Vokiečių spauda: IKEA grobia Rytų Europos miškus ir jau 18 metų skiria stipendijas lietuviams, ruošiamus miško pramonei

„Suomijos, Švedijos miškininkystės studijose daugiausia dėmesio skiriama derliaus nuėmimui, valdymui, ekonominiam tvarumui ir komercinių miškų regeneravimui, traktuojant miškų ūkį kaip žemės ūkį („daržą“) ir keičiant natūralius miškus į medienos „biofermas“. Miškas, visų pirma, tai – mediena ir pelnas.“ (Gyvas Miškas)

„Miškai tai ne tik prekė, ne tik mediena, tai šalies ekosistema, plaučiai, vanduo, šalies gyvybiniai resursai, teritorija, žemė, po ja esančios iškasenos, nacionalinio saugumo garantas.“ (Gyvas Miškas)

„IKEA pagrindinės investicijos yra žemė ir jos resursai. Korporacijos vis labiau primena valstybes, kurios neturi sienų ir, tiesą sakant, pamažėl perima jų vaidmenį. IKEA atvejis primena „Mc Donald“ restoranų istoriją. Retas žino, kad ne burgeriai, o investicijos į nekilnojamo turto verslą tapo jų pagrindiniu arkliuku. 2008 metų recesijos metu jie supirko žemes ir pastatus, kuriuose vykdė savo veiklą. Dabar kompanijai priklauso 45% žemės ir 70% pastatų.“ (Gyvas Miškas)

„Žemė, buvusi nacionalinės jurisdikcijos objektu, tampa privačia nuosavybe.  Kinija, Švedija, Pietų Korėja – šių šalių vyriausybės aktyviai supirkinėja žemes ir tai lemia esminius pokyčius. Kai Kinija nusiperka milijonus hektarų žemės Zambijoje, ji kartu „nusiperka“ ištisus kaimus… Vyksta kažkas daugiau nei tik sklypo įsigijimas…“ Korporacijos supirkinėja pasaulį?

 

Vokietijos nacionalinis dienraštis „WELT.DE

2014 10 04

Kaip patenkinti nepatenkinamą poreikį?

Kad suvokti IKEA metinį kertamų medžių derliaus kiekį, pakaktų įsivaizduoti mediena pakrautų sunkvežimiais vorelę, kuri nusidriektų iš Švedijos miesto Älmhult iki Indonezijoje esančios Jakartos.

13 646 km pėsčiomis…

18 val. 20 min skristi lėktuvu

IKEA priklauso nuo medienos. Ir jos reikia labai daug

Kad patenkinti savo s i a u b i n g a i didelį medienos poreikį IKEA perka miškus Rytų Europoje.

Jų tarpe yra ir Rumunijoje supirkti miškų plotai, kurių supirkimo legalumu šiuo metu domisi Rumunijos teisėsauga. Kiekvienas pagamintas IKEA baldas kadaise yra buvęs medis.

„ Parsinešk švedišką mišką į savo namus!“- reklamuoja IKEA savo prekes/baldus. Tik tiesa yra tai, kad baldų gaminimo milžinui švediškų miškų nebeužtenka, todėl pirkėjai į savo namus nešasi Rytų Europos miškų medienos gaminius.

Paskui IKEA driekiasi korupcijos šleifas

O visa tai yra susiję ne tik su aplinkosaugos stoka, bet ir su korupcija – kas visai neatitinka Koncerno propaguojamo darnaus ir tvaraus įvaizdžio.

Mėlyna spalva – šalys, kuriose yra IKEA parduotuvės, geltona – būsimos ar planuojamos parduotuvės, pilka – kol kas nėra jokių planų (2017 birželis, Wikipedia)

Tačiau IKEA yra taip priklausoma nuo medienos, kad kito pasirinkimo jai nebelieka. Du iš trijų IKEA gaminių yra susiję su mediena. Tam tikslui IKEA dukterinė firma IKEA Industry 11-oje šalių įdarbina 20 000 darbuotojų, kurie medieną verčia plokštėmis ir baldais. Kad patenkinti savo medienos poreikį IKEA su savo padaliniais ir tiekėjais iškerta 1% komercinės medienos pasauliniu mastu.


SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

SKAITYTI PLAČIAU: Skandinavų korporacijos ir fabrikai šluoja Baltijos miškus?


IKEA nori „nepriklausomybės“

Kieno sąskaita ir kokia kaina?

Todėl IKEA vadybininkai rūpinasi, kad jų verslas nuolat būtų aprūpintas žaliava. Tam tikslui jie įkūrė įmonę, kurios pavadinimas skamba kaip NEPRIKLAUSOMYBĖ: Ikea Resourse Independence Forest Assets (IRI Forest Assets).

2004 m. ši korporacija Rumunijoje ir Pabaltijyje valdė 720 kv. kilometru miško.

(Red.pastaba: 2018 sausį, Lietuvoje IKEA oficialiai valdė 15 000 ha (Kauno miesto dydžio) plotą, nėra aišku kiek valdo dukterinės įmonės, spekuliantai, konsoliduojantys miškų žemes – įgyjamų miškų plotai nuolat auga).

Visai neseniai IKEA nusipirko 250 kv.kilometrų miško Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (Red.pastaba: straipsnis rašytas 2014 metaus,  žemiau – naujausi, 2018 m. „Verslo žinių“ duomenys)

Supirkinės kitų šalių teritorijas, kad užsitikrinti nuolatinį resursų tiekimą (pramoninį gamtos eikvojimą)

“Mes ir toliau investuosime ten, kad galėtume būti tikri dėl resursų nepriklausomybės. Mūsų interesas tose šalyse, kuriose investuojame, yra ilgalaikis.“- sako IKEA atstovas spaudai.

Ilgalaikiškumas, atsinaujinantis, ataugantis. Tai terminai, lozungai, kurie IKEA labai svarbūs. Geras įvaizdis švedams yra tiek pat brangus kaip mediena.

Liek tik klausimas, kiek draugiškas aplinkai gali būti ir likti koncernas, kuris išpjauna ir perdirba tokius siaubingai didelius medžių kiekius?

„Labai gaila, kad miškų, kuriems susiformuoti reikėjo šimtmečių, dabar galime netekti per kelias dienas. IKEA ideologijos dėka – medis tapo pigia, masinio vartojimo preke, o žmonės nuvertino senųjų miškų svarbą ir vertę – tai kelia grėsmę mūsų ateities kartoms – ar mes turėsime ką perduoti – jų teisę į mišką?“  (Sibiro miško aktyvistas Andrei Laletin)


„Šis dirbtinai išpūstas pseudo „žalias“ Švedijos miškų modelio įvaizdis (piaras) iš tiesų propaguoja tokią destruktyvią senųjų miškų kirtimo praktiką, pakeičiant juos monokultūrinėmis medžių plantacijomis – tai tapo labai rimta grėsme miško ekosistemoms įvairiose šalyse. Tai veda į bioįvairovės išnaikinimą, didesnius potvynius, žemės eroziją, pagreitintą klimato kaitą ir tuo pačiu nukenčia vietinės bendruomenės, kurių gerovė priklauso nuo MIŠKO SVEIKATOS. (Globalios Miško koalicijos atstovas Afikoje, Wally Menne)


SKAITYTI PLAČIAU: Medžių plantacijos nėra miškai arba kodėl JT skelbiama „miškų plėtra“ yra mitas

Mediena, popierius, kartonas iki 2020 tik iš perdirbamos žaliavos?

Korporacijos atstovas spaudai apsidraudžia, kad jie esą tik už atsakingą ir tvarų pramoninį miškų naudojimą. Jie teigia norintys kardinaliai pakeisti mąstymą ir miškininkystės praktikas bei skatinti tvarų (ilgalaikį) pramoninį naudojimą ir “didinti medienos dalį iš tvarių šaltinių”.

Iki 2020 norima pasiekti, kad popierius, kartonas būtų tik iš perdirbtos žaliavos, o mediena – iš atsinaujinančių FSC sertifikuotų šaltinių. Ir jau 2015 metais tai būtų taikoma pusei žaliavos.

Miškų sertifikatas FSC: tvarumo garantas ar „žalias smegenų plovimas“?

