Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035 – miško pramonė naikina laukinę gamtą

"Švedijos miškų modelis apima - plynus kirtimus kaip pagrindinį kirtimo metodą, dirvožemio skarifikaciją, sistemingą cheminių medžiagų naudojimą, plantacijų sodinimą ir nevietinių rūšių naudojimą. (...) Šiandien Švedija įeina į paskutinį miškų ekologijos transformacijos etapą dėl to, kad plynai iškertame miškus, kurie niekada nėra kirsti plynai... ir visa miško žemė paverčiama plantacijomis, pagrinde - monokultūromis." Senieji Švedijos miškai [...]

Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?

"Niekur nėra pramoninių medžių plantacijų, kurios iš tiesų būtų tvarios, kaip nėra tvari ir plynųjų kirtimų praktika. (...) Ilgalaikis Švedijos vyriausybės tikslas yra leisti visus neapsaugotus miškus pakeisti medžio plantacijomis ir kai tai bus padaryta Švedijoje - pereiti į kitas šalis. Švedijoje vyriausybė tame suvaidino itin svarbų vaidmenį, t.y. sąmoningai pritarė pramonės interesams, kurie tradiciškai turėjo galingą [...]

2018-03-20T19:11:25+00:00 2018 02 17|Kategorijos: Pradžia, Švedija, Uncategorized|Žymės: , , |

Estijos miškai kertami greičiau nei auga, o ministerijose dirba medienos pramonininkai (interviu)

"Pirmiausia, jie atsikratė miškininkų (1997). Tada jie centralizavo miško valdymą (maždaug 2000). Tada jie išmontavo aplinkosaugą kontroliuojančias agentūras, jas centralizuodami (2009). Buvo įsteigta visus valstybinius Estijos miškus kontroliuojantis valdymo centras RMK. Tuom viskas jau ir buvo kaip paruošta. Buvo dar bandoma PRIVATIZUOTI valstybinę miško valdymo kompaniją (2011 m.), tačiau nesėkmingai." Estijoje įsibėgėja pilietinis judėjimas už miškus [...]

2018-03-20T19:02:31+00:00 2018 02 15|Kategorijos: Apie reformą, Estija, Pradžia, Uncategorized|Žymės: , , |

MIŠKŲ REFORMA: tai ko jums nepasakoja žiniasklaida. Informacinis koncentratas

 “Valstybiniai miškai priklauso visiems Lietuvos piliečiams, o ne korporacijoms!” (…) „Tuo, kas prastūmė šitą reformą iki Seimo, mano galva, turėtų susidomėti Valstybės saugumo departamentas (VSD)“ (signatarė Birutė Valionytė)   „Miškai, urėdijos – nėra fabrikai, gamyklos. Pagrindinė urėdijos funkcija – nėra prekyba mediena. Miškininkystė nėra biznis. Nėra produktas. Urėdija negali bankrutuoti, nes ne biznis jai esmė. Ji [...]

Šokiruojantys ornitologų duomenys: kodėl Estijos miškai praranda 60 000 paukščių porų per metus?

Estijos miškų valdymo modelis orientuotas į trumpalaikę naudą 2017 m. Sausio 18 d. Estijos Ornitologai teigia, jog dėl neatsakingo ir intensyvaus jų šalyje įdiegto skandinaviško miškų valdymo modelio - kiekvienais metais netenkama 60 000 tūkstančių paukščių porų. Estija, 2013 gegužė Estijos pilietinis judėjimas už miškus (EMA) ir įvairios visuomeninės, gamtosauginės grupės spaudžia valstybę [...]

2018-03-20T19:00:27+00:00 2017 12 14|Kategorijos: Estija, Pradžia, Uncategorized|Žymės: , , |

Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams

Lietuva diegia skandinavišką miškų valdymo modelį. Tokį patį jau įdiegė Latvija ir Estija. Žemiau, rasite  Švedijos ir Suomijos aplinkosaugos organizacijų įspėjamąjį laišką skirtą Estijai, kuriame jie išreiškė susirūpinimą tendencijomis Estijoje ir ragino atsisakyti liberalaus miško valdymo modelio, kuris naudojamas Fenoskandijoje (Skandinavija, Suomija) dėl didelės žalos miškams ir jų ekosistemoms, vietos gyventojams ir kraštovaizdžiui. Estijoje centralizuotas [...]

Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą

„Kai studijavau miškininkystę, senieji profesoriai mokė: „Mišką reikia kirsti taip, kad jis to nepajustų“. Tai – profesoriaus Algirdo Matulionio, miškininkystės mokslo pradininko žodžiai. Dabar šiuos žodžius miškininkai pamiršo.“ (...) Jeigu būtų atsisakyta plynų kirtimų arba bent jau jų mastas sumažintas perpus, didesnių problemų Lietuvoje nebeliktų. Kuo mes išsiskiriame iš Vakarų Europos? Natūraliu kraštovaizdžiu. Ir miškai yra [...]

2018-03-31T10:22:08+00:00 2017 10 31|Kategorijos: Globaliai, Miškas, Pradžia, Uncategorized|Žymės: , , |

Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai

"Sengirės yra idealios saugomos teritorijos, jose vyksta tik natūralūs procesai, todėl visiškai nereikalingas žmogaus įsikišimas ir gamtotvarka. Lyginant sengires su dabartiniais miškais galima nustatyti, ko trūksta dabartiniuose ūkiniuose ar saugomų teritorijų miškuose. Daugelis saugomų rūšių nyksta dabartiniuose miškuose, nes iš jų buvo pašalinti elementai, kurie reikalingi toms rūšims egzistuoti." Ketvirtadalis pasaulio miškų – pirmapradžiai 2011 lapkričio [...]

2017-12-17T12:11:27+00:00 2017 10 18|Kategorijos: Gyvas Miškas ABC, Miškas, Pradžia, Uncategorized|Žymės: , , |

Kokią įtaką miškui daro intensyvūs kirtimai arba kodėl Lietuvoje nyks grybai?

"Didžioji dalis mūsų miškų nėra natūralūs, jie formuoti taip, kad atitiktų žmogaus poreikius – augintų kuo daugiau kokybiškos ir pramonei reikalingos žaliavos. Atvirų vietų ir miško pakraščių bei jaunų medynų rūšių daugėja, miško glūdumos ir brandžių miškų organizmų įvairovė nyksta. Tyrimų, kuriuose būtų įvertintas miškų naudojimo poveikis biologinei įvairovei, Lietuvoje nėra. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta [...]

2017-11-28T21:51:01+00:00 2017 10 17|Kategorijos: Miškas|Žymės: |

Gyvo Miško ABC: Biologinė įvairovė Žemėje (bioįvairovė)

Biologinė įvairovė (arba bioįvairovė) – organizmų rūšių visuma ir įvairovė ekosistemoje ar ekosistemų kompleksuose, taip pat genetinė rūšies vidaus, pačių ekosistemų ir tarprūšinių santykių įvairovė. Dabartiniai duomenys rodo, jog Žemėje esanti organizmų rūšių įvairovė nyksta nuo 100 iki 1000 kartų greičiau nei pastebima iš fosilinių radinių. Bioįvairovė skirtingose planetos vietose skiriasi: didžiausia drėgnuosiuose atogrąžų miškuose [...]

2017-11-28T22:39:07+00:00 2017 10 17|Kategorijos: Gyvas Miškas ABC, Miškas, Pradžia|Žymės: |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/tag/bioivairove">
Twitter