Virš 118 organizacijų ir įmonių reikalauja miško kirtimų sugriežtinimo saugomose teritorijose – miškų pataisos keliauja į Vyriausybę (PASIŪLYMAI)

PRANEŠIMAS SPAUDAI

2019-04-04

Virš 100 organizacijų ir įmonių kreipėsi į Vyriausybę, Seimą ir Aplinkos ministeriją dėl miško kirtimų sugriežtinimo saugomose teritorijose

Šią savaitę daugiau nei 100 organizacijų ir įmonių, palaikydami Labanoro klubo ir Asociacijos „Gyvas miškas“ iniciatyvą, kreipėsi į Ministrą Pirmininką, Seimo LVŽS frakcijos vadovą, Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetų vadovus, Aplinkos ministrą. Kreipimesi buvo išdėstyti pasiūlymai 118-organizaciju-kreipimasis Aplinkos ministerijos paruoštam Miškų įstatymo pakeitimo projektui, kurių esmė – vykdyti Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl europinės svarbos teritorijų (NATURA 2000) apsaugos, bet tuo pačiu neaukoti nacionalinių saugomų teritorijų (nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių).

Nors yra visos galimybės kompensacijas už NATURA 2000 mokėti iš ES skiriamos paramos, ką sėkmingai įgyvendino Estija, Aplinkos ministerija sugalvojo papildomai kompensuoti miško savininkams ir miško pramonės atstovams, darant nuolaidas kirtimams pačiose jautriausiose nacionalinėse saugomose teritorijose, t.y. siūloma griežtai nebesaugoti šlaitų miškų, gamtinių draustinių ir leisti pagrindinius plynus kirtimus nacionaliniuose parkuose, ko anksčiau (su retomis išimtis) nebuvo galima daryti.

Dabartinis Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo projektas yra labai kompromisinis ir galima būtų jam neprieštarauti, laikant, kad tai tik pirmas žingsnis vertingiausių ir natūraliausių miškų išsaugojimo link, tačiau niekada nesutiksime, kad valstybinių parkų ir draustinių dalys, kurios nepatenka į NATURA 2000 tinklą, būtų intensyviau eksploatuojamos, kai tų valstybinių parkų ir draustinių būklė jau dabar yra labai bloga. Mes laikomės europinės praktikos, kad saugomose teritorijose galėtų vykti tik gamtinę būklę, biologinę įvairovę ir vertingą kraštovaizdį palaikantys kirtimai, bet ne komerciniai miškų ūkio kirtimai, kurie Lietuvoje vykdomi neatsižvelgiant į teritorijos paskirtį. Taip pat mes nesutinkame su ydingu miškų vertės apskaičiavimu, kai vertinamas tik medienos prieaugis ir medienos pramonės poreikiai ir tik pagal tai nustatoma metinė kirtimo norma, nors pasaulyje visuotinai pripažįstama, kad mediena – tik maža dalis visos miško sukuriamos vertės.  

Nežiūrint į dabartinio Miškų įstatymo projekto trūkumus raginame Aplinkos ministeriją nedelsiant šį projektą pateikti LR Seimui, kad patys Seimo nariai, atliepdami visuomenės lūkesčiams, įneštų reikalingus pataisymus. Dabartinis įstatymo „marinavimas“, daugybę kartų derinant jį su lobistine Miškų ūkio konsultacine taryba, leidžia toliau neatsakingai kirsti saugomas teritorijas ir diskredituoja pačią Aplinkos ministeriją, kurios atstovai žadėjo iki š.m. kovo mėnesio atnešti į Seimą jau su visuomene suderintą  įstatymo projektą.

Tuo atveju, jeigu per balandžio mėnesį ministerija nepateiks Seimui savo projekto ir jis toliau bus vilkinamas, prašysime Seimo vadovybės, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas kitas, jau dabar Seime esantis įstatymo projektas, draudžiantis plynus kirtimus visose saugomose teritorijose.

Kreipimąsi į Vyriausybę, Seimą ir Aplinkos ministeriją pasirašė Labanoro klubas, Asociacija „Gyvas miškas“, Lietuvos geografų draugija, Lietuvos dendrologų draugija, Sąjūdis už Lietuvos miškus, Lietuvos gamtos fondas, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Latvijos aplinkos apsaugos klubas, Darnaus vystymosi centras, Lietuvos arboristikos centras, Judėjimas „Už gamtą“, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Jaunimo asociacija „Žaliasis šilas“, Lietuvos ekobendruomenių asociacija, Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, Žaliosios politikos institutas, Kultūros idėjų institutas, Asociacija „Klaipėdos žalieji“, Asociacija „Gyvoji planeta“, Lietuvos Jaunimo Ramuva, Atsargos karininkų sąjunga ir kitos nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos, bendruomenės, sporto klubai, kultūros organizacijos, verslo įmonės, kurioms rūpi Lietuvos miškų ateitis.  

118 organizacijų ir įmonių vardu,

Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius, tel. 8 678 87600

Asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorė Monika Peldavičiūtė, tel. 8 601 01906

---

PRANEŠIMAS SPAUDAI – pranesimas spaudai 2019-04-04

PASIŪLYMAI IR PASTABOS – 118-organizaciju-kreipimasis

Simonas Gentvilas teikia pataisas atveriančias kelią skalūnų dujoms, Remigijus Žemaitaitis – statybų plėtrai miškuose (PROJEKTAI)

---

---

---

LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

LR Seimo LVŽS frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui

LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Kęstučiui Mažeikai

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stančikui

Laikinai einančiam Aplinkos ministro pareigas Žygimantui Vaičiūnui

 

PASIŪLYMAI IR PASTABOS

DĖL MIŠKŲ ĮSTATYMO PATAISŲ SPRENDŽIANT PLYNŲ MIŠKO KIRTIMŲ IR KIRTIMŲ SAUGOMOSE TERITORIJOSE SUKELTAS PROBLEMAS

2019-03-31, Vilnius

Kiekvienais metais intensyvėjantys miškų kirtimai Lietuvoje kelia pagrįstų klausimų, ar valstybinės reikšmės miškai, patikėjimo teise valdomi Valstybinių miškų urėdijos, yra Lietuvos visuomenės, ar tik jos dalies (miškininkų ir medienos pramonės atstovų) turtas.

Nustatant medienos kirtimo normą niekada nebūdavo atsižvelgiama į visuomenės poreikius kitoms miško teikiamoms paslaugoms (rekreacija, miško gėrybės ir kt.). Ekologiniai poreikiai taip pat nebuvo patenkinami ir, kai atėjo metas vykdyti europinius įsipareigojimus, praregėta, kad esama miškus apimančių saugomų teritorijų būklė yra tiek bloga, kad tiems įsipareigojimams įvykdyti tenka aukoti ir išlikusius ūkinius bei privačius miškus. Valstybinė miškų tarnyba neatlieka savo pareigos visapusiškai vertinti Lietuvos miškų vertę ir vietoje to pateikia tik apskaičiavimus, kokius nuostolius patirs medienos pramonės sektorius įvedus daugiau apribojimų. Ekosistemų paslaugų praradimas, šalies patrauklumo sumažėjimas prarandant natūralų kraštovaizdį, sąlygų bloginimas kitų rūšių verslų bei veiklų, kuriems reikalinga natūrali gamtinė aplinka, vystymui, gyventojų nekilnojamojo turto vertės kritimas ir gyvenimo kokybės bloginimas – vis dar nepatenka į oficialią statistiką jokiais pavidalais, nors tai galėtų įrodyti, kad žala valstybei dėl intensyvios miškų ūkio veiklos yra didesnė nei gaunama nauda.   

Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo įsteigti NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą, skirtą išskirtinai biologinei įvairovei išsaugoti. Tuo tarpu Lietuvos nacionalinės saugomos teritorijos apima visumą vertybių – ne tik biologinės įvairovės, bet ir ištisų ekosistemų, gamtos ir kultūros paveldo, vertingiausio kraštovaizdžio apsaugą. Tad NATURA 2000 tinklas su nacionalinėmis saugomomis teritorijomis persidengia tik iš dalies. Pagal ES reikalavimus buvo įsteigtos NATURA 2000 teritorijos, kurių vienos buvo steigiamos Paukščių direktyvos pagrindu (paukščių apsaugai svarbios teritorijos – PAST), kitos – Buveinių direktyvos pagrindu (buveinių apsaugai svarbios teritorijos).

Tačiau iš pradžių buvo tik preliminariai žinoma, kokios vertingos rūšys ir vertingos buveinės yra šiose NATURA 2000 teritorijose. Buvo reikalinga detali inventorizacija, kad būtų patikslintos NATURA 2000 teritorijų ribos. Nacionalinė inventorizacija pradėta 2011 metais ir baigta 2014 metais. Inventorizuoti patys vertingiausi (biologinės įvairovės požiūriu) sklypai dėl mums nesuprantamų priežasčių dar penkerius metus neįgavo jokio saugomos teritorijos statuso, leidžiant juos kirsti plynai. Duomenys apie inventorizuotas europinės svarbos buveinės buvo paskelbti ir viešai prieinami geoportal.lt tinklalapyje, tad miško savininkai ir miškų urėdijos, turėdamos šią informaciją, stengdavosi pirmiausia iškirsti šias teritorijas, kol dar neuždėti apribojimai. Skaudžiausia, kad lygiai taip pat miško kirtėjų taikiniu tapo nacionalinėse saugomose teritorijose (draustiniuose, regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose) inventorizuotos, bet kol kas be apsaugos statuso esančios europinės svarbos buveinės. Mes manome, kad tai nusikalstama veikla ir dėl didelės žalos, padarytos valstybei, visuomenės atstovai jau du kartus kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kol kas dar neatliko monitoringo, kokia dalis šių inventorizuotų teritorijų jau sunaikinta, bet mes manome, kad plynai iškirsta apie 30 proc., dar apie 20 proc. sugadinta kitais kirtimais, dėl ko šios teritorijos nebeatitinka europinių kriterijų ir nebetinka NATURA 2000 tinklui.

Buveinių direktyva reikalauja saugoti ne visas inventorizuotas buveines, o tik tam tikrą jų procentą (priklausomai nuo rūšies – nuo 20 iki 60 proc.). Jeigu Aplinkos ministerija iš karto po nacionalinės inventorizacijos būtų apsaugojusi inventorizuotas europinės svarbos buveines, jų apsaugai pilnai pakaktų saugomose teritorijose inventorizuoto ploto. Bet kadangi ir saugomose teritorijose labai daug europinės svarbos buveinių buvo sunaikinta, tai to ploto dabar trūksta ir tenka dalį trūkstamo ploto kompensuoti iš ūkinių ir privačių miškų. Miškininkai ir miško savininkai dėl to pyksta ir stabdo naujo Miškų įstatymo projekto, apribosiančio kirtimus, teikimą LR Seimui. Visuomenė gi pyksta, kad dėl vilkinamų įstatymų projektų toliau tęsiamas miškų naikinimas saugomose teritorijose.

Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą dėl neužbaigto NATURA 2000 tinklo ir jeigu valstybei teks mokėti baudą, ji bus sumokėta iš mokesčių mokėtojų, t.y. visos visuomenės pinigų, tad visuomenė bus nuskriausta antrą kartą.

Maža to, Europos Komisija dažnai taiko praktiką, kad už nevykdomas direktyvas yra sumažinama valstybei skiriama europinė parama. Tokiu būdu tenkinant tik vienos pusės (miško pramonės) interesus nukentės visos kitos valstybės sritys. Miško savininkų asociacijos skaičiuoja, kokius nuostolius jie patirtų dėl ES direktyvų vykdymo, tačiau pamiršta, kiek milijonų eurų privatus miško sektorius jau gavo europinės paramos pavidalu. Ar būtų buvę geriau, jeigu Lietuva nebūtų įstojusi į ES ir būtų nereikėję vykdyti jos direktyvų? Nusikalstamas buvo Aplinkos ministerijos pareigūnų tarnybos pareigų neatlikimas, dėl kurio dabar tiek triukšmo, bet esame įsitikinę, kad ir pačios miško savininkų, miškininkų bei miško pramonės asociacijos savo lobistine veikla prisidėjo prie to, kad ES direktyvų vykdymas būtų kuo toliau atidedamas.

Europos Komisijos narys Karmenu Vella savo 2019-02-19 atsakyme Lietuvos europarlamentarui Broniui Ropei teigia: „Komisija per dvišalį dialogą gamtos klausimais, surengtą pagal Veiksmų planą gamtai, žmonėms ir ekonomikai, neseniai kalbėjosi su Lietuvos valdžios institucijomis apie intensyvėjantį medyno kirtimą ir dažniau išduodamus leidimus vykdyti plyną kirtimą Lietuvos miškuose, be kita ko, saugomose teritorijose, pvz., „Natura 2000“ teritorijose. Šiame kontekste Komisija pabrėžė: būtina užtikrinti, kad miško kirtimo veikla, kuri gali turėti įtakos saugomų buveinių ir rūšių išsaugojimo tikslams „Natura 2000“ teritorijose, būtų tinkamai įvertinta ir vykdoma griežtai laikantis ES gamtos teisės aktuose, konkrečiau Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje, nustatytų sąlygų. Tikimasi, kad nacionalinės administravimo institucijos ir, kai reikia, nacionaliniai teismai užtikrins, kad šių taisyklių būtų laikomasi. Komisija toliau stebės padėtį ir imsis tolesnių priemonių, jei to prireiks.“

Nors dabartinis Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo projektas neatliepia visuomenės lūkesčių, kad saugomose teritorijose nebūtų atliekami tokie miško kirtimai, po kurių miškas iškertamas plynai (pagrindiniai plynieji kirtimai ir supaprastinti atvejiniai kirtimai), bet kad nežlugtų šis projektas visai, mes sutinkame su juo, kaip kompromisiniu, jeigu iš dabar galiojančio Miškų įstatymo nebus išbrauktos tam tikros nuostatos, kurių išbraukimą Aplinkos ministerija teikia kaip „kompensaciją“ miško savininkams ir miško pramonės atstovams už padidėsiančius apribojimus inventorizuotose europinės svarbos buveinėse. Kompensacijos už šių buveinių apsaugą turi būti išmokamos įstatymų nustatyta tvarka ir iš ES paramos, o ne aukojant nacionalines saugomas teritorijas.

Todėl iš dabar galiojančio Miškų įstatymo reikalaujame PALIKTI šias nuostatas:

 

• Dėl priešerozinių miškų apsaugos.

 

Dabar galiojančiame įstatyme priešeroziniai miškai priskiriami II miškų grupei. Aplinkos ministerija siūlo juos perkelti į III miškų grupę, motyvuodama tuo, kad šlaituose ir taip neleidžiama kirsti miško plynai. Tačiau bus leidžiami atvejiniai kirtimai, kuriais miškas gali būti pilnai iškertamas per 2-3 kartus. Šlaituose augantys miškai yra labai pažeidžiami ir bet kokie miško kirtimo darbai turi būti atliekami labai atsakingai, kad neatsitiktų taip, kaip su Gedimino kalnu. Šiuo metu juose leidžiami tik atrankiniai kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose ir tai yra riba, kurią pažeidus kitokia ūkinė veikla negrįžtamai paveiktų šlaitų dirvožemį, sukeldama erozijas ir nuošliaužas. Be to, šlaituose augantys miškai dėl nepatogios vietos ūkininkavimui ilgą laiką buvo neliečiami. Todėl čia susiformavo patys seniausi ir patys vertingiausi Lietuvos miškai, kurie ir toliau turėtų likti su II miškų grupės statusu. Miškų konsultacinėje taryboje Aplinkos ministerijos atstovai priešerozinių miškų išbraukimą iš II miškų grupės traktavo kaip nuolaidą miško savininkams ir miškinininkams, bet tiek miško savininkai, tiek miškininkai patys sukritikavo tokią idėją. Prašome Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl priešerozinių miškų palikti nepakeistą.

 

• Dėl atvejinių kirtimų draudimo ekosistemų apsaugos (IIA miškų grupė) ir rekreaciniuose miškuose (IIB miškų grupė).

 

Dabar galiojančiame įstatyme draustiniuose ir rekreaciniuose miškuose (miško parkuose, paežerėse) II miškų grupėje leidžiami tik atrankiniai kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose, o atvejiniai kirtimai yra draudžiami. Aplinkos ministerija savo projekte siūlo atvejinius kirtimus leisti. Atvejiniais kirtimais miškas pilnai iškertamas per 2-3 kartus, tad to natūralaus miško, dėl kurio ir buvo įsteigtas botaninis ar zoologinis draustinis, paprasčiausiai nelieka. Atvejiniai kirtimai sudarkytų ir rekreacinių miškų aplinką. Miško parkai, tokie kaip Rozalimo miško parkas Pakruojo rajone, įsteigti visuomenės protestų dėka, vėl taptų protestų židiniu, jeigu atvejiniais kirtimais juose kas nors sugalvotų iškirsti pusę medžių vienu ypu. Tokia siūloma Aplinkos ministerijos „nuolaida“ miškininkams ir miško savininkams yra neprotinga ir tik dar labiau pablogintų ir taip prastą saugomų teritorijų būklę Lietuvoje. Todėl prašome Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl atvejinių kirtimų draudimo IIA ir IIB grupės miškuose, palikti nepakeistas.

 

• Dėl plynųjų pagrindinių kirtimų draudimo nacionaliniuose parkuose.

 

Dabar galiojančiame įstatyme pagrindiniai plynieji kirtimai nacionaliniuose parkuose yra draudžiami, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. Aplinkos ministerija siūlo nacionaliniuose parkuose, lygiai kaip ir regioniniuose parkuose leisti pagrindinius plynus kirtimus iki 1 ha. Lietuvos nacionaliniai parkai ir taip yra išdarkyti plynių, padarytų supaprastintais atvejiniais kirtimais, tad jų apsauga turi būti griežtinama, o  ne lengvinama. Pagal LR Seimo parlamentinių tyrimų skyriaus parengtą studiją Europos Sąjungoje labai retai kada leidžiami plynieji kirtimai nacionaliniuose parkuose, o Lietuva, kartu su Rumunija, yra tarp tokių atsilikusių šalių, kurios tokius kirtimus vis dar leidžia. Aplinkos ministerija argumentuoja, kad Lietuvos valstybiniai parkai yra kitokie negu ES, kad tai kompleksinės teritorijos, bet pamiršta pasakyti, kad šios „kompleksinės teritorijos“ įsteigtos apjungiant 1960-1974 metais įsteigtus draustinius, kuriuose kirtimai buvo draudžiami apskritai, išskyrus miško tvarkymo darbus. O dabar valstybiniuose parkuose dažnai galime pamatyti ženklą „kraštovaizdžio draustinis“, o už jo – plynai iškirstą mišką. Todėl prašome palikti nepakeistas Miškų įstatymo 3 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, draudžiančias plynus kirtimus nacionaliniuose parkuose. Supaprastintų atvejinių kirtimų metu miškas lygiai taip pat iškertamas plynai, tik su 5-7 metų pertrauka. Todėl prašome leisti vykdyti tik pirmąjį kirtimų atvejį, nustatant minimalų paliekamą skalsumą 0,15 (~50m3 gyvos medienos 1ha brandaus pušyno). Regioninių parkų ūkiniuose miškuose leidžiant plyno kirtimo biržes iki 1 ha, prašome šiose biržėse biologinei įvairovei palikti ne 8-10, o mažiausiai 20 medžių.

Siekiant nepadaryti dar daugiau neatitaisomos žalos saugomų teritorijų miškams, prašome imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir bent valstybiniuose miškuose iš anksto taikyti apribojimus, kurie numatyti šiame įstatymo projekte. Taip pat atsižvelgiant į LR Vyriausybės nutarimą dėl planavimo procedūrų pradėjimo Labanoro regioninį parką prijungiant prie Aukštaitijos nacionalinio parko ir siekiant, kad prijungiamos būsimos nacionalinio parko dalies gamtinė būklė nepablogėtų iki sujungimo, prašome bent valstybiniuose Labanoro regioninio parko miškuose jau dabar taikyti nacionaliniams parkams taikomus miškų kirtimo apribojimus.  

PRIEDAI:

LR aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo lyginamasis projektas ir juose geltonai pažymėtos nuostatos, kurias siūlome palikti galiojančias įstatyme. – 6 lapai.

LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinė apžvalga „Plynųjų miško kirtimų saugomose teritorijose reglamentavimas kai kuriose Europos valstybėse“. – 7 lapai.

 

Žemiau išvardintų 117 organizacijų vardu:

Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius  

El. p. labanoras@post.com, tel. 8 678 87600

Adresas: Januliškio k., Labanoro sen., Švenčionių r., LT-18200

 

Šį raštą teikiančios organizacijos:

1. Asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorė Monika Peldavičiūtė
2. Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta
3. Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas
4. Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Aleksandras Kerpauskas
5. VšĮ „ Darnaus vystymosi centras“ direktorius Liutauras Stoškus
6. Atsargos karininkų sąjungos pirmininkas Algimantas Vyšniauskas
7. UAB “Ornitostogos” (Birding Lithuania Tours) direktorius Marius Karlonas
8. UAB „BMG Logistics“ direktorė Skaidrė Kulinauskienė
9. MB „Žintis“ – Sveikatingumo namai direktorius Rokas Balčiūnas
10. VšĮ „Diagrama“ direktorius Laimontas Lainius Dinius
11. MB “Hyraus Trys” atstovas Antanas Valčiukas
12. Saldutiškio bendruomenės atstovė Giedrė Šimkūnaitė-Kandratavičienė
13. UAB „Baltijos konservai“ vadovas Petras Girdvainis
14. VŠĮ Vaiko psichologijos centro direktorė dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė
15. UAB „BnB Services“ direktorius Paulius Vaitkūnas
16. VšĮ „Kultūros atmintis“ direktorė Dalia Rastenienė
17. VšĮ ” Kūrybingas laisvalaikis” direktorė Asta Virbickienė
18. VšĮ Lietuvos arboristikos centras vadovas Algis Davenis
19. MB „Kvantuma“ direktorius Donatas Šarauskas
20. Klubo „Fluidus“ prezidentas Arnoldas Akelaitis
21. Susivienijimo Žali.lt koordinatorius Linas Kranauskas
22. Plūduriavimo terapijos asociacijos vadovas Andrius Bugakovas
23. VšĮ “Verpėjos” direktorė Laura Garbštienė
24. Draugijos „Saulutė“ pirmininkė Kristina Paulauskaitė
25. VšĮ Kultūros idėjų instituto direktorius Artūras Nečejauskas
26. VšĮ „Ramūno ateljė“ direktorius Ramūnas Abukevičius
27. VšĮ „Lesė“ atstovas Karolis Kulikauskas
28. Susivienijimo „Gelbėkime Vilniaus medžius“ administratorė Jekaterina Lavrinec
29. Sporto klubo „Hitoras“ prezidentas Jonas Ivanauskas
30. Žvėryno bendruomenės valdybos pirmininkė Danutė Jokubėnienė
31. UAB „Asvejos poilsiavietė“, UAB „Sėkmės Respublika“ vadovas Mindaugas Vidugiris
32. Sąjungos „Vardan šeimos“ tarybos pirmininkė Edita Morkūnienė
33. Lietuvos aitvarų judėjimo vadovė Giedrė Aleksandravičiūtė
34. Labdaros ir paramos fondo „Saulė ir Vėjas“ direktorė Loreta Šileikienė
35. Žilėnų kaimo turizmo sodybos (Labanoro reg.parkas) savininkė Janina Žilėnienė
36. Grupės „Saugokime Šiaulių medžius“ administratorė Salomėja Jastrumskytė
37. UAB “Safety first training” direktorė Indira Gladkova
38. Kauno jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkė Rūta Zabielienė
39. Asociacijos „Rytojaus Lietuva“ vadovas Tomas Žumbakys
40. VšĮ Judėjimas „Už gamtą“ direktorius dr. Algirdas Knystautas
41. Bendruomenės „Gatakiemiškiai“ pirmininkas Balys Čipinys
42. Vilniaus rajono lietuvių bendruomenės pirmininkas Andrius Podvaiskis
43. Lietuvos karpininkų asociacijos prezidentas Tomas Būdas
44. UAB „Luft Master“ direktorius Vygantas Mažutis
45. VšĮ „Infa.lt“ direktorius Arvydas Daunys
46. Parduotuvės „Gamtos kerai“ savininkė ir įkūrėja Ulrika Petrikaitė Mažutienė
47. MB „Juostė“ direktorė Justė Lipinskienė
48. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininkas Dovydas Lipinskas
49. VšĮ „Geologijos akiračiai“ direktorė Agnė Venckutė-Aleksienė
50. Jaunimo asociacijos „Žaliasis šilas“ vadovė Sandra Mitrienė
51. UAB „Vakarų amatininkai“ direktorius Vygantas Vaitkus
52. Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ tarybos pirmininkas Algimantas Stalilionis
53. Lietuvos geografų draugijos viceprezidentė Giedrė Godienė
54. Mobilios galerijos „Galerie Uberall“ įkūrėjas ir direktorius, menininkas Andrej Polukord
55. G.Jadzevičiaus individualios įmonės savininkas Gailimantas Jadzevičius
56. UAB „Andaja“ vadovas Jonas Packevičius
57. VšĮ „Eko Troba“ direktorius Vidas Kipsas
58. UAB „Aštuonetas“ direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Talandis
59. Asociacijos „Augame meilėje“ įkūrėja ir vadovė Sonata Stankevičienė
60. Ignalinos Budrių bendruomenės vadovas Artūras Kacevičius
61. Asociacijos „Laimės versmės“ vadovė Laima Petronienė
62. VšĮ „Labas noras“ direktorė Milda Petkevičienė
63. UAB “Sanderus” atstovas Mantvydas Laurinaitis
64. VšĮ „Šuniukų fėja“ vadovė Skaistė Svidraitė
65. VšĮ „Baltijos griaustinis“ (festivalio „Mėnuo Juodaragis“organizatorius) direktorius Ugnius Liogė
66. Lietuvos ekobendruomenių asociacijos prezidentė Aistė Diržytė
67. VšĮ „Gyvenimo darna“ direktorė Virginija Sadauskaitė
68. VšĮ „Šiaulių letenėlė“ vadovė Ingrida Butkutė
69. Asociacijos „Akademijos bendruomenė“ pirmininkė dr. Ina Stuogė
70. Asociacijos „Agnija“ pirmininkė Indrė Skuminienė
71. VšĮ “Vilniaus reviu” direktorius Marius Burokas
72. VŠĮ Arabų kultūros forumo projektų koordinatorė Milda Petkauskaitė
73. UAB “Kitchen department” direktorius Laurynas Kublickas
74. VšĮ vaikų darželis ”Žemės aidas” direktorė Indrė Vaičiūnienė
75. VšĮ Raudonplaukių asociacija direktorė Giedrė Avard
76. Anykščių Jurzdiko bendruomenės pirmininkė Irena Vaitkienė
77. VšĮ “Mes žydim” vadovė Aistė Virketė
78. Latvijas vides aizsardzības klubs, VAK viceprezidente Elita Kalniņa
79. Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ valdybos pirmininkas Vytautas Sinica
80. Šiaulių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Edita Navickienė
81. VšĮ “Pelėdos“ direktorius Sigitas Kalnius
82. VŠĮ “Kantata” direktorė Viktorija Kublickienė
83. UAB “Pirmas milijonas” direktorius Ernestas Žvaigždinas
84. VŠĮ “Lietuvos osteopatų asociacija” prezidentė Elena Kublickienė
85. Lietuvos UŠU federacijos prezidentas Tomas Lapinskas
86. Lietuvos tradicinio UŠU asociacija “Shaolin” direktorius Tomas Lapinskas
87. UAB „Srovenė“ direktorius Kazimieras Jacikas
88. Asociacijos „Dusetų kultūros fondas“ vadovė Lina Brogaitė-Kažemėkienė
89. Lietuvos dendrologų draugijos valdybos narė Edita Jakubauskaitė
90. Panevėžio Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas Kęstutis Ignatavičius
91. Asociacijos „Išsaugokime Vilniaus medžius“ vadovas Pranas Gudaitis
92. UAB “Telmenta” direktorius Kęstutis Telmentas
93. UAB „Telmento transportas“ vadovas Artūras Telmentas
94. Kuršių Nerijos mylėtojų bendruomenės pirmininkė Aurelija Stancikienė
95. Dautarų bendruomenės pirmininkė Austėja Katinaitė
96. Pabradės bendruomenės „Domus“ pirmininkas  Romas Kerulis
97. MB „Skaidri etiketė“ direktorė Ulijona Kaklauskaitė
98. Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius
99. VšĮ “Gamtos ir žmogaus centras” direktorė Aleksandra Minina
100. VšĮ „Skautų slėnis“ vadovas Jonas Dragūnas
101. VšĮ “Paslaugos gamtai” direktorė Ingrida Meškinytė
102. VšĮ „Žalioji Lietuva“ direktorius Rimantas Braziulis
103. Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė
104. VšĮ „Melkio mokykla“ vadovas Tadas Stasytis
105. Lietuvos kompiuterininkų sąjungos prezidentas Saulius Maskeliūnas
106. Kaimų bendruomenės “Aisetos” pirmininkas Gediminas Svitojus
107. Saldutiškio dvaro savininkas Arūnas Svitojus
108. VšĮ „Darnūs projektai“ vadovas Urtis Šulinskas
109. Lietuvos Tėvų Forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas
110. Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė
111. Asociacijos „Gyvoji planeta“ atstovė Jurga Norkienė
112. Asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė
113. VšĮ ARS MAJOR direktorė Rasa Skripkiūnaitė
114. Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė
115. Lietuvos Jaunimo Ramuvos prezidentas Emilis Ilgevič
116. Kuršėnų žvejų klubo „Žvejoklis“ prezidentas Tomas Kulikauskas
117. Piligrimystės labdaros ir paramos fondo vadovė Dalia Tarailienė
     

---

Papildoma medžiaga:

Aplinkosaugos komiteto posėdis. Dalyvauja Aplinkos ministerija, medienos pramonė, privačių miško savininkų asociacija, asociacija GYVAS MIŠKAS, advokatas Saulius Dambrauskas 2019 03 13, SEIMAS

---

Gamtininko Andriaus Gaidamavičiaus ir advokato Sauliaus Dambrausko komentarai ir įžvalgos dėl miško įstatymų pataisų – kas vyksta? 2019 03 13