Pramoninės medienos plantacijos – nėra miškai  

„Simon Counsell buvo vienas iš FSC įkūrėjų. Iš pradžių jis tikėjo šiuo sprendimu (“etiška rinka”), galinčiu išspręsti problemas, su kuriomis valdžios sektoriui nepavyko susidoroti. Tačiau jis paliko FSC po to, kai įsitikino, kad organizacijos praktinė veikla skiriasi nuo deklaruojamos, o jos struktūra leidžia miško kirtimo įmonėms naudoti ją kaip savo veiklos “žalią smegenų plovimo” (“greenwash”) priemonę  ir marketingo įrankį.“

Pasaulinis Atogrąžų judėjimas praneša, kad iki 2008 m. FSC patvirtino 8,6 mln. hektarų pramoninių medžių plantacijų  – „nepaisant daugybės įrodymų, susijusių su didelio masto monokultūros medžių plantacijų socialiniu ir aplinkosauginiu netvarumu“.Nors JT MŽŪO 2009 m. Pasaulio Miškų būklės ataskaitoje teigiama, kad pasodinti miškai ir toliau augs kaip medienos tiekimo šaltinis, kaip daugelis atkreipia dėmesį, plantacijos – nėra miškai.

Tačiau yra rimtų abejonių kaip TIE KIRTIMAI atsilieps miškų ekologijai, ekosistemoms, žmonėms ir jų pragyvenimo šaltiniams.

Aplinkosaugos organizacijos kritikuoja šiuos įsipareigojimus kaip “žalio apsiausto” priedangą (a la “mes mylim mišką”), taip bandant įgyti žmonių pasitikėjimą.

Korupcinės miškų žemės grobimo schemos

Rumunija yra geras pavyzdys, kaip yra sunku medienos versle išlikti švariu. IKEA Rumunijoje nusipirko 470 kv. kilometrų žemės sklypų. Viskas prasidėjo nuo mažų, išsibarsčiusių sklypų supirkinėjimo (dabar tai vyksta ir Lietuvoje).

Apie visą šitą kriminalinę veiklą, kyšių ir pinigų plovimą detaliai pasakoja OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project).

Iš rumuniškų šaltinių yra žinoma, kad dukterinė IKEA įmonė IRI Forest Assets už savo įsigytus plotus sumokėjo 50 mln. eurų. Sklypų pardavėjas buvo Harvardo Universiteto Investicinis Fondas, kuris užsuko šį “verslą” dar 2004. OCCRP labai gražiai parodo, kaip buvo šis verslas prasuktas… Kriminalinės gijos siekia net Rumunijos Nepriklausomybės atstatymo laikus ir tuometinio režimo nuvertimo laikmetį.

SKAITYTI PLAČIAU:  Kaip IKEA kompromitavo Lietuvos miškininkus (2008)


„Siekiant bet kokia kaina sukompromituoti miškininkus, prieš porą metų buvo užsakytas korupcijos tyrimas miškų sektoriuje. Išvados buvo akivaizdžiai tendencingos ir nepalankios valstybiniam miškų sektoriui. Tyrimą finansavo stambi Švedijos kompanija IKEA, užsiimanti baldų prekyba ir gamyba.(…) Užsibrėžtų tikslų siekimui naudojami trys pagrindiniai metodai: tendencingos informacijos skleidimas per žiniasklaidą, spaudimas valdžios institucijoms ir įtakingų asmenų papirkinėjimas.

„Blogiausia, kad istatymai suteikia galimybes apgavystėms“ – išsakoma viename OCCRP reportaže. Organizuotos kriminalinės gaujos (mafija) padirbinėjo dokumentus ir tokiu būdu tapo miškų savininkais, o vėliau juos pardavė. Harvardo Universiteto fondo investoriams tokie dalykai tapo per “karšti” ir 2013 metais jie pardavė beveik visus įsigytus miškus IKEA. Dabar švedai priklauso 98% buvusių amerikiečių miškų Rumunijoje. IKEA neigia, kad jos įsigyti miškai „kvepia“ korupcija. Koncernas aiškina, kad prieš pirkimą visi atvejai buvo „kruopščiai ištirti“. Tuo tarpu OCCRP nurodo atveji, kada IKEA sudarė sutartį su vietine urėdija. Ten nurodyti 491 ha įsigyto miško yra užvardinami kaip „ abejotinos“ kilmės, t.y. keliantys daug klausimų.

