Kaip Gentvilas socialiniuose tinkluose audrą kėlė – miškas kenkia gamtai ir klimatui? (papildyta FB komentarais)

"Bet visų pirma, svarbiausia, racionaliai panaudoti dabar kertamą medieną, o jeigu mes norime dar didesnio ekonominio ir klimato kaitos švelninimo efekto – galima būtų padidinti Lietuvoje kirtimus 20 procentų." (Miškų Valdybos pirmininkas Gediminas Jasinevičius) Lietuvos miškai - IKEA baldams? 2018 02 08, DELFI Pasirašomas susitarimas dėl medienos klasterio Medienos pramonės klasteriui susikurti trūko tik miškų reformos pataisų  [...]

Petras Budvytis apie miškų reformą: ką gavo visuomenė ir miškai?

Miškų reforma: ką gavo visuomenė ir miškai? 2018 03 05 Petras Budvytis Miškų reforma. Visuomenė jos taip norėjo. Ir ką gavo? Kirtimų apimtis norima dar didinti. Apie plynų kirtimų sumažinimą nebėra nė kalbos - santykis 70 procentų plynų ir 30 procentų neplynų vadinamas "optimaliu", nesiruošiama nieko keisti. Saugomose teritorijose nesibodima kirtimų ne tik rankomis, bet [...]

Lietuvis mokslininkas apie miškus, emocinį foną ir plynus kirtimus

"Miškas turi (fizikinį jėgos) biolauką, stipriai įtakojantį visos šalies “emocinį foną”. Tas fonas ir apsprendžia, kaip mes jaučiamės, ką mąstom, ir kokius veiksmus atliekam. Be abejo, kiekvienas ir pats formuoja savo emocinį foną, bet visi fonai  sumuojasi į vientisą “šalies aurą”, kurioje miškų įtaka ypač stipri."  "Ne kartą teko girdėti, kad mūsų klimate floros ir faunos [...]

Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?

"Realybėje didžiuliai senieji, natūralūs Švedijos miškai buvo paversti į vienarūšes medžių plantacijas, kuriose natūralios medžių kompozicijos buvo pakeistos kitomis rūšimis.  Švediškas modelis rekomenduoja plynus kirtimus – kaip pagrindinį kirtimo metodą. Jis taipogi leidžia sistemiškai naudoti chemikalus, draskyti dirvožemį, plantacinę miškininkystę ir nevietines rūšis. Buvusi didelė lapuočių teritorija vidurinėje ir pietinėje Švedijos dalyje per pastarąjį šimtmetį beveik išnyko. Ir [...]

Medienos pramonės lobistai siaubia Estijos miškus – „medžiai kaip ir kiaulės turi duoti naudą“

„Miškai auginami su tikslu, kaip ir kiaulės auginamos tam, kad žemės ūkiui iš jų būtų naudos“ 2016 gruodžio 16 Aukos politinėms partijoms ir pažintys Aplinkos ministerijoje Pastarieji dešimt metų Estijos medienos pramonei buvo pergalingi – aukos politinėms partijoms ir pažintys Aplinkos ministerijoje padėjo sušvelninti miškininkystės įstatymą ir paversti jį draugiškesniu kirviui. Be to, planuojamas dar [...]

2018-03-20T19:03:13+00:00 2018 02 02|Kategorijos: Estija, Pradžia, Uncategorized|Žymės: , , |

Skandinaviškas miškų pseudomokslas jau Lietuvoje? (interviu, papildyta komentarais)

"Pagal atliktus tyrimus, Lietuvoje būtų galima didinti miškų naudojimą, nes iškertama tik apie pusė kasmet priaugančios medienos. Tegul neįsižeidžia gamtosaugininkai, kad prilyginsiu mišką žemės ūkio kultūroms. Kuris ūkininkas pasodinęs kultūras, nuima tik pusę derliaus?" (Valstybinių miškų urėdijos valdybos pirmininkas G.Jasinevičius) „Miškai, urėdijos – nėra fabrikai, gamyklos. Pagrindinė urėdijos funkcija – nėra prekyba mediena. Miškininkystė nėra [...]

