Seimas balsuoja – kiek miško gali valdyti vienas asmuo? Užsienio fondai masiškai superka net plynes (VIDEO) (PROJEKTAS)(CHRONOLOGIJA)

#MiškųBiznis #KiekMiškoGaliValdytiVienasAsmuo #UžŽemiųVientisumą #SkandinavųFondaiSuperkaMiškus #NacionalinisSaugumas

„Mane kaip ekonomikos komiteto pirmininką buvo pakvietę švedai ir gana aukštame lygyje, viceministrai, ambasadoriai ir jie valandą laiko auklėjo kaip Švedijoje viskas gerai ir gražu. Po to man trūko kantrybė ir sakau ko jūs norit galų gale? Atsakymas paprastas – pas jus dar daug yra objektų, kuriuos mes norim nupirkti. Konkrečiai kas jus domina? MIŠKAI IR KOMUNALINIS ŪKIS PLAČIĄJA PRASME. Jų pasakymas buvo toks – mes turim daug pinigų, o jūs turit ką parduoti. Tiesiog biznis. (…) Jų reikalas yra supirkti, o mūsų reikalas gintis nuo tokių dalykų.“

„INVESTICIJOS – NĖRA JOKIOS INVESTICIJOS NUPIRKTI MIŠKĄ. TAI NĖRA UŽSIENIO INVESTICIJA. TAI PARSIDAVIMAS. Užsienio investicija, kaip aš suprantu, kai yra įkuriamos darbo vietos, kuriama infrastuktūra, produkcija. Šiuo atveju, ką daro masiškai – SUPERKA IŠKIRSTAS BIRŽES, PLIKAS BIRŽES. Masiškai. Pasižiūrėkit. Ir superka tokia kaina, aš nusistebėjau. Klausiau privačių miško savininkų – kiek kainuoja plika biržė? Sako 500-600. Pažiūrėjau pasiūlymus kur yra, informacijos dėlei, žiūriu kaina 1500, sakau, bet kaina tai 500-600..? Aaaa sako švedai tuoj nupirks.“

„Simono Gentvilo pasiūlymas stebina, net nestebina – šokiravo. 60 000 ha ribų nustatymas – KĄ TAI REIŠKIA? Ir visus susijusius asmenis išbraukiam – KĄ TAI REIŠKIA? Kiek turim šiai dienai privačių miškų? 800 – 900 000 ha, tai žiūrėkim teoriškai, 10 FONDŲ GALI VALDYTI VISĄ LIKUSĮ MIŠKĄ? Teoriškai gali nupirkt, o jei dar išbraukiam susijusius asmenis… tai praktiškai 4-5 gali valdyti. Toks požiūris mane šokiravo. Praktiškai leiskime 10 asmenų valdyti visą likusį Lietuvos mišką. Štai ką reiškia 60 000 ha. Na, mes negalim leisti susidaryti tokiai galimybei.“

„Kadangi dirbu Baltijos asamblėjoje teko kalbėtis su latvių seimo nariais ta tema. Daugelis jų yra stipriai sunerimę. Jie savo laiku liberalizavo miškus ir užsienio kapitalo fondai dešimtimis tūkstančių hektarų ir netgi daugiau.. supirko ištisas miško teritorijas. Ir po truputį PRADEDA JAU RIBOTI VIETINIŲ JUDĖJIMĄ, bet ką… Reiškias, tas pats bus ir pas mus. Pažiūrėkime kas įeina į VALSTYBĖS APIBRĖŽIMĄ – t.y. jos gyventojai, piliečiai, teritorija, žemė ir miškai, kalba, kultūra, mokslas, švietimas. Kas yra VALSTYBĖS KŪNAS? – tai yra VALSTYBĖS ŽEMĖ, MIŠKAI. Jeigu mes išparduodam savo kūną, kūno pardavimas turi tam tikrą pavadinimą.“

„Valiaus kalba man priminė priesaką, kurią davėm – UŽ ŽEMIŲ VIENTISUMĄ. Tai priesaiką laužom? Ir ar jūs garantuoti, kad jie neparduos Rytų kaimynams? Kiniečiams ar dar kam nors turėdami tokius hektarus. Būkim šalies patriotai ir susilaikykim nuo investicijų, kurios nieko gero mums neduoda.“

„Nestambinkit kapitalo, nedėkit į vienas rankas. Duona dėl to neatpigs.“

Kaimo reikalų komitetas Seime svarstė miško ploto apribojimus – KIEK MIŠKO GALI VALDYTI VIENAS ASMUO? 

2019 07 10


SVARBU! Antradienį, liepos 16 dieną balsavimas Seime.
Tą pačią dieną Aplinkos ministras K. Mažeika pristato ir daugiau projektų susijusių su saugomomis teritorijomis, aplinkosaugos kontrole, statybomis, medžiokle ir t.t.

Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. liepos 16 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkė

TRUMPA REZIUMĖ

Justinos Vidzėnės komentaras (kalba neredaguota)

2018 metų pavasarį buvo kilęs skandalas dėl masinio miškų išpardavimo skandaviškoms korporacijoms – šiuo metu didžiausia privataus miško savininkė yra IKEA, kuri konsoliduoja Lietuvos miškus per spekuliacines schemas. Miškų sąjūdis pasiūlė riboti nuosavybę iki 500 ha, Seimo narys Jurgis Razma įregistravo pataisą dėl 1000 ha, tada suskubę valstiečiai, dabar jau dabartinis Aplinkos ministras K. Mažeika registravo pataisą iki 1500 ha, kurią vėliau sutiko atmesti ir Seimo posėdyje nebedalyvavo.
 
Šiuo metu pataisas svarsto komitetai. Kaimo komitetas – PAGRINDINIS šių pataisų komitetas. Liepos 16 dieną – balsavimas Seime. 
 
2019 07 10 Kaimo reikalų posėdyje visus perspjovė liberalas Simonas Gentvilas&Co, kuris visada atskleidžia ir ĮGARSINA apokaliptinius scenarijus, t.y. kaip būtų, jeigu užsienio fondams būtų viskas leistina. Jis siūlė sklypų plotų privatiems asmenims iš vis neriboti arba išplėsti iki 60 000 ha. Simono Gentvilo pasiūlymai remiasi Skandinavijos šalių praktika, kuriose yra stipriai išplėtota medienos pramonė ir daugelis privačių miško „ūkių“ yra pajungti į nacionalinę „MIŠKAS – DARŽAS“ programą. Ko nemini Gentvilas, tai, kad ŠALIES TANKIS Lietuvoje ir Skandinavijoje skiriasi kelis kartus ir mums niekada nebūtų priimtinas toks stambaus masto PRAMONINIS MIŠKŲ NAUDOJIMAS. Sulyginimui: Lietuvoje 1 kv. km – 43,6 gyventojo, Švedijoje – 21, Suomijoje – 15 gyventojų/kv.km. Gentvilas anksčiau yra siūlęs miškus atiduot ūkio ar finansų ministerijoms, o miškus reik kirst – nes „pūna“ ir kenkia klimatui. 

IŠTRAUKOS IŠ POSĖDŽIO:
(kalba neredaguota)

SALAMAKINAS (Gentvilui) – „Be IKEA ir vieno veikėjo verslininko Anykščiuose, kas dar viršiję šitą normą? Juk praktiškai viršyt tą 1500 įkanda tik švedai, IKEA, daugiau čia vietinių verslininkų aš nelabai matau ir nelabai mes čia ką nuskriausim.“
 
GENTVILAS –  „Aš pats asmeniškai Vilniuje esu šnekėjęs su buvusiu Švedijos premjeru, kuris pasakė, kad Lietuvoje turi 2000 ha miško nuosavybės ir aš asmeniškai tuom džiaugiuosi, nes jeigu tokio masto politikas investuoja Lietuvoje, t.y. GEOPOLITINIS SAUGUMAS.“
 
– hmm… keista pasidarė jūsų klausant – vienu žodžiu, užsienio kapitalui mus superkant – mūsų saugumas didėja. Tai gal mes padarėme klaidą – turėjom leisti žemę supirkti? Tai pardavę žemę ir miškus mes būtume kur kas saugesni..?
 
K. STARKEVIČIUS – „Atsakysiu dėl nacionalinio saugumo klausimo – deja, ilgalaikio saugumo istorija ką mums parodo? Estijoje, Latvijoje, tiek ir žemes, tiek ir miškus prieš mūsų okupaciją per tarpukary buvo nusipirkę skandinavai. Tačiau kas atsitiko? Jie visi pasitraukė ir paliko žemes, ir kovos partizaninės ten nebuvo. Kas kovojo, kodėl Lietuvoje kovojo ir kodėl ji pirma pakilo? Už tai, kad ūkininkai kovojo už mišką, už žemę, tai va kaip su tuo kapitalu kartais būna. Mes nežinome kaip istorija suksis. (…) Kodėl Lietuvoje tokie žemės plotai konsolidavosi? Nes buvo spraga, nebuvo numatyta – SUSIJĘ ASMENYS. Dabar ji sutvarkyta ir fiksuota ties ta nuosavybė, kuri buvo iki šiol. (…) Jūs (Gentvilui, Gaižučiui) – JŪS KLYSTAT ir dabartiniu metu atstovaujate ne nacionalinį miškininką – ūkininką, miško turėtoją ir daugiau žiūrit globaliai. Ir YPATINGAI MAN KELIA NERIMĄ, kai iš jūsų nebuvo nei vieno pyptelėjimo, kai buvo PRADĖTOS REGULIUOTI MIŠKŲ PARDAVIMO KAINOS. Čia jei pradėtų ūkininkams kainas reguliuoti, tai šakės ir traktoriai stovėtų… o jūs ramiai. Nestambinkit kapitalo, nedėkit į vienas rankas. Duona dėl to neatpigs.“
 
VALIUS ĄŽUOLAS – „Tikrai prisidėjau prie rengimo šio įstatymo, patirtis atėjo nuo žemės ribojimo ir matomų spragų kas ten vyksta. Miškuose, jei prieš 20 metų apie tai nereikėjo šnekėti, nebuvo čia problemos, šiai diena – TAI MASINĖ PROBLEMA. Ir tą supirkinėjimą, kas vyksta šiai dienai, neįrodinėti jau irgi niekam nebereikia. O Simono pasiūlymas stebina, net nestebina – šokiravo. 60 000 ha – KĄ TAI REIŠKIA? Ir visus susijusius asmenis išbraukiam – KĄ TAI REIŠKIA? Kiek turim šiai dienai privačių miškų? 800 – 900 000 ha, tai žiūrėkim teoriškai, 10 FONDŲ GALI VALDYTI VISĄ LIKUSĮ (privatų) MIŠKĄ? Teoriškai gali nupirkt, o jei dar išbraukiam susijusius asmenis… tai praktiškai 4-5 gali valdyti. Toks požiūris mane šokiravo. Praktiškai leiskime 10 asmenų valdyti visą likusį Lietuvos mišką. Štai ką reiškia 60 000 ha. Nu mes negalim leisti susidaryti tokiai galimybei.“
 
VALIUS –  „Kadangi dirbu Baltijos asamblėjoje teko kalbėtis su latvių seimo nariais ta tema. Daugelis jų yra stipriai sunerimę. Jie savo laiku liberalizavo miškus ir užsienio kapitalo fondai dešimtimis tūkstančių hektarų ir netgi daugiau.. supirko ištisas miško teritorijas. Ir po truputį pradeda jau riboti vietinių judėjimą, bet ką… Reiškias tas pats bus ir pas mus… Pažiūrėkime kas įeina į VALSTYBĖS APIBRĖŽIMĄ – t.y. jos gyventojai, piliečiai, teritorija, žemė ir miškai, kalba, kultūra, mokslas, švietimas. Kas yra VALSTYBĖS KŪNAS? – tai yra VALSTYBĖS ŽEMĖ, MIŠKAI. Jeigu mes išparduodam savo kūną, kūno pardavimas turi tam tikrą pavadinimą… Tai gal nesielkim taip? (…) Apie nacionalinį saugumą – taip, jeigu nuperka tūkstantį, du, pusantro, mes dar nematom grėsmės, tačiau kaip įvyko Latvijoje ir Estijoje – dešimtys, šimtai tūkstančių ha, tai jau tikrai yra nacionalinio saugumo problema. Norint ūkininkauti – teko būti Švedijoje pusantro tūkstančio ha miško ūkyje, jie pasiturinčiai jau kelios kartos ūkininkauja, du ar tris šimtus metų ir tikrai jiems pakanka geram, pasiturinčiam gyvenimui.
(…)

Antras dalykas – INVESTICIJOS – NĖRA JOKIOS INVESTICIJOS NUPIRKTI MIŠKĄ. TAI NĖRA UŽSIENIO INVESTICIJA. TAI PARSIDAVIMAS. Užsienio investicija, kaip aš suprantu, kai yra įkuriamos darbo vietos, kuriama infrastuktūra, produkcija. Šiuo atveju – ką daro masiškai – SUPERKA IŠKIRSTAS BIRŽES, PLIKAS BIRŽES. Masiškai. Pasižiūrėkit. Ir superka tokia kaina, aš nusistebėjau. Klausiau privačių miško savininkų – kiek kainuoja plika biržė? Sako 500-600. Pažiūrėjau pasiūlymus kur yra, informacijos dėlei, žiūriu kaina 1500, sakau, bet kaina tai 500-600..? Aaaa sako švedai tuoj nupirks. Tik kvailys gali, užsieniečiai laukia, iš karto moka, duok. AR TAI INVESTICIJA? Gali turėti keletą tikslų – turėti teritoriją toj valstybėj, dar turės ir pajamas po kažkiek metų, kapitalas, vertė, miško vertė nemažėja ir ateity tik didės. Lietuvoje kainos mažesnės lyginant su kur Švedijoj ar Vokietijoj. Todėl jie čia ir investuoja. Jeigu norim pigiai parsiduoti, parsiduokim ir toliau. Jeigu norim išlaikyt orumą, tai mes tada apribokim. Kas įsigijo, tegu. Latviai, estai griaužia nagus, kad nereiktų ir mums griaužti.“

A. STANČIKAS – „Valiaus kalba man priminė priesaką, kurią davėm – UŽ ŽEMIŲ VIENTISUMĄ. Tai priesaiką laužom? Ir ar jūs garantuoti, kad jie neparduos Rytų kaimynams? Kiniečiams ar dar kam nors turėdami tokius hektarus. Būkim šalies patriotai ir susilaikykim nuo investicijų, kurios nieko gero mums neduoda.“

A. SALAMAKINAS – „Tą pačią melodiją girdėjau ir praėjusią kadenciją. Mane kaip ekonomikos komiteto pirmininką buvo pakvietę švedai ir gana aukštame lygyje, viceministrai, ambasadoriai ir jie valandą laiko auklėjo kaip Švedijoje viskas gerai ir gražu. Po to man trūko kantrybė ir sakau ko jūs norit galų gale? Atsakymas paprastas – pas jus dar daug yra objektų, kuriuos mes norim nupirkti. Konkrečiai kas jus domina? MIŠKAI IR KOMUNALINIS ŪKIS PLAČIĄJA PRASME. Jų pasakymas buvo toks – mes turim daug pinigų – o jūs turit ką parduoti. Tiesiog biznis. (…) Jų reikalas yra supirkti, o mūsų reikalas gintis nuo tokių dalykų.“
 
– Gaunas iš vienos pusės – neribojam ploto, iš kitos pusės uždedama miško savininkams miško mokestį. Ką tai reiškia? Ogi kad smulkus savininkas bus priverstas parduoti. Kam parduoti? Čia kitas klausimas.
 
DARIUS PARTAUSKAS (Miško pramonininkų asociacijos vadovas, naujai susikūrę)
„Buvo ginčas dėl 1500 ha. Iš principo tai daugiau negu pakankamai normaliai įmonės veiklai. Lietuvoje mes turime 1000 įmonių užsiimančių miškininkyste, tai tik apie 20, gal 30 įmonių peržengia šitą ribą. Iš esmės tai yra skandinavų fondai, turintys praktiškai nemokamus pinigus, kurie šiuo metu vykdo Lietuvos miškininkystės ūkio žlugdymą. Daugybė verslo traukiasi iš šio sektoriaus ir parduoda miško valdas, nes nebegali išsilaikyti. Ir parduoda tiems patiems švedų fondams. Turim grėsmingą situciją, bet esamos dvi miško asociacijos (pastaba A.Gaižučio ir A. Pivoriūno) apie tai nekalba, ne jos dirba toms TOP 20 – 30 KOMPANIJŲ ir realiai čia susirinko, nes jiems už tai moka. Mes įsteigėme asociaciją, kurios nariai turi iki 500 ha ir atstovauja tikrą miškininką, kuris nori vykdyti veiklą.“

#IšsiųskLaiškąSeimoNariams RYTOJ SEIME 15val. vyks BALSAVIMAS DĖL MIŠKO PLOTO ĮSIGIJIMO RIBOJIMO – šiandien mišką gali pirkti bet kas ir bet kiek. #NacionalinioSaugumoGrėsmė #SkandinavųFondaiKonsoliduojaLietuvosMiškus

Palaikyk miškų įstatymo pataisas, kad ūkio subjektai negalėtų įsigyti daugiau kaip 1,5 tūkst. ha miško. IŠSIŲSK LAIŠKĄ SEIMO NARIUI, KAD BALSUOTŲ UŽ RIBOJIMĄ ir vykdytų duotą priesaiką LR Konstitucijai #UžŽemiųVientisumą

Galimas laiško variantas, kurį galite redaguoti:

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 – 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Gerb. [Seimo nario vardas pavardė],

Rašau, norėdama (-as) paraginti Jus balsuoti už miškų įsigijimo ribojimo įstatymo pataisas, kad ūkio subjektai negalėtų įsigyti daugiau kaip 1,5 tūkst. ha miško.
Mus neramina dabartinis nebevaldomas Lietuvos miškų išpardavimas užsienio korporacijoms, investiciniams fondams bei kitiems užsienio subjektams. Užsienio kompanijos masiškai supirkinėja Lietuvos miškus, jų valdomi plotai grėsmingai didėja ir jau viršija dešimtis tūkstančių ha. Tai yra nacionalinio intereso nepaisymas, todėl prašau Jūsų vykdyti duotą priesaiką LR Konstitucijai SAUGOTI LIETUVOS ŽEMIŲ VIENTISUMĄ ir ginti nacionalinį interesą apsaugant Lietuvos miškus.

[Jūsų vardas pavardė],

Visus Seimo narių adresus rasite čia:

#BūkBudrus Jei nereaguosime dabar, galime savo miškuose sulaukti latvius jau ištikusios krizės, ten keli švedų fondai latvius „išmiškino“ iš miškų.


„Žemė, buvusi nacionalinės jurisdikcijos objektu, tampa privačia nuosavybe.  Kinija, Švedija, Pietų Korėja – šių šalių vyriausybės aktyviai supirkinėja žemes ir tai lemia esminius pokyčius. Kai Kinija nusiperka milijonus hektarų žemės Zambijoje, ji kartu „nusiperka“ ištisus kaimus… Vyksta kažkas daugiau nei tik sklypo įsigijimas…“ Korporacijos supirkinėja pasaulį?

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671

4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-2288

2019-07-10 Nr. 110-P-15, Vilnius


LIETUVOS RESPUBLIKOS

MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 4(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS


Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvada

(2018-06-19)

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2288 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas.

Projekto 1 straipsniu įstatyme siūloma nustatyti, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha.

Žemės, kaip ir kito nekilnojamojo turto, sandoriai priskiriami laisvo kapitalo judėjimo sričiai. Taigi, Projekte siūlomu ribojimu yra varžoma kapitalo judėjimo laisvė Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Primename, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau ‑ SESV) 63 straipsniu uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai.

Tačiau su Europos Sąjungos teise suderinamais laikomi apribojimai, kurie pagrįsti SESV 52 straipsnyje nurodytais viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos pagrindais arba kitais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įvardytais bendrojo pobūdžio privalomaisiais reikalavimais, kaip antai žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymas, siekis aplinkai palankiu būdu valdyti žaliuosius plotus, aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga. Šiuo atžvilgiu Projekto aiškinamajame rašte nurodomos Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys iš esmės galėtų būti tinkamos. 

Be to, šiems tikslams pasiekti taikomos priemonės turi būti proporcingos. Šiuo klausimu Projekto parengiamuosiuose ar lydinčiuosiuose dokumentuose siūlytina nurodyti, kodėl apskaičiuotas nuosavybės ribojimo dydis yra 1500 ha. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad yra skirtingi požiūriai šiuo klausimu, pavyzdžiui, Seime yra registruotas Įstatymo projektas Nr. XIIIP‑2265, kuriuo siūloma nustatyti kitokį leidžiamą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų bendrą dydį.


SĄJŪDIS „UŽ LIETUVOS MIŠKUS“

 

ŽINIASKLAIDOJE:

Pataisomis būtų nustatyta, kiek vienas asmuo galėtų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės. Šiuo metu seime siūlomas 1,5 tūkst. ha apribojimas. D. Partauskas teigia, kad tokia riba nėra didelė, tačiau ji – geriau negu nieko.

„Šis apribojimas paveiktų apie 20 įmonių (daugiausiai švedų korporacijų). Šiuo metu jos, valdydamos didžiulį kapitalą, ir galimai turėdamos stiprų užnugarį, siaučia Lietuvos miškuose. Tuo metu likusių 1000 rinkos dalyvių – daugiausiai nedidelio kapitalo lietuviškų įmonių – interesai lieka neginami. Lietuviškos miškininkystės įmonės, tiesiogine to žodžio prasme, yra išvejamos iš miškų. Tai iš esmės kelia grėsmę nacionalinio saugumo lygmeniu“, – įspėja Miško pramonininkų asociacijos prezidento pavaduotojas.

Dėl užsienio kapitalo įmonių įsigalėjimo Lietuvos miškų rinkoje itin kenčia regionai. Anot D. Partausko, minėtų pataisų nepriėmimas būtų dar viena vinis jiems į karstą: „Jau dabar sparčiai naikinamos smulkios regioninės lentpjūvės, bankrutuoja vietiniai perdirbėjai, kirtėjai ir miškovežių kompanijos. Kiek mums žinoma, švedai jų paslaugomis nesinaudoja ir darbo vietų nekuria“.

D.Partauskas ragina visuomenę ir politikus nelikti abejingais. Priešingai, galime savo miškuose sulaukti latvius jau ištikusios krizės. „Nereaguosime dabar – turėsime situaciją kaip Latvijoje. Ten švedų fondai latvius „išmiškino“ iš miškų. Vienintelis kelias latviams užbaigti miškų krizę – nacionalizuoti miškus. Ar norime iki to prieiti?“, – klausia Lietuvos miško pramonininkų atstovas.

2019-07-15 Miško pramonininkai: lietuviai jau dabar nebėra savo miškų šeimininkai

Pataisos numato, kad Lietuvoje vienas savininkas ir su juo susiję asmenys gali įsigyti tiek miško paskirties žemės, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigyto miško plotas nebūtų didesnis kaip 1,5 tūkst. hektarų. Miško pirkėjai prieš sandorį reikės gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. Komitetas nepritarė liberalo Simono Gentvilo siūlymui „lubas“ kelti iki 60 tūkst. hektarų. Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis sako, kad mažas miško ūkis neapsimoka.

„Jeigu ribot plotą, įvertinkite ekonomines galimybes uždirbti iš miško, kad paskui būtų galima į mišką investuoti“, – komiteto nariams tvirtino jis. Miško pramonininkų asociacijos vadovo Dariaus Vasiliausko teigimu, dabar 1,5 tūkst. hektarų dydžio miško užtenka įmonės veiklai. „1,5 tūkst. hektarų iš principo yra daugiau negu pakankamai normaliai įmonės veiklai“, – aiškino D. Vasiliauskas. Pasak jo, apie 1 tūkst. įmonių Lietuvoje užsiima miškininkyste ir tik 20-30 iš jų peržengia 1,5 tūkst. hektarų ribą. D. Vasiliausko teigimu, tai yra skandinavų fondai.

2019-07-10 Nori riboti miško žemės įsigijimą: nebūtų galima turėti daugiau nei 1,5 tūkst. ha

BALSAVIMAS SEIME, 2019 07 16

Įstatymas, nuo kurio priklausys, kas valdys pusę Lietuvos miškų – projekto pateikimas Seime (VIDEO) (BALSAVIMO REZULTATAI) 2019 07 16


PAPILDOMA INFORMACIJA – S. Gentvilas vėl registruoja projektą Seime, 2019 07 23

Antras Simono Gentvilo bandymas įteisinti didelės koncentracijos miško valdas, Seimas 2019 07 23

Iš svarstymų Seime. Balsavimas 2019 07 23

Youtube

Dėl miško žemės koncentracijos ribojimo Seime

#BalsavimasSeime #GentviloPataisos #2Balsavimas Dėl miško žemės koncentracijos ribojimo 2019 07 23Seimas įtvirtino: jokių didelių miško pirkėjų, riba – 1500 hektarų Šis įstatymas tik nedidelis žingsnis į ilgalaikę ir kompleksinę miškų reformą, kurią turėsime atlikti ateityje!Už Miškų įstatymo pataisą balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė – 5.BALSAVIMO REZULTATAI ČIA: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35727&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-35339#RudenįSaugiklius!! #Landa #SusijęAsmenys_SpragaLINO BALSIO KOMENTARAS:"Išsaugojimo kultūra pamažu ima viršų, daugiausiai, VISUOMENĖS AKTYVUMO DĖKA." 👏🏻📣🐦🐺🦊🐍<3 #MūsųJėgaBendrystėjeMiškų klausimas jau tapo ne politinių, o kultūrinių skirtumų išraiška. Viena kultūra teigia – kertame, plynai, parduodame, lobstame, nesvarbu, kas ten bus su tuo mišku ateityje. Kita kultūra – saugome, auginame, ūkininkaujame atsakingai, naudos daugiau gauname ne iš kirtimo, o iš rekreacijos, paliekame turtą – mišką – ateities kartoms, mūsų vaikams ir anūkams.Džiaugiuosi, kad išsaugojimo kultūra pamažu ima viršų, daugiausiai, visuomenės aktyvumo dėka. Šiandien prie visuomenės prisijungė ir 87 Seimo nariai (aš – vienas jų), balsavę už miško žemės koncentravimo ribojimą.Tikiuosi, kad Prezidentas G. Nausėda jo nevetuos. Šis įstatymas tik nedidelis žingsnis į ilgalaikę ir kompleksinę miškų reformą, kurią turėsime atlikti ateityje, ir kurios nevykdė ir nevykdo S. Skvernelio Vyriausybė. Gal vykdys naujos kadencijos Seimas ir Vyriausybė, jeigu rinkėjai pareikš tokią valią.Pridedu keletą nuotraukų iš miškų, kuriuos pastaraisiais mėnesiais aplankiau, keliaudamas po rezervatus ir draustinius, kurie džiugina širdį, ir kurių norisi, kad būtų daugiau.https://www.facebook.com/Balsys.Linas/posts/2354485401254073🎄🌳 🐾#1Balsavimas Įstatymas, nuo kurio priklausys, kas valdys pusę Lietuvos miškų – projekto pateikimas Seime (VIDEO) (BALSAVIMO REZULTATAI) 2019 07 16 http://www.gyvasmiskas.lt/ruosiamas-istatymas-nuo-kurio-priklausys-kas-valdys-puse-lietuvos-misku-projekto-pateikimas-seime-video-balsavimas-2019-07-16/Seimas balsuoja – kiek miško gali valdyti vienas asmuo? Užsienio fondai masiškai superka net plynes (VIDEO) (PROJEKTAS)(CHRONOLOGIJA) http://www.gyvasmiskas.lt/seimas-balsuoja-kiek-misko-gali-valdyti-vienas-asmuo-uzsienio-fondai-masiskai-superka-net-plynes-video-projektas/🎄🌳 🐾🦔Žiniasklaidoje:15 MIN – "Seimas įtvirtino: jokių didelių miško pirkėjų, riba – 1500 hektarų." 2019 07 23"Seimas galutinai pritarė naujam ribojimui, kuris miškų sektoriuje įtvirtins „status quo“ – joks kitas investuotojas negalės įsigyti daugiau nei 1500 hektarų miško, todėl dominuojančiais žaidėjais liks valstybė, valdanti daugiau nei pusę miškų, kelios stambios įmonės. Kritikai sako, kad nustatyta riba – labai menka, neleisianti užsiimti tvaria miškininkyste, tačiau jų argumentai neliko išgirsti.Pataisą palaiko smulkūs miškų savininkai, besibaiminantys konkurencijos iš didžiųjų, tikėtina, kad ji gali būti naudinga ir tarpininkams.Už Miškų įstatymo pataisą balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė – 5. Įtvirtinta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha.Sandoriams taip pat bus reikalingi Nacionalinės žemės tarnybos leidimai. Anot Seimo nario Mykolo Majausko, balsavimas rodo, kad rūpestis mišku nėra, kadangi analogiškas 500 ha žemės ūkio paskirties ribojimas neveikia ir lengvai apeinamas. Jis pasiūlė detaliau apibrėžti, kas būtų laikomi susijusiais asmenimis, tačiau Seimas jo pasiūlymą atmetė.„Priėmus įstatymą tokį koks dabar yra prieš mus, šis ribojimas įsigyti miško hektarų daugiau nei 1500 ha, yra tiesiog deklaratyvus, ir jei jums iš tiesų rūpi miškų apsauga, turi būti sudėti labai aiškūs saugikliai“, – sako M.Majauskas.Algimantas Salamakinas vertino, kad M.Majausko pasiūlymaas yra racionalus, tačiau „jis turėjo būti atsiradęs pateikimo, svarstymo metu“, o dabar išsamiai klausimą išnagrinėti laiko neliko. Liberalas Simonas Gentvilas siūlė riboti ne hektarus, o rinkos dalyvių koncentraciją ir leisti didesnes ribas nei 1500 hektarų.„Nė vienoje Europos šalyje nėra numatyto ploto ribojimo, – teigė S.Gentvilas ir siūlė riboti koncentraciją iki 2,2 proc. visų miškų. – Su valstybe, kuri valdo pusę visų miškų, yra neįmanoma pakonkuruoti.“ Tačiau Seimas S.Gentvilo pasiūlymo nesvarstė.Paulius Saudargas kvietė palaikyti tokį projektą: „Tikrai visuomenėje kilo pagrįsti nuogąstavimai, ar neateis stambus ir nelietuviškos kilmės verslas ir į mūsų miškus pažiūrės kaip į pramoninį projektą, duodantį pelną ir tiek žinių“. Eugenijus Gentvilas pasisakė prieš: „Čia bandymas, kuris kvepia nesusipratimu, arba nesupratimu, arba ir tam tikra demagogija.Žemės ūkyje derlių nuimėjame kasmet. Čia derlius nuiminėjamas kartą per 60 metų“. Jis akcentavo, kad smulkūs miškai nebus apsaugoti nuo iškirtimo, kadangi savininkai norės gauti naudą, ir tik dideli miškų masyvai leidžia racionaliai ūkininkauti. „Mažame miškelyje turėti gerą techniką tikrai neapsimoka, tam reikalingas didesnis masyvas“, – sako E.Gentvilas pabrėžė, kad konkurencinė aplinka būtų iškraipyta. Edmundas Pupinis kvietė ribojimą palaikyti, pažymėdamas, kad miškų ūkyje galima ir kooperuotis. Kęstutis Glaveckas manė priešingai, lygindamas, kad naujas ribojimas bus lengvai apeinamas, kaip ir žemės ūkio srityje nustatytas 500 ha ribojimas. „Tie kas sako, kad reikėtų neriboti, arba leisti turėti didelius miškus, jie pasisako už efektyvų miškų tvarkymą, kadangi tai leidžia efektyviai tiems kas turi didelius miškus, juos valdyti, tai didina ir miškų kainą. (…)Interesų būtų palaikyti tokią poziciją, tačiau tie kas sako, kad reikėtų elgtis priešingai, jie iš esmės palaiko Lietuvos miškų savioninkų interesą, ir Lietuvos pramonininkų interesą, kad šita šaka liktų lietuvos subjektų rankose, yra ir tame tiesos. Tai kurią pusę palaikyti, kaip sverti, yra sunku apsispręsti“, – svarstė Kęstutis Masiulis.Simonas Gentvilas tikino, kad įstatymas nukreiptas prieš Lietuvas, akcentuodamas, kad daugybė institucijų parašė neigiamas išvadas, ir į nei vieną iš siūlymų ir pastabų nebuvo atsižvelgta.„Po 8 metų, lygiai kaip ir dabar, pabusime kaip kitos kadencijos nariai, ir pastebėsime, kad susiformavo milžiniškos korporacijos, nepaisant šito ribojimo“, – tikino S.Gentvilas ir vardijo daug būdų, kaip įstatymą galima apeiti. M.Majauskas tikino, kad koncentracija turėtų būti ribojama, tačiau vertino, kad dabartinis rūpestis „yra apsimestinis“. „Linkiu balsuoti ne tik už šį projektą, bet ir užkaišyti įstatymų spragas, kurios leidžia piktnaudžiauti“, – sako M.Majauskas.https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/seimas-itvirtino-jokiu-dideliu-misko-pirkeju-riba-1500-hektaru-662-1178004

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. liepos 24 d., trečiadienis


Už Miškų įstatymo pataisą balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė – 5.

Balsavimo rezultatai čia. 

#SOSKorporacijosKonsoliduojaLietuvosMiškus #UžŽemiųVientisumą Jau antrą kartą, Liberalų sąjūdžio narys, Simonas Gentvilas, nenuleidžia rankų. Simonas Gentvilas užregistravo dvi pataisas naujas dėl ribojimo miškų, viena jog leisti ribą 40 tūkst, kitą kad perkelti priėmimą į pavasarį – RYTOJ SEIME 14 val. VYKS GALUTINIS BALSAVIMAS. Dienotvarkę galite matyti čia.
1. Dėl miškų įstatymo 1500ha miškų ūkio valdų ribojimo pakeitimo – 5% ribojimu nuo visų privačių miškų valdų dydžio – Simono Gentvilo pasiūlymas
Siūlome – ATMESTI
(tai iš esmės tas pats, kas beveik jokio ribojimo, 5% ribojimas apytiksliai išsiskaičiuoja apie 40000 ha. miškų ūkio valdų dydis)
 
2. Įstatymo įsigaliojimo atidėjimas iki 2020 m. kovo 1d. – Simono Gentvilo pasiūlymas
Siūlome – ATMESTI
(galimai bandymas išlošti laiko sekantiems įstatymo sabotavimo veiksmams, o jei nepavyks turėti dar papildomo laiko apsipirkimui, sandoriams užbaigti pakanka 2.5 mėn., visos įmonės stebėjo ir jau 07.16d. žinojo, kad įstatymas priimtas ir įsigalios 2019m. spalio 1d.)
 
3. Susijusių asmenų aprašymo išplėtimas, analogiškai taikomam GPM įstatyme – Mykolo Majausko, Ingridos Šimonytės pasiūlymas
Siūlome – PALAIKYTI
(išplėstas aprašymas apriboja galimybes apeiti įstatymą) https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/18972eb0a9fa11e9aab6d8dd69c6da66

Trumpa info, apie tai kas vyksta Lietuvos miškuose:

Komentuoja Darius Partauskas (Lietuvos miškininkų asociacija)

Nacionalinis saugumas – Lietuvos miškų paskirties žemės intensyviai koncentruojamos nedidelės grupės įmonių (apie 20 įmonių) rankose, didelė dalis valdoma švedų fondų – kas iš esmės prieštarauja nacionaliniam saugumui, tikslui siekti žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymo.

b. 1500 ha miško valdų ribojimas paveikia rinkoje TIK apie 20 įmonių, kurių dauguma švedų fondų valdomos. Tuo pačiu tai parodo, kiek didelė ši riba – 1500ha yra, jei ją peržengia tik apie 20 įmonių. Sėkmingam miškų ūkiui funkcionuoti pakanka ir anksčiau siūlyto, bet atmesto 1000ha. maksimalaus valdų dydžio.

c. Nelygiavertė konkurencija, su beveik „nemokamais“ švedų fondų pinigais. Jei apribojimas neatsiranda, kelių metų perspektyvoje Lietuvos miškininkai švedų fondų bus „išmiškinti“ iš miškų, „išmiškinimo“ procesas pilnu tempu jau šiandien vyksta, lietuviški verslai žlunga nuo švedų „investicijų“. Analogiškai procesai, jau įvykę Latvijoje. Latviams grįžti į miškus vienintelis kelias juos nacionalizuoti.

d. Regionų politika – neatsiradus apribojimo – regionai, kurie ir šiaip neklesti gauna dar vieną vinį į karstą – sparčiau naikinamos regioninės smulkios lentpjūvės, perdirbėjai, miškovežių kompanijos, kirtėjai – švedai ir apskritai didžiosios įmonės dažniausiai naudojasi kitų didžiųjų paslaugų teikėjų paslaugomis.

e. Socialinė politika – didžiosios miškų valdymo įmonės sukurs n kartų mažiau darbo vietų nei kad savo vykdoma veikla sunaikins, per įvairiapusį poveikį įvairioms su miškininkyste susijusioms verslo šakoms.

f. dvi nuo seno veikiančios Lietuvos miškininkų asociacijos Gaižučio (forest.lt) ir Pivoriūno (PMSA) atstovai laksto, po seimą, bandydami stabdyti 1500ha. ribos atsiradimą – taigi kieno interesą jie giną ????? Ar miškininkų, ar švedų fondų ?

Miškų klausimas jau tapo ne politinių, o kultūrinių skirtumų išraiška. Viena kultūra teigia – kertame, plynai,…

Posted by Linas Balsys on 2019 m. liepos 23 d., antradienis


15 min. Seimas įtvirtino: jokių didelių miško pirkėjų, riba – 1500 hektarų


Pramonės advokatas Gentvilas: miškus reik atiduot Ūkio arba Finansų ministerijai, 2018 03 20

Kaip Gentvilas socialiniuose tinkluose audrą kėlė – miškas kenkia gamtai ir klimatui? (papildyta FB komentarais)

Simonas Gentvilas teikia pataisas atveriančias kelią skalūnų dujoms, Remigijus Žemaitaitis – statybų plėtrai miškuose (PROJEKTAI)


PATAISŲ PRIEŠISTORĖ – ĮVYKIŲ CHRONOLOGIJA

Kodėl buvo inicijuotas šios įstatymo pataisos?
 
 
2018 metų vasarį jau buvo kilęs skandalas dėl verslo grupių spekuliuojančių mišku sutramdymo ir valstiečiai pažadėjo šį klausimą įtraukti į pavasario sesiją.
 
Pirmieji pavojaus varpais puolė skambinti Miškų Sąjūdžio atstovai:

2018 05 29 Seimo narys Jurgis Razma pranešė įregistravęs Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo apriboti, kad vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui (įskaitant ir susijusius asmenis) nuosavybės teise gali priklausyti ne daugiau kaip 1000 ha miško.
 
Seimo narys argumentuoja tokio draudimo būtinumą: „Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamos įtakos natūralių miškų išsaugojimui, išvengimui oligopolinių miškų valdymo struktūrų įsivyravimo, kartu galima konstatuoti ir tam tikras neigiamas pasekmes medienos perdirbimo įmonėms, kurios planuoja vystydamos savo verslą įsigyti didelius miško plotus, nes tokia galimybė taptų apribota.“
 
Su įstatymo projektu susipažinti galima čia: Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS 
 
Valstiečiai suskubo paskui
 
2018 06.04 Paskui J. Razmos pasiūlymą suskubo ir valstiečiai, miškų įsigijimo kartelę pakėlę iki 1500 ha. Miškų Sąjūdžio pirminis siūlytas variantas buvo 500 ha.
 
Valstiečiai-žalieji Kęstutis Mažeika, Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas ir Dainius Gaižauskas registravo papildomą Miškų įstatymo pataisą, kurią norima riboti privačių miško valdų plotą iki 1500 ha.
 
Miško pramonės lobistai spekuliuoja tuo, kad „miškas yra viena iš kapitalo formų, įsigijimo teisė priskiriama laisvo kapitalo judėjimo sričiai, minimomis pataisomis būtų suvaržyta kapitalo judėjimo laisvė Lietuvoje, t.y. Europos Sąjungos vidaus rinkoje, o tai tiesiogiai prieštarauja Europos Sąjungos veikimo sutarčiai, pagal kurią draudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai.“ (Privačių miško savininkų miško savininkų asociacija, PMSA)
 
Deja, mišką traktuojantys išskirtinai kaip verslo, „laisvo kapitalo“ rūšį pamiršta paminėti, kad miškas nėra tik mediena – miškas tai oras, šalies „plaučiai“, ekosistema, klimatas, gyvūnija, augalija, vanduo, žmogaus gyvenimo sąlygos ir sveikos aplinkos garantas. Miškų sveikata – mūsų sveikata, todėl būtinas visuminis-holistinis, o ne fragmentinis-trumpalaikės naudos siekiantis požiūris.
 
Su miško valdų ribojimus įteisinančiomis Miškų įstatymo pataisomis galima susipažinti čia  ir čia 
 
2018-02-07 SĄJŪDŽIO „UŽ LIETUVOS MIŠKUS“ PAREIŠKIMAS 
 
Sąjūdį „Už Lietuvos miškus“ neramina nevaldomas Lietuvos miškų išpardavimas užsienio korporacijoms, investiciniams fondams bei kitiems užsienio subjektams. Užsienio kompanijos masiškai supirkinėja Lietuvos miškus, jų valdomi plotai grėsmingai didėja ir jau viršija dešimtis tūkstančių ha.
 
Didžiuliai miškų plotai koncentruojami grupės asmenų rankose, taip sudarant sąlygas grupės subjektų dominavimui, pažeidžiant kitų miškų ūkio rinkos dalyvių interesus.
 
Kodėl švedų korporacijos miškus masiškai supirkinėja Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, bet neperka kitose Vakarų valstybėse ?
 
„IKEA Group“ valdo daugiau kaip 110.000 hektarų miškų Europoje – Rumunijoje, Baltijos šalyse, Lietuvoje jau įsigijo 15 tūkst. ha miškų. Stebina Vyriausybės, o ypač aplinkos ministro K.Navicko aplaidumas ir neveiklumas laiku neinicijuojant būtinų teisės aktų pataisų, kurios užkirstų kelią nevaldomam Lietuvos miškų išpardavimui.
 
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
 
Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą, kuris numato, kad užsienio subjektai Lietuvos Respublikoje turi teisę įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus neribojant perkamo miškų ūkio paskirties žemės ploto.
 
Lietuvos Respublikos miškų įstatymas taip pat nenumato jokių įsigyjamų miškų ploto apribojimų, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas numato, kad asmuo, ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.
 
Esant dabartiniam teisiniam reguliavimui vienas, ar keli subjektai gali supirkti visus (išskyrus valstybinės reikšmės) Lietuvos miškus. Apie 880 tūkst. ha miškų gali būti sukoncentruota vieno ar keleto stambių miškų valdytojų rankose, taip sukuriant dominuojančią padėtį miškų ūkio sektoriuje. Pažymėtina, kad nekontroliuojamas užsienio subjektų akcijų perleidimas, taip pat gali būti grėsmingas Lietuvos nacionaliniam saugumui .
 
Raginame Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti reikiamus teisės aktų projektus, kurie tinkamai reguliuotų miškų įsigijimo tvarką, užkirstų kelią atskirų asmenų dominavimui miškų ūkio sektoriuje ir užtikrintų, kad bendras Lietuvoje asmens, ar susijusių asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.
 
Sąjūdžio ,,Už Lietuvos miškus“ pirmininkas
 
Gintautas Kniukšta
 

APLINKOS MINISTERIJOS REAKCIJA

2018 04 06 Aplinkos ministerijos reakcija į Sąjūdžio siūlymus riboti spekuliacijas mišku:
 
Aplinkos ministerijos viceministro filologo Martyno NORBUTO atsakymai į užklausimus dėl buvusių GMU darbuotojų neskaidraus įdarbinimo ir maksimalaus miškų ploto apribojimo IKEA ir partneriams.
 
Aplinkos ministerija netiesiogiai pritaria, kad visus privačius miškus nupirktų IKEA ir net nebando ieškoti būdų kaip stabdyti Lietuvos miškų išpardavimą užsienio subjektams ir išlaikyti juos valstybės valioje, kas kelia pavojų visuomenės saugumui, gerbūviui ir jos sveikatai. Aplinkos ministerijos kryptis – ūkiniai miškai (t.y. 70 proc. visų miškų) kaip stambios verslo įmonės. Didžiausia perspektyva matoma stambių miško ūkių („daržų“) plėtime“.
 
Pasak M.Norbuto, kuris remiasi buhalteriniu mokslu, taip vadinamas „ekonomiškai efektyvus ir darnus ūkininkavimas“ įmanomas miškų valdose, siekiančiose 10 000 ha dydį. Nediskutuojama apie tokių „verslo įmonių – ūkių“ pasekmes ir įtaką miškų ekosistemoms, masyvo vientisumui, kraštovaizdžiui, bioįvairovei ir ateities kartoms. O miškas eilinį kartą traktuojamas išimtinai tik kaip mediena – ieškomi mokslininkai, kurie rastų skaičius ir formas, įteisinančias liberalų miško valdymą (miškas kaip pelno objektas).
 
Medžių biznis ir smulkieji savininkai
 
Didžiausias nepatogumas, kurį patiria dabartiniai Aplinkos ministerijos turto valdytojai, tai, kad pernelyg daug mažesnių miškų valdų (iki 3 ha) priklauso smulkiems savininkams ir sunku greitai supirkinėti ir formuoti „ekonomiškai“ efektyvius ūkininkavimo plotus. Tad turime atidžiai sekti bet kokius bandymus įstatymais įsprausti smulkiuosius savininkus į tokius rėmus, kad jie būtų priversti išparduoti miškus „stambiesiems ūkininkams“, kurie natūralius ir gyvybės pilnus senelių miškus paverstų bedvasėmis medienos plantacijomis ir dykynėmis.

SVARBU ŽINOTI:




🎄🌳☘️🐾
 
Miško bičiuli, 

prisidėk prie miškų, sveikos aplinkos gynybos ir pilietinės kontrolės!

Šiandien GYVAS MIŠKAS – pilietinė – aplinkosauginė iniciatyva yra išlaikoma savanoriškais žmonių įnašais. Šiuo metu „ratą suka“ trys koordinatoriai, kuriems ši veikla – pagrindinė. Mus palaiko prisijungiantys savanoriai.

 

Mūsų tikslas – plėsti pilietinės žiniasklaidos platformą, stiprinti bendruomenes ir jų tinklą, stiprinti pilietines galias, kurti veikiantį ir stiprų pilietinės gynybos ir kontrolės mechanizmą, kuriame galėtų dalyvauti kiekvienas. Ir žinoma, kartu su bendraminčiais kurti ir populiarinti gyvos, žalios Lietuvos viziją! #GYVOŽALIO

Tapk SAVANORIU – užpildyk anketą.

PATREON platformoje gali nustatyti mėnesinę paramos įmoką
(nuo 1 eu ir daugiau – pagal Jūsų galimybes)

Galima TIESIOGINĖ PARAMA:
Asociacija „Gyvas miškas“
Gavėjo kodas: 304896516
Sąsk. Nr.: LT217300010156112739
Mokėjimo paskirtis: Parama

Dėkingi iki medžių viršūnių!

GYVAS MIŠKAS 


#LaisvėTaiAtsakomybė #MąstymoReforma
Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valdininkų, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!

#NacionalinisSaugumasSveikaAplinka#SveikaAplinkaSveikasŽmogus
Aplinkosauga tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio, žmogaus ir tautos sveikatos sąlyga!

#KiekvienasPilietisAplinkosaugininkas​
„Ateityje žmogus galės vadintis žmogumi tik būdamas gamtosaugininku.“

(Justinas Marcinkevičius)

#PilietinėKontrolė #Budėk #MiškoSargyba #GyvybėsApsauga
#PilietiBūkBudrus #SaugokMišką #TapkPilietineŽiniasklaida

Medžių gynėjų grupės Facebook

Apginkime Lietuvos Miškus!

STOP medžių kirtimui Lietuvoje

VILNIUS:

Gelbėkime Vilniaus medžius
(www.saugokmedi.lt)

Išsaugokime ŽALIĄ Kalnų parką Vilniuje

Išsaugokime Sapiegų parką!

Diskusija dėl Reformatų skvero rekonstrukcijos

KAUNAS:

STOP kaštonų giljotinai

Kauno medžių kirtimui – STOP

Kaunas prieštarauja

Nemuno Kelias

KLAIPĖDA:

Už gyvą gamtą! Vakarų Lietuva

ŠIAULIAI:

Saugokime Šiaulių medžius!

PANEVĖŽYS:

Už Žalią Panevėžį!

ŠILUTĖ:

S.O.S. Šilutės medžiai

ARIOGALA

Ariogalos parkelis

 

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/seimas-balsuoja-kiek-misko-gali-valdyti-vienas-asmuo-uzsienio-fondai-masiskai-superka-net-plynes-video-projektas">
Twitter