Lietuvos miškininkų sąjunga įkurta 1929 metų vasarą įvykusiame suvažiavime. Sąjungos tikslu laikyta būtinybė pažinti Lietuvos miško ūkį, padėti jam plėstis ir tobulėti, leisti ir platinti miškų srities literatūrą, bendradarbiauti su kaimynių valstybių miškininkų sąjungomis. Pirmajame suvažiavime pristatytas sąjungos leidinys „Mūsų girios“. Suvažiavimai kviesti kasmet, iki 1940 metų, kai buvo uždrausta organizacija (okupavus Lietuvą sovietams), įvyko 10 suvažiavimų.
Pasitraukę iš Lietuvos aktyviausi sąjungos nariai 1949 metų spalį Čikagoje įkūrė Lietuvos miškininkų sąjungą išeivijoje. Ji tęsė veiklą, rūpinosi miškininkais tremtiniais, leido žurnalą „Girios aidas“. Sąjunga išeivijoje nutraukė veiklą 1994 metais, kai įsiliejo į Lietuvoje atkurtos LMS gretas. Lietuvoje Miškininkų sąjunga atkurta 1990-ųjų balandį. Ji įteisino 1929-1940 metais veikusios miškininkų organizacijos tęstinumą. LMS suvažiavimai kviečiami kas dveji metai. (LMS)
Miškininkų sąjungą atstovaus medienos pramonė?
2018m. gegužės 19d., Aleksandro Stulginskio Universitetas
Gegužės 19 d. vyko Lietuvos miškininkų Sąjungos (LMS) suvažiavimas, kurio pagrindinis klausimas – naujosios LMS vadovybės rinkimai.
LMS narių suvažiavime išrinkta naujoji vadovybė: LMS Valdyba, Prezidentas, Prezidiumas ir Revizijos komisija. Naujuoju Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentu dauguma suvažiavimo delegatų balsų (105 balsai) išrinktas iki šiol LMS atsakingo sekretorius pareigas ėjęs doc. dr. Marius Kavaliauskas (37 m.), dirbantis Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros institute.
Kitas pretendentas – buvęs Kauno urėdas, vienas aršiausių reformos kritikų ir Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ narys Saulius Lazauskas (56 m.) sulaukė 30 delegatų palaikymo.
Procesą ir balsavimus atidžiai stebėjo aukšti Aplinkos ministerijos pareigūnai, keli Seimo nariai ir privačių miško savininkų asociacijos atstovas.
Naujasis prezidentas M. Kavaliauskas šokiravo miškininkus iš karto į Prezidiumą pasiūlęs medienos pramonininkus ir IKEA atstovus
Naujai išrinktam Prezidentui M.Kavaliauskui pasiūlius savo kandidatus į Prezidiumą, suvažiavimo dalyviai buvo (švelniai tariant) šokiruoti. Į sąjungos Prezidiumą buvo pasiūlyti asmenys, iki šiol nedalyvavę miškininkų sąjungos veikloje ir net nedalyvaujantys net suvažiavime.
Abejonių nesukėlė tik S.Kvedaro (Valstybinės miškų tarnybos poskyrio vedėjas) kandidatūra, likę kandidatai – A.Pivoriūnas (Privačių miškų savininkų asociacija, PMSA) G.Jasinevičius (Valstybinė miškų urėdija, VIVMU), S.Girdziušas (Vakarų medienos grupė – VMG), V.Čaikauskas (Lietuvos miškų savininkų asociacija, LMSA), K.Patinskas (Švedijos baldų pramonės lyderė, IKEA).
Jūsų dėmesiui Sąjūdžio “Už Lietuvos miškus” pirmininko pavaduotojo, buvusio Kauno urėdo Sauliaus LAZAUSKO kalba pasakyta suvažiavimo metu:
Urėdijos šiais metais būtų šventusios 100-metį
Atkurtoje Nepriklausomojoje Lietuvos valstybėje miškų urėdijų sistema buvo sukurta 1918 -1919 m. Urėdijos pergyveno įvairius išbandymus, okupacijas, karus, reformas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę urėdijos dirbo sėkmingai, pilnai vykdė visas valstybės deleguotas funkcijas, užtikrino joms patikėtų miškų apsaugą, priežiūrą, atkūrimą, vykdė kompleksinę veiklą patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės miškuose, pilnai įgyvendino visus vyriausybės nustatytus skaidrumo reikalavimus, nustatyta tvarka viešai skelbė veiklos rezultatus, visos dirbo pelningai. Urėdijų kolektyvai turėjo gražias tradicijas, bendravo, švęsdavo šventes, iškilmingai minėdavo urėdijų jubiliejus ir planavo švęsti urėdijų šimtmetį.
Reforma prasidėjo nuo ministro susitikimo su stambiais medienos pramonininkais ir visuotinės šmeižto kampanijos
Tačiau, 2017 m. sausio 10 d. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, prieš paskelbdamas apie planuojamą miškų urėdijų valdymo pertvarką, susitiko ne su miškininkais, bet su stambiosios medienos pramonės atstovais ir jau sekančią dieną urėdijos buvo įvardintos kaip didžiausi Lietuvos priešai, ant miškininkų pasipylė nesibaigiančio melo ir šmeižto lavina žeminusi, niekinusi ir šmeižusi miškininkus.
Aukščiausi šalies pareigūnai taip pat aktyviai dalyvavo miškininkų niekinimo akcijoje. Nežiūrint to, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį nė vienas miškininkas nebuvo nuteistas už korupcinius nusikaltimus, visos urėdijos buvo išvadinamos korupcijos simboliais, klestinčios korupcijos židiniais, korupcijos sinonimais, taip pat sovietinio valdymo reliktais, sovietinio nomenklatūrinio valdymo bastionais, kuriuos būtina sugriauti.
Nei Vyriausybė, nei Aplinkos ministerija nepateikė reformos kaštų ir naudos analizės ir poveikio aplinkai vertinimo, nepagrindė reformos visuotinės naudos valstybei ir jos piliečiams
Dėl neparuoštos, nekompetentingai ir skubotai vykdytos miškų valdymo reformos virš 400 urėdijų darbuotojų 2018 m. į urėdijas nesugrįžo, jie tapo bedarbiais, pašalpų prašytojais, ar emigrantais, tačiau tai tik būsimų masinių miškininkų atleidimų iš darbo pradžia. Miškininkai jaučiasi įskaudinti. Jie miškams atidavė didžiąją savo gyvenimo dalį, gražiausius gyvenimo metus. Vietoj padėkos už ilgametį, sąžiningą darbą Lietuvai ir jos miškams aukščiausiųjų šalies pareigūnų jie buvo pažeminti, išniekinti, apšmeižti ir išmesti iš darbo. Man regis, kad kai kurie aukščiausieji šalies vadovai dėl pinigų, valdžios, ar garbės troškimo prarado žmoniškumą.
Štai ką kalbėjo Ramūnas Karbauskis prieš rinkimus: ,,LVŽS pasisako už aktyvią regioninę politiką ir visų sričių decentralizaciją. Siūlymai stambinti miškų urėdijas arba kurti tik vieną įmonę, kuri rūpintųsi visos šalies miškais (pavyzdžiui, akcinę bendrovę) tokiai politikai prieštarauja. Lietuvoje jau buvo daug centralizavimo projektų, visokių sujungimų, bet patirtis parodė, jog vieno kito etato sutaupymas neatperka tos žalos, kai tam tikra teritorija tampa be konkretaus šeimininko. Nuolatinės kalbos apie urėdijų galimą naikinimą daro žalą ir pačių miškininkų planams. Kaip gali planuoti savo ūkį toli į ateitį, investicijas į miškus, jei nežinai, ar dirbsi čia rytoj. Juk miškas – ne avižų laukas, per vieną vasarą neužauga. Mišką pasodina viena miškininkų karta, o kerta visai kita, po šimto metų. Todėl kuo mažiau tokių reformų – tuo šalies girioms bus geriau.“
Tačiau, pasirodo tai buvo melas, šios melo-veidmainių partijos žodžiai skyrėsi nuo darbų.
Taip, 2017 m. liepos 11 d. LR Seimas, LVŽS sudarius sandorį su Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija dėl šildymo PVM lengvatos, priėmė Miškų įstatymo pakeitimus.
SKAITYTI PLAČIAU: R. Karbauskis pardavė Lietuvos miškus? Interviu iki rinkimų
Prezidentės pozicija
,,Įstatymo viršenybė ir pagarba žmogaus teisėms yra neatsiejama teisinės valstybės dalis. Tie, kurie pamina visuotinai pripažintas žmogaus teises ir laisves privalo žinoti, kad demokratiniame pasaulyje yra nepageidaujami“, – teigiama prezidentūros pranešime spaudai.
Lietuvos Respublikos Prezidentė buvo informuota apie tai, kad įstatymas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau šį įstatymą pasirašė. Teisininkų nuomone Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas nesilaikant Statuto, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
Pažymėtina, kad įstatymo nustatytų procedūrų, reikalingų įstatymams priimti, laikymasis yra esminis teisinės valstybės elementas. Jis turi užtikrinti, kad jokie partiniai dariniai, ar suinteresuotos grupės negalėtų priimti sprendimų, kurie būtų šališki ir nenaudingi visuomenei. Priėmus šį skubotą įstatymą, nėra išsprendžiamos pagrindinės miškų ūkio problemos, atvirkščiai, įvedamas teisinis neapibrėžtumas, kas atveria kelius asmenų piktnaudžiavimui.
SKAITYTI PLAČIAU: Karas dėl Lietuvos miškų 1995 – 2017. Kas iniciatoriai ir vykdytojai?
„Prieš valstybinius miškus buvo užsimota ne kartą. Antai tik pora paskutinių mėginimų. 2004-aisiais Seimas vertino pasiūlymą naikinti Miškų įstatymo nuostatą dėl vyraujančios valstybinių miškų nuosavybės, sukurti teisines prielaidas ūkiniams miškams privatizuoti.“
„Vieną įmonę turi tik Latvijos miškai. Sukurtą pagal skandinavų modelį. Niekaip nesupratome, kaip būdama absoliučiai valstybinė latvių įmonė atsisakė sodinti naujus miškus, kol vienas latvių miškininkų mums nepašnabždėjo: “Įmonė už valstybės paskolas įkeista skandinavų bankams”.
Vilniuje atidarytas „IKEA“ prekybos centras, pirma pirkėja – D.Grybauskaitė. Tokio dėmesio prekybos centrui nėra demonstravęs nei vienas šalies vadovas.
LR Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą
LR Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį teismą siekiant išsiaiškinti, ar Miškų įstatymo pakeitimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2018 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininko potvarkiu Byla skirta rengti konstitucinio teismo posėdžiui.
Neskaidri, nekompetentinga 2018 m. miškų valdymo reforma, tai tik didelių galimų neigiamų pokyčių Lietuvos miškų ūkyje pradžia. Tai ką miškininkai kūrė ilgus metus, korumpuotų politinių partijų, valdomų verslo grupuočių, užsakiusių miškų urėdijų sunaikinimo ,,reformą,“ gali būti sunaikinta artimiausiu metu.
Kas laukia Lietuvos miškų ir miškininkų ?
Galimi scenarijai:
- Visuomenei ir miškininkų bendruomenei aktyviai ginant Lietuvos miškus situacija iš esmės nepablogės.
- Kompleksinis ūkininkavimas valstybiniuose miškuose gali būti sugriautas, komercines medienos ruošos ir prekybos žaliavine mediena funkcijas atimant iš valstybinių miškininkų ir perduodant į privačias medienos pramonės savininkų rankas.
- Valstybės ūkinės paskirties miškai privatizuojami stambiosios medienos pramonės įmonių, šioms siekiant užvaldyti Lietuvos miškus kaip medienos žaliavų šaltinį.
- Pakeitus valstybinės įmonės statusą į akcinės bendrovės ( EBPO rekomendacija) dalis akcijų privatizuojama, taip dalį valstybinių miškų įmonės kontrolės perduodant į privačias rankas.
- Dalis ūkinės paskirties miškų tam tikram laikui išnuomojami medienos pramonės įmonėms, ar kitoms suinteresuotoms verslo struktūroms.
- Sudaromos išskirtinės sąlygos asmenų grupei įsigyti medieną pirmumo tvarka iš valstybinių miškų, valstybės ir kitų rinkos dalyvių sąskaitą. Dėl to ženkliai sumažėtų medienos kainos, mažėtų pajamos iš valstybinių miškų į valstybės biudžetą, proporcingai padidėtų privačių verslo grupių pajamos valstybės ir visuomenės sąskaita.
- G. Žiemelio pasiūlymas, paskelbtas žiniasklaidoje, tuometiniam Aplinkos ministrui G. Kazlauskui: ,, Danijoje miškai užima 5% . Sakau, priimkite programą, kad sumažinsite miškų plotus iki 25 proc. ir tuo pačiu padidinsite apdirbamų žemių plotus apie 700 000 ha. Kirsdama miškus valstybė galės sutaupyti ant tuo metu brangių rusiškų dujų naudodama medieną šildymui, o toks būdas gali padidinti BVP 20-30 proc. ir pagerinti užsienio prekybos koeficientą. Be to, naudą gaus išimtinai Lietuvos žmonės ir įmonės, nes viskas vyks lokaliai ir be jokio importo. O vėliau tas žemes, kurios susiformuos, valstybė dar galės nuomoti ūkininkams.“
“Agrokoncerno“ partijai šis pasiūlymas gali būti priimtinas. Visi sprendimai, išskyrus 6 punktą, priimami LR Seime.
Visuomenės ir miškininkų bendruomenės jėga
Turi būti jėga, kuri galėtų pasipriešinti tokiems verslo grupuočių valdomų korumpuotų politinių partijų sprendimams. Ta jėga turi būti visuomenė ir miškininkų bendruomenė.
Ko mes siekiame?
- Miškai priklauso mums visiems, todėl nei LR Seimas, nei vyriausybė, nei aplinkos ministerija neturi teisės sudaryti išskirtines sąlygas grupei suinteresuotų asmenų naudoti miško išteklius savo reikmėms visuomenės bei valstybės sąskaita.
- Bet kokios miškų reformos ir pertvarkymai turi būti grįsti mokslininkų pasiūlymais, miškų ūkio specialistų praktine patirtimi, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę bei valstybės interesus.
- Miškai turi teikti maksimalią daugiafunkcinę naudą visuomenei ir valstybei, bet ne vienai suinteresuotų asmenų grupei atstovaujančiai tik medienos pramonės interesus.
- Būtina aktyviai įtraukti plačiąją visuomenę į sprendimų susijusių su Lietuvos valstybinių miškų valdymu, daugiafunkciniu naudojimu, priežiūra, apsauga, priėmimo procesus.
- Inicijuoti diskusiją dėl savarankiškų miškų urėdijų atkūrimo ir jų šimtmečio paminėjimo. Pirmajame etape siekti sugrąžinti regioniniams padaliniams urėdijų pavadinimą, o jų vadovams miškų urėdų pareigų pavadinimą.
- Reikalauti, kad Aplinkos ministerijos miškų sritį kuruojantis viceministras būtų kompetentingas spręsti Lietuvos miškams svarbius klausimus, turėtų miškininko išsilavinimą ir praktinio darbo šioje srityje patirties.
- Aplinkos ministerijai ginant išskirtinai medienos pramonės interesus, svarstyti Miškų Ministerijos atkūrimo galimybes.
- Iš Aplinkos ministerijos bei Valstybinės miškų urėdijos vadovybės reikalauti aukščiausių skaidrumo standartų priimant sprendimus dėl valstybinių miškų ir juose dirbančių miškininkų likimo.
- Visais teisėtais būdais ginti Lietuvos miškus ir kiekvieno miškininkų sąjungos nario teisėtus interesus.
Išsivaduokime iš baimės vergovės ir melo pasaulio! Įveikime baimę, melą ir abejingumą, kad taptume laisvi! Mes turime teisę laisvei, tiesai ir teisingumui! Lietuvos miškai priklauso mums visiems! Apginkime Lietuvos miškus!
Sąjūdžio ,,Už Lietuvos miškus“ pirmininko pavaduotojas Saulius LAZAUSKAS
32 metų miškininko stažą turintis Saulius Lazauskas, prasidėjus reformai, KAUNO urėdo pareigas ėjo vos metus
Saulius LAZAUSKAS, 32 metų miškininko stažą turintis miškininkas, urėdo pareigas, prasidėjus reformai, pradėjo eiti vos prieš metus (2016-12-08 sukako metai), iki tol šioje urėdijoje jis dirbo vyriausiuoju inžinieriumi.
1984 m. tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijęs miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją, S. Lazauskas pagal paskyrimą pradėjo dirbti Jonavos miškų ūkio miško ruošos punkto meistru, vėliau darbo apsaugos inžinieriumi. Nuo 1991 m. jis grįžta į gimtąjį Kauną, kur Kauno miškų urėdijoje darbuojasi miško ruošos punkto viršininku, vyriausiuoju inžinieriumi, urėdo pavaduotoju komercijai ir gamybai, urėdo pavaduotoju medienos ruošai ir prekybai, o pastaruosius 7 metus – vyriausiuoju inžinieriumi.
Per urėdijų reorganizaciją išmestas kaip „netekęs pasitikėjimo“ – Kauno urėdo, sąjūdiečio SAULIAUS LAZAUSKO komentaras GYVAM MIŠKUI – „Kodėl buvote atleistas?“
2017 02 22 LRT laidoje „Dėmesio centre”- apie reformą Aplinkos ministras K. Navickas ir Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas.
Papildanti medžiaga:
Naujas miškininkų sąjungos prezidentas Marius Kavaliauskas, į miškininkų prezidiumą pasiūlęs IKEA ir jos partnerių Lietuvoje atstovus:
Naujos įmonės vadovas (dabar narys)
Aplinkos viceministras Martynas NORBUTAS atsakingas už miškus – filologas semiotikas, neturintis nei miškininko išsilavinimo, nei miškų valdymo patirties.
Gediminas Žiemelis
SKAITYTI PLAČIAU: Kas, be „MG Baltic“, dar norėjo kišeninių politikų? A.Valinskas pirštu rodo į G.Žiemelį, 15 min
Vyriausybę, reformuojančią valstybinį sektorių, instruktuoja profesionalūs jaunieji “investicijų ir verslo skatintojai”:
Šie “INVESTUOK LIETUVA”/ “KURK LIETUVAI” vyrukai (“verslo profesionalai”) dirba Skvernelio padėjėjais ir konstruoja mechanizmus, šalina barjerus (“gerina investicinę aplinką”) atveriančius kelius tarptautinėms korporacijoms Lietuvoje:
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėju ekonomikai ir strateginių pokyčių valdymui paskirtas Lukas Savickas, pastaruoju metu dirbęs investicijų skatinimo srityje.
Lukas Savickas yra įgijęs Europos viešųjų reikalų magistro laipsnį Mastrichto universitete Olandijoje, prieš tai Jungtinės Karalystės Jorko universitete įgijo politikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį. Po studijų į Lietuvą grįžęs L.Savickas dirbo užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovu, programos „Kurk Lietuvai“ metu įgyvendino projektus šioje agentūroje bei Vyriausybės kanceliarijoje, taip pat dirbo asociacijos „Investuotojų Forumas“ politikos bei viešųjų reikalų vadovu. L.Savickas yra vienas iš „Kurk LT alumni tinklo“ steigėjų, Pasaulio ekonomikos forumo Global Shapers ir kitų visuomeninių iniciatyvų narys.
‘VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ – tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra ir labai dažnai – pirmasis globalaus verslo atstovų kontaktas su Lietuva. Tikslas – pritraukiant tarptautines kompanijas prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo, didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, investicinį patrauklumą ir šalies žinomumą pasaulyje.”
Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio patarėju viešojo saugumo politikos srityje pradėjo dirbti Arnoldas Pikžirnis. Jis kuruos migracijos politikos, civilinės saugos, smurto artimoje aplinkoje ir narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimus.
1991 m. gimęs A. Pikžirnis yra įgijęs Europos studijų bakalauro laipsnį Mastrichto universitete bei Geopolitikos ir teritorinio saugumo magistro laipsnį Londono Karališkajame koledže.
Grįžęs į Lietuvą A. Pikžirnis dirbo Jaunųjų profesionalų programoje „Kurk Lietuvai“, vykdė projektus Švietimo ir mokslo bei Vidaus reikalų ministerijose, susijusius su pilietinio ugdymo, civilinės saugos bei migracijos politikos sritimis. Jis taip pat yra nevyriausybinės iniciatyvos „United We Stand for Ukraine“ bendraautorius.
„Kurk Lietuvai“ dalyviai rotacijos principu konsultuoja viešojo sektoriaus institucijas nacionalinės ir regioninės svarbos klausimais verslo aplinkos gerinimo, verslumo ir investicijų skatinimo ir kitose srityse.”
MIŠKŲ SĄJŪDŽIO VEIKLOS CHRONOLOGIJA
2018 04 26 Aplinkos ministerijos atsakas Miškų Sąjūdžiui: pritaria IKEA miškų plotų plėtrai ir ruošia miškus pramoninei „daržininkystei“
2018 02 27 Medienos klasterio diskusija Seime 2018 02 27 (visas įrašas, papildyta komentarais)
2018 01 31 Esu profesionalus tautos priešas, nes mano profesija – miškininkas
2018 01 11 Miškai ir žmonės: mitingas „Išsaugokime Lietuvos Girias ateities kartoms!“ (VIDEO)
2018 01 18 Seimo nariai dėl urėdijų reformos kreipėsi į Konstitucinį Teismą
2018 01 16 Po regioninio turo Seimo nariai inicijuoja urėdijų reformos eigos kontrolės perkėlimą į Seimo Komitetą
2017 12 14 Miškų Sąjūdžio Spaudos Konferencija – „Kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus?“
2017 12 12 PRANEŠIMAS URĖDIJŲ DARBUOTOJAMS dėl šantažo ir gasdinimo – kviečiame viešinti!
2017 12 09 Steigiamojo Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ suvažiavimas (VIDEO)
2017 12 09 Miškų Sąjūdis: ponai, užteks vogti – miškų jūs negausit ir tyliai reformos nepadarysit!
2017 12 09 Kvietimas į steigiamąjį Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ suvažiavimą
