Spaudos konferencija: Punios šilas – visuomenė ir garbūs mokslininkai stoja mūru už sengirę, o ką daro Aplinkos ministras? (VIDEO)(TIESIOGINĖ TRANSLIACIJA)

Punios šilas: visuomenė ir garbūs mokslininkai stoja mūru už sengirę, o ką daro Aplinkos ministras?

Šiandien (rugpjūčio 29 d.) 10 val. naujoje BNS konferencijų salėje (Saltoniškių g. 9 B, LT-08105 Vilnius, Verslo centro „LINK“ 5 aukštas) vyks spaudos konferencija „Punios šilas: visuomenė ir garbūs mokslininkai stoja mūru už sengirę, o ką daro Aplinkos ministras?”. Jos metu gamtininkai ir visuomenininkai pristatys kovos dėl Punios šilo aktualijas, po spaudos konferencijos Vyriausybei bus įteikta visuomenės gausiai palaikoma peticija.

Spaudos konferencijos dalyviai:

Žymantas Morkvėnas – gamtininkas, Baltijos aplinkos forumo direktorius

Gintaras Varnas – teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, 2019 m. išrinktas Tolerancijos žmogumi

Dr. Jurga Motiejūnaitė – botanikė, Gamtos tyrimo centro vyriausioji mokslo darbuotoja

Giedrius Murauskas – advokatas, „SPC legal” vadovaujantis partneris.

Informacinė medžiaga:

Mokslininkų atviras laiškas aukščiausiams šalies politikams

Pranešimas žiniasklaidai „Kova dėl Punios šilo tęsiasi – Vyriausybei įteikta peticija su 15 000 parašų, įsakymas stabdyti rezervato plėtrą apskųstas teismui, šilo ginti stojo iškilūs mokslininkai“

Žymanto Morkvėno pristatymas (PDF)

Spaudos konferencija:

TIESIOGIAI: BNS Spaudos konferencija "Punios Šilas: visuomenė ir garbūs mokslininkai stoja mūru už Sengirę, o ką daro aplinkos ministras?"

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. rugpjūčio 28 d., trečiadienis


Po konferencijos su žurnalistais:

Posted by Austė Juozapaitytė on 2019 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis

Apie Aplinkos ministro K. Mažeikos pažadus dėl kirtimų:

Deja, bet viltis apie Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pažadus labai greitai išblėso – jie kiauri kaip rėtis….

Posted by Žymantas Morkvėnas on 2019 m. rugpjūčio 26 d., pirmadienis


Rudenį startuoja žygių į Punią ciklas

Nuo rugsėjo 7 dienos startuoja žygių į Punią ciklas, kurį veda Renatas Jakaitis. Žygeivių skaičius ribojamas (iki 50 dalyvių). Skubėkite rezervuotis ir laukite naujų datų paskelbimo!

Žygis Punios šile: pažink vertingiausią Lietuvos sengirę

2019 08 25 visuomenės žygis į Punios šilą su Renatu Jakaičiu:

GYVAI – ŽYGIUOJAM Į PUNIĄ! Renatas Jakaitis 2019 08 25

GYVAI – ŽYGIUOJAM Į PUNIĄ! #SuRenatuJakaičiuPUNIOS ŠILAS tik aisbergo viršūnė, į paviršių iškelianti visą supuvusią sistemą. Tai paliečia visus draustinius, miškų sistemą – tai vyksta visoje Lietuvoje. #MesNorimPokyčio #MąstymoReforma #NaujaVizijaUŽBURTAS RATAS – KAIP net griežčiausio režimo draustiniuose imituojama aplinkosauga, ignoruojamas gamtinis mokslas ir vykdoma miškus alinanti ūkinė veikla. #SistemaSerga #PramonėKinivarpa #SengirėGyvybėsRatas2019 08 25 Studentų gamtininkų iniciatyva buvo organizuotas žygis į Punios šilą. I DALIS – BOTANINIO ZOOLOGINIO DRAUSTINIO ZONA (kaip viskas atrodo praktikoje)II DALIS – REZERVATO ZONA ("Tokios minios negaliu vesti į sengirės centrą, nes miško paklotė… tik pakraščiu praeiname.")III DALIS – ĄŽUOLŲ SENGIRĖ – ALĖJAIšsami Punios problematika, pdf prezentaciją rasite čia: https://www.gyvasmiskas.lt/wp-content/uploads/2019/08/Punios_silo_problematika_2018_NKRPD.pdfGalėjome savo akimis galėjome įsitikinti kaip "saugoma" viena iš griežčiausių draustinių zonų – II grupės zoologinis botanininis Punios miškas, kuriame "KIRTIMŲ TIKSLAS – SAUGOTI IR ATKURTI EKOSISTEMAS." Bent jau taip rašoma miško taisyklėse… Deja, jie prižiūrimi pagal tuos pačius principus kaip ūkiniai miškai – t.y. produktyvių medynų formavimas, o plyni kirtimai ir ekosistemų naikinimas pakišti po "sanitariniais", "atvejiniais" kirtimais, retinimais, "ugdymais", monokultūrų sodinimu, brandžių medžių šalinimu, išvežamas sengirės ir sveiko miško substraktas – negyva mediena, kaip tai atrodo pamatysite patys… Visa, kas naikina natūralią miško ekosistemą, biologinių rūšių namus ir išbalansuoja MIŠKO IMUNITETĄ ir SAVIREGULIACIJĄ. Suvoksite, KODĖL VERTINGIAUSIAM LIETUVOS MIŠKUI REIKIA REZERVATINIO REŽIMO, nes tai vienintelė priemonė išsaugoti natūralias miško ekosistemas… Laiko turime mažai, nes kiekviena sugaišta diena, išsitęsusios diskusijos reiškia tik viena – mes netenkame vis daugiau gyvo miško, netenkame tai, kam atsistatyti reikės šimtmečių, o sunaikinti galima per vieną dieną… KIRTIMAI ŠIAI DIENAI NĖRA UŽDRAUSTI. Kai buvo sustabdytas rezervato statuso įteisinimas – senoji tvarka grįžta į savo vėžes, procesai netrukus pajudės vėl. Reikia politinės valios, lemiamą žodį tars – VISUOMENĖ. Šiandien tai – jos galioje. 🌿🌿🌿ŽYGIO ĮŽVALGOS IR PASTEBĖJIMAI:"Jei saugom tai saugom, jei ūkininkaujam tai ūkininkaujam. Kol tai neišsispręs – visada turėsim problemą. Kol vienoj vietoj bandysim ir saugot ir gamybą daryti…Tai nesuderinama. Biologinė įvairovė ir pramoninė gamyba – NESUDERINAMA. Tai tęsiasi jau daug metų." "Viskas orientuota tik į pramoninės medienos auginimą, o ne biologinės įvairovės apsaugą. Iki šiol taip buvo iki neiškėlėm šios problemos. Visoj Lietuvoj tas pats, ne tik Punios šile. Ši problema palies visus draustinius, ne tik Punios šilą. Punios šilas tik aisbergo viršūnė, į paviršių iškeliantį visą supuvusią sistemą.""Visuose draustiniuose miškai formuojami pagal PRODUKTYVAUS MEDYNO principus, t.y. prioritetas – kokybiškos medienos gamyba. Reiškia mes naikiname NATŪRALIAS MIŠKO EKOSISTEMAS. Ima dominuoti dirbtinai suformuoti medynai, monokultūros, 2-3 vieno amžiaus rūšys. tai ne miškas, tai runkelių laukas. Auginama tai ko reikia pramonei, o ne tai ko reikia miškui ir jo ekosistemai. To neturėtų būti draustiniuose. Nebėra aišku kur saugom, kur ūkininkaujam. Viskas suplakta į vieną vietą. Bandom biški saugot, biški ūkininkauti. Tai APLINKOSAUGOS IMITACIJA.""Gera kokybiška mediena pramonei tinkamiausia iki brandaus amžiaus, o #natūralaus miško ekosistemoje medis tampa vertingas kai sulaukia brandos arba kai yra perbrendęs. Tokiuose miškuose tokių medžių nebelieka