SKAITYTI PLAČIAU: Kaip Ikea ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus?

SKAITYTI PLAČIAU: Apie miškų „biznį“, IKEA, Harvardą ir konsolidacinius paketus. Kas supirkinėja Lietuvos miškus?

Pramoninė miškininkystė – tai naujas požiūris į miškus („miškas=mediena“)

Studentai kviečiami mokytis Švediją, kuri yra pramoninės miškininkystės pionierė pasaulyje.

Vienaip ar kitaip, IKEA ir toliau pirks miškus. Jau 15 metų ši korporacija skiria stipendijas studentams iš Lenkijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos (būtų įdomu sužinoti, kokie miškininkai iš ten grižo?), Ukrainos, Rusijos.

Jiems leidžiama studijuoti miškininkystę vienerius metus Švedijos žemės ūkio universitete Alnarp.

„Stipendijos skatina tvarios miškininkystės kompetenciją šalyse, kurios yra svarbios medienos tiekėjai IKEA“, sako jų atstovas spaudai (t.y. kur veikia IKEA tiekėjai ir yra įsigyta miškų pramoniniam naudojimui).

Ir jei po studijų Švedijų vienas ar kitas specialistas daro gerą karjerą miškų valdymo/ministerijos/miškininkystės verslo sektoriuje, tai IKEA, švedams yra tik į naudą. Nes nieko nėra tvariau už “gerus santykius!”


SKAITYTI PLAČIAU: Skandinaviškas miškų pseudomokslas jau Lietuvoje? (interviu, papildyta komentarais)


Iš vokiečių kalbos vertė „Šermukšninė lazda“

 

Medžiaga paruošta pagal:

Nacionalinis vokiečių dienraštis Die Welt „Ikea setzt sein Saubermann-Image aufs“

Viršelio foto „Paversk senuosius miškus namais! IKEA“

Papildomai:

Ar žinai, kad… 

…. IKEA katalogai yra populiaresni už pačią populiariausią pasaulyje knygą – Bibliją. Jeigu kasmet išspausdinama apie 100 mln. Bibiljos egzempliorių, tai IKEA katalogų išleidžiama 180 mln. vienetų?

… pasaulyje, 48 šalyse veikia 389 IKEA parduotuvių (2016 rugpjūtis), iš jų 37 operuoja kaip frančizė?

… 2015-2016 finansiniais metais Švedijos koncerno IKEA pardavimai išaugo iki 34,2 mlrd. Eur – tai didžiausia kada nors istorijoje pasiekta metinių IKEA pardavimų suma. Ir žada kasmet didinti augimo tempą, o tai reiškia, kad medienos jai reikės tik daugiau.

… trims didžiausioms medienos kompanijoms pasaulyje, įskaitant IKEA, medienos tiekimą užtikrina Rytų Europa, kurioje beveik p u s ė kirtimų (Pasaulio Banko duomenimis) vykdomi nelegaliai?

… IKEA kruopščiai poliruoja savo kuriamą „gamtai draugiško“ IKEA įvaizdį ir naikina pasaulio miškus, vien tik tam, kad gamintų pigius, masinio vartojimo, trumpaamžius baldus?


Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035 – miško pramonė naikina laukinę gamtą

„Švedijos miškų modelis apima – plynus kirtimus kaip pagrindinį kirtimo metodą, dirvožemio skarifikaciją, sistemingą cheminių medžiagų naudojimą, plantacijų sodinimą ir nevietinių rūšių naudojimą. (…) Šiandien Švedija įeina į paskutinį miškų ekologijos transformacijos etapą dėl to, kad plynai iškertame miškus, kurie niekada nėra kirsti plynai… ir visa miško žemė paverčiama plantacijomis, pagrinde – monokultūromis. (…)

Švedijos miškų ateitis atrodo niūri. Pasak Sahlin, „jeigu mes tęsime kaip šiandien, po 20 metų bus likę tik 5 % natūralių miškų, o visi likę taps „gamybiniais“.


