Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?

„Niekur nėra pramoninių medžių plantacijų, kurios iš tiesų būtų tvarios, kaip nėra tvari ir plynųjų kirtimų praktika. (…) Ilgalaikis Švedijos vyriausybės tikslas yra leisti visus neapsaugotus miškus pakeisti medžio plantacijomis ir kai tai bus padaryta Švedijoje – pereiti į kitas šalis. Švedijoje vyriausybė tame suvaidino itin svarbų vaidmenį, t.y. sąmoningai pritarė pramonės interesams, kurie tradiciškai turėjo galingą poziciją nustatant šalies fiskalinę politiką. Ekologiniai, socialiniai, estetiniai ir kultūriniai miškų aspektai buvo susieti su smulkiais, didelių korporacijų finansiniais interesais, kurie ilgalaikėje perspektyvoje sunaikins mišką ir ne tik.“

„…atrodo, kad ilgalaikis vyriausybės tikslas yra leisti visus neapsaugotus miškus pakeisti medžio plantacijomis ir kai tai bus padaryta Švedijoje – pereiti į kitas šalis.“

Medienos pramonės verslas: vietoj natūralių miškų – medžių „fermos“

Nuo 1950 metų, apie 60% „produktyvios miškų žemės“ buvo plynai išpjauta ir paversta į medžių plantacijas. Daugiau nei pusė Švedijos medienai skirtų miškų (60%)  yra mažiau nei 60 metų (išskyrus saugojamus miškus).

Rezultatas – fragmentuotas, plynų kirtimų išskaidytas kraštovaizdis ir skirtingo amžiaus medžiai. Miškai su natūraliu įvairių amžiaus grupių, dydžių ir rūšių medžių mišiniu dažniausiai dažniausiai pakeičiami vienodo amžiaus vienarūšiais, dažniausiai eglių, pušų ar nevietinių rūšių medynais.

Iš Europos ar Šiaurės Amerikos kultivuojamų plantacijų, siekiant išgauti daugiau medienos, įvežamos naujos augalų sėklos. Spygliuočiai išstumia lapuočių rūšis.

Natūrali žemė, pievos, turinčios ilgą istorinį tęstinumą ir didelį vietinių rūšių turtingumą, pvz. vabzdžių, paukščių ir augalų, taip pat buvo paverstos medžių plantacijomis, kurios keičia miškų kaip įtvirtintą biologinės įvairovės turtingų buveinių statusą be daugelio medžių. Ganyklos ir apleistos žemės ūkio naudmenos taip pat buvo paverčiamos medžių plantacijomis.

Daugybė medžių plantacijų dar nėra pribrendę derliaus nuėmimui, tad siekiant patenkinti medienos pramonės produkcijos poreikį, imama kirsti likusius neapsaugotus miškus. 2013 metais oficialiai kirtimui buvo patvirtinta 240 000 ha produktyvaus miško (iš esamų 23 milijonų ha), kai tuo tarpu tik 10 000 ha miško yra suteikta formali apsauga [8]. Disbalansas čia nesibaigia. Apskritai, trečdalis visų kirtimų neatitinka Švedijos miškų įstatymo pagrindinių ir bendrųjų aplinkosaugos reikalavimų [9].

Yra labai didžiulis skirtumas tarp natūralių miško ekosistemų ir pramoninių medžių plantacijų. Tačiau plačiai taikytame JT GAO „miško“ apibrėžime nėra aiškiai atskirtos: abi panašios išvaizda (abiem būdingas medžių augimas), tačiau yra prieštaringi žemės naudojimo būdai.

Klasifikuojant natūralias miško ekosistemas ir pramonines medienos monokultūras kaip „miškus“ – didžiuliai pramoninio masto žemės paviršiaus konvertavimai, masinis natūralių gamtos buveinių ir biologinės įvairovės praradimas – gali tęstis ilgai ir būti nepastebėtas nepriklausomai nuo šalies ar regiono.

Skandinavijos šalys jau ilgą laiką turi finansinę priklausomybę nuo medienos pramonės ir yra išskirtinai linkę pabloginti miško ekosistemas, o viena jų – su ypač prasta perspektyva – Švedija.

Švedijos miškai ir medžių plantacijos sudaro mažiau nei 1% pasaulio medienos, tačiau pagamina apie 5% visų medienos produktų, naudojamų visame pasaulyje. Kaip tai gali būti įmanoma? Atsakymas grindžiamas destrukciniu medienos gamybos metodu, vadinamu „Švedijos miškininkystės modeliu“, kuris šiuo metu yra skatinamas ir populiarinimas visame pasaulyje kaip „tvarios“ pramonės pavyzdys.

Švedija apibrėžia „produktyvią miško žemę“ išskirtinai medienos pramonės terminais (kubiniai metrai / viename ha per metus).

Į pietus nuo Norrbotten apskrities. Po plynų kirtimų, prieš sodinant plantacijas – miško žemė skarifikuojama. Plyni kirtimai – yra pagrindinis miško kirtimo metodas Švedijoje. Foto: Björn Mildh

Yra visiškai akivaizdu, kad miškų pavertimas medžių plantacijoms – naikina bioįvairovę (paukščiai, gyvūnai, augalai, vabzdžių rūšys, ištisos ekosistemos ir t.t.).

Fragmentuotas kraštovaizdis ir maži natūralių miškų plotai negali palaikyti gyvybingų sąlygų vietinėms gyvybės rūšims.

Daugiau kaip 1800 miško augalų ir gyvūnų yra raudoname Švedijos sąraše – kurie beveik išnyko arba jiems yra grėsmė išnykti.

Neliečiamuose miškuose medžiai gali senėti ilgai ir mirti natūralia mirtimi. Švedijoje Škotiška Pušis (Pinus sylvestris) gali gyventi 700 metų ir daugiau, o Norvegiška Eglė (Picea abies) gali pasiekti 500- 600 senumo amžių ir daugiau. Tuo tarpu valdomose plantacijose medžiai niekada nepasieks tokio amžiaus ir jie bus išpjaunami 60 -90 metais, jiems dar nepasiekus brandos.

Senuose miškuose negyvi medžiai paprastai lieka ten, kur jie yra. Jie tampa buveine daugybei gyvybės rūšių. Mirusieji medžiai, ypač šiurkščiavilnės medienos nuolaužos, yra svarbi įvairių rūšių organizmų, įskaitant grybus, kerpius, samanos, vabzdžius, paukščius ir mažesnius žinduolius, buveinė.

Tikslinis miškų pakeitimas medžių plantacijomis, vietoj to, kad leisti jiems natūraliai regeneruotis po plynų kirtimų,  taip pat mažina dirvožemio derlingumą, ypač maistinių medžiagų kiekį ir drėgmės sulaikymo pajėgumus, o tai mažina ilgalaikį žemės našumą.

Šio proceso metu, dirvožemis yra sutankinamas, keičiama jo struktūra, didėja rūgštingumas ir erozija. Su medžių plantacijomis keičiasi mikroklimatas, o tai silpnina ekologinį atsparumą ekstremalioms klimato ir aplinkos pokyčiams.

Mono plantacijos, sudarytos iš vienos rūšies medžių, yra labiausiai pažeidžiamos žalai: ligoms, vabzdžių atakoms, vėjui, sausrai ir ugniai. Natūraliai regeneruoti ar atsikūrę miškai su vietos vietinėmis augalų rūšimis yra labiau atsparesni ir paprastai teikia daugiau ekosisteminių funkcijų.

Nesvarbu kaip dažnai nuvalkiojami tvarumo teiginiai, galutinis „Švediškos Miškininkystės Modelio“ tikslas yra paversti miškus plantacijomis, tam, kad išgauti daugiau medienos.

Visas šis nenatūralus procesas apima: mechanizuotą plyną kirtimą, persodinimą, retinimą, tręšimą ir t.t.

Švedijos vyriausybė ir medienos industrija naudoja „Bio-ekonomikos“ sąvoką klimato švelninimo strategijose tam, kad įteisinti dar intensyvesnę medienos naudojimo politiką, kuri apima miškų konvertavimą į plantacijas.

Jų intensija – didinti biomasės produkciją ir ja pakeisti iškastinio kuro energiją ir produktus iš atsinaujinančių šaltinių.

Neteikiamas joks dėmesys dideliam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui išmetimui iš dirvožemio ir biomasės, ypač durpinės žemės, po plyno miško iškirtimo, prieš įkuriant plantacijas.

Propaguodama tokią „bio-ekonomiką“ Švedijos valdžia siunčia klaidingą signalą ir toks „biznis kaip visada“ negali toliau tęstis. Šiuolaikinė visuomenė, industrializacijos ir globalizacijos dėka, jau peržengė visas planetos ribas.

Ką reiktų padaryti nedelsiant, tai garantuoti absoliučią apsaugą visiems likusiems, santykinai „neskaldytiems“ ir didelės saugomos vertės miškams (mažiausiai 20% visų Švedijos miškų turi apsaugoti, dabar tik 5%).

Kai kurie žymūs mokslininkai reikalauja apsaugoti ir atkurti mažiausiai 50% visų žemių ir vandenynų, tam, kad būtų pasiekti dabartiniai gyvybės rūšių išsaugojimo tikslai.

Tuo tarpu Švedijos medienos ir biomasės industrija, nori plėstis globaliai ir įvesti naujus produktus (kurių, galbūt, niekam nereikia). Dėl intensyvios miškininkystės Švedijoje, daugelis miškų jau buvo paversti plantacijomis, reikės dar daugiau žemių ir jos bus ieškoma užsienyje.

SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

SKAITYTI PLAČIAU: Korporacijos supirkinėja pasaulį?

Vyriausybė planuoja sukurti „žalią“ prekybinį ženklą, reklaminę platformą: „Švedija – Sukurta Miškų“ (Sweden – Developed by Forests), kuriuo bus siekiama prisidėti prie pasaulinės „tvarios plėtros“ ir didinti „tvarios“ Švedijos medienos paklausą, inovacijas, produktus ir paslaugas.

Šie tikslai būtų pagirtini, jeigu iš tiesų būtų susitelkiama ties tikra tvaria plėtra, tačiau tikrasis tikslas būtų padidinti, medienos gamybą ir vartojimą, energijos tiekimą ir pramonės konkurencingumą.

Investicijos į industrines medžių plantacijas besivystančiose šalyse, ypač kartu su sparčiai augančioms įvežtinėms medžių rūšimis, tampa vis labiau paplitusiu reiškiniu. Augančios Kinijos, Indijos, Vietnamo, Pietų Afrikos ir Brazilijos, taip pat Šiaurės Afrikos šalių ekonomikos yra svarbios Švedijos eksporto vartojimo rinkos.

Švedų – Suomių celiuliozės ir popieriaus bendrovė „Stora Enso“ jau aktyviai veikia Brazilijoje, Urugvajuje Kinijoje ir buvo smarkiai kritikuojama dėl savo veiklos: įkūriant ekologiškai nestabilias medžių plantacijas, dėl vietos bendruomenių teisių į žemę nepaisymo. Indijoje ji buvo kaltinama blogomis darbo sąlygomis darbuotojams, Pakistane išnaudojo vaikų darbą.

Švedijos tarptautinės baldų kompanijos „IKEA“, „Swedwood“ dukterinė įmonė jau keletą metų buvo kaltinama itin senų ir didelės vertės saugomų miškų kirtimu Karelijoje, Rusijoje.

SKAITYTI PLAČIAU: IKEA skandalas: Rusijos Karelijos miškuose iškirto 600 metų senumo medžius

SKAITYTI PLAČIAU: Kaip Ikea ir Harvardas įsipainiojo į korumpuotą žemės sandorį Rumunijoje

Afrikoje, Švedijos vyriausybė, per savo vystymo bendradarbiavimo agentūrą SIDA, padėjo finansuoti didžiulį medienos plantacijos projektą Mozambike. Švedijoje įsikūrusio Visuotinio solidarumo miškų fondo (GSFF) dukterinė įmonė Chikweti pradėjo kurti medžių plantacijas Mozambiko provincijoje Niassos provincijoje. Sunaikinta natūrali gamtinė augmenija, bioįvairovės ir žemės degradacija.

Vietiniai žmonės neteko priėjimo prie savo žemės,  kas neigiamai paveikė jų išgyvenimo sąlygas, o plantacijos sukėlė vandens taršą ir trūkumą. Vietos gyventojams buvo siūlomi laikini, menkai apmokami darbai.

2014 m Norvegijos bendrovė Green Resources AS (GR) ir GSFF pasirašė susitarimą, kuriame GR perėmė GSFF nuomos sutartį Mozambike. 2015-2016 m. 65% GR plantacijų buvo sugadinta ugnimi (3 077 ha, Tanzanijoje, Ugandoje ir Mozambike), daugiau kaip 90%  žalos buvo patirta vykdant Mozambiko operacijas.

Apskritai, vienodo amžiaus medžių plantacijos, kurias sudaro vienarūšiai medžiai yra labiau linkę degti.  Eukaliptas ir pušys turi lakiosios alyvos, kas gali padidinti gaisrų dažnį ir sunkumą. 2017 metų sausį-vasarį Čilėje buvo kovojama su aibę gaisrų miškuose, kurie paveikė didžiausią plotą savo istorijoje. Iki 2017 m vasario pradžios,  sudegęs plotas jau viršijo 500.000 ha, buvo sunaikinti keli vietiniai kaimai, stipriai nukentėjo vietinė gyvūnija.

Vietiniai judėjimai kaltino medienos kampanijas, kurios daugiau kaip 3 milijonus hektarų užsėjo nevietinėmis pušimis ir eukaliptais, ką 40 metų subsidijavo ir pati Čilės vyriausybė.

Švedija negali būti tiesiogiai atsakinga už šiuos niokojančius laukinius gaisrus, tačiau tai yra akivaizdžios pramoninio medienos plantacijų modelio pasekmės.

Švedijai priklausanti JCE grupė turi dideles operacijas Čilėje, įskaitant dvi lentpjūves, iš kurių vienoje, kaip pranešama, bendrovė pagamina 350.000 kubinių metrų medienos drožlių per metus, naudodama iš vietinių plantacijų savininkų nupirktus rąstus.

Be to, Švedija yra didžiausia medienos gamybos įrangos, taip pat celiuliozės ir popieriaus gamyklos mašinų eksportuotoja, iš to šalies verslas ir Švedijos vyriausybė gauna didelę finansinę naudą. Štai keletas susijusių pavadinimų: „Husqvarna“ (parduoda grandininius pjūklus Brazilijoje, Indonezijoje, Australijoje, Pietų Afrikoje ir kt.), Tetra Pak (perdirbimo ir pakavimo įmonė), Rottne (medienos ruošos technika), Bracke Forest (medienos ruošos technika), Bruks (birių medžiagų tiekėjas tvarkymo pramonei), „Eco Log“ (medienos ruošos mašina) ir „Jonsered“ (krautuvai ir pakrovimo kranai). Tačiau šiuo atžvilgiu Švedija nėra vienintelė šioje srityje – Suomija irgi sudaro didelę konkurenciją šiame sektoriuje.

SKAITYTI PLAČIAU: Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?

SKAITYTI PLAČIAU: Kaip IKEA kompromitavo Lietuvos miškininkus

Sibiro kėkštas ((Perioreal Influence) gali būti laikomas svarbia indikacine rūšimi, nes jo išgyvenimas priklauso nuo senųjų eglių miškų (buveinės reikalavimai).  Foto: Gunilla Falk

Ataskaitose – plantacijos ir miškas vienas ir tas pats

Be medienos gamybos, pramoninės medžio plantacijos jokiu būdu nepakeičia natūralios miško ekosistemos pranašumų.

MŽŪO (Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija) paskelbtoje pasaulio miško išteklių statistikoje „Miškų išteklių įvertinimas“ (FRA2015), įtraukia miškus ir plantacijas kaip „miško teritoriją“.

MŽŪO faktiškai kompensuoja tikrųjų miškų plotą, kurie buvo išnaikinti dėl vienų ar kitų priežasčių,  prieš naujųjų medžių plantacijų plotą, kuris dažnai viršija pirmąjį.

Tai sukuria iliuzija, kad padidėjo „miškų danga“ ar sumažėjo miškų naikinimas, kad būtų paremti teiginiai apie vadinamus sėkmingus REDD + projektus.

Nors MŽŪO analizė gali pasirodyti įtikinanti popieriuje, realybėje – patiriami didžiuliai ekologiškai produktyvaus miško ir biologinės įvairovės nuostoliai, tai neigiamai paveikia vietines bendruomenes, vandens išteklius ir klimatą.

Dėl to gali būti leidžiama tęsti didelius žemės dangos pokyčius, susijusius su naujų medžių plantacijų sodinimu žemėje, tuo pat metu blogėjant miško ekosistemoms ir vietos bendruomenių gyvenimo kokybei.

FSC sertifikatas – tvarumo imitacija

Dar viena Švedijos problema yra Miškotvarkos tarybos (FSC) sertifikavimo schema, kuri tariamai  yra „atsakinga už tvarumą“, užsiimant miškų kirtimu. Pagal FSC standartą miškai gali būti paverčiami medžių plantacijomis, naudojant plynus kirtimus kirtimus, dirvožemio skardinimą (cheminį) ir cheminį tręšimą. Visos didžiosios medienos kompanijos Švedijoje yra sertifikuotos pagal FSC, bet kiekvienais metais fiksuojami incidentai, kai aukštos saugomos vertės miškai yra plynai iškertami ir naudojama žalingoji „miško ūkio“ praktika, pažeidžianti net ir tuos pačius silpnus Švedijos FSC standarto kriterijus.

FSC – medžių plantacijų sertifikavimo praktika turi būti sustabdyta!

Atitinkamoms įmonėms nėra jokių pasekmių, išskyrus, geriausiu atveju, pagrindinius arba neesminius korekcinių veiksmų prašymus (KVR) iš sertifikavimo įstaigos (CB), kuri atlieka FSC vardu atliekamą auditą, o galiausiai ir jie yra atšaukiami.

Kadangi CB apmoka bendrovės, kurias jos audituoja, jos negali veikti nešališkai. Nepaisant šių daugybės trūkumų, Švedijos vyriausybė vis dar tikisi, jog FSC sertifikuotos medienos bendrovės imsis atitinkamų priemonių, kad savanoriškai apsaugotų miško teritorijas.

Šiandien dėl daugelio aplinkosaugos problemų, susijusių su medienos pramone Švedijoje, galima kaltinti „FSC“ sertifikuotų bendrovių „savireguliacijos“ praktiką.

Per beveik 20 metų Švedijoje FSC sertifikatas suformavo iliuzinį įvaizdį, kad šalies miškai (ir medžių plantacijos) yra atsakingai valdomi, o didelės vertės miškai yra saugojami. Šiuo metu tai naudojama kaip „žalias smegenų plovimas“ naujų medžių plantacijų projektų diegimui visame pasaulyje.

SKAITYTI PLAČIAU: Naujas medienos pramonės verslas: GMO medžių plantacijos

Monokultūrinės plantacijos

Viršuje: Švedija – buvo taiga, dabar – eglių plantacija. Apačioje: Kombodža – buvo atogrąžos, dabar – fikusų plantacijos

Monokultūrinis miškas Pietų Afrikoje

Medžių ferma: medžiai hibridai – 9 metrai per 5 metus! www.treeplantation.com/hybrid-poplar.html

Urugvajaus medžių fermos

Plantacijos nėra miškas! Dešimtys milijonų industrinių, greitai augančių monokultūrinių plantacijų (eukaliptai akacijos, fikusai) yra įskaičiuojami kaip miškai šalių miškų statistikoje.

Gyvas miškas

Švedijoje vyriausybė tame suvaidino itin svarbų vaidmenį, t.y. sąmoningai pritarė pramonės interesams, kurie tradiciškai turėjo galingą poziciją nustatant šalies fiskalinę politiką. Medienos pramonė aktyviai priešinosi tvaresnės medienos gamybos modeliui, pagrįstu „nuolatiniu dangos mišku“, kuriame naudojama selektyvi medienos ruoša, nes mano, kad tai sukelia nepatogumų ir vyriausybė nusileido šiai pozicijai. Ekologiniai, socialiniai, estetiniai ir kultūriniai miškų aspektai buvo susieti su smulkiais didelių korporacijų finansiniais interesais, kurie ilgalaikėje perspektyvoje nėra tvarūs.

Niekur nėra pramoninių medžių plantacijų, kurios iš tiesų būtų tvarios, kaip nėra tvari ir plynųjų kirtimų praktika.

Plyni kirtimai – pagrindinis kirtimų metodas. Vaizdas iš satelito, Švedija

Tačiau net jei Švedija yra JT biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) šalis ir įsipareigojo iki 2020 m. gerokai sumažinti miškų biologinės įvairovės nykimą – tai nebus pasiekta dėl politinės valios trūkumo. Vietoj to, atrodo, kad ilgalaikis vyriausybės tikslas yra leisti visus neapsaugotus miškus pakeisti medžio plantacijomis ir kai tai bus padaryta Švedijoje – pereiti į kitas šalis.

Neginčytina, kad Švedijos egzistuojančios „medienos žemės“ vienu metu negalės išsaugoti biologinę įvairovę, sušvelninti klimato pokyčius ir kartu padidinti medienos gamybą. Nors vyriausybės pareigūnai gali tikėti, kad jų griežtai susistemintas mąstymas,  žinios bei miško valdymo sistema, pagrįsta pramoninio medžio plantacijų modeliu, bus įkvėpimas globaliam tvaraus vystymosi darbui [55], jo neišvengiamos neigiamos pasekmės yra akivaizdžios visiems, išskyrus jiems patiems.

Siekdami trumpalaikio pelno, jie į pavojų stato visus pasaulio miškųs, kurie yra svarbūs mūsų pačių išgyvenimui ir tai skubiai reikalauja didesnės miškų apsaugos nuo besaikio ir parazitinio kapitalizmo godumo.

Reziumuojant, yra daugybė priežasčių kodėl MŽŪO turi skubiai priimti naujus apibrėžimus, įvedant tikslią terminologiją, kad būtų galima atskirti medžių plantacijas nuo miškų. Mūsų visų ateitis priklauso nuo veikiančių miško ekosistemų, būtina nustoti plėtoti medžių plantacijas ir laiko mes turime nedaug.

 

Amanda Tas, „Apsaugok Mišką“, Švedija (Skydda skogen), amanda.tas@skyddaskogen.se

Amanda Tai – Aplinkos Mokslų magistrė,  specializuojasi gamtos išsaugojimo biologijos srityje. Per pastaruosius 15 metų ji dirbo su įvairiais aplinkosaugos ir išsaugojimo projektais Europoje, Afrikoje ir Pietryčių Azijoje.

Šaltinis: The Swedish experience: Shrinking forests – Expanding tree plantations

Švedijos miškų aktyvistai apie tai kas vyksta Švedijoje (video):

„Gink Mišką nuo besaikio godumo…  saugok jį savo vaikams ir vaikų vaikams, mes neturime teisės išnaikinti nei vienos gyvybės rūšies, gink mišką, kuriame gali laisvai kvėpuoti ir leisti sau būti laukiniu… jie prievartauja gamtą ir tai vadina ekonominiu augimu… „

Švedijos miškai iš paukščio skrydžio (video)

Plyni kirtimai Švedijoje:

Långträskberget (Sveaskog, FSC) from Bjorn Olin on Vimeo.

Autorės naudoti šaltiniai: 

Beland Lindahl, K., Sténs, A., Sandström, C., Johansson, J., Lidskog, R., Ranius, T. & Roberge, J.-M. (2015). The Swedish forestry model: More of everything? Forest Policy and Economics; http://dx.doi.org/10.1016/j.forpol.2015.10.012

Read more about the boreal forest and the climate here: http://klimatetochskogen.nu/en/

Watch film clips:

Statement by the Director General, Swedish Forest Agency – short film produced by Björn Olin: https://vimeo.com/164577187

A large clear-cut in the north of Sweden – short film produced by Björn Olin: https://vimeo.com/184095633

REFERENCES

[1] The Government of Sweden (2016). Internationella skogsfrågor – Underlagsrapport från arbetsgrupp 4 inom nationellt skogsprogram (only in Swedish); http://www.regeringen.se/4a6128/contentassets/0b71b3ef7dbf49dab19bf7a15a8da07c/4_slutligbak.pdf

[2] Swedish Forest Agency (2014). Swedish Statistical Yearbook of Forestry 2014http://www.skogsstyrelsen.se/Global/myndigheten/Statistik/Skogsstatistisk%20%C3%A5rsbok/01.%20Hela%202014%20-%20Entire%202014/Skogsstatistiska%20%C3%A5rsboken%202014%20(hela).pdf

[3] Larsson, A. (2011). Tillståndet i skogen – rödlistade arter i ett nordiskt perspektiv. Report 9. Swedish Species Information Center SLU, Uppsala: http://www.artdatabanken.se/media/2258/tillstaandet-i-skogen.pdf 

[4] The Swedish National Forest Inventory (2016). Table 3.2 – Produktiv skogsmarksareal efter År, Län, Tabellinnehåll och Åldersklass. SLU: http://skogsstatistik.slu.se/pxweb/sv/OffStat/OffStat__ProduktivSkogsmark__Areal/Tabell32.px/table/tableViewLayout2/?rxid=221f3f1d-67b5-479e-afed-a531e50ec9d0

[5] Eriksson, O. & Cousins, S. A. (2014). Historical Landscape Perspectives on Grasslands in Sweden and the Baltic Region. Land 2014, 3, 300-321;doi:10.3390/land3010300; www.mdpi.com/2073-445X/3/1/300/pdf

[6] Beland Lindahl, K., Sténs, A., Sandström, C., Johansson, J., Lidskog, R., Ranius, T. & Roberge, J.-M. (2015). The Swedish forestry model: More of everything? Forest Policy and Economics; http://dx.doi.org/10.1016/j.forpol.2015.10.012

[7] Swedish Forest Agency (2014). Swedish Statistical Yearbook of Forestry 2014http://www.skogsstyrelsen.se/Global/myndigheten/Statistik/Skogsstatistisk%20%C3%A5rsbok/01.%20Hela%202014%20-%20Entire%202014/Skogsstatistiska%20%C3%A5rsboken%202014%20(hela).pdf

[8]  Swedish Environmental Protection Agency (2013). Naturvårdsverkets årsredovisning 2013  (only in Swedish); http://www.naturvardsverket.se/Documents/publikationer6400/978-91-620-8692-3.pdf?pid=11733

[9] Swedish Forest Agency (11-04-2011). Gemensamma insatser krävs för bra miljöhänsynhttp://www.skogsstyrelsen.se/Myndigheten/Press-och-information/Pressmeddelanden/Gemensamma-insatser-kravs-for-bra-miljohansyn/; Table 6.26: Miljöhänsyn vid avverkning i relation till LITlagkrav vid taxering, gäller föryngringsavverkningar genomförda 2007/2008-2009/2010.

[10] Larsson, A. (2011). Tillståndet i skogen – rödlistade arter i ett nordiskt perspektiv. Report  9. Swedish Species Information Center SLU, Uppsala: http://www.artdatabanken.se/media/2258/tillstaandet-i-skogen.pdf

[11] Liao, C., Luo, Y., Fang, C., Chen, J. & Li, B. (2012). The effects of plantation practice on soil properties based on the comparison between natural and planted forests: a meta-analysis. Global Ecology and Biogeography, 21: 318–327. doi: 10.1111/j.1466-8238.2011.00690.x; http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1466-8238.2011.00690.x/pdf

[12] Bernhold, A. (2008). Management of Pinus sylvestris stands infected by Gremmeniella abietina Ph.D. thesis, Sveriges Lantbruksuniversitet; http://pub.epsilon.slu.se/1732/

[13] Holm, S. O. (2015). A Management Strategy for Multiple Ecosystem Services in Boreal ForestsJ. Sustain. Forestry34, 358-379.

[14] Gamfeldt, L. et al. (2013). Higher levels of multiple ecosystem services are found in forests with more tree species. Nat. Commun. 4:1340 doi: 10.1038/ncomms2328.

[15] The Government of Sweden (2016). Främjande av biobaserade produkter och energi, smarta transporter, en skogsindustri i världsklass och ökad export – Underlagsrapport från arbetsgrupp 3 inom nationellt skogsprogram (only in Swedish); http://www.regeringen.se/4a6128/contentassets/0b71b3ef7dbf49dab19bf7a15a8da07c/3_slutligbak.pdf

[16] Beland Lindahl, K., Sténs, A., Sandström, C., Johansson, J., Lidskog, R., Ranius, T. & Roberge, J.-M. (2015). The Swedish forestry model: More of everything?  Forest Policy and Economics; http://dx.doi.org/10.1016/j.forpol.2015.10.012

[17] Amiro et al. (2010). Ecosystem carbon dioxide fluxes after disturbance in forests of North America. Journal of Geophysical Research 115. doi:10.1029/2010JG001390.

[18] He, H., Jansson, P.-E., Svensson, M., Björklund, J., Tarvainen, L., Klemedtsson, L., & Kasimir, Å. (2016). Forests on drained agricultural peatland are potentially large sources of greenhouse gases – insights from a full rotation period simulation. Biogeosciences 13, 2305-2318; http://www.biogeosciences.net/13/2305/2016/

[19] Malhi, Y., Baldocchi, D.D. & Jarvis, P.G. (1999). The carbon balance of tropical, temperate and boreal forests. Plant, Cell and Environment (1999) 22, 715–740, http://www3.interscience.wiley.com/cgi-bin/fulltext/119087644/PDFSTART

[20] Liao C., Luo Y., Fang C. & Li B. (2010). Ecosystem Carbon Stock Influenced by Plantation Practice: Implications for Planting Forests as a Measure of Climate Change Mitigation. PLoS ONE 5(5): e10867; www.plosone.org/article/info%3Adoi%2F10.1371%2Fjournal.pone.0010867

[21] Framstad, E., Stokland, J. N. & Hylen, G. (2011). Skogvern som klimatiltak (only in Norwegian). Norsk institutt for naturforskning; http://www.nina.no/archive/nina/PppBasePdf/rapport%5C2011%5C752.pdf

[22] Naudts, K., Chen, Y., McGrath, M. J., Ryder, J., Valade, A., Otto, J. & Luyssaert, S (2016). Europe’s forest management did not mitigate climate warming. Science 351, Issue 6273, 597-600.

[23] Anderson, R. G. (2011). Biophysical considerations in forestry for climate protection. Front Ecol. Environ. 9(3): 174–182, doi:10.1890/090179

[24] Bright, R. M., Zhao, K., Jackson, R. B. & Cherubini, F. (2015). Quantifying surface albedo and other direct biogeophysical climate forcings of forestry activities.  Global Change Biology 21(9). DOI: 10.1111/gcb.12951;  https://www.researchgate.net/publication/275413978_Quantifying_surface_albedo_and_other_direct_biogeophysical_climate_forcings_of_forestry_activities

[25] Mackey, B., Prentice, I. C., Steffen, W., House, J. I., Lindenmayer, D., Keith, H. & Berry, S. (2013). Untangling the confusion around land carbon science and climate change mitigation policyNature Climate Change, 3, 552–557; http://www.fern.org/sites/fern.org/files/fern-comment/Untangling%20the%20confusion%20around%20land%20carbon%20science%20and%20climate%20change%20mitigation%20policy.pdf

[26] Luyssaert, S., Detlef Schulze, E., Börner, A., Knohl, A., Hessenmöller, D., Law, B. E., Ciais, P. & Grace, J. (2008). Old-growth forests as global carbon sinks. Nature 455: 213-215; http://www.nature.com/nature/journal/v455/n7210/abs/nature07276.html

[27] Rockström, J. et al. (2009). A safe operating space for humanity. Nature 461, 472-475; http://www.nature.com/nature/journal/v461/n7263/full/461472a.html

[28] Noss, R., Beier, P., Nowak, K. & Tabor, G. (2012). Bolder Thinking for Conservation. Conservation Biology, Vol. 26, No. 1.DOI: 10.1111/j.1523-1739.2011.01738.x

[29] Wilson, E. O. (2016). Half-Earth – Our Planet’s Fight for Life. Liveright Publishing Corporation, New York (259 pp)..

[30] Avaaz (2016). World Leaders: Protect Half Our Planethttps://secure.avaaz.org/campaign/en/protect_half_our_planet_loc_sus/?slideshow

[31] The Government of Sweden (2016). Internationella skogsfrågor – Underlagsrapport från arbetsgrupp  4 inom nationellt skogsprogramhttp://www.regeringen.se/4a6128/contentassets/0b71b3ef7dbf49dab19bf7a15a8da07c/4_slutligbak.pdf

[32] Beland Lindahl, K., Sténs, A., Sandström, C., Johansson, J., Lidskog, R., Ranius, T.& Roberge, J.-M. (2015). The Swedish forestry model: More of everything? Forest Policy and Economics; http://dx.doi.org/10.1016/j.forpol.2015.10.012

[33] KSLA:s tidskrift (2012). Export av skogligt kunnande från Finland och Sverige. Nr. 7, årgång 151; http://www.ksla.se/wp-content/uploads/2013/01/KSLAT-7-2012-Export-av-skogligt-kunnande.pdf

