderinamas su draustinių steigimo tikslais. Be to, įstatymo projekte numatoma draudimų išimtis, kuri būtų taikoma įvertinus karjero praplėtimo poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, tačiau, anot ministerijos, svarbu užtikrinti ir kitų teritorijų apsaugą.

Šiuo metu gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas, rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) liepą pranešė, jog P. Čimbaro siūlomi pakeitimai sudarytų sąlygas korupcijai.

BNS

Tel. (8 5) 239 6957
El. p. Petras.Cimbaras@lrs.lt


Apie karjerų biznį

(FB grupės „Apginkime Lietuvos miškus“ archyvas)

 


RIMANTAS BRAZIULIS. SEIMO TAIKIKLYJE – VALSTYBINIAI MIŠKAI

Kokius turtus slepia Lietuvos gelmės?

Ant turtų sėdim ir dejuojam


Vytautas Švanys

2017 m. gruodžio 7 d.

Netyčia atsiverčiau vieną seną 2009 metų savo failą. Tai atviras kreipimasis į Tarybos narius dėl Baičių miško išsaugojimo. Didžiulių visuomenės pastangų dėka pavyko sustabdyti (iki šiol) karjero įrengimą jo vietoje. Gal kreipimosi argumentacija bus kam nors įdomi ar naudinga?

Atviras kreipimasis

Į KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIUS

Mes, Dovilų seniūnijos gyventojai įsitikinę, kad jūs, mūsų išrinkti Tarybos nariai, esate žmonės, mylintys Lietuvą, savo rajoną, rajono gamtą. Tikime, kad jūs esate pakankamai išmintingi ir suprantate, kas yra tikrosios pamatinės amžinosios vertybės, kas yra Šventa – Dievo sukurta, ir jūs to nesupainiosite su tariamomis, laikinomis vertybėmis, su siūlomais „blizgučiais“, neiškeisite to, kas tikra, vertinga, amžina į santykinai bevertį.

Manome, kad jūs susimąstote apie gyvenimo prasmę, savo paskirtį jame, apie amžinybę. Įsitikinę, kad jūs nenorite, kad jūsų vaikai, anūkai jus prisimintų, kaip trumparegius, nežinia vardan ko sunaikinusius grožį, iššvaisčiusius išteklius, palikusius jiems užnuodytą orą, užterštą vandenį, žemę, iškirstus miškus ir negyvas duobes vietoje jų. Neabejojame, kad posakis: „Po manęs nors ir tvanas!“ -nėra jūsų gyvenimo kredo. Jūs, be abejo, nesate trumparegiai, gyvenantys tik šia diena, tenkinantys tik žemiausius fizinius poreikius, esate žmonės, galvojantys, planuojantys, kas bus po metų, dešimties, šimto, tūkstančio metų, kaip gyvensite jūs, jūsų vaikai, anūkai, proanūkiai, ką jiems paliksite, norintys, kad jiems nieko netrūktų, kad jie būtų laimingi…

Todėl ir kreipiamės į jus, gerbiamieji Klaipėdos rajono tarybos nariai, prašydami apginti Dovilų seniūnijos, Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto, o ir visos Lietuvos gyventojų interesus, užkirsti kelią vien siaurų asmeninių ir grupinių interesų vedamų žmonių lengvo pasipelnymo visuomenės sąskaita siekiams, iškirtus Baičių mišką, jo vietoje įrengti smėlio karjerą. Labai prašome jus sustabdyti tą beprotybę.

Yra daugybė argumentų prieš miško kirtimą ir karjero įrengimą jo vietoje, bet vargu ar įmanomą surasti nors vieną racionalų motyvą, pateisinantį miško sunaikinimą. Du „argumentai“, kuriuos mums , dalyvavusiems jau dviejuose susitikimuose su organizacijomis, ketinančiomis eksploatuoti smėlį Baičių miške, galėjo pasakyti UAB“Alvetos karjerai“ ir UAB“Hidrostatyba“ atstovai, buvo: pirmas – mes verslininkai ir mums reikia pinigų, antras – šaliai reikia smėlio.

Net jeigu žiūrėsim į šį reikalą tik per pinigų prizmę, į visuomenės interesus, tai ir tada visuomenei, rajonui, Lietuvai iš to karjero rengimo tėra vien tik žala. Dabartiniai įstatymai visiškai neužtikrina racionalaus naudingų iškasenų panaudojimo, nenumato atsakomybės už neįvykdytus įsipareigojimus, nėra sankcijų (pavyzdžiui už išeksploatuoto karjero netinkamą rekultivaciją), nėra numatyta, konkursų, licencijavimo tvarka. Laimi tie, išteklius eksploatuoja tie, kurie yra apsukresni, turi daugiau pažinčių, gali skirti daugiau pinigų valdininkų papirkinėjimams.

Poveikio aplinkai vertinimo tvarka visiškai neužtikrina vertinimo objektyvumo (poveikį aplinkai vertina pats veiklos organizatorius, arba jo nusamdyti specialistai), viešumo, yra palikta daugybė landų galimiems korupciniams ryšiams. Išteklių mokestis, kurį moka naudingas iškasenas eksploatuojanti bendrovė yra tiesiog juokingas – valstybei, suradusiai, išžvalgiusiai telkinį ir visuomenei, už kurios pinigus tai buvo padaryta, lieka tiktai trupiniai. Štai karjero eksploatuotojas, kaip išteklių mokestį, moka tiktai 0,25 Lt. už 1 m3 smėlio, tai yra – mažiau negu 1 proc. nuo gaunamų pajamų. O dažniausiai nei tiek nemoka, nes nėra tinkamos išeksploatuotų išteklių apskaitos ir kontrolės. Su tuo turbūt susidūrė ne vienas, kam teko pirkti smėlį ar žvyrą iš kokio nors veikiančio karjero – retenybė, kad būtų išrašomas nors koks popierėlis.

Tad yra visai nesunku paskaičiuoti, ką turės visuomenė iš užbaigto eksploatuoti Dovilai–II karjero. Patvirtinti smėlio ištekliai jame yra 1040 mln. m3. Tai reiškia, kad karjero naudotojai į kišenę susižers didelius pinigus, o valstybei, visuomenei, tai yra dabartiniams miško savininkams, 30 metų mokės geriausiu atveju po kokius 8 tūkst. į metus ir paliks vietoj 40 ha ploto nuostabaus pušyno (toks yra smėlio telkinio plotas) negyvą dykvietę. Pagal hidrogeologines sąlygas, aukšto gruntinio vandens lygio, nukasus smėlio sluoksnį, miško atsodinti bus nebeįmanoma. Na gaus valstybė kokius 20-30 metų tuos pinigėlius, bet juk tie vargani litai, gauti per kelis dešimtmečius darkant mišką, apytikriai atitinką trijų metų vidutinio medienos prieauglio sumą, produktyviame keturiasdešimties hektarų miške ( medienos prieauglis 4-6 m3/ha/metus) .

Taigi, visus tuos pinigus miškas skirtingai nuo karjero duotų ne per dešimtmečius, o per tris metus. Duotų visuomenei žymiai didesnį pelną, pajamas ne tris dešimtis metų, o metų metus, šimtmečius, tūkstantmečius- tai jau ne tūkstančiai, net ne milijonai litų, o begalybė… O kur dar miško grožis, grybai, uogos, grynas sveikas oras, žmonių džiaugsmas…- tai nepalyginamai vertingiau už medieną, primityviai išreikštą pinigais. Negi Vyriausybei, valdininkams, miškininkams (!), duodantiems žalią šviesą karjerų įrengimui miškų sąskaita, neįkandama tokia elementari ekonomika? Tokia “ekonomika“, kokią vykdoma miškus keičiant karjerais, yra analogiška savo gyvenamo namo deginimui pasišildymui.

Kitas karjerų rengėjų „argumentas“ yra – Lietuvai reikia smėlio. Be abejo, reikia, vyksta statybos, kuriasi naujos gyvenvietės. Per patį statybų bumą 2007 metais visoje Lietuvoje buvo sunaudota 890 tūkst. m3 smėlio (mokesčių valstybei sumokėta – 223 tūkst.Lt). Tai visai nedidelis poreikis, atitinkantis vieną nediduką smėlio telkinį, kokių vien Klaipėdos rajone yra dešimtys. Visi gerai žinome, kiek Klaipėdos rajone, apie Gargždus yra eksploatuojamų karjerų: Šiūparių, Poškų, Šniaukštų, Kalvių ir t.t.- ištisi didžiulius plotus apimantys „dykumų“ plotai. Pustomas smėlis, išdžiūstantys vandens telkinukai, šiukšlynai ir nei vienas nėra tinkamai sutvarkytas , nerekultivuotas, niekur neatsodintas miškas – žodžiu –amžinosios žemės žaizdos.

Tai gal tegu tų karjerų savininkai visų pirma racionaliai, efektyviai, maksimaliai užbaigia eksploatuoti jau pradėtus karjerus, nes juose dar yra pakankamai smėlio patenkinti ne vien tik Klaipėdos rajono ar miesto poreikius ne vieneriems metams, sutvarko juos tinkamai, atstato buvusį žemės grožį bei paskirtį ir tiktai tada kėsinasi į naujus plotus? Smėlio telkiniai po nuostabiais Baičių ir Šernų pušynais nėra vieninteliai likę Klaipėdos rajone, jų yra ir po nenaudojamomis, mažai derlingomis žemės ūkio paskirties žemėmis. Jei kada nors atsirastų smėlio trūkumas, karjerus eksploatuojančioms kompanijoms galėtų būti duotas leidimas eksploatuoti telkinius mažai aplinkai ir gyventojams jautriose vietose.

Mums, Dovilų seniūnijos gyventojams, Baičių miškas turi didžiule reikšmę. Jis mums, yra labai svarbus tiek estetine, tiek rekreacine, tiek socialine-ekonominę prasme. Svarbus šis nuostabus pušynas ne tik mums, bet ir Gargždų, Klaipėdos gyventojams.

Šiame reto grožio kampelyje prie Minijos upės jau yra įsikūrusios kelios populiarios kaimo turizmo sodybos. Miškas, paupys gausiai lankomas poilsiautojų, grybautojų, uogautojų. Miško apylinkėse daug istorinės- kultūrinės reikšmės objektų: Dovilų (Gedminų) piliakalnis, Šernų senkapiai, Baičių, Gedminų kaimų senosios kapinaitės.

Baičių miške gyvena nemažai į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktų augalų ir gyvūnų rūšių. Jame yra juodojo gandro perimvietė, auga meškinis česnakas . Įrengus karjerą, visa tai būtų negrįžtamai sunaikinta.

Miškas taip pat turi didelę reikšmę socialiai pažeidžiamiems kaimo gyventojams. Jie jame apsirūpina uogomis, grybais, malkomis, vaistažolėmis.

Manome, kad visa tai, kas parašyta šiame atvirame kreipimesi bei mūsų Prašyme išdėstyti motyvai, o taip pat Dovilų seniūnijos gyventojų pareiškimas su 141 parašu, kategoriškai prieštaraujantis karjero įrengimui, yra pakankama prielaida, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patenkintų mūsų Prašymą įtraukti Dovilai-II telkinio eksploatacijos klausimą į š.m. vasario 26 d. Klaipėdos rajono tarybos posėdžio darbotvarkę ir priimtų motyvuotą nutarimą, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos PAV Įstatymo 8 str. 9 punktu, sustabdyti Poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurias yra jau pradėjusios, net kelios karjerą eksploatuoti siekiančios organizacijos.

Šis nutarimas sustabdytų ne tik mūsų rajono gamtos niokojimą, bet būtų reikšmingas žingsnis visos Lietuvos mastu, precedentas sutvarkyti naudingų iškasenų racionalią eksploataciją reglamentuojančią įstatyminę bazę. Lengvo pasipelnymo mėgėjai jau niokoja miškus ir įrenginėja karjerus ne tik Klaipėdos rajone- tai didelė visos Lietuvos problema.

Dar prieš priimant šį svarbų ne tiktai Klaipėdos rajono gyventojams, bet visai Lietuvai, sprendimą, mes pasiūlytumėme jums prisiminti ir paskaityti lietuvių literatūros klasiko A.Baranausko šedevrą „Anykščių šilelis“. Tai, manome, padėtų jums išlaikyti lietuvišką dvasią ir atsispirti nužmogėjusių, protą ir sąžinę praradusių asmenų spaudimui.

Dovilų bendruomenė.

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2019-08-22T00:00:49+00:00 2019 08 21|Kategorijos: Kas naujo, Lietuva, Lietuvos miškai|Žymės: , , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/vyriausybe-spres-ar-plesti-ir-kasti-karjerus-draustiniuose-seimo-nario-petro-cimbaro-iniciatyva">
Twitter