"Su „Anykščių šileliu“ prabėgo ilgas mano paties gyvenimo tarpsnis. Kitados po mano „profesorinės“ viešos paskaitos dukra Tautvydė pasakė: „Įsivaizduokit namus, kur nuo ryto iki vakaro skaitomas „Anykščių šilelis“, ir suprasit, kaip mes gyvenam.“ Dabar jau taip nebegalėčiau. Reikia turėti pakankamai švento (čia ne metafora, nemoku kitaip pasakyti) laiko, laiko, kuris yra skirtas tik Baranauskui. Vien išmokti poemą reikia kokių [...]