[34] The Government of Sweden (2016). Internationella skogsfrågor – Underlagsrapport från arbetsgrupp 4 inom nationellt skogsprogramhttp://www.regeringen.se/4a6128/contentassets/0b71b3ef7dbf49dab19bf7a15a8da07c/4_slutligbak.pdf

[35] Friends of the Earth (2011). Stora Enso: negative impacts in Brazil and Uruguayhttp://www.mjv.se/wordpress/wp-content/uploads/2011/04/Background-SE-apr011.pdf

[36]  Global Forest Coalition (06-03-2013). NGO’s look to United Nations for Addressing Stora Enso’s Human Rights Violations in Chinahttp://globalforestcoalition.org/2623-ngos-look-to-united-nations-for-addressing-stora-ensos-human-rights-violations-in-china

[37] Swedwatch & Finnwatch (2013). Global Expectations on Indian Operations – A  study on Stora Enso’s human rights challenges;  https://globalarkivet.se/sites/default/files/documents/2015-05/swedwatch_report_62.pdf

[38]  Helsinki Times (07-03-2014). Stora Enso admits child labour an issue in Pakistanhttp://www.helsinkitimes.fi/finland/finland-news/domestic/9704-stora-enso-admits-child-labour-an-issue-in-pakistan.html

[39] Protect the Forest (22-08-2016). Russian conservation expert confirms the criticism of IKEA’s logging in Russian Kareliahttp://skyddaskogen.se/en/news/2731-russian-forest-expert-about-ikea

[40] FIAN (16-10-2012). Mozambique: Swedish development cooperation violates rights of peasants in Niassa provincehttps://fian.nl/mozambique-swedish-development-cooperation-violates-rights-of-peasants-in-niassa-province/

[41] Green Resources (01-05-2014). Green Resources merges with GSFF to create leader in African forestryhttp://www.greenresources.no/News/tabid/93/articleType/ArticleView/articleId/63/Green-Resources-merges-with-GSFF-to-create-leader-in-African-forestry-01052014.aspx

[42] Green Resources (2016). 2015/2016 Accounts and Directors Reporthttp://www.greenresources.no/Portals/0/pdf/GR%20Annual%20Report%202015-16.pdf

[43] Karumbidza, B. & Menne, W. (2011). CDM carbon sink tree plantations in Africa: A case study in Tanzania. The Timberwatch Coalition; http://unfccc.int/resource/docs/2011/smsn/ngo/293.pdf

[44] New World Encyclopedia (2008). Eucalyptushttp://www.newworldencyclopedia.org/entry/Eucalyptus

[45] CABI (2014). Pinus caribaea. Invasive Species Compendium. Wallingford, UK: CAB International. http://www.cabi.org/isc/datasheet/41573

[46]  The Guardian (25-01-2017). Chile battles devastating wildfires: ‘We have never seen anything on this scale’https://www.theguardian.com/world/2017/jan/25/chile-fire-firefighting-international-help

[47] Eduardo Giesen (02-02-2017). Email, Global Forest Coalition.

[48] Global Justice Ecology Project (2017-01-31). Chile wildfire disaster fueled by non-indigenous tree plantationshttp://globaljusticeecology.org/chile-wildfire-disaster-fueled-by-non-indigenous-tree-plantations/

[49] Winnie Overbeek (27-05-2016). Email, World Rainforest Movement.

[50] Aserraderos JCE S.A.(2015). Somoshttp://www.aserraderosjce.cl/esp/somos

[51] FSC Sweden (2014). FSC Forest Management Standard for Swedenhttps://se.fsc.org/download-box.772.htm

[52] Tas, A. & Rodrigues, J. (2008). Under the cover of forest certification. Greenpeace; http://www.greenpeace.org/france/PageFiles/266591/underthecoverofforestcertification.pdf

[53] Sahlin, M. (2013). Credibility at Stake – How FSC Sweden Fails to Safeguard Forest Biodiversity. Swedish Society for Nature Conservation; http://www.naturskyddsforeningen.se/sites/default/files/dokument-media/rapporter/2013_engelsk_rapport_skog_credibility_at_stake.pdf

[54] Beland Lindahl, K., Sténs, A., Sandström, C., Johansson, J., Lidskog, R., Ranius, T. & Roberge, J.-M. (2015). The Swedish forestry model: More of everything? Forest Policy and Economics; http://dx.doi.org/10.1016/j.forpol.2015.10.012

[55] The Government of Sweden (2016). Internationella skogsfrågor – Underlagsrapport från arbetsgrupp 4 inom nationellt skogsprogramhttp://www.regeringen.se/4a6128/contentassets/0b71b3ef7dbf49dab19bf7a15a8da07c/4_slutligbak.pdf

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2018-03-20T19:11:25+00:00 2018 02 17|Kategorijos: Pradžia, Švedija, Uncategorized|Žymės: , , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/svedijos-patirtis-naikinamus-miskus-keicia-medziu-fermos">
Twitter