Ruošiamas svarbiausias šalies strateginis dokumentas – LR Teritorinis planas – vizija 2050 (I svarstymo fazė -VIDEO)

“Valstybės teritorijos bendrasis planas turėtų būti pagrindinis šalies planavimo dokumentas, aukščiausias pagal visas hierarchijas. Jame numatoma ilgalaikė šalies teritorijos vystymo perspektyva. Suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų. Jis svarbus kiekvienam Lietuvos gyventojui – tiek verslininkui, tiek aplinkosaugininkui, tiek ūkininkui.”

LR Teritorijos Bendras Planas – svarbiausias strateginis šalies vystymo dokumentas

Aplinkos ministerija su partneriais kuria LR Teritorijos Bendrą Planą – tai svarbiausias strateginis planavimo ir šalies vystymo dokumentas. Suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų.

Dabartinio bendrojo plano galiojimas baigsis 2020 m., o atsakingai parengti naująjį – ne vienerių metų darbas, todėl jis jau pradėtas.

“Bendrasis teritorijos planas – tai įrankis suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros.”

Valstybės teritorijos bendrasis planas turėtų būti pagrindinis šalies planavimo dokumentas, aukščiausias pagal visas hierarchijas.

Tikslas – suderinti visų veiklą ribotame plote. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra aukščiausias teritorijų planavimo dokumentų hierarchijoje, kiti teritorijų planavimo dokumentai, tarp jų ir savivaldybių planai turi vadovautis jo sprendiniais. Būtent jame numatoma ilgalaikė šalies teritorijos vystymo perspektyva.

„Kalbant apie šio dokumento reikšmę, pirmiausia reikėtų pasakyti, kad jis yra privalomas teritorijų planavimo dokumentas. Negalima išskirti, kad jis svarbus tik vienai kuriai nors sričiai – jis yra valstybinio lygmens, kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, kuris svarbus tiek aplinkosaugininkams, tiek ūkininkams“


Būtinai, kas galit dalyvaujam arba siunčiam pasisakymus ir pastebėjimus LRter.b_planas@am.lt

Naujienas sekite FACEBOOK: https://www.facebook.com/bendrasisplanas

Sekančios svarstymo datos: balandžio 12 ir gegužės 17


00:55 Forumo temos pristatymas – Marius NARMONTAS, LR Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius

13:15 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano kontekstas – Donatas BALTRUŠAITIS LR Aplinkos ministerijos Erdvinio planavimo, urbanistikos ir architektūros skyriaus vyr. specialistas

25:20 „JT 2030 Darnios plėtros darbotvarkės urbanistiniai ir teritoriniai aspektai, Naujoji miestų darbotvarkė, jų įgyvendinimas: kokia prasmė, kokia nauda ir kam to reikia?“ – Paulius KULIKAUSKAS, Jungtinių Tautų Gyvenviečių programos atstovas Europoje ir Europos institucijose

55:50 „LR teritorijos bendrojo plano esamos situacijos analizės etapas“ – Kristina GAUČĖ, UAB TAEM URBANISTAI atstovas, LR teritorijos bendrojo plano rengimo etapo esamos būklės įvertinimo dalies rengėjai.

1:12:00 APIBENDRINANTI DISKUSIJA – Martynas MAROZAS, moderatorius

Dalyvauja Aplinkos viceministrė Rėda BRANDIŠAUSKIENĖ

JT atstovas Paulius KULIKAUSKAS

Žygimantas MAURICAS, banko „Nordea“ ekonomistas bei Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas, (paskirtas premjero Sauliaus Skvernelio visuomeniniu konsultantu)

Daiva BAKŠIENĖ, Lietuvos architektų rūmų pirmininkė

Vilniaus miesto vyriausias architektas Mindaugas PAKALNIS


Esamos būklės įvertinimo rengėjai: UAB „TAEM Urbanistai“,  VšĮ Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, VĮ Valstybės žemės fondas ir UAB „Sweco Lietuva“.

Užpildę žemiau pateiktą formą galite užsiprenumeruoti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano naujienlaiškį ir reguliariai gauti aktualią informaciją apie plano rengimo procesą ir numatomus renginius.

BP organizatorius:  forumas@bendrasisplanas.lt

BP esamos būklės rengėjai:

Laimutė Janulienė  atkula@gmail.com  868734108  Projekto vadovė
Kristina Gaučė k.gauce@taemgroup.lt 868944896 Projekto koordinatorė
Giedrė Ratkutė Skačkauskienė ratkute@yahoo.com 869879972 Urbanistinė dalis
Agnė Peikštenienė  zemesekspertai@gmail.com  861320443  Urbanistinė dalis
Marija Burinskienė marija.burinskiene@vgtu.lt 868608322 Susisiekimo dalis
Remigijus Šimkus remigijus.simkus@sweco.lt 865560268 Inžinerinės dalys
Vytautas Belickas Vytautas.Belickas@sweco.lt 869983628 Geologija
Rita Palčiauskaitė rita.palciauskaite@vzf.lt 868657191 Kraštovaizdis, gamtinė aplinka
Vida Bujauskienė vida.bujauskiene@vzf.lt 861243146 Aplinkos kokybė, žemės naudojimas
Birutė Mizarienė birute.mizariene@vzf.lt 868077911 GIS specialistė
Marija Nemunienė Nemuniene.marija@gmail.com 868790354 Kultūros paveldas
Žilvinas Šilėnas Zsilenas@gmail.com 864581744 Soc.ekonomika