arba lieka labai mažai. Kur auga prekybinė mediena – ten medis nebesulaukia brandos, apie negyvą medieną nėra net kalbos. O taip neturėtų būti. Tokie uždaviniai, tokie teisės aktai ir tai legalizuota. Profesionalų nuomonė yra ignoruojama""Vienintelis išsigelbėjimas – VISUOMENĖ""80 proc. laiko specialistai sėdi prie popierių. Gamtos entuziastai greitai išsivaikšto. Motyvacija sistemoje ilgai netrunka, dirba žmonės už kelis šimtus eurų. Aplinkosauga visada yra trikdis verslui, Aplinkos ministerija – sistemingai žlugdoma sistema, kad nemaišytų, netrikdytų. Nėra orientuojamasi, kad būtų gerų specialistų. Krūviai dideli, problemų daug, algos mažos.""Kiekvienas medis kuria aplink save mikrosistemą – drėgmės, šviesos režimas, klimatus, medis kuria namus.""Eglynai Punios šile sudaro 7%. Su laiku, keičiantis klimatui, jie pasitrauks.""Punia Belovežui nusileidžia tik plotu. Biologine įvairove jį lenkia!""Medžioklė kaip atrakcija. Tai trofėjinė, ne sanitarinė medžioklė.""Didžiulis viesulas nusiaubęs Punią išguldė išretintus medynus, tačiau rezervatinė dalis liko sveikut sveikutėlė. Natūrali sistema būt atlaikiusi.""Lietuvoje rezervatai (kur nesikiša žmogus) sudaro kiek daugiau nei 1 proc. Mūsų didžiausi rezervatai – pelkės. Atiduotos tokios vietos, kurios mažiausiai tinka ūkininkavimui ir nepatogu prieiti.""Sodinama tai ko reikia, o ne tai kas gali čia geriausiai būti. Va iš kur tas silpnumas. Sodiname medį ne jo vietoje, NES JO MEDIENA PAKLAUSI. Sodinam neatsižvelgdami į tai, kas galėtų augti čia stipriausiai pagal augavietės sąlygas.""Dėl Punios rezervato statuso – jie patys, miškininkai, pripažino, kad nebūtų Lietuvos mastu jokio nuostolio, pritarė procesui.""Tai visos Lietuvos, o ne grupelės žmonių miškas. Gyvybės sala. Pasaulinės svarbos objektas. Konservuojamos rūšys, pirmykštė ekosistema. Tai pasaulyje, kuriame nebelieka vietos natūraliai laukinei gamtai, ateity įgys neįkainojamą vertę.""Punia – vertingiausias Lietuvos miškas tapo ambicijų, keršto ir politinių batalijų įkaitu.""Kirtimai tęsiasi toliau? Rezervato įteisinimas sustabdytas, reiškias visa kas lieka po senovei. Jokių oficialių nurodymų stabdyti kirtimus nėra.""Plyną kirtimą patogiausi kirsti. Viskas orientuota į patogumą."Dėl statuso įtvirtinimo – "procesai ilgi, politinis bardakas, tokį dalyką labai sunku paskubinti – nustumiamas kaip antraeilis ar trečiaeilis dalykas ir ilgam nugula į stalčius…""Kinivarpos – dirbtinai suformuota problema, nes auginamas ne miškas, o mediena. Būdai formuoti vieną ar kitą – skiriasi. Patogiausia atsodinėti egles, kurios nėra atsparios ir taip sukasi užburtas ratas. Nes taip reikia pramonei, ne miškui.""Punioj yra rūšys, kurias aptiksi tik šile.""Žvėreliai jaučia rezervatą (p.s.ten negalima medžioti). Vietų kur jų nevaiko, nemedžioja beveik neliko. Atsisakius medžioklės čia formuotųsi natūrali, žmogaus nebijanti gyvūnų populiacija.""Punios šilas – VERTAS ATSKIRO FILMO. Švietėjiško.""Blogiausia, kad tu vienas, o jų – armija atvažiuoja."- O ką daryt visuomenei?- neleist atsipalaiduoti, reikia skleist teisingą informaciją."Intensyvus ūkininkavimas visuose miškuose, netgi draustiniuose, skurdina, alina miškus, ekosistemas ir dirvožemį – ateities mišką, kaip ir modernus žemės ūkis – alina, skurdina žemę. Mes einame link to, kad galime tampti dykuma."- kiek medžių rūšių auga rezervate? – 20-30. Dominuojantys – 10. O štai į medienos auginimą orientuotuose miškuose lieka 2-3 rūšys. "Čia galima aptikti visas genių rūšis. Jiems reikia sausuolių ir negyvos medienos.""Kinivarpos nėra kenkėjos. Jos – miško dalis. Jos maistas kitiems gyviams. Ji kenkia vadinamai gamybinei medienai, o ne natūralioms miško sistemoms. Miškai dėl to neišnyksta. Židiniai paprastai atsiranda monokultūrinėse plantacijose, intensyvaus ūkininkavimo nualintuose miškuose. Su negyva mediena pašalinami ir kinivarpas ėdantys gyviai. ""Kinivarpų pažeistų medžių šalinimas tai tik padarinių šalinimas, jos jau būna padarę savo darbą.""Tokios minios negaliu vesti į sengirės centrą, nes miško paklotė… tik pakraščiu praeiname.""Viskas orientuota (net draustiniuose) į kokybišką medienos auginimą – priemonės, metodai, būdai, priežiūros priemonės, apsimoka, neapsimoka…ne į ekosistemas. "Tam tikrai rūšims, kokiam vabalui gali tekti laukti 800 metų, kad miške susiformuotų jam tinkama aplinka!"Apie Suomijos miškus:"Jų kirtimo technika pritaikyta akmenuotiems paviršiams, kas visiškai netinka čia Lietuvoje, kur dirvožemis, žemė, minkšta it sviestas, provėžos palieka ilgus dešimtmečius negyjančias miško žaizdas. Su šylančiom žiemom nebėra įšalo. Kas vyksta Dzūkijoje – žiauru! Visos kopos suartos.""IKEA gamina šiukšles. Jų kokybė labai prasta. Greito augimo miškai – silpni.""Miškų biznis – ubagų biznis!""Ar mes pribrendę POŽIŪRIO Į GAMTOSAUGĄ VIRSMUI?""Sengirė – tai Gyvenimo, Gyvybės ratas." 🌿🌿🌿SENGIRĖS (TIKRAS MIŠKAS):"Norint išsaugoti natūralias miškų ekosistemas, pagal šiuolaikinius teisės aktus, reikalingas REZERVATINIS REŽIMAS!""Mažytės saugojamos salos nėra sprendimas, tikram miškui (sengirei) formuotis reikalingi dideli plotai"SENGIREI FORMUOTIS REIKALINGOS ŠIOS SĄLYGOS:- DIDELI PLOTAI (reikia didelių masyvų, kad vyktų natūralūs procesai)- NEGYVA MEDIENA (STAMBI MEDIENA – pagrindinė "trąša" sengirei, namai daugeliui ekosistemos gyvybės rūšių)- JOKIO ŽMOGAUS KIŠIMOSI – NATŪRALI SAVIREGULIACIJA (na mes galime gydyti sužalotus miškus – atveždami stambios medienos, imituodami natūralius procesus, tikslas – savireguliacija)- NATŪRALAUS GYVENIMO CIKLO RATAS miškas auga, bręsta, miršta ir atsinaujina pats.- SENGIRĖ – ĮVAIRIARŪŠĖ, ĮVAIRIAAMŽĖ – SENGIREI SUSIFORMUOTI REIKIA NUO 1 – 4 MEDŽIŲ KARTŲSengirės – žmogaus nepaliesti miškai„Sengirės yra idealios saugomos teritorijos, jose vyksta tik natūralūs procesai, todėl visiškai nereikalingas žmogaus įsikišimas ir gamtotvarka. Lyginant sengires su dabartiniais miškais galima nustatyti, ko trūksta dabartiniuose ūkiniuose ar saugomų teritorijų miškuose. Daugelis saugomų rūšių nyksta dabartiniuose miškuose, nes iš jų buvo pašalinti elementai, kurie reikalingi toms rūšims egzistuoti.“https://www.gyvasmiskas.lt/sengires-zmogaus-nepaliesti-miskai/🌿🌿🌿Renatas JAKAITIS – Nemuno kilpų regioninion parko darbuotojas, gamtosaugininkas, ornitologas, gamtos fotografas.PETICIJA UŽ ŠILĄ: https://www.peticijos.lt/visos/75340/punios-silas-padekite-gelbeti/Žygį inicijavo – Studentų Gamtininkų Mokslinė Draugija (SGMD)https://www.facebook.com/events/943756249303355/Patikslinimas: video įsivėlė klaida, tikslus pavadinimas – Baltijos Aplinkos Forumas (BAF)🌿🌿🌿Rudenį startuoja žygių į Punią ciklasNuo rugsėjo 7 dienos startuoja žygių į Punią ciklas, kurį veda Renatas Jakaitis. Žygeivių skaičius ribojamas (iki 50 dalyvių). Skubėkite rezervuotis ir laukite naujų datų paskelbimo!Žygis Punios šile: pažink vertingiausią Lietuvos sengirę – https://www.facebook.com/events/674925176356040/🌿🌿🌿Atviras MOKSLININKŲ LAIŠKAS valdžiai ir visuomenei dėl Punios šilo, 2019 08 29https://www.gyvasmiskas.lt/atviras-mokslininku-laiskas-valdziai-ir-visuomenei-del-punios-silo-2019-08-29/Spaudos konferencija: Punios šilas – visuomenė ir garbūs mokslininkai stoja mūru už sengirę, o ką daro Aplinkos ministras? (VIDEO)(TIESIOGINĖ TRANSLIACIJA)https://www.gyvasmiskas.lt/spaudos-konferencija-punios-silas-visuomene-ir-garbus-mokslininkai-stoja-muru-uz-sengire-o-ka-daro-aplinkos-ministras-videotiesiogine-transliacija/

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis

Žymanto Morkvėno pristatymas:





















Žymanto Morkvėno pristatymas (PDF)


Peticiją  pasirašyti galite čia.

Sengires ir brandžius miškus keičia jaunuolynai ir kirtavietės – kaip manipuliuojama, kad miškų „daugėja“? (DUBRAVOS miškų pavyzdys)

G.Varnas apie Punios Šilo peripetijas: man dabartinė valdžia panaši į Voldemorto valdžią “Haryje Poteryje”

„Durniai mes, durniai“ (Punios šilas)

Palaikymą Punios šilui išreiškė prezidentas Valdas Adamkus, 2019 08 12

Prezentacija “Punios šilo vertė, dabartis ir perspektyvos” –  Punios_silo_problematika_2018_NKRPD

PUNIOS ŠILAS – aplinkosaugos organizacijų ir visuomenės veikėjų KREIPIMASIS į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, 2019 07 30

Punios šilo sengirė (FOTOALBUMAS)

„Sengirė“ režisierius: senieji Lietuvos miškai nesaugomi dėl greitų ir didelių pinigų – Vakarų Europa gyvą mišką seniai išnaikino

Parduodamos medienos kaina: luošinama Labanoro giria ir augantys dirbtiniai miškai (LRT)


„Kenkėjai puola, nes keičiantis klimatui atsodinamos eglių rūšys, kurios yra labiau pažeidžiamos – na bent nesodinkite ta egle, bet ne – eglė, eglė, eglė, būtinai eglė. Eglė yra šiaurinė rūšis, ant aerialo pakraščio (Lietuva aerialo pakraštys) – daugėjant, ilgėjant sausrų periodams eglė nespėja gaminti arba pakankamai pasigaminti sakų ir žievagraužiams, kinivarpoms lengviau tą eglę nužudyt. Jeigu būtų drėgnesni metai ir šaltesnis klimatas, eglė būtų gyvybingesnė ir net jei kenkėjai ją užpultų, nebūtų tokių populiacinių židinių sprogimų. Tad jei vieną kitą eglę nugriaužtų, niekas per daug nepastebėtų. Bet kai nugriaužia tokias MONOKULTŪRAS didesniame plote, tada jiems užkliūna labai stipriai – jei nustotume kištis – gamta pati savimi pasirūpintų.

Atkurkime sengires – kuo ypatingas ir svarbus Punios šilas? Žydrūnas PREIKŠA (Vienkartinė Planeta, LRT)

Aplinkosaugininkų koalicija: miškas valdomas netvariai, blogiausia situacija saugomose teritorijose – kuo pavojingi sanitariniai kirtimai. Žydrūnas PREIKŠA (VIDEO)

„Kuo miškas senesnis, tuo jis labiau gyvas!“

„Kenkėjai yra natūrali gamtos dalis. Tol kol miškas, miško ekosistema sveika – jis susitvarko. Kaip ir mes visi turime vėžinių ląstelių, bet jei mes turime stiprų imunitetą – mes tuo vėžiu nesusergam. Tas pats ir su mišku, reiškias, reikia stiprinti imunitetą. Miško imuniteto stiprinimas – turtinga biologinė įvairovė, kad tas kenkėjas turėtų daug priešų tame miške ir negalėtų masiškai veistis.“

Kaip žalojami miškai ir atveriami keliai kenkėjams – apie ugdomuosius ir sanitarinius kirtimus (viskas dėl medienos?) Andrius GAIDAMAVIČIUS

 


 

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau