Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?

„Realybėje didžiuliai senieji, natūralūs Švedijos miškai buvo paversti į vienarūšes medžių plantacijas, kuriose natūralios medžių kompozicijos buvo pakeistos kitomis rūšimis.  Švediškas modelis rekomenduoja plynus kirtimus – kaip pagrindinį kirtimo metodą. Jis taipogi leidžia sistemiškai naudoti chemikalus, draskyti dirvožemį, plantacinę miškininkystę ir nevietines rūšis. Buvusi didelė lapuočių teritorija vidurinėje ir pietinėje Švedijos dalyje per pastarąjį šimtmetį beveik išnyko. Ir visa tai modernios miškininkystės dėka.“ (Švedijos gamtos išsaugojimo draugijos tyrimas)

Apie švedišką miškininkystės modelį, kuris diegiamas mūsų regione („urėdijų reforma“) ir reklamuojamas visame pasaulyje. Kas gresia mūsų miškams?

Švedijos gamtos išsaugojimo draugija tyrimas: „KAS SLEPIASI PO ŠVEDIŠKOS MIŠKININKYSTĖS MODELIU

Tyrimo įvadinė dalis

Bioįvairovės krizė

Švedijos Miškininkystės Modelis Išnaikina Miškų Bioįvairovę.

Nors miškai Švedijoje užima praktiškai pusę jos teritorijos – Švedijos miškai išgyvena bioįvairovės krizę.

Švedijos miškai nuo senų laikų garsėjo turtinga gyvybės rūšių bioįvairove, kuri adaptavosi miškų ekosistemose ir natūraliai vystėsi 10 000 metų, dar nuo ledynmečio laikų.

Miškai išgyveno mažesnes ir didesnes natūralias išorės negandas, tokias kaip audros, laukinė ugnis, vabzdžių atakos ir potvyniai – toks išorės poveikis yra naudingas besiformuojančioms sveikoms ekosistemoms ir sukuria reikalingas nišas rūšių išgyvenimui užtikrinti.

Nuo 1950 metų Švedijos miškininkystės pramonė didžiulius senovinius miškų plotus pavertė gamybinių kraštovaizdžių „okeanais“ ir šiandien, daugiau kaip 90 proc. produktyvių miškų  yra miško pramonės įtakoje.

Nuo 1990 prasidėjo modernios miškininkystės era, kuri ėmė įtakoti natūralius miškų procesus. Tuo pačiu skirtingose vietose suintensyvėjo medžių kirtimas. To pasėkoje Švedija išgyvena bioįvairovės krizę.

Kur slypi biologinė įvairovė?

Į klausimą, kur reikia ieškoti biologinės įvairovės, yra tik vienas konkretus atsakymas – visur. Vaizdžiai aiškinant galima sakyti, jog visas mus supantis pasaulis yra pilnas biologinės įvairovės. Net didmiesčio centre augantys medžiai, krūmai, juose gyvenantys vabzdžiai ar ant jų augantys grybai ir kerpės sudaro biologinę įvairovę. Tačiau jei apibrėžtume konkrečiau, biologinę įvairovę sudaro žemės organizmų genai, rūšys ir ekosistemos. O šiuos dalykus galime rasti kiekviename pasaulio gamtos kampelyje.

Jei bus išsaugotos gamtos paveldo teritorijos, genų įvairovė ir pagrindinės buveinės, žmonės paliks ateities kartoms žymiai daugiau gyvybės formų ir augalų ar gyvūnų rūšių.

Įvairių gyvūnų, vabalų, vabzdžių, augalų rūšių nykimą reikia būtinai stabdyti, nes tai daro nemenką įtaką mus supančiai aplinkai. Vienų vabzdžių rūšių išnykimas gali labai stipriai visos ekosistemos būvį.

„Labai svarbu nuo vaikystės suvokti, kad esi gamtos dalis, esi atsakingas už jos išsaugojimą. Nuo gamtos išlikimo priklauso žmonijos likimas. Esame surišti viena virve. Dar vaikystėje turime išmokti galvoti ne tik apie save, bet apie kitus, ypač tuos, kurie patys negali ginti savo teisių”, – AM direktorė R. Baškytė.

Išsaugoti – svarbu

Biologinės įvairovės nykimą lemia aktyvi žmogaus veikla: žemės naudojimo pokyčiai, statyba, kasyba, miškų, vandenynų, upių, ežerų ir dirvožemio išteklių eikvojimas, svetimų rūšių įsiskverbimas ir tarša. Taip pat prie šio proceso prisideda ir klimato kaita. Šiuo metu įvairios augalų, gyvunų, žuvų rūšys nyksta net iki tūkstančio kartų greičiau nei tai vykdavo įprastai.

Biologinė įvairovė: nežinodami, kas tai, negalėsime stabdyti nykimo

Tik 5 proc. senųjų miškų turi apsaugą

Nepaisant to, kad tik 5 proc. natūralių, senųjų Švedijos miškų, taip vadinamų šerdinių teritorijų, yra saugomi – likę natūralūs, aukštos vertės, saugotini miškai yra šluojami nuo paviršiaus nerimą keliančiu tempu, net ir tų kompanijų, kurios turi sertifikatus, deklaruojančius tvarią miškininkystę.

Keturis metus Švedijos Gamtosaugos draugija dokumentavo Švedijos miškininkystės modelį praktikoje. Rezultatas buvo labai nuviliantis; miškai su didele biologine įvairove buvo iškertami plynai medienai, taip pat kertami miškai su vertingomis Kertinių Buveinių struktūromis.

Mes dokumentavome aplinkosauginius pažeidimus, Miško įstatymo, sertifikatų pažeidimus, kartu su sunaikintomis, į Raudonąją Knygą įtrauktomis, biogyvybės rūšimis.

Kertinės miško buveinės (KMB) – Po užrašu KMB slepiasi kertinė miško buveinė. Pagal dabartinį susitarimą – tai žmogaus ūkinės veiklos nepažeistas (arba su išlyga nepažeistas) miško plotas, kuriame šiuo metu didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių. Kitaip tariant, tai miško vieta, kurioje yra išlikę senųjų Lietuvos miškų pėdsakų ir galima rasti arba randama retų augalų ir (arba) gyvūnų rūšių. Kertinės miško buveinės – tarsi salos erdvėje, kurioje negali gyventi daugelio specializuotųjų buveinių rūšių organizmai. Tai – „kertiniai pamatų akmenys“, jeigu miško biologinę įvairovę įsivaizduotume kaip „namą“; iš to yra kilęs ir šių buveinių pavadinimas, pabrėžiantis jų svarbą. Jų plotas gali būti labai nedidelis, gali siekti ir 10, 20 ha.

Buveinėse draudžiama bet kokia žmogaus veikla

Daugeliui buveinių išlikti padėjo tai, kad jos buvo labai nepatogiose kirtimų darbams vietose – stačiuose šlaituose, pelkėse ir kitur, kur miško ruošimo technika negalėjo įvažiuoti. Tokias vertingas teritorijas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Švedijos Rytų Jotalando (Östra Götaland) regionine miškų valdyba, ėmė inventorizuoti tik 2001 m. Tuo metu jos pradėtos skelbti ne ūkinės veiklos objektais, jose uždrausta bet kokia žmogaus veikla.

Žūdamas medis suteikia gyvybę šimtams organizmų

Kertinėje miško buveinėje pirmiausia galima išvysti įspūdingų medžių. Plačialapių miškų, pušyno ar eglyno kertinėje buveinėje yra šimtamečių ir dar senesnių ąžuolų, pušų ar eglių. Pavienių tokių medžių galima aptikti ir kitose miško vietose, tačiau kertinėje buveinėje jų būna visa grupė. Buveinėje galima pamatyti visą miško gyvenimo ciklą. Seni medžiai čia pat po truputį džiūsta, kiti jau nudžiūvę, neatlaiko vėjo gūsių ir virsta. Nors gali pasirodyti, kad kertinėse miško buveinėse medžiai džiūsta ir trūnija veltui, tačiau iš tikrųjų vienas augalas žūdamas suteikia gyvybę šimtams organizmų, o vėliau sutrūnijęs medis praturtina dirvožemį.

Pažvelkime į gyvą storą medį. Jo kamienas tapęs namais kitiems smulkesniems organizmams. Apatinė kamieno dalis storai apaugusi samanomis. Dažnai čia galima rasti ir labai retų samanų rūšių. Aukščiau auga kerpių kuokštai. Senuose medžiuose neretai yra uoksų, kuriuose gali apsigyventi įvairios retos paukščių rūšys.

Šaltinis: ką slepia kertinės miško buveinės

Tvari miškininkystė?

Nepaisant to, Švedija garsėja miškininkystės sektoriuje reputacija, reprezentuojančią „tvarų miškininkystės modelį“.

Kažkada buvę platūs, ištisiniai šiaurės Švedijos senieji miškai dabar kenčia ir išgyvena didelius pokyčius dėl fragmentacijos (miškų suskaidymo).

Buvusi didelė lapuočių teritorija vidurinėje ir pietinėje Švedijos dalyje per pastarąjį šimtmetį beveik išnyko.

Ir visa tai modernios miškininkystės dėka.

Realybėje didžiuliai senieji, natūralūs miškai buvo paversti į vienarūšes medžių plantacijas, kuriose natūralios medžių kompozicijos buvo pakeistos kitomis rūšimis. Dalyje plantacijų auginamos nevietinės, atvežtinės medžių rūšys.

Ir šis Švedijos miškininkystės modelis, miškininkystės sekoriuje lokaliai ir globaliai reklamuojamas kaip progresyvus modelis, dėl tariamai tvarių miškininkystės metodų.

Švedijos Raudonosios Knygos sąrašas auga toliau, vis tęsiasi gyvybingų miškų kirtimas, kuriose gyvena biorūšys, kurioms gresia išnykimas.

SKAITYTI PLAČIAU: Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?

SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

SKAITYTI PLAČIAU: Buvęs Švedijos premjeras, dabar Lietuvos miškų savininkas patarinėjo lietuviams kaip tvarkyti miškus

Seimo nario Simono Gentvilo FB, 2017 spalio 5

Švedijos miškai iš paukščio skrydžio (video)

Švedijos miškų aktyvistai apie tai kas vyksta Švedijoje:

 

Plyni kirtimai Švedijoje (satelitas)

Plyni kirtimai – pagrindinis kirtimų metodas. Vaizdas iš satelito, Švedija

Plyni kirtimai, chemikalai ir plantacijos

Šis modelis rekomenduoja plynus kirtimus – kaip pagrindinį kirtimo metodą. Jis taipogi leidžia sistemiškai naudoti chemikalus, draskyti dirvožemį, plantacinę miškininkystę ir nevietines rūšis.

Amžiaus paskirstymas Švedijos miškuose skirtingas, dominuoja 0-80 gamybiniai miškai. Šalyje yra tik viena nedidelė miškų frakcija, kuriai daugiau nei 120 metų.

Ir net dabar, tie senieji miškai yra vis dar kertami plynai, kiekvieną dieną, tam, kad pamaitintų industriją mediena.

Nuo 1950, kai prasidėjo plynų kirtimų epocha, daugiau kaip 90 proc. produktyvių miškų buvo transformuoti.

Mes susiduriame su didžiuliu iššūkiu išsaugoti biologiškai vertingus miškus ir Švedijos miškų bioįvairovę.

Mažiausiai 20 proc. miškams reikia ilgalaikės apsaugos, užtikrinant miško bioįvairovę, teigia didelis skaičius mokslininkų.

Kažkada buvę brandūs Švedijos miškai per paskutiniuosius 60 metų virto didžiulėmis jaunų medelynų oazėmis.

Natūralus (atogrąžų) miškas ir medžių plantacijos

VISAS TYRIMAS ČIA: https://www.robinwood.de/fileadmin/Redaktion/Dokumente/Wald/Under_the_Cover_of_the_Swedish_Forestry_Model.pdf

Report – Under the Cover of the Swedish Forestry Model
The Swedish Forestry Model Depletes Forest Biodiversity

 

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/tyrimas">
Twitter