Savivaldybės kvietimu Kalnų parko medžius apžiūrėjo dendrologų ir ornitologų atstovai (PASTABOS), 2019 09 02

Edita Medeina 

FB grupė – „Gelbėkime Vilniaus medžius“

2019 09 02

Dėl Kalnų parko medžių Vilniuje

Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Dendrologų ir Ornitologų draugijų atstovai Vilniaus savivaldybės kvietimu apžiūrėjo Kalnų parką. Juos lydėjo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo skyriaus vedėjas Stanislovas Patkauskas bei visuomeninės Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos vadovas Dainius Labeckis.

Vilniaus Kalnų parko pirmieji du sutvarkymo projekto pristatymai visuomenei buvo surengti 2017 m. Trečiasis viešas pristatymas vyko 2019 m. liepos 1 d. Pagal projektą parke numatoma pertvarkyti infrastruktūrą, kad vieta būtų pritaikyta patogesnei rekreacijai bei atlikti želdinių tvarkymo darbus. Visų pristatymų metu didžiausią nerimą visuomenei sukėlė planuojami želdynų pertvarkymai, kurių metu numatoma iškirsti apie 1000 medžių. Esą šie medžiai yra menkaverčiai arba kelia pavojų, arba užstoja panoraminius vaizdus.

Šio pasivaikščiojimo metu norėta įsitikinti, ar tikrai kirstini medžiai yra menkaverčiai, ar tai nepaveiks sparnuočių buveinių ir ar nebus pažeista visa vertinga šios vietos ekosistemos bioįvairovė. Susitikimo metu susipažinus su planuojamais pokyčiais, kiekvienas specialistas preliminariai įvertino galimą poveikį susiformavusiai ekosistemai savo srities kompetencijos ribose.

TIESIOGINĖ transliacija iš Vilniaus KALNŲ PARKO projekto pristatymo visuomenei – pjaus tūkstantį medžių? (VIDEO) (KOMENTARAI)

Ar Kalnų parkas virs dar vienu betono kalnu, koks dabar yra Gedimino kalnas? Liutauras STOŠKUS (VIDEO) 2019 07 01

Linas BALSYS: „Yra požymių, kad pradėjus planuojamus Kalnų parko tvarkymo darbus pasikartos Gedimino kalno scenarijus“, 2019 07 03sta

Valstybinis siurrealizmas (Kalnų parkas)

D.Labeckis. Vilniaus parkų šiandiena: pagal medkirčių scenarijų

Atliktas ekologinis SAPIEGŲ PARKO vertinimas – unikali žalioji gyvybės sala (EKSPERTINĖ IŠVADA) (arboristų, ornitologų, entomologų, mikologų tyrimas) 2019 06 15

Pastabos ir rekomendacijos:

· Parke vyrauja savaiminiai Lietuvos medžiai, krūmai bei žoliniai augalai (paprastieji klevai, mažalapės liepos, paprastosios pušys, kalninės guobos, paprastieji ąžuolai, karpotieji beržai, paprastieji šermukšniai, vienapiestės gudobelės, paprastieji sausmedžiai, kvapieji gurgždžiai, mažieji vingiriai ir kt.) bei svetimžemiai (juodosios tuopos, didžialapės liepos, uosialapiai ir platalapiai klevai, baltažiedės robinijos, smulkiažiedės sprigės, vienamečiai šemeniai bei kt.).

· Vizualiai numanomas vidutinis medžių amžius yra 30–40 metų. Seniausi Kalnų parko medžiai, siekiantys XIX a. pirmą pusę yra juodosios tuopos bei paprastosios pušys. Šių parko senolių apsaugai būtina skirti ypatingą dėmesį, taikant profesionalias priemones jų gerovei užtikrinti ir augimo sąlygoms gerinti, pasitelkiant aukščiausios kvalifikacijos arboristus bei dendrologus.

· Kalnų parke rasta ir retų, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą žolinių augalų augavietės, jų vietas žino Kalnų parko valdytoja – Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direkcija, tad tikimės, kad rekonstrukcijos metu retų augalų augavietės bus apsaugotos nuo bet kokių pakenkimų.

· Parke yra nuvirtusių negyvų medžių (paprastieji uosiai, paprastosios pušys, karpotieji beržai, paprastieji ąžuolai bei kt.), paveiktų žaladarių organizmų (grybų, vabzdžių, bakterijų bei kt.). Tokius medžius-virtuolius rekomenduotume palikti ir jų neišvežti, nors estetiniu požiūriu kartais jie ir nėra patrauklūs, bet ekologiniu požiūriu labai vertingi, nes pūvantis medis, ypač lapuotis, tampa buveine daugeliui kitų organizmų, būtinų gamtos ekologinei pusiausvyrai palaikyti. Tokius medžius galima panaudoti edukacijai, šviečiant visuomenę apie ekosistemas.

Gyvo Miško sveikatos ABC: kodėl miškui reikia negyvų medžių

· Dauguma pažymėtų kirtimui medžių yra jauni, tik iki 10 metų amžiaus, sudygę kaip savaiminiai sėjinukai arba gausios atžalos, nudžiūvus ar pažeidus motininį medį. Pastarieji vadinami priekelminėmis atžalomis, o ne medžiais. Juos rekomenduojame šalinti, paliekant vieną stipriausią atžalą arba gyvybingą motininį medį.

· Parke kirstinais pažymėta ir keletas senų, bet džiūstančių ar nudžiūvusių ir pasvirusių virš takų medžių, kurie galimai kels pavojų, jeigu nieko nebus daroma. Dalį šių medžių rekomenduojame nupjauti, tik taip pat neišvežti iš parko, o palikti ant miško paklotės bioįvairovei didinti.

· Patariame nekirsti paprastųjų klevų ant Trijų Kryžių kalno, kurie yra 50–60 metų amžiaus ir auga numatytoje tako linijoje.

Rekomenduojame tiesti taką, jį pritaikant prie medžių ir juos aplenkiant bei nepakenkiant jų šaknų sistemai. Vingiuotas takas bus įdomesnis ir žaismingesnis bei taip bus išsaugoti brandūs, parko ekosistemai ir estetikai svarbūs medžiai.

· To pačio numatyto tako staigiame posūkyje į kairę auga kalninė guoba, pažymėta kirtimui. Nors ji ir brandaus amžiaus, bet akivaizdžiai pažeista guobų maro, yra serganti ir nusilpusi, tad rekomenduojame ją kirsti ir išvežti sudeginimui, kad užkratas neplistų ant kitų guobų. Guobų maras šiuo metu Lietuvoje yra mažėjančio intensyvumo liga, tačiau šioje teritorijoje jis pastebimas kaip gan aktyviai besireiškiantis ir plintantis. Matyt, čia jis atkeliavo ir išplito vėliau nei kitose vietose, tokiose kaip vakarinė ir vidurio Lietuvos dalys. Ligos plitimas dažnai vyksta labai sparčiai ir tokiu atveju medžiai per vienerius metus gali visiškai nudžiūti. Džiūvimas prasideda nuo šakų bei kamieno ir plinta šaknų link. Guobų maro ligos sukėlėjas yra Ophiostoma ulmi, kuris pažeidžia kalninę guobą, vinkšną, paprastąjį ir kamštinį skirpstą. Šį grybą nuo sergančių medžių ant sveikų platina kinivarpos Scolytus scolytus, kurios dauginasi po negyvų guobinių medžių žieve. Pirmieji ligos požymiai pasirodo vėlyvą pavasarį iki vasaros vidurio ant lapų, kurie staiga ima vysti, susisuka, tačiau kurį laiką dar būna žali ir vėliau jie pradeda kristi. Lapams nuvytus, džiūva ir jaunos šakelės, o po kiek laiko ir stambios šakos. Taip palaipsniui liga gali apimti visą lają. Prieš metus susirgusioms šia liga guoboms yra būdinga į viršų užsirietę šakučių galai, gausiai iš kamienų išaugę adventyviniai-pridėtiniai ūgliai ir silpnai sulapojusios šakos.

· Pradėjusias stipriau sirgti guobas rekomenduojame kuo skubiau ir sistemingai šalinti iš parko, taip suteikiant galimybę išlikti geresnį imunitetą marui turintiems ir geresnėse aplinkos sąlygose augantiems guobų medžiams. Pažeistus guobų kamienus, šakas ir kitas atliekas kaip užkrato šaltinį būtina pašalinti iš Kalnų parko teritorijos arba sudeginti dėl greitesnės šios ligos kontroliavimo eigos.

· Ant Trijų Kryžių kalno augantis 60 metų amžiaus platanalapis klevas nėra numatytas kirsti, bet pagal projektą visai šalia jo bus tiesiamas takas, kad norime atkreipti dėmesį, kad tako tiesimo metu būtų apsaugotas nuo sužeidimų ne tik šio klevo kamienas, bet ir nepažeista šaknų sistema. Minimali saugos zona yra kamieno skersmuo padaugintas iš 5, esant galimybei siektina naudoti neardančias technologijas ir taką formuoti virš žemės paviršiaus.

· Dauguma Kalnų parko paprastųjų uosių yra pažeisti grybinių organizmų, dėl to šių brandaus amžiaus medžių šaknys supūva ir jie nuvirsta. Tad rekomenduojame nesodinti uosių ir neskatinti jų plitimo, nes jie šiame parke neatsparūs grybiniams organizmams, yra pažeidžiami ir nesaugūs lankytojams. Jei prie uosio šaknų pradeda augti elniagrybinių (Xylaria) šeimos grybai, tai jau požymis, kad uosio apatinė priekelminė ir viršutinė šaknų zonos medienos dalis pažeista puvinio, apmirusi ir toks medis per 2–3 metų laikotarpį nuvirs arba taps pavojingu dėl savo nestabilumo.

· Viena iš didžiausių Kalnų parko problemų – tai šlaitų erozija, kurią didina šaltiniai bei lankytojai, laipiojantys šlaitais ne takų zonose pėsčiomis ar su dviračiais (keturračiais). Šią problemą galima išspręsti sodinant pavėsiui pakančius medelius ar dygliuotus bei tankius krūmus, taip pat klojant pinučius ar įrengiant papildomus takus.

· Parko projekte numatyta dalį medžių ir krūmų pašalinti, kad nuo kalnų atsivertų panoraminiai vaizdai. Atliekant šiuos darbus reikėtų neužmiršti, kad augalų šaknys atlieka ir šlaitų sulaikymo funkciją, todėl jų pašalinimas gali paskatinti šlaitų eroziją. Tad augmenijos šalinimą nuo šlaitų reikėtų profesionaliai pasvarstyti, kad tai nesukeltų didesnių problemų, tokių kaip šlaitų grunto erozija. Atkreipiame dėmesį, kad eroziniai procesai prasidėjo būtent toje kalno šlaito vietoje, kur prieš keletą metų buvo pašalinti medžiai.

· Taip pat pagal projektą tarp dviejų šlaitų yra numatytas pėsčiųjų tiltas, sutvirtinantis šlaitus bei tarpe jų įrengti atramą, panaudojant tarp jų esantį atragį (kalvą). Tai būtų originali idėja, galimai sumažinanti šlaitų eroziją priemonė ir galbūt, suteiksianti įdomių parko apžvalgos galimybių. Bet primygtinai rekomenduotume, kad prieš tai būtų atliktas Poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Taip pat tilto projektavimą ir tiesimą patikėti patirties panašiuose projektuose turintiems architektams bei konstruktoriams, kurie garantuotų, kad tai sumažins šlaitų eroziją. Taip pat rekomenduojame, kad įrengiant tiltą vyktų kiek įmanomai mažesnė intervencija į natūralią aplinką, o šis tiltas neatrodytų kaip svetimkūnis gamtoje, nes didžioji rėva laikoma labiausiai saugotina viso parko vieta.

· Projekte pažymėti kirtimui pavieniai jauni medžiai takuose neturės didelės įtakos vietiniams paukščiams, bet 50-60 metų amžiaus reikėtų palikti ir taką priderinti prie jų. Šie medžiai vertingi paukščiams žiemojimo ir veisimosi metu. Numatomuose šalinti krūmynuose, medžių atžalose prie Trijų kryžių gausiai lankomose turistų vietose yra tikėtina, kad nors ir negausiai, bet peri smulkieji žvirbliniai paukščiai. Šioje teritorijoje darbai turėtų būti vykdomi prieš paukščių veisimosi sezoną iki pavasario arba nuo rugpjūčio 1 d. Krūmų šalinimas šioje vietoje vengtinas.

· Džiugu, kad planuojama palikti ir nekirsti paukščiams vertingų drevėtų medžių. Parke iškelta daug inkilų zylėms, margasparnėms musinukėms, varnėnams. Rekomenduojame iškelti keletą inkilų dančiasnapiams ir klykuolėms.

· Lietuvos ornitologų draugija atkreipia dėmesį, kad ankstyvas medžių kirtimas nepateisinamas ne tik gamtosauginės etikos, bet ir laukinių paukščių bei kitų medžiuose gyvenančių gyvūnų apsaugos požiūriu.

· Šio vizito metu dar kartą įsitikinome, kad Kalnų parkas yra gausiai lankomas vilniečių, ne vilniečių bei užsieniečių, ir kad tikrai yra mėgstama žmonių vieta pramogauti, pailsėti ar pažinti gamtą. Tad tikimės, kad planuojamu projektu parkas bus labiau pritaikytas atsakingų lankytojų poreikiams, neįgaliesiems, kur tai įmanoma ir nedarant žalos šiai unikaliai vietai. Tikimės, kad minimaliomis priemonėmis bus sureguliuoti lankytojų srautai ir pagerintos sąlygos jiems pažinti gamtinį-kultūrinį Kalnų parko paveldą.

Prašome LR Aplinkos ir Kultūros ministerijų, Vilniaus m. savivaldybės bei Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direkcijos atsakingus asmenis priimti pasvertus ir atsakingus sprendimus, atsižvelgiant į tų sprendinių ekosisteminę reikšmę bei ilgalaikį jų poveikį pasaulinei klimato kaitai, o ypač Vilniaus bei visos Lietuvos gyventojų gerovei ir sveikatai.

Šis raštas išsiųstas Vilniaus savivaldybei, Aplinkos ministerijai, saugomų teritorijų tarnybai bei Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijai

Arvydas Rutkauskas, Lietuvos Dendrologų draugijos valdybos pirmininkas, dendrologijos ir želdynų būklės ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Biologijos PhD krypties doktorantas

Gediminas Petkus, Lietuvos Ornitologų draugija

Edita Jakubauskaitė, Lietuvos Dendrologų draugijos valdybos narė, kraštovaizdžio dizainerė, ekologė

Senosios juodosios tuopos, augančios ant Stalo kalno

 

Pasidalinkite šia naujiena socialiniuose tinkluose
2019-09-03T20:02:33+00:00 2019 09 03|Kategorijos: Kas naujo, Miesto medžiai|Žymės: , , , |
Facebook
Google+
http://www.gyvasmiskas.lt/savivaldybes-kvietimu-kalnu-parko-medzius-apziurejo-dendrologai-ir-ornitologai-pastabos-2019-09-02">
Twitter