R. Braziulis: reforma blefas, tai skandinavų popieriaus perdirbimo fabrikų invazija į Lietuvos miškus

„Tai yra skandinavų – suomių, švedų popieriaus perdirbimo fabrikų, „Ikea“ projektas. Jų tikslas yra perimti medieną į savo rankas. Ministras, Vyriausybė – tik nurodymų vykdytojai, prisidengiantys visokiomis ekonominio bendradarbiavimo organizacijomis.“

„Jie tiesiog priėmė įstatymą ir nubėgo į Švedijos ambasadą atsiskaityti, kad po Naujųjų bus viena įmonė. O dabar išsigandusi Generalinė urėdija dėl niekalų lauk mėto urėdus. Dabar yra išmesta 13, iki Kalėdų bus 20. Taip mažinama darbuotojų. O realiai tikslas yra vienas – vietiniai oligarchai, ta Lietuvos medienos grupė, nori statyti fabrikus, kontroliuoti prekybą nenorėdami pirkti medienos rinkos kaina.“


Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?

„Niekur nėra pramoninių medžių plantacijų, kurios iš tiesų būtų tvarios, kaip nėra tvari ir plynųjų kirtimų praktika. (…) Ilgalaikis Švedijos vyriausybės tikslas yra leisti visus neapsaugotus miškus pakeisti medžio plantacijomis ir kai tai bus padaryta Švedijoje – pereiti į kitas šalis. Švedijoje vyriausybė tame suvaidino itin svarbų vaidmenį, t.y. sąmoningai pritarė pramonės interesams, kurie tradiciškai turėjo galingą poziciją nustatant šalies fiskalinę politiką. Ekologiniai, socialiniai, estetiniai ir kultūriniai miškų aspektai buvo susieti su smulkiais, didelių korporacijų finansiniais interesais, kurie ilgalaikėje perspektyvoje sunaikins mišką ir ne tik.“

„…atrodo, kad ilgalaikis vyriausybės tikslas yra leisti visus neapsaugotus miškus pakeisti medžio plantacijomis ir kai tai bus padaryta Švedijoje – pereiti į kitas šalis.“

Nuo 1950 metų, apie 60% „produktyvios miškų žemės“ buvo plynai išpjauta ir paversta į medžių plantacijas. Daugiau nei pusė Švedijos medienai skirtų miškų (60%)  yra mažiau nei 60 metų (išskyrus saugojamus miškus).

Plantacinis medynas

Kairėje- miškai, dešinėje – plantacijos


Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams

Lietuva diegia skandinavišką miškų valdymo modelį. Tokį patį jau įdiegė Latvija ir Estija. Žemiau, rasite  Švedijos ir Suomijos aplinkosaugos organizacijų įspėjamojo laiško ištrauką, kokių tendencijų galime tikėtis įdiegus skandinavišką miškų valdymo modelį:

1) trumpėjantis miško rotacijos periodas (jauninamas kertamų medžių amžius) – (Naujosios miškų valdybos pirmininkas jau siūlo mažinti kirtimo amžių)

2) planavimo principų panaikinimas miškų valdyme

3) miško valdymo operacijose panaikinama kraštovaizdžio perspektyva (pvz. plynais kirtimais galima iškirsti vieną šalia kito esančius sklypus, be jokios augančios miško juostos tarp jų)

4) plyni kirtimai tampa pagrindiniu miško kirtimo būdu (Lietuvoje plyni sudaro 70%, Skandinavijoje, Estijoje, Latvijoje – 90% ir daugiau)

5) Taikoma tokia valdymo praktika, pagal kurią komercinėje miškininkystėje atsižvelgiama tik į du parametrus: medžių amžiaus vidurkį ir skersmenį; visi kiti aplinkosaugos aspektai yra apleisti. (Naujosios miškų valdybos pirmininkas jau siūlo kirsti pagal skersmenį)

Plyni kirtimai Švedija

Plyni kirtimai – toks medžių kirtimo metodas kai visi medžiai yra vienu metu iškertami. Plyno kirtimo metu išnaikinamas visas natūralus miškas ir gyvavusios ekosistemos, augalai, sunaikinama gyvūnų, paukščių gyvenamoji  vieta, paveikiami vandenys ir keičiasi vietos mikroklimatas, nebevalomas oras.

Foto: Jurgis Vibrašius „Kirtimai miškuosna

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/vokieciu-spauda-ikea-grobia-rytu-europos-miskus-ir-skiria-stipendijas-lietuviams-ruosiamus-misko-pramonei">
Twitter