Vilniaus savivaldybės kirvis pakibo virš istorinių sostinės parkų – Trakų Vokės alėja, Reformatų skveras, Sapiegų parkas (situacijos APŽVALGA) – 2019 03 28

Verkti ir aimanuoti suniokoto Trakų Vokės parko yra mažiausia, ką verta daryti. Verta atskleisti žmonių, priėmusių tokį sprendimą, bukumą. Ir priversti atsakyti už veiksmus, nesiskaitant nei su vietos gyventojais, nei su gamta.

Gal ir šiomis dienomis išplatintas apsimestinai jautrus, rūpestingumą imituojantis piarinis tekstas apie parko tvarkymą sulauks viešo profesionalaus atsakymo.

Argumentai:

1) “medžiai išpuvę ir pavojingi.” Neginčijama, kad dalies medžių būklė buvo ne per geriausia. Bet ji buvo pataisoma ir pritaikius tinkamas priemones buvo galima užtikrinti didžiosios dalies alėjų išsaugojimą ir nepavojingą visuomenei jų augimą. Kita vertus, dalies medžių kelmai visiškai jokio puvinio nerodė (žr. nuotr.)

2) “vartai dabar 80 cm po žeme.” Kokio bukumo turi būti siūlymas iškirsti medžius, kad būtų galima 80 cm nukasti gruntą ir kad būtų “visai kitoks įspūdis įeiti į parką”. Kad alėjų įspūdingų nelieka, tai čia viskas ok, įspūdžiui nekenkia. Be to tie 80 cm ir ant medžių šaknų užpilti. Greičiausiai tai viena iš pagrindinių medžių ligotumo priežasčių. Imk ir nukask. Kuo čia medžiai dėti.

3) “čia sovietiniai medžiai.” Ne medžiai, smegenys sovietinio durnumo. Ir toms smegenims sovietiniai šiltnamiai ir silikatinių plytų garažai yra ok, tik medžiai blogai. Grafo Tiškevičiaus giminaičiai džiaugėsi tomis liepų alėjomis ir sakė palikit. Aišku, ir Tiškevičiai – sovietiniai.

Nesiklausęs pasinaudojau Jonas Davenis nuotr.

Dalinuosi Jadvyga Chludok, nuoširdžiai besirūpinačios Trakų Vokės kultūriniu bei istoriniu paveldu ir aplinka, FB įrašu:

“Pridedu tik vieną nuotrauką, kurioje matyti ranka pažymėtos korekcijos dėl Trakų Vokės medžių alėjų likimo. Aš net tokio paveikslėlio negavau, nors į administraciją kreipiausi ne kartą ir Tarybos salėje posėdžių metu ir laiškais kad paviešintų naujus sprendimus, o tiek mero, tiek administracijos direktoriaus buvo žadėta.

Todėl šį kartą jau viešai kreipiuosi į Remigijus Šimašius ir Povilas Poderskis prašydamas:

– pristatyti visuomenei naujus Trakų Vokės parko tvarkymo projekto sprendimus,
– paaiškinti, kodėl negalima išsaugoti ir kitų alėjų, atliekant rūpestingus medžių priežiūros darbus taip kaip jie atliekami civilizuotame pasaulyje,
– supažindinti, kaip bus užtikrinta, kad bendruomenės rūpestingai prižiūrima koplytėlė nenukentėtų bei nebūtų sutrikdyta įprastinė bendruomenės veikla.

Jadvyga Chludok: “Sapiegų parkui, gal, pasisekė. Parodys laikas ir patikslinti sprendimai, jei tokie bus.

Kas laukia mūsų Trakų Vokės parko?

Ponios Renatos Cytaka dėka, kelių savaičių bėgyje, teko dalyvauti dviejuose posėdžiuose,vienas iš jų vakar, kuriuose buvo kalbama apie parko projektą ir akcentuojamas liepų likimas.

Buvo pažadėta, kad prieš pradedant darbus, viskas bus pristatyta visuomenei ir Trakų Vokės bendruomenei.

Liepas nuo Raudonųjų vartų link dvaro (dvi dvigubos alėjos) ir šonines (link parko ir koplyčios, kaip ir aplink koplyčią) – pjaus. Paliks (taip tvirtino) alėjos dalį, kurį dengia garažus, einančią tiesiai nuo koplyčios ir alėją buvusią už laboratorijos pastato.

Savivaldybės specialistų – Giedrės Čeponytės ir architektės Jurgos Večerskytės teigimu tai – neišvengiama dėl kasimo darbų, ir medžių būklės.
Jei kam įdomu, galiu persiųsti Rytinės alėjos būklės vertinimą, darytą Lenkijos specialistų. Pdf dokumento įkelti nesigavo.

Net jei sprendimas pjauti medžius yra pagrįstas ir teisingas, jaučiu didelį nerimą, nes suvokiu, kad artėja darbų pradžia o neatsakytų klausimų tik daugėja.

Pirmiausia, neramina karti praeitos vasaros patirtis. Griovė laboratoriją, visi džiūgavom. Pagal techninius reikalavimus darbus turėjo vykdyti “šlapiuoju’ būdu o tam turėjo būti pajungtos vandens patrankos (bent taip sakė).

Jei pamenat, vasara buvo labai karšta, tad malant betoną viskas skendėjo dulkėse (nuotraukas įdedu),o koplytėlė tik po restauravimo. Kelis sykius skambinau, prašiau, pykau…. bet kas iš to 😢. Užmetė ant krūvos kelias šlangutes ir tiek. Rudenį samdėmės keltuvus, valėm vitražus, braukėm dulkes. Šalia koplytėlės stovi informacinė lentelė apie fondą skyrusi finansavimą koplyčios restauravimui. Ryte jį nuploviau, o po pietų jis visas dulkėse, labai aiškiai matoma, nes perbraukta, kad matytus. Galima tik įsivaizduoti kiek visko nusėdo ant stogo,kryžių ir skulptūrų. Skaudu. Juk savivaldybės valdžia puikiai žino, kad būtent bendruomenės pastangomis sutvarkyta koplyčia, vargonininko namukas ir aplinka šalia jų. Ir jų indėlio tame nėra nei vieno cento. Pagarbos Žmogui ir aplinkai ir tai stokoja.

Kokie išbandymai laukia jau netrukus? Neturim informacijos – kas vykdys darbus ir su kuo kontaktuoti reikalui esant, kaip tie darbai vyks, juk vyks aplink Bažnyčiai ir bendruomenei priklausančius pastatus, kuriuos prižiūrėti ir išlaikyti privalom patys, jokio finansavimo mes neturime. O darbai vyks tikrai grandioziniai – asfalto ardymas, komunikacijų keitimas, polių gręžimas, medžių pjovimas ir t.t…….. brrrr neramu.
Jau turime užrašytas Santuokos ir Krikšto apeigas, tačiau neturime šiems žmonėms atsakymų – ” o kaip čia bus liepos, rugpjūčio, mėnesį? Girdėjome prasidės darbai?”

Laukiu projekto pristatymo, gal sulauksim atsakymų ir aiškumo.

Dar… jautriausia darbų vieta – kapas. Aplink koplyčią pjaus liepas. Tikiuosi, kad dirbama bus su ypatinga atsakomybe.
Išpuoselėta koplyčia ir namelis. Tikiuosi, kad jie nenukentės.”