68 mokslininkai kovoje su Suomijos miško pramonės lobistais ir korumpuotais politikais

„68 Suomijos mokslininkai pranešė, kad miško kaip degalų šaltinio naudojimas reiškia, kad bus didinamas miškų kirtimų kiekis: nuo medienos  dabartinių 66 milijonų kubinių metrų iki 80 milijonų kubinių metrų. Kirtimų normos didinimas, pelnantis iš biokuro – nėra tvari miškininkystė. Dėl šio reikšmingo medienos derliaus padidinimo aiškiai sumažėja anglies dvideginio absorbacija. Be to, jie teigia, kad medienos naudojimas trumpalaikiams produktams, pvz., celiuliozei, popieriui ir energijai, grąžina C02 į atmosferą gerokai greičiau.“

68 ES ir Suomijos miško mokslininkai meta iššūkį Suomijos miško pramonei ir Vyriausybei

Suomijos vyriausybės tikslas, kurį 3 didžiosios Suomijos miškų kompanijos kruopščiai lobizuoja, yra išlaikyti miško vaidmenį švelninant klimatą, išlaikant bent 10-17 milijonų tonų CO2 ekvivalentą, lygų metinei sekvestracijai Suomijos miškuose.

Jie nori naudoti medieną kaip atsinaujinančius išteklius ir teigia, kad tai prisideda prie klimato kaitos švelninimo 3 skirtingais būdais: apsaugant ir didinant esamus anglies išteklius ir absorbentus; sukuriant naujas anglies atsargas ir absorbentus; pakeičiant iškastiniu kuru pagrįstą energiją, žaliavą ir produktus – biomase.

Tačiau  68 ES ir autoritetingi Suomijos miškų mokslininkai abejoja Suomijos miško pramonės ir Suomijos vyriausybės proteguojama„klimato kaitos politika”.

ES pasiūlė būdą apskaičiuoti anglies dvideginio surinkimą dirvožemyje ir miškuose, kad būtų skatinamas taršos mažinimas pastatų, transporto ir žemės ūkio sektoriuose. Šie sektoriai ne tik išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, bet ir gali pašalinti CO2 iš atmosferos. Kasmet ES miškai sugeria 10% viso ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Kirtimų normos didinimas, pelnantis iš biokuro – nėra tvari miškininkystė

Natūralūs miškai sugeria CO2, miškų naikinimas išleidžia CO2

Kai valstybė narė sumažina savo miškus, ji turi kompensuoti išmetamų teršalų kiekį sodindama naujus miškus arba tobulinant tvarų jau egzistuojančių miškų, želdinių ir pievų valdymą. Tokiu būdu valstybės narės skatinamos imtis veiksmų, kurie padidintų CO 2 absorbciją žemės ūkio dirvožemiuose ir miškuose.

Tačiau, dabar ES Parlamentinis Aplinkos komitetas teigia, kad didinant medžių skirtų biokurui kirtimus – kas yra pagrindinė Suomijos vyriausybės ir didelių miškų ūkio bendrovių strategijos dalis – didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Politinės partijos Suomijoje glaudžiai susiję su miško ir transporto degalų magnatais

Suomijos vyriausybė tai visiškai atmetė. Verta prisiminti, kad 2 pirmaujančios politinės partijos turi labai glaudžius santykius su didelėmis 3 miškų ūkio bendrovėmis (UPM, Metsä Group, Stora Enso) ir didžiausiais transporto degalų mažmeninės prekybos atstovais (Neste, S-Group / ST1).

Taigi, dabar vyksta didžiulė nauja kovos su medienos, kaip biokuro šaltinio, kuri gali palaipsniui pakeisti iškastinį kurą ir taip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, naudojimo.

ES šioje diskusijoje nėra vienintelė. Anksčiau minėti 83 Suomijos miškų mokslininkai pranešė, kad miško kaip degalų šaltinio naudojimas reiškia, kad bus didinamas miškų kirtimų kiekis: nuo medienos  dabartinių 66 milijonų kubinių metrų iki 80 milijonų kubinių metrų, o tai, pasak jų, padidins išmetamą teršalų (emisijos) kiekį, nes miškai sugeria CO2, kuris, jų manymu, sudarys nuo 30 iki 60 proc. išmetamos emisijos nuo 1990 iki 2013 metų.

Dėl šio reikšmingo medienos derliaus padidinimo aiškiai sumažėja anglies dvideginio absorbacija. Be to, jie teigia, kad medienos naudojimas trumpalaikiams produktams, pvz., celiuliozei, popieriui ir energijai, grąžina C02 į atmosferą gerokai greičiau.

Verčiau išvengti miškų kirtimo, nei juos atsodinėti. Kai medžiai kertami – CO2 emisija iš karto paleidžiama į atmosferą.

Ilgalaikės medienos naudojimas minimalus

Ilgalaikis medienos naudojimas, kaip dalis ES anglies dvideginio absorbavimo politikos, Suomijoje vis dar yra minimalus.

Tai yra įdomi Dovydo ir Golijoto situacija tarp stambaus verslo, politikų ir akademinės bendruomenės, kurią stebėsime per ateinančius mėnesius.

Žemiau rasite 68 mokslininkų viešą pareiškimą dėl netvaraus Suomijoje miškininkystės modelio naudojimo ir kokias pasekmes jis kelia:

———————————————————————————————————————————————-

PASTABA: PASIRAŠIUSIEJI PASIRAŠĖ SUOMIŠKĄ PAREIŠKIMO VERSIJĄ, KURI YRA GALUTINĖ. ŠIS TEKSTAS YRA NEOFICIALUS VERTIMAS Į ANGLŲ KALBĄ.

Viešas pareiškimas

2017 m. kovo 24 d.

Mes, pasirašiusieji norime išreikšti savo susirūpinimą dėl Suomijos miškų utilizacijos gamyklų poveikio klimatui ir biologinei įvairovei.

Jeigu miškų kirtimo apimtis padidės, gamtos biologinė įvairovė sumažės ir tai paspartins klimato kaitą. Žemiau pasirašiusieji nerimauja, kad šie poveikio tyrimai teisinga forma nepasiekė sprendimus priimančių asmenų ir didžiosios dalies visuomenės.

Norint, kad kylanti Žemės temperatūra stabilizuotųsi ir nekiltų daugiau nei dviem laipsniais, būtų pasiektas Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslas, reikia žymiai sumažinti iškastinio kuro naudojimą išmetamų teršalų kiekį ir sustiprinti anglies absorbentus, kurie pašalina CO2 iš atmosferos.

Norint įgyvendinti pagrindinį tikslą dėl biologinės įvairovės – sustabdyti įvairovės nykimą, mes turime pagerinti nykstančių miško rūšių gyvenimo sąlygas. Suomija nusistatė tvirtus medienos naudojimo didinimo tikslus, o tai yra ypač pateisinama, siekiant tvariai sušvelninti klimato kaitą. Tačiau:

1. Planuojamas Suomijos medienos naudojimo didinimas dešimtmečius neapsaugos nuo klimato kaitos

Viešoji nuomonė, kad medienos kuro ir medienos produktai yra klimatui nekenksmingi, yra grindžiami idėja, jog medienos deginimas yra anglies dioksido atžvilgiu neutralus. Taip pat nėra atsižvelgiama į anglies miškuose kaupimo pokyčius, kuriuos sąlygoja medžių kirtimas.

Padidinus miškų kirtimo apimtis, sumažės anglies sankaupos, lyginant su aplinkybėmis, kai miškų kirtimo apimtis yra mažesnė.

Ateinančiais dešimtmečiais anglies sankaupų padidėjimas Suomijos miškuose (anglies absorbentas (neto)) iš tikrųjų bus tuo mažesnis, kuo daugiau medžių bus nukirsta.

Atmosferos požiūriu, absorbento poveikio sumažinimas kertant miškus yra panašus į faktinę emisiją.

Remiantis vyriausybės nusistatytais tikslais ir klimato ir energetikos strategijos apibrėžimais, kasmetinis medienos rąstų kirtimas padidėtų nuo dabartinio skaičiaus (2013-2015 m.) apytiksliai nuo 66 mm3 iki apytiksliai 80 Mm3, o medienos drožlių naudojimas nuo 8 Mm3 iki 14-18 Mm3 apie 2030 m.

Dauguma dabartinio ir planuojamo medienos naudojimo planai yra susiję su trumpalaikių produktų gamyba. Pavyzdžiui, celiuliozės ir popieriaus pramonės produktai bei bioenergija.

Anglis, siejamas su ilgaamžių medienos produktų gamyba, sudaro tik nedidelę viso iš miško išgauto anglies kiekio dalį. Atlikti tyrimai rodo, kad tolesnis medienos naudojimo apimčių išaugimas nepadės sumažinti CO2 koncentracijos atmosferoje padidėjimo dešimtmečius ar netgi iki amžiaus pabaigos.

Taip yra dėl to, kad medžių kirtimo apimties padidėjimas mažina anglies kaupimą miškuose. Po kelerių metų iš miškų išgauta anglis yra išleidžiamas į atmosferą ir, remiantis dabartinėmis žiniomis, emisijos sumažėjimas, dėl neatsinaujinančių medžiagų ir iškastinio kuro energijos naudojimo pakeitimo kitkuo, nebus pakankamai didelis.

Ateinančiais dešimtmečiais efektyviausiai miškai galėtų būti naudojami klimato kaitos švelninimui didinant miškų anglies kaupimą ir naudojant medieną ilgalaikiams produktams gaminti, kuriuose anglis būtų saugoma ilgai kiek įmanoma ir kurių naudojimas pakeistų didelę emisiją sukeliančias, neatsinaujinančias medžiagas.

Tai reikštų reikšmingus visos miškų pramonės pokyčius, taip pat medienos naudojimo kiekių ir būdų pokyčius. Miškų biomasės ir medžių kirtimų kiekio padidinimas padidintų ir anglies sankaupas bei miško atsargas, taip pat santykinę pjautinės medienos dalį medienos ruošos metu. Tokiu būdu didesnė dalis medienos galėtų būti naudojama ilgalaikių produktų gamybai. Investuojant į medžiagų technologijas ir medienos konstrukcijas, būtų galima kaupti žymiai didesnį miškų anglies kiekį tokiuose ilgalaikiuose medienos gaminiuose.

2. Dabartinis miškų naudojimas ir jų kirtimo kiekių padidinimas kelia grėsmę biologinei įvairovei

Turi būti užtikrinta miškų įvairovė, siekiant išlaikyti ekosistemų funkcijas, reikalingas mūsų visuomenės išlikimui.

Be to, miškų gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių iš esmės priklauso nuo jų biologinės įvairovės. Suomija įsipareigojo iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Suomijos miško rūšių apsaugos būklė tarp paskutiniųjų dviejų vertinimų nepablogėjo. Tačiau ties išnykimo riba yra 814 miško rūšys, o tai reiškia, kad be papildomų pastangų pagerinti jų gyvenimo sąlygas, šių rūšių išnykimo tikimybė yra didelė.

Remiantis tarptautiniais nykstančių rūšių išnykimo rizikos įvertinimo kriterijais, galima apskaičiuoti, kad per ateinančius penkiasdešimt metų Suomijos miškų įvairovė sumažės ir kad mažiausiai 74, o galbūt ir 243 nykstančios rūšys bus išnykę.

Dėl šios priežasties dabartinė miškininkystė nėra tvari, ir tikėtina, kad planuojamas medžių kirtimo kiekių padidėjimas vėl padidins nykstančių miško rūšių skaičių.

Negyvosios medienos ir senų augalų miškų kiekio sumažėjimas yra svarbiausia miško rūšių grėsmės ir išnykimo priežastis.

Negyvosios medienos kiekio sumažėjimą sukėlė miškininkystė.

Natūraliuose Suomijos miškuose negyvos medienos kiekis svyruoja nuo 60 iki 120 m3 / ha. Remiantis Suomijos nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, dabartinės negyvosios miško medienos Suomijoje kiekis yra apie 5 m3 / ha.

Priešingai nuo bendro įsitikinimo, negyvos medienos kiekis per pastarąjį dešimtmetį šiek tiek sumažėjo ir dabar  sudaro mažiau nei vieną dešimtąją natūraliųjų miškųjų dalies. Išnykimo ir miško rūšių biologinės įvairovės praradimo rizika Suomijos miškuose yra susijusi su tuo, kad miškininkystė žymiai sumažino priklausomų nuo negyvos medienos rūšių išteklius.

Sparčiai mažėjantis senųjų miškų plotas taip pat priklauso nuo miškininkystės.

Per pastaruosius 15 metų daugiau nei 160 metų senumo miškų plotas sumažėjo 42%, o 100-160 metų senumo miškų plotas, naudojamas miškininkystės pramonei, sumažėjo 15%.

Kadangi Suomijos miškininkystei skirtos žemės plotas sumažėjo tik 2-3%, Suomijos miškai dėl medžių kirtimo tapo jaunesni. Atsižvelgiant į šiuos skaičius, akivaizdu, kad dešimtys, galbūt netgi šimtai rūšių, priklausomų nuo senų miškų, ateinančiais dešimtmečiais išnyks, net jei medžių kirtimo apimtis ir nebus didinama.

Išvados

Miškų naudojimo strateginiuose sprendimų priėmimo ir politikos priemonėse reikia atsižvelgti į mokslinius miško naudojimo poveikio klimatui ir biologinei įvairovei rezultatus.

Kitaip kyla pavojus, kad klimato kaita paspartės ir miško biologinė įvairovė toliau mažės. Ypač svarbu rasti sprendimus, kurie leistų sušvelninti klimato kaitos poveikį ir užtikrinti miško biologinę įvairovę. Priėmus tokius sprendimus miškų anglies kaupimas ir anglies saugojimas būtų padidintas, paskirstydamas daugiau anglies dioksido tiek miškams, tiek medienos produktams.

Tikimės, kad šis pareiškimas paskatins nacionalines ir tarptautines diskusijas dėl būdų radimo, koks medienos naudojimas klimatui būtų priimtinas, ir kad būtų sustiprintos klimato kaitos poveikio sušvelninimo pastangos, nepakenkiant biologinei įvairovei.

 

Originalas: Public statement

Pasirašiusieji (abėcėlės tvarka, akademiniai titulai suomių kalba)

Eeva Berglund Ympäristöpolitiikan ja kaupunkitutkimuksen dosentti
Frank Berninger Associate Professor Applied Forest Ecology, PhD
Heidi Björklund FT
Patrik Byholm Ekologian ja evoluutiobiologian dosentti
Jaana Bäck Professori
Yrjö Haila Ympäristöpolitiikan professori (emeritus)
Jari Haimi Dosentti
Panu Halme Luonnonsuojelubiologian dosentti
Jussi Heinonsalo Akatemiatutkija, mikrobiologian dosentti
Toini Holopainen Ekologisen ympäristötieteen professori
Janne I. Hukkinen Ympäristöpolitiikan professori
Nina Janasik-Honkela Tutkijatohtori, FT
Pekka Jokinen Professori
Veijo Jormalainen Professori
Tuomo Kalliokoski Tutkijatohtori, MMT
Patrik Karell Biotalouden erikoistutkija, ekologian ja evoluutiobiologian dosentti
Anne Kasurinen Akatemiatutkija
Saana Kataja-Aho FT
Minna Kivimäenpää Ympäristöekologian dosentti
Matti J. Koivula Yliopistotutkija, ekologian ja luonnonsuojelubiologian dosentti
Atte Komonen Maa- ja metsätaloustieteen tohtori
Kaisa Korhonen-KurkiYmpäristöpolitiikan dosentti, VTT
Erkki Korpimäki Professori
Raine Kortet Professori
Janne Kotiaho Ekologian professori
Jari Kouki Professori
Markus Kröger Yliopistonlehtori, dosentti
Markku Kuitunen Ympäristötieteen professori (emeritus)
Liisa Kulmala MMT
Jan Kunnas Ympäristöhistorian tohtori
Timo Kuuluvainen Yliopistonlehtori, MMT, metsäekologian dosentti
4
Anssi Lensu Ympäristötieteen yliopistonlehtori, FT
Matti Leppäranta Professori
Andreas Lindén Erikoistutkija, ekologian ja evoluutiobiologian dosentti
Tapio Linkosalo MMT
Anna Lintunen MMT
Sirkku Manninen Ympäristöekologian dosentti
Annamari Markkola Kasvi- ja maaperäekologian dosentti
Tuomas J. Mattila Erikoistutkija, tekniikan tohtori
Lauri Mehtätalo Apulaisprofessori, metsäbiometrian dosentti
Juha Mikola Yliopistonlehtori
Annikki Mäkelä Professori
Sanna Mäkeläinen FT
Mikko Mönkkönen Professori
Pekka Niemelä Professori (emeritus)
Eero Nikinmaa Professori (emeritus)
Jenni Nordén FT
Kai Norrdahl Professori
Nina Nygren Ympäristöpolitiikan yliopistonlehtori, HT
Ossi I. Ollinaho Ympäristösosiologi, tekniikan tohtori
Otso Ovaskainen Professori
Pauli Paasonen Yliopistotutkija, fysiikan dosentti
Markus Piha FT
Mari Pihlatie Akatemiatutkija
Anna Maria Pirttilä Yliopistotutkija, dosentti, FT
Timo Pukkala Professori, MMT
Kaisa Raitio Ympäristökommunikaation dosentti, YTT
Taina Ruuskanen Ilmakehätieteen yliopistonlehtori, FT
Aleksi Räsänen Tutkijatohtori, FT
Laura Saikku Ympäristötieteen dosentti, FT
Ilkka Savolainen Tutkimusprofessori (emeritus)
Sampo Soimakallio Erikoistutkija, ympäristötieteen dosentti, TkT
Teemu Tahvanainen Yliopistonlehtori, dosentti
Olli Tahvonen Professori
Päivi Tiiva FT
Timo Vesala Meteorologian akatemiaprofessori, FT
Tarmo Virtanen Yliopistonlehtori, ympäristötieteen dosentti
Anna-Liisa Ylisirniö Erikoistutkija, ympäristötieteen dosentti, FT

 

Norint suprasti klimato kaitą:

Žemės atmosfera turi natūralią fizikinę savybę įšilti ir išlaikyti šilumą. Dėl šio reiškinio dienos metu didžioji Žemei tenkančios Saulės energijos dalis yra sunaudojama ne paviršiui, o atmosferai sušildyti. Nakties metu, Saulei esant kitoje horizonto pusėje, įšilęs atmosferos oras vėsta lėtai ir tolygiai. Šis šilumos kaupimo ir išlaikymo reiškinys yra viena iš būtinų sąlygų gyvybei žemėje palaikyti. Jis paprastai vadinamas šiltnamio efektu. Planetos, kurių negaubia atmosfera, vadinamojo šiltnamio efekto neturi. Dienos metu Saulės energija degina šių planetų paviršių, o Saulei pasisukus už horizonto, jų temperatūra tampa iš karto itin žema.

(Atmosferos neturinčio Merkurijaus dienos ir nakties temperatūros yra atitinkamai 400 °C ir −160 °C. Veneros, kurios tanki atmosfera susideda 96 % iš CO2, temperatūra nesvyruoja ir yra 462 °C. Nepaisant to, kad Venera skrieja nuo Saulės du kartus didesniu atstumu nei Merkurijus, jos vidutinė temperatūra yra didesnė nei Merkurijaus maksimalioji. Taigi planetų temperatūrą lemia ne vien atstumas nuo Saulės, o ir jų atmosferų gebėjimas sugerti jos skleidžiamą šilumą.).

Žemės atmosferos sudėtyje yra labai daug skirtingų dujų, ir ne visos jos turi vienodą savybę įšilti. Dėl tam tikrų fundamentalių priežasčių simetriškosios molekulės (N2, O2, Ar, kt.) šilumos nelaiko ir greitai ją išspinduliuoja į kosmosą. Tuo tarpu asimetriškosios (H2O, CO, CO2, CH4, SO2, O3, kt. ) išlaiko šilumą skirtingu mastu. Didelę dalį šilumos išlaiko vien atmosferoje esančių vandens garų molekulės. Jei šių garų nebūtų, vidutinė visos žemės paviršiaus temperatūra būtų apie −16 °C vietoje dabar esančių apie 14 °C. Ji taip pat ženkliai greičiau ir žemiau kristų naktį.

Ar CO2 yra teršalas?

Klimato kaita yra labiausiai asocijuojama su CO2. Dauguma dėl ūkinės veiklos į atmosferą išmetamų dujų  yra toksiškos ar turi kitą tiesioginį neigiamą ryšį su žmogaus sveikata. Tuo tarpu natūraliai dideliais kiekiais atmosferoje esančios bespalvės bekvapės CO2 dujos yra ne tik žmogui nekenksmingos, tačiau ir yra būtinos visų augalų ir gyvūnų gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Augalai iš CO2 fotosintezės metodu įsisavina anglį, tokiu būdu sukaupdami maistinę energetinę vertę ir išlaisvindami O2. Gyvūnai įkvėpia O2, maistui vartodami augalus naudoja juose sukauptą energiją ir iškvėpia CO2. CO2 yra gyvybiškai svarbaus anglies ciklo nepakeičiama dalis.

Vienas pirmiausiai galinčių kilti „klimato skeptikų“ argumentų yra tai, kad CO2 negali daryti žalos, nes nėra teršalas. Iš tiesų CO2 – „augalų maistas“ – yra labai natūralus reiškinys. Klimato kaitos problema yra ne šio komponento atmosferoje būvimas, o nepaprastai spartus jo kiekio augimas. Dėl anglies atomų (C) kiekio žemėje absoliutaus pastovumo ir dėl žemės paviršiuje veikiančio biologinio anglies ciklo, savaime CO2 kiekis atmosferoje yra itin pastovus. Vartojami maistui, pūvantys ar degantys augalai (mediena), išmeta į atmosferą lygiai tokį patį kiekį CO2, kokį iš jos sugėrė per savo augimo laikotarpį.

Anglies kiekis CO2 pavidale atmosferoje dėl natūralių priežasčių gali keistis tik labai lėtai. Pavyzdžiui, prieš milijonus metų dideli biomasės kiekiai (anglis organiniame pavidale) grimzdo gilyn po žemės ar vandens paviršiumi, kur veikiami didelio slėgio ir laiko suakmenėjo, transformavosi į dujas ar naftą, ir taip nebegalėjo būti grąžinti į žemės paviršiuje vykstantį biologinį anglies ciklą. Tai reiškia, kad CO2 kiekis atmosferoje praeityje yra buvęs ir didesnis nei dabar. Atitinkamai tuo metu buvo aukštesnė ir žemės paviršiaus temperatūra. Tačiau vidutinei temperatūrai svyruojant keliais laipsniais per milijonus metų nekilo gyvybei grėsmės, kadangi klimatui šylant ar šąlant labai lėtai, rūšys spėja prisitaikyti, migruoti, ar vienas rūšis pakeičia kitos.

Kaip įtaką klimatui daro žmogaus veikla?

Žmonijai pradėjus intensyviai deginanti iškastinį kurą žemės gelmėse esantys fosiliniai organiniai junginiai (anglis, nafta, iškastinės dujos) per labai trumpą laiką yra verčiami atmosferos CO2. Dėl šio proceso atmosferos CO2 koncentracija jau šoktelėjo 1,4 karto. Be CO2 dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetami ir dideli kiekiai kitų ŠESD (CH4 ir N2O (azoto ciklo dalys); HFCs, PFCs, SF6, NF(dirbtinai sukuriamos dujos naudojamos pagrinde šaldymo, slėgio sukūrimo tikslais)). Nuo pramoninės revoliucijos pradžios CH4 kiekis atmosferoje padidėjo 2,5 karto; N2O – 1,16 karto; o dirbtinai sukuriamų HFCs, PFCs SF6 ir NF3 anksčiau atmosferoje apskritai nebuvo.

Greitai keičiant atmosferos sudėtį atitinkamai greitai keičiasi jos savybės išlaikyti šilumą, o to pasekoje ir vidutinė planetos paviršiaus temperatūra. Nuo 1880 metų vidutinė globali oro temperatūra padidėjo 0.8°C. Pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-tosios ataskaitos, Per artimiausius 30 metų temperatūra išaugs dar 0.3 – 0.7 °C. Nors ir iš pažiūros šie skaičiai yra nedideli, pasikeitimai per tokį trumpą geologinį laikotarpį yra drastiški. 1983 – 2012 metų laikotarpis Šiaurės pusrutulyje buvo šilčiausias 30 metų laikotarpis per pastaruosius 1400 metų. Nors šiuo metu esantys temperatūrų pasikeitimai yra tiesiogiai pavojingi tik trapioms ekosistemoms, nykstant vienoms rūšims vyksta grandininė reakcija ir grėsmė dėl to iš karto kyla kitoms.

Papildoma informacija: Norint suprasti klimato kaitą

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2018-03-20T19:05:02+00:00 2018 02 01|Kategorijos: Apie reformą, Pradžia, Suomija, Uncategorized|Žymės: , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/suomijos-ir-es-misko-mokslininku-kova-su-suomijos-misko-pramones-lobistais">
Twitter