Komentaras, įspūdžiai po renginio (iš Facebook):

Pirmas vaizdas po pirminių diskusijų. VARIKLIS – URBANIZACIJA, miestų ekspansija, infrastruktūra, investicijos, pramoniniai centrai. Planą ruošia urbanistai, statybininkai, švedai ir “darnūs ekspertai”. Pasigedom pačios Lietuvos vizijos, visuomenės apklausų (amžinas klausimas KO NORI VISUOMENĖ? Ar ne dėl jos visa tai?), kalbų apie gamtą, tvarumą, aplinkosaugą, gyvenimo būdą, žmonių sveikatą, laimingumą, sveiką aplinką. Holistinio požiūrio. Dėl ko viskas kuriama? Kokie prioritetai? Dėl miestų, statinių, verslo ar žmonių..? Kas taikosi prie urbanizacijos – gamta ar žmogus prie gamtos? Augimas vardan augimo? Nėra regionų, miestelių, kaimo, o juk tai ir yra Lietuva.

Kodėl mes norime tapti į kažką panašūs? Kodėl neieškome savo savitumo? Kodėl norime standartizuotis užuot išlikę unikalūs? Dabartiniai didieji miestai virsta konclageriais, kuriuose gyvena paskolose ir mokesčiuose įkalinti žmonės, nebeturintys ryšio su juos supančia gamta (realia aplinka).

IŠBALANSUOTA DISKUSIJŲ ERDVĖ. Pirminis įspūdis, kad planas daugiau ORIENTUOTAS Į STAMBŲ VERSLĄ, statybas ir ekonominę naudą (kurią nežinia kas gaudo), o visuomenės gerbūvio, bendro gėrio ir gamtos ten labai mažai. Iš kai kurių aktyvių veikėjų susidarė įspūdis, kad Gamtos karkasas ir aplinkosauga tik trikdžiai siekti “šviesaus rytojaus”, o žmogus tėra “batareika” šiems procesams vykdyti.
 
Žmonės išsivaikšto ? Bankininkas sako – “Ne bėda! Juk kiekvienas turi teisę pasirinkti.”
 
Viskas priklauso nuo to kokias vertybes laikome pamatinėmis. Ar žmogus, bendruomenė, žemė, natūrali gamta – gyva vertybė ar tik svarbiausia tik jų teikiama (būtinai išmatuojama kubais ar metrais) nauda? Kokia PASAULĖŽIŪRA/JAUTA vadovaujamasi? Čia kaip dėl miškų – kai žiūri į miškus, ką matai pirma – miškus ar medieną?
 
Svarbiausia – “investicijos”, po kuriomis dažnai maskuojamas elementarus Lietuvos išteklių, resursų grobimas. Gal reikėtų kartui ir visiems laikams išgryninti KAS YRA INVESTICIJA, KAS NE?
 
Pavyzdžiui, jeigu beveik visas mūsų durpes, neatstatomą išteklių (žemės inkstus) išveža pusvelčiui į užsienį, čia “investicija” ar Lietuvos “aborigenų” plėšimas?
 
Dėl diskusijos…  į kurią vėl gi sukviesti teisininkai, architektai, bankininkai, bet nebuvo sociologų, ekologų. Kitaip tariant, nėra pačių žmonių (visuomenės) intereso ir išreikštų norų. Gamta – per verslo, vartojimo prizmę, kas kelia didžiulę grėsmę ateities kartoms, nes resursai yra riboti, o kai kurie reiškiniai negrįžtami, nekontroliuojamas verslas gyvena tik šios dienos pelnais ir amžina plėtra aplinkos sąskaita.
 
Didelis pavojus ir tame, kad planas (pirminis daigas) auga iš vartotojiškos sąmonės taško (nesibaigianti pramoninė plėtra, pelnai, besaikis vartojimas, mažėjantis ekologinis sąmoningumas) – kas nėra kas kita tik paties žmogaus ir jo ateities kartų naikinimas, t.y. ateitis be ateities.
 
Viena tikrai aišku, visuomenė į šiuos procesus ir plano rengimą turi įsitraukti kuo aktyviau, nes jos interesas šiuo momentu yra mažiausiai atstovaujamas, priešingai nei stambaus verslo, statybų sektoriaus atstovai, kurių buvo daug ir jie čia aktyviai reiškėsi.
 
P.s. II pristatymo dalyje kūrybinės dirbtuvės (aplinka, kraštovaizdis, urbanistika ir t.t.), štai socialinę ekonominę dalį moderavo Laisvos rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, kurio filosofija – “žmogus yra visa ko centras, o želdiniai yra dekoracija”:) Keistas pasirinkimas, gerb. ministerija… 
 
Reziumuojant – reikia sociologų, visuomenės ir ekologų įtraukimo
 
Lietuvos vizijos – žalia inovatyvi bendruomeninė šalis ar pramoninė resursų (gamtinių, žmogiškųjų) kolonija? Krypties išsigryninimo.
 
Ar didžiųjų konclagerių (mega miestų) kryptis tinka tokia mažytei unikaliai gamta, kraštovaizdžiu šaliai kaip mūsų?
 
Neieškoma savo esaties, unikalumo, nuolat lyginamasis su kitais.
 
Kokiomis pamatinėmis vertybėmis vadovaujamasi? Tarnaujančios bendram gėriui ar saujelei asmenų?
Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau