Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?

„Realybėje didžiuliai senieji, natūralūs Švedijos miškai buvo paversti į vienarūšes medžių plantacijas, kuriose natūralios medžių kompozicijos buvo pakeistos kitomis rūšimis.  Švediškas modelis rekomenduoja plynus kirtimus – kaip pagrindinį kirtimo metodą. Jis taipogi leidžia sistemiškai naudoti chemikalus, draskyti dirvožemį, plantacinę miškininkystę ir nevietines rūšis. Buvusi didelė lapuočių teritorija vidurinėje ir pietinėje Švedijos dalyje per pastarąjį šimtmetį beveik išnyko. Ir visa tai modernios miškininkystės dėka.“ (Švedijos gamtos išsaugojimo draugijos tyrimas)

„Kažkada buvę brandūs Švedijos miškai per paskutiniuosius 60 metų virto didžiulėmis jaunų medelynų oazėmis.“

Apie švedišką miškininkystės modelį, kuris diegiamas mūsų regione („urėdijų reforma“) ir reklamuojamas visame pasaulyje. Kas gresia mūsų miškams?

Švedijos gamtos išsaugojimo draugija tyrimas: „KAS SLEPIASI PO ŠVEDIŠKOS MIŠKININKYSTĖS MODELIU

Tyrimo įvadinė dalis

Bioįvairovės krizė

Švedijos Miškininkystės Modelis Išnaikina Miškų Bioįvairovę.

Nors miškai Švedijoje užima praktiškai pusę jos teritorijos – Švedijos miškai išgyvena bioįvairovės krizę.

Švedijos miškai nuo senų laikų garsėjo turtinga gyvybės rūšių bioįvairove, kuri adaptavosi miškų ekosistemose ir natūraliai vystėsi 10 000 metų, dar nuo ledynmečio laikų.

Miškai išgyveno mažesnes ir didesnes natūralias išorės negandas, tokias kaip audros, laukinė ugnis, vabzdžių atakos ir potvyniai – toks išorės poveikis yra naudingas besiformuojančioms sveikoms ekosistemoms ir sukuria reikalingas nišas rūšių išgyvenimui užtikrinti.

Nuo 1950 metų Švedijos miškininkystės pramonė didžiulius senovinius miškų plotus pavertė gamybinių kraštovaizdžių „okeanais“ ir šiandien, daugiau kaip 90 proc. produktyvių miškų  yra miško pramonės įtakoje.

Nuo 1990 prasidėjo modernios miškininkystės era, kuri ėmė įtakoti natūralius miškų procesus. Tuo pačiu skirtingose vietose suintensyvėjo medžių kirtimas. To pasėkoje Švedija išgyvena bioįvairovės krizę.

Kur slypi biologinė įvairovė?

Į klausimą, kur reikia ieškoti biologinės įvairovės, yra tik vienas konkretus atsakymas – visur. Vaizdžiai aiškinant galima sakyti, jog visas mus supantis pasaulis yra pilnas biologinės įvairovės. Net didmiesčio centre augantys medžiai, krūmai, juose gyvenantys vabzdžiai ar ant jų augantys grybai ir kerpės sudaro biologinę įvairovę. Tačiau jei apibrėžtume konkrečiau, biologinę įvairovę sudaro žemės organizmų genai, rūšys ir ekosistemos. O šiuos dalykus galime rasti kiekviename pasaulio gamtos kampelyje.

Jei bus išsaugotos gamtos paveldo teritorijos, genų įvairovė ir pagrindinės buveinės, žmonės paliks ateities kartoms žymiai daugiau gyvybės formų ir augalų ar gyvūnų rūšių.

Įvairių gyvūnų, vabalų, vabzdžių, augalų rūšių nykimą reikia būtinai stabdyti, nes tai daro nemenką įtaką mus supančiai aplinkai. Vienų vabzdžių rūšių išnykimas gali labai stipriai visos ekosistemos būvį.

„Labai svarbu nuo vaikystės suvokti, kad esi gamtos dalis, esi atsakingas už jos išsaugojimą. Nuo gamtos išlikimo priklauso žmonijos likimas. Esame surišti viena virve. Dar vaikystėje turime išmokti galvoti ne tik apie save, bet apie kitus, ypač tuos, kurie patys negali ginti savo teisių”, – AM direktorė R. Baškytė.

Išsaugoti – svarbu

Biologinės įvairovės nykimą lemia aktyvi žmogaus veikla: žemės naudojimo pokyčiai, statyba, kasyba, miškų, vandenynų, upių, ežerų ir dirvožemio išteklių eikvojimas, svetimų rūšių įsiskverbimas ir tarša. Taip pat prie šio proceso prisideda ir klimato kaita. Šiuo metu įvairios augalų, gyvunų, žuvų rūšys nyksta net iki tūkstančio kartų greičiau nei tai vykdavo įprastai.

Biologinė įvairovė: nežinodami, kas tai, negalėsime stabdyti nykimo

Tik 5 proc. senųjų miškų turi apsaugą

Nepaisant to, kad tik 5 proc. natūralių, senųjų Švedijos miškų, taip vadinamų šerdinių teritorijų, yra saugomi – likę natūralūs, aukštos vertės, saugotini miškai yra šluojami nuo paviršiaus nerimą keliančiu tempu, net ir tų kompanijų, kurios turi sertifikatus, deklaruojančius tvarią miškininkystę.

Keturis metus Švedijos Gamtosaugos draugija dokumentavo Švedijos miškininkystės modelį praktikoje. Rezultatas buvo labai nuviliantis; miškai su didele biologine įvairove buvo iškertami plynai medienai, taip pat kertami miškai su vertingomis Kertinių Buveinių struktūromis.

Mes dokumentavome aplinkosauginius pažeidimus, Miško įstatymo, sertifikatų pažeidimus, kartu su sunaikintomis, į Raudonąją Knygą įtrauktomis, biogyvybės rūšimis.

Kertinės miško buveinės (KMB) – Po užrašu KMB slepiasi kertinė miško buveinė. Pagal dabartinį susitarimą – tai žmogaus ūkinės veiklos nepažeistas (arba su išlyga nepažeistas) miško plotas, kuriame šiuo metu didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių. Kitaip tariant, tai miško vieta, kurioje yra išlikę senųjų Lietuvos miškų pėdsakų ir galima rasti arba randama retų augalų ir (arba) gyvūnų rūšių. Kertinės miško buveinės – tarsi salos erdvėje, kurioje negali gyventi daugelio specializuotųjų buveinių rūšių organizmai. Tai – „kertiniai pamatų akmenys“, jeigu miško biologinę įvairovę įsivaizduotume kaip „namą“; iš to yra kilęs ir šių buveinių pavadinimas, pabrėžiantis jų svarbą. Jų plotas gali būti labai nedidelis, gali siekti ir 10, 20 ha.

Buveinėse draudžiama bet kokia žmogaus veikla

Daugeliui buveinių išlikti padėjo tai, kad jos buvo labai nepatogiose kirtimų darbams vietose – stačiuose šlaituose, pelkėse ir kitur, kur miško ruošimo technika negalėjo įvažiuoti. Tokias vertingas teritorijas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Švedijos Rytų Jotalando (Östra Götaland) regionine miškų valdyba, ėmė inventorizuoti tik 2001 m. Tuo metu jos pradėtos skelbti ne ūkinės veiklos objektais, jose uždrausta bet kokia žmogaus veikla.

Žūdamas medis suteikia gyvybę šimtams organizmų

Kertinėje miško buveinėje pirmiausia galima išvysti įspūdingų medžių. Plačialapių miškų, pušyno ar eglyno kertinėje buveinėje yra šimtamečių ir dar senesnių ąžuolų, pušų ar eglių. Pavienių tokių medžių galima aptikti ir kitose miško vietose, tačiau kertinėje buveinėje jų būna visa grupė. Buveinėje galima pamatyti visą miško gyvenimo ciklą. Seni medžiai čia pat po truputį džiūsta, kiti jau nudžiūvę, neatlaiko vėjo gūsių ir virsta. Nors gali pasirodyti, kad kertinėse miško buveinėse medžiai džiūsta ir trūnija veltui, tačiau iš tikrųjų vienas augalas žūdamas suteikia gyvybę šimtams organizmų, o vėliau sutrūnijęs medis praturtina dirvožemį.

Pažvelkime į gyvą storą medį. Jo kamienas tapęs namais kitiems smulkesniems organizmams. Apatinė kamieno dalis storai apaugusi samanomis. Dažnai čia galima rasti ir labai retų samanų rūšių. Aukščiau auga kerpių kuokštai. Senuose medžiuose neretai yra uoksų, kuriuose gali apsigyventi įvairios retos paukščių rūšys.

Šaltinis: ką slepia kertinės miško buveinės

Tvari miškininkystė?

Nepaisant to, Švedija garsėja miškininkystės sektoriuje reputacija, reprezentuojančią „tvarų miškininkystės modelį“.

Kažkada buvę platūs, ištisiniai šiaurės Švedijos senieji miškai dabar kenčia ir išgyvena didelius pokyčius dėl fragmentacijos (miškų suskaidymo).

Buvusi didelė lapuočių teritorija vidurinėje ir pietinėje Švedijos dalyje per pastarąjį šimtmetį beveik išnyko.

Ir visa tai modernios miškininkystės dėka.

Realybėje didžiuliai senieji, natūralūs miškai buvo paversti į vienarūšes medžių plantacijas, kuriose natūralios medžių kompozicijos buvo pakeistos kitomis rūšimis. Dalyje plantacijų auginamos nevietinės, atvežtinės medžių rūšys.

Ir šis Švedijos miškininkystės modelis, miškininkystės sekoriuje lokaliai ir globaliai reklamuojamas kaip progresyvus modelis, dėl tariamai tvarių miškininkystės metodų.

Švedijos Raudonosios Knygos sąrašas auga toliau, vis tęsiasi gyvybingų miškų kirtimas, kuriose gyvena biorūšys, kurioms gresia išnykimas.

Aplinkosaugininkai: Gaisrų bangą Švedijoje nulėmė miškų ūkio politika

BNS

2018 m. liepos 27 d.

Švedijoje kilus virtinei didelių miškų gaisrų stiprus miškų ūkio sektorius buvo aplinkosaugininkų apkaltintas paklojęs „raudoną kilimą“ ugniai ir aukojęs šalies biologinę įvairovę vardan pelno.

Miškai užima apie 70 proc. Švedijos teritorijos ir yra itin svarbūs šalies ekonomikai, užimančiai trečią vietą pasaulyje pagal popieriaus, celiuliozės ir medienos produktų eksportą. Be to, miškų ūkyje dirba 100 tūkst. žmonių. Rytinė Jusdalio provincija, kurios miškingumas – 95 proc., yra viena smarkiausiai nuniokotų pastarosios gaisrų bangos. Šiame regione, kaip ir daugelyje šiaurinių sričių, miško pramonė yra gyvybiškai svarbi vietos ekonomikos dalis.

Tarp „žaliojo aukso“ savininkų esama aukštą padėtį užimančių ir įtakingų veikėjų, tokių kaip Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas. Kilus pastarajai gaisrų bangai, miško ūkio valdytojai sulaukė griežtos kritikos dėl numanomo vaidmens šioje krizėje. „Plačios lygumos, kuriose pušynai auga arti vieni kitų, yra raudonas kilimas niokojančioms audroms ir didžiuliams gaisrams“, – vieno vietos laikraščio paskelbtame straipsnyje teigia rašytojas Svenas Olovas Karlssonas.

„Galbūt nebuvo labai protinga atsikratyti lapuočių ir formuoti pušies monokultūras, kuriose gaisras gali plisti 80 metrų per minutę greičiu“, – pastebėjo jis. „Ugnis plis bet kokiu atveju“ Beveik visi miškai Švedijoje jaunesni negu 100 metų. Didžioji jų dalis yra vadinamieji ūkiniai miškai; 83 proc. jų sudaro tankūs spygliuočių medynai, kurių tankios lajos ir spyglių paklotė neleidžia augti daugelio kitų rūšių medžiams ir augalams. Daugiau kaip 12 tūkst. narių turinčios miškų savininkų asociacijos „Norrskog“ atstovo Rolfo Edstromo teigimu, „nesvarbu, ar miškas jaunas, ar senas – ugnis plis bet kokiu atveju“, ypač po kelias savaites trukusios sausros ir kepinant 35 laipsnių Celsijaus kaitrai.

Švedijos tyrimų institito RISE priešgaisrinių technologijų ekspertas Johanas Sjostromas sako, kad dabar miškų gaisrai yra „labai reti, nes mes juos užgesiname“.. „Anksčiau to nebuvo, nes neturėjome tokių išteklių“, – jis aiškino švedų dienraščiui „Dagens Nyheter“. Įtakingos Švedijos ūkininkų federacijos miškų skyriaus direktorius Magnusas Kindbomas tvirtino, kad „visa miško pramonė apskritai stengiasi didinti lapuočių miškų dalį“. Tačiau aplinkosaugos asociacijos nusiteikusios skeptiškai ir pasisako už miškų apsaugą. Jos tvirtina, kad saugomų miškai sudaro tik apie 4 proc., nors miškininkai tvirtina, kad šis rodiklis siekia 25 procentus.

„Kovojame su dideliais pinigais“

Nevyriausybinės organizacijos perspėja, kad kyla didelių iššūkių, siekiant užtikrinti augalų ir gyvūnų biologinę įvairovę, ypač šylant pasaulio klimatui. Apie dešimtadalis miškų augalų ir gyvūnų rūšių yra įtrauktos į šalies Raudonąją knygą, sudaromą Švedijos rūšių informacijos centro.

R. Edstromas sakė, kad miškų pramonei tai žinoma. Jis teigė, kad šiuo metu Švedijos miškų ūkis žengia į „kultūros revoliuciją“. „Saugomi miškai ir sengirės, paukščių populiacijos – visi šie rodikliai juda teisinga kryptimi“, – teigė jis.

Tačiau žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ Švedijos padalinio darbuotoja Lina Burnelius, atsakinga už miškų klausimus, ginčija šią poziciją ir sako, kad šalies miškai yra labai fragmentuoti. „Kad rūšis išliktų, ji turi gyventi su kitomis rūšimis. Tačiau tuo atveju, kai yra tik tos paties rūšies ir amžiaus medžių, aplink niekas negali išlikti“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP.

Tokios sąlygos nepalankios ir Laplandijos šiaurės elniams, kurių augintojai samiai kovoja su suktaspyglių pušų sąžalynais. Ši invazinės rūšies sparčiai augantys spygliuočiai nustelbia kitus augalus elnių ganyklose. Taip pat nyksta kerpės – pagrindinis šių gyvūnų pašaras. „Sengirių yra išlikę, iš dalies dėl mūsų pastangų, bet (jas išsaugoti) vis sunkiau“, – skundėsi šimtus elnių auginanti Margret Fjellstrom, gyvenanti kalnų kaime Dikanase už 800 km į šiaurę nuo sostinės Stokholmo. „Kovojame su dideliais pinigais“, – pridūrė ji. Tačiau M. Kindbomas pareiškė, kad „miško savininkai turi teisę tvarkyti nuosavybę savo nuožiūra“.


SKAITYTI PLAČIAU: Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?

SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: tai ko jums nepasakoja žiniasklaida. Informacinis koncentratas

Seimo nario Simono Gentvilo FB, 2017 spalio 5

Švedijos miškai iš paukščio skrydžio (video)

Švedijos miškų aktyvistai apie tai kas vyksta Švedijoje:

 

Plyni kirtimai Švedijoje (satelitas)

Plyni kirtimai – pagrindinis kirtimų metodas. Vaizdas iš satelito, Švedija

Plyni kirtimai, chemikalai ir plantacijos

Šis modelis rekomenduoja plynus kirtimus – kaip pagrindinį kirtimo metodą. Jis taipogi leidžia sistemiškai naudoti chemikalus, draskyti dirvožemį, plantacinę miškininkystę ir nevietines rūšis.

Amžiaus paskirstymas Švedijos miškuose skirtingas, dominuoja 0-80 gamybiniai miškai. Šalyje yra tik viena nedidelė miškų frakcija, kuriai daugiau nei 120 metų.

Ir net dabar, tie senieji miškai yra vis dar kertami plynai, kiekvieną dieną, tam, kad pamaitintų industriją mediena.

Nuo 1950, kai prasidėjo plynų kirtimų epocha, daugiau kaip 90 proc. produktyvių miškų buvo transformuoti.

Mes susiduriame su didžiuliu iššūkiu išsaugoti biologiškai vertingus miškus ir Švedijos miškų bioįvairovę.

Mažiausiai 20 proc. miškams reikia ilgalaikės apsaugos, užtikrinant miško bioįvairovę, teigia didelis skaičius mokslininkų.

Kažkada buvę brandūs Švedijos miškai per paskutiniuosius 60 metų virto didžiulėmis jaunų medelynų oazėmis.

Natūralus (atogrąžų) miškas ir medžių plantacijos

VISAS TYRIMAS ČIA:

The Swedish Forestry Model Depletes Forest Biodiversity
Report – Under the Cover of the Swedish Forestry Model

Ta pati ūkininkavimo „kultūra“ diegiama kaimyninėse šalyse, kurios pasižymi dideliu natūraliu miškingumu:



2018 m. liepos 27 d.

Švedijoje medienos pramonė, kurios modelį „instaliuoja“ ir Lietuva, jau beveik atsikratė senųjų miškų, lapuočių juos pakeisdama monokultūromis ir pernai patyrė didelių nuostolių – karščio banga plantacijas padegė kaip degtukus.
 
Gaisrų bangą Švedijoje nulėmė miškų ūkio politika, sako aplinkosaugininkai 
 
Kilus pastarajai gaisrų bangai, miško ūkio valdytojai sulaukė griežtos kritikos dėl numanomo vaidmens šioje krizėje. „Plačios lygumos, kuriose pušynai auga arti vieni kitų, yra raudonas kilimas niokojančioms audroms ir didžiuliams gaisrams“, – vieno vietos laikraščio paskelbtame straipsnyje teigia rašytojas Svenas Olovas Karlssonas.
 
„Galbūt nebūvo labai protinga atsikratyti lapuočių ir formuoti pušies monokultūras, kuriose gaisras gali plisti 80 metrų per minutę greičiu“, – pastebėjo jis.
 
Beveik visi miškai Švedijoje jaunesni negu 100 metų. Didžioji jų dalis yra vadinamieji ūkiniai miškai; 83 proc. jų sudaro tankūs spygliuočių medynai, kurių tankios lajos ir spyglių paklotė neleidžia augti daugelio kitų rūšių medžiams ir augalams.
 
Saugomi miškai Švedijoje sudaro tik apie 4 proc., nors miškininkai tvirtina, kad šis rodiklis siekia 25 procentus.
 
„Greenpeace“ Švedijos padalinio darbuotoja Lina Burnelius, atsakinga už miškų klausimus, ginčija šią poziciją ir sako, kad šalies miškai yra labai fragmentuoti. „Kad rūšis išliktų, ji turi gyventi su kitomis rūšimis. Tačiau tuo atveju, kai yra tik tos paties rūšies ir amžiaus medžių, aplink niekas negali išlikti“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP.

Tokios sąlygos nepalankios ir Laplandijos šiaurės elniams, kurių augintojai samiai kovoja su suktaspyglių pušų sąžalynais. Ši invazinės rūšies sparčiai augantys spygliuočiai nustelbia kitus augalus elnių ganyklose. Taip pat nyksta kerpės – pagrindinis šių gyvūnų pašaras. „Sengirių yra išlikę, iš dalies dėl mūsų pastangų, bet (jas išsaugoti) vis sunkiau“, – skundėsi šimtus elnių auginanti Margret Fjellstrom, gyvenanti kalnų kaime Dikanase už 800 km į šiaurę nuo sostinės Stokholmo. „Kovojame su dideliais pinigais“, – pridūrė ji.

Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams

Lietuva diegia skandinavišką miškų valdymo modelį. Tokį patį jau įdiegė Latvija ir Estija. Žemiau, rasite  Švedijos ir Suomijos aplinkosaugos organizacijų įspėjamąjį laišką skirtą Estijai, kuriame jie išreiškė susirūpinimą tendencijomis Estijoje ir ragino atsisakyti liberalaus miško valdymo modelio, kuris naudojamas Fenoskandijoje (Skandinavija, Suomija) dėl didelės žalos miškams ir jų ekosistemoms, vietos gyventojams ir kraštovaizdžiui.

Estijoje centralizuotas miškų valdymo modelis diegtas palaipsniui ir tai užtruko virš 10 metų. Miškininkais buvo atsikratyta  1996, miškų valdymas centralizuotas – 2000, aplinkosaugos apsaugos skyriai centralizuoti – 2009.

Viešas laiškas Estijos vyriausybei ir Parlamentui,

2008 m. Gegužės 5 d

Mes, Švedijos ir Suomijos aplinkosaugos organizacijos, norime išreikšti gilų susirūpinimą dėl to kas vyksta su Estijos miško ūkiu. Pastaraisiais metais Estijos miškai kentėjo nuo intensyvių ir nelegalių kirtimų. Estijos Aplinkos ministras nusprendė pereiti prie liberalaus ir intensyvaus Fenoskandijos („Fennoscandia„) miškų valdymo modelio. Mes esame susirūpinę dėl Estijos miškų įstatymo pakeitimų, kurie indikuoja tam tikras tendencijas ateityje:

1) trumpėjantis miško rotacijos periodas (jauninamas kertamų medžių amžius)

2) planavimo principų panaikinimas miškų valdyme

3) miško valdymo operacijose panaikinama kraštovaizdžio perspektyva (pvz. plynais kirtimais galima iškirsti vieną šalia kito esančius sklypus, be jokios augančios miško juostos tarp jų)

4) plyni kirtimai tampa pagrindiniu miško kirtimo būdu

5) Taikoma tokia valdymo praktika, pagal kurią komercinėje miškininkystėje atsižvelgiama tik į du parametrus: medžių amžiaus vidurkį ir skersmenį; visi kiti aplinkosaugos aspektai yra apleisti

Kai kurios tendencijos jau buvo realizuotos mūsų šalyse. Tai sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį mūsų miškų aplinkai.
 
Intensyvi (komercinė) miškininkystė, šalia visų kitų dalykų, sukėlė šias pasėkmes:
 
1) Daugiau kaip 1800 nuo miško priklausančių gyvūnų ir augalų rūšių Švedijoje ir daugiau kaip 1100 rūšių Suomijoje gresia išnykimas. Dabartinė „miško skola“ siekia 900 gyvybės rūšių, tai reiškia, kad 900 nuo miško priklausančių gyvybės rūšių ilgalaikėje perspektyvoje išnyks, jeigu nedidės natūralių ar pusiau natūralių miškų plotai.
 
2) Švedijoje liko tik 5 % aukštos aplinkosauginės vertės miškų, tai yra seni ir natūralūs miškai, o kirtimai nuolat vyksta ir šiose teritorijose. Panaši situacija ir Suomijoje. Pietinėje Suomijoje liko vos keletą aukštos aplinkosauginės vertės miškų ir jų skaičius nuolat mažėja. Tie, kurie išliko – dauguma fragmentuoti ir maži. Suomijoje, daugumoje teritorijų, išnaikinti drėgnieji, gausia ir turtinga bioįvairove pasižymeję miškai.
 
3) Mūsų miškai – poilsio ir sveikatos (rekreacinės vertybės) vieta, tai laisvalaikio ir turizmo pramogos – tai neturi būti pamiršta. Pavyzdžiui, turizmas kai kuriose vietose yra svarbesnis vietos gyventojams nei miškininkystė. Tačiau, plyni kirtimai gali sunaikinti jų pragyvenimo šaltinį. Plyni kirtimai neduoda jokios naudos niekam.
Mes remiame tas priemones, kurių Estijos Vyriausybė imasi tam, kad apsaugoti senuosius miškus, tuo pačiu mes raginame neprarasti miško, panaikinant miškų planavimo principus, tam, kad gauti daugiau komercinės medienos – tai didelė grėsmė miško bioįvairovei. Didžioji Estijos medienos produktų dalis randa rinką mūsų šalyje.
 
Mes išreiškiame susirūpinimą tendencijomis Estijoje ir raginame atsisakyti to miško valdymo modelio, kuris naudojamas Fenoskandijoje (Skandinavija, Suomija) ir kuris ilgalaikėje perspektyvoje nuskurdina miško ekosistemas, o tai mažiau gyvybės, sveikatos ir džiaugsmo mums visiems.

Nuoširdžiai,

Lennart Daleus, „Greenpeace Nordic“ vykdantysis direktorius
 
Linda Ellegaard Nordström, pirmininkė, Gamta ir Švedijos jaunimas
 
Lotta Nummelin, „Natur och Miljö“ direktorė
 
Petra Yliportimo, Generalinė sekretorė, Suomijos Gamtos Lyga

Risto Sulkava, Suomijos Gamtos išsaugojimo asociacijos valdybos pirmininkė

ŠIANDIEN REIKIA TAVO BALSO – PASIRAŠYK IR DALINKIS!

MES PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS – Už Ramybės Laiką Gamtoje! (PETICIJA)

ATMINTINĖS:

#SOS MIESTO MEDŽIŲ ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus miesto medžių kirtimą?

#SOS MIŠKAS – ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus vykdomą ar planuojamą kirtimą (sužymėtus medžius)

Sauliaus DAMBRAUSKO žinutė visuomenei – kada NATURA 2000 teritorijose vykdomi KIRTIMAI yra neteisėti ir kokiais atvejais kviesti policiją? 2018 09 26

TAPK GYVO MIŠKO SAVANORIU – UŽPILDYK SAVANORIO ANKETĄ


Prisidėk prie miškų gynybos ir pilietinės kontrolės

Tapk SAVANORIU – užpildyk anketą.

PATREON platformoje gali nustatyti mėnesinę paramos įmoką
(nuo 1 eu ir daugiau – pagal Jūsų galimybes)

Galima TIESIOGINĖ PARAMA:
Asociacija „Gyvas miškas“
Gavėjo kodas: 304896516
Sąsk. Nr.: LT217300010156112739
Mokėjimo paskirtis: Parama

Dėkingi iki medžių viršūnių!

GYVAS MIŠKAS

#LaisvėTaiAtsakomybė #MąstymoReforma
Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valdininkų, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!

#NacionalinisSaugumasSveikaAplinka#SveikaAplinkaSveikasŽmogus
Aplinkosauga tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio, žmogaus ir tautos sveikatos sąlyga!

#KiekvienasPilietisAplinkosaugininkas​
„Ateityje žmogus galės vadintis žmogumi tik būdamas gamtosaugininku.“

(Justinas Marcinkevičius)

#PilietinėKontrolė #Budėk #MiškoSargyba #GyvybėsApsauga
#PilietiBūkBudrus #SaugokMišką #TapkPilietineŽiniasklaida

Medžių gynėjų grupės Facebook

Apginkime Lietuvos Miškus!

STOP medžių kirtimui Lietuvoje

VILNIUS:

Gelbėkime Vilniaus medžius
(www.saugokmedi.lt)

Išsaugokime ŽALIĄ Kalnų parką Vilniuje

Išsaugokime Sapiegų parką!

Diskusija dėl Reformatų skvero rekonstrukcijos

KAUNAS:

STOP kaštonų giljotinai

Kauno medžių kirtimui – STOP

Kaunas prieštarauja

Nemuno Kelias

KLAIPĖDA:

Už gyvą gamtą! Vakarų Lietuva

ŠIAULIAI:

Saugokime Šiaulių medžius!

PANEVĖŽYS:

Už Žalią Panevėžį!

ŠILUTĖ:

S.O.S. Šilutės medžiai

ARIOGALA

Ariogalos parkelis

P.S. jeigu kokia grupė ar puslapis nėra paminėti, praneškite mums info@gyvasmiskas.lt

 

 

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/tyrimas-ka-slepia-svedijos-miskininkystes-pramone-arba-kas-gresia-lietuvos-miskams">
Twitter