Iš pirmų lūpų: girininkas Petras Budvytis apie tai kaip miškai tvarkomi Suomijoje, kurios pavyzdžiu seka Lietuva

"Ne girininkas, ne urėdas nustato kirtimų normą, o Lietuvos Vyriausybė. Ir visuomenė kaltina mus, miškininkus, kad jie, atsiprašau, "urodai, bebrai, vagys, kurie kerta miškus be atodairos". Ar čia miškininkai kalti?" (Petras Budvytis) IŠ PIRMŲ LŪPŲ: KAIP MIŠKAI TVARKOMI SUOMIJOJE Telšių Urėdijos (jau buvęs) girininkas Petras Budvytis (miškuose išdirbęs 35 metus, protestuodamas prieš tokią reformą išėjo [...]

Miškų reforma Estijoje – Indrek Vainu pranešimas „viskas dėl pinigų, didelių pinigų“

"Dabar sistema yra tokia centralizuota, kad jie patys vykdo tyrimus, planus, jie daro kirtimus ir patikrinimus. Taigi, įsivaizduokit tokią sistemą, kai vienas skyrius pažeidžia įstatymą, kitas skyrius tame pačiame pastate išrašo baudą. Bėgant metams jie sumažino apribojimus kirtimų teritorijoms nuo 3 hektarų iki 7 hektarų plyniems kirtimams, bet kas yra leidžiama, tai nusipirkus didelį miško [...]

Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams

Lietuva diegia skandinavišką miškų valdymo modelį. Tokį patį jau įdiegė Latvija ir Estija. Žemiau, rasite  Švedijos ir Suomijos aplinkosaugos organizacijų įspėjamąjį laišką skirtą Estijai, kuriame jie išreiškė susirūpinimą tendencijomis Estijoje ir ragino atsisakyti liberalaus miško valdymo modelio, kuris naudojamas Fenoskandijoje (Skandinavija, Suomija) dėl didelės žalos miškams ir jų ekosistemoms, vietos gyventojams ir kraštovaizdžiui. Estijoje centralizuotas [...]

Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą

„Kai studijavau miškininkystę, senieji profesoriai mokė: „Mišką reikia kirsti taip, kad jis to nepajustų“. Tai – profesoriaus Algirdo Matulionio, miškininkystės mokslo pradininko žodžiai. Dabar šiuos žodžius miškininkai pamiršo.“ (...) Jeigu būtų atsisakyta plynų kirtimų arba bent jau jų mastas sumažintas perpus, didesnių problemų Lietuvoje nebeliktų. Kuo mes išsiskiriame iš Vakarų Europos? Natūraliu kraštovaizdžiu. Ir miškai yra [...]

2018-08-15T15:31:36+00:00 2017 10 31|Kategorijos: Globaliai, Miškas, Pradžia, Uncategorized|Žymės: , , |

Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona

"Fotoalbume „Neregėta Lietuva“ šiandien matytume žaizdotą Lietuvą." (...)  "... jei žiūrėtume laikotarpį nuo Miškų ūkio ministerijos panaikinimo iki šių dienų, tai daugybė Miškų įstatymo pataisų, priiminėtų visuose seimuose, menkino miškų vaidmenį, jų įtaką, svorį ir panašiai. Manau, dėl pramonės įtakos, nes miškai – didžiulis turtas." (trečiosios, ketvirtosios ir penktosios vyriausybių miškų pramonės ministras Jonas Rimantas [...]

2018-03-31T10:19:35+00:00 2017 10 14|Kategorijos: Miškas, Pradžia, Uncategorized|Žymės: |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/tag/plyni-kirtimai/page/3